Radikali remisija (Pasveikti, kai nėra jokių galimybių)

Dauguma vėžiu sergančių pacientų, kuriuos gydžiau, sakydavo, kad baisiausias jų ligos momentas buvo diagnozė, o antras- buvo tada, kai jie pasveiko ( mes, onkologai, tą pasveikimą vadiname remisija- tai ne pilnas pasveikimas, o tik laikinas ligos atsitraukimas).  Taip yra todėl, kad remisijos metu daugumai vėžį išgyvenusių pacientų yra sakoma, kad tereikia stebėti ir laukti , ar vėžys sugrįš, o pasveikusiam  tai  yra siaubingas ir gąsdinantis laikas.  Dalis pacientų, užuot tiesiog stebėję ir laukę, tikisi likti sveiki ir pilnai pasveikti.Tokie pacientai   iš esmės keičia savo gyvenimą: keičia mitybą, reguliariai mankštinasi, užsiima joga, meditacijomis – visomis galimomis ir lengvai prieinamomis priemonėmis, stiprinančiomis fizinį kūną bei psichinę sveikatą. Ar yra įmanomos radikalios remisijos- t.y. pilnas pasveikimas ? Apie radikalios remisijos atvejus, arba pilną pasveikimą susirgus vėžio liga, rašo JAV mokslininkė, onkologė  Kelly A. Turner knygoje „RADIKALI REMISIJA“ .Pasveikti, kai nėra jokių galimybių. Galbūt vieną dieną mokslininkai atras vieną vaistą nuo vėžio-išties stebuklingą vaistą. Nors mes visi laukiame tos dienos , autorė mano, kad vienas iš geriausių dalykų , kuriuos galime padaryti dabar,  yra sustiprinti savo kūno, proto ir dvasios sistemas , kad galėtume aktyvuoti neįtikėtinus savo kūno gydymosi gebėjimus.

Knygos autorė pateikia devynis pagrindinius radikalios remisijos veiksnius, padedančius kontroliuoti, palengvinti  vėžio ligos eigą, o kai kuriais atvejais ir visiškai pasveikti. Vėžys yra pražūtinga liga. Dauguma susirgusiųjų jaučiasi neturintys galios užkirsti ligai kelio, nes liga dažniausiai užklumpa be perspėjimo. Kai pacientams diagnozuojamas vėžys, susirgusieji  jaučiasi  neturintys galios pakeisti jos eigos, išskyrus gydytojų pasiūlytais operacijos, chemoterapijos ar radioterapijos būdais. Jei pavyksta pasiekti remisiją, pacientai jaučiasi bejėgiai užkirsti kelią  vėžio ligos  pasikartojimui. Knygos autorė daug metų tyrė ir dokumentavo radikalias remisijas arba  savaiminį pasveikimą.  Po daugelio metų išsamių šios temos tyrimų, kurie baigėsi aptariama knyga, autorė dalinasi devyniais pagrindiniais veiksniais ir tiki, kad yra būdų, kaip jaustis galingesniems susidūrus su vėžiu. „Puikus dalykas , susijęs su šiais veiksniais, yra tai, kad nei vienas iš jų nėra retas, sunkiai prieinamas ar pernelyg brangus; iš tiesų viskas,  ko jiems reikia, yra tam tikros pacientų  pastangos.Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, kad jie visi skatina sveikatą“ (Kelly A. Turner)

Jeigu nenorite skaityti knygos, trumpai apžvelgsiu tuos devynis žingsnius,kuriuos siūlo autorė. Kas yra radikali remisija ? Tam , kad suprastume kas yra radikali remisija, pirmiausia būtų naudinga pagalvoti, kas laikoma „standartine“ arba „neradikalia“ remisija. Gydytojas tikisi, kad liga pasitrauks, jei  aptinkama anksti:  pvz. krūties vėžys  ir yra viena iš šiuo metu  „gerai gydomų“ vėžio formų. Jei diagnozuojamas kasos vėžys-tikimybė, kad susirgęs išgyvens  penkerius metus yra labai miglota. Taip yra todėl, kad tradicinė medicina šiuo metu neturi tokių veiksmingų kasos vėžio gydymo būdų  kokius turi  krūties vėžiui gydyti. Radikali remisija apibrėžiama  kaip bet kokio vėžio ligos remisija,kuri yra statistiškai netikėta  ir ši statistika skiriasi  priklausomai nuo vėžio tipo, stadijos ir taikyto  gydymo. Konkrečiau kalbant , radikalia remisija įvardijami atvejai , kai:

1.Žmogus pasveiksta be tradicinės medicinos įsikišimo.

2.Vėžiu sergantis pacientas išbando tradicinę mediciną, tačiau liga nesitraukia , tad žmogus pereina prie alternatyvių gydymo metodų , kurie sukelia remisiją.

3.Susirgęs tuo pačiu metu gydosi tiek tradicinio, tiek alternatyvaus gydymo metodais  kad išgyventų ilgiau , nei statistiškai prognozuota. (t.y. bet kuris vėžys, kurio penkerių metų išgyvenimo tikimybė yra mažesnė nei 25 procentai ).

Nors netikėtos remisijos yra retos, tačiau pasaulyje tūkstančiai susirgusiųjų yra jas patyrę. Devyni pagrindiniai radikalios remisijos veiksniai yra :

1.Radikalus mitybos pokytis.

2.Savo sveikatos kontroliavimas.

3.Vaistažolių ir papildų vartojimas.

4.Užspaustų emocijų paleidimas.

5.Teigiamų emocijų didinimas.

6. Socialinės paramos priėmimas.

7.Dvasinio ryšio gilinimas.

8.Vadovavimasis savo intuicija.

9. Svarių  priežasčių gyventi turėjimas.

Šie veiksniai nėra išvardinti jokia reitingavimo tvarka. Tarp jų nėra „aiškaus“ nugalėtojo. Mūsų sveikata –išties visas gyvenimas –gali būti vertinamas kaip visų mūsų sprendimų visuma. Tai apima  kaip mes diena iš dienos pasirenkame, ką valgyti ir gerti , ką mąstyti ir jausti , veikti ir reaguoti , judėti bei ilsėtis.

„Tegul maistas būna tavo vaistas, o vaistas-tavo maistas“ Hipokratas

 MAISTĄ  tokį galingą daro tai, kad šis sprendimas yra  sąmoningas: sumažinti ar pašalinti iš mitybos cukrų, mėsą, pieno produktus, ir rafinuotą maistą, smarkiai padidinti suvartojamų daržovių ir vaisių kiekį, daug vandens. Sąsają tarp vėžinių ląstelių ir cukraus 1920-siais pirmą kartą atrado daktaras Ottas Warburgas, gavęs Nobelio premiją už tai , kuomet  atrado, jog vėžinės ląstelės gauna energijos ir kvėpuoja kitaip nei sveikos . Tiksliau, jis pastebėjo, kad vėžinės ląstelės gauna energijos skaidydamos neįprastai didelį kiekį gliukozės, o kvėpuoja be deguonies . Reiškia, vėžinėms ląstelėms reikia daug cukraus  kad išgyventų.

SAVO SVEIKATOS KONTROLIAVIMAS.

 “Veiksmai yra pagrindinis sėkmės raktas“ Pablo Picasso

Šiuolaikinė medicina į kūną žiūri  kaip į mašiną, kurios dalys kartkartėmis sugenda, bet alternatyviosios medicinos gydytojai į viską žiūri kiek kitaip. Jie mato kūną kaip sudėtingą organizmą, kuriame fizinis kūnas persipina su protu ir siela. Be to, jie žiūri į kūną kaip į kažką, kas gali veikti labai gerai,  kol tinkamai rūpinamės tiek juo, tiek protu ir dvasia. Mes esame išmokyti būti tokiais „gerais“ pacientais, kad iš tiesų pamiršome, jog iš  tiesų tai mes patys esame mūsų mašinų (kūnų) vairuotojai. Mes turime tik elementarių žinių apie tai, kaip rūpintis savo kūnais, o jiems sugedus-dažniausiai ne dėl ko kito, o  kaip tik dėl   priežiūros  trūkumo – visą atsakomybę už problemos sprendimą atiduodame gydytojams. Mes  negalvojame  apie tai , kaip galėtume pakeisti savo kūno priežiūros įpročius. Supraskime- visa galia ateina iš vidaus. Kūnas save gydo ir niekas negali kontroliuoti žmogaus autonominės sistemos. To neįmanoma padaryti. Sveikti pradedama tuomet, kuomet  pacientas aktyviai įsijungia į  savo gijimo procesą.  

VAISTAŽOLIU, PAPILDŲ VARTOJIMAS.

„Ne iš gydytojo, o iš gamtos atsiranda gijimo menas“ Paracelsas,16a. gydytojas

Pagrindinis skirtumas tarp chemoterapijos ir vitaminų, ar žolelių, papildų, yra tas, kad didžioji dauguma chemoterapijos yra sukurta žudyti vėžio ląsteles, o papildai sukurti tam, kad sustiprintų imuninę sistemą taip, kad ji pati sugebėtų atsikratyti  vėžinių ląstelių. Šie gydymo būdai atsirado iš dviejų labai skirtingų požiūrių į vėžį. Tinkami papildai gali suteikti papildomą paramą gydomosioms organizmo funkcijoms, tačiau jei nekeisite savo mitybos ir gyvenimo būdo, papildai, žolelės  daug naudos neduos. 

UŽSPAUSTŲ EMOCIJŲ PALEIDIMAS . „Pyktis kaip rūgštis-daugiau žalos padaro indui, kuriame yra laikoma, nei tam, kam yra skirta“ M. Twainas

Užgniaužtos , arba slopinamos  yra bet kokios emocijos , kurias laikote iš praeities, nesvarbu, ar jos būtų teigiamos , ar neigiamos, sąmoningos , ar ne . Dažniausios emocijos, kurių laikomės yra neigiamos, tokios, kaip stresas,  baimė, traumos, apgailestavimai , pyktis , ar liūdesys; tačiau mes taip pat galime laikyti savyje  ir teigiamų emocijų, tokių , kaip laimė. Kaip nebūtų keista,  mūsų gyvenime daugiausia yra įvairių baimių. Pagrindinė baimė, su kuria visi susiduriame tam tikru savo gyvenimo momentu,  yra mirties baimė. Vėžiu sergantys pacientai stoja su ja akistaton, vos išgirdę  žodžius: “jūs sergate vėžiu“.  Kadangi baimė daugumai vėžiu sergančiųjų yra dominuojanti emocija, tikslas yra sugrąžinti  fizinį, emocinį ir dvasinį kūnus į harmoniją, atgal į pusiausvyrą. Yra baimė, yra meilė. „Skatinu savo pacientus pasiduoti, atrasti taiką su mirtimi ir gyvenimu. Ir kuo daugiau jūs galite priartinti kūną prie neutralios būsenos, tuo didesnė tikimybė, kad pasveiksite“ Kelly A. Turner.

 TEIGIAMŲ EMOCIJŲ DIDINIMAS.

„Mūsų gyvenimo tikslas yra būti laimingiems“ Dalai Lama

Gero gyvenimo paslaptis gali būti tokia paprasta kaip vienas žodis-laimė. Mokslininkai žino, kad tarp proto ir kūno yra labai galingas tiesioginis ryšys. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie gydosi ir turi teigiamą požiūrį į viską, gyvena daug ilgiau nei tie, kurie „kovoja“ su liga ir yra pesimistai. Kitaip tariant, tyrimas po tyrimo randama įrodymų, patvirtinančių seną posakį „laimingi žmonės gyvena ilgiau“. Bjauri tiesa yra ta , kad daugelis iš mūsų nėra laimingi , o dar blogiau, kad milijonai nėra kliniškai sergantys, bet yra labai nepatenkinti savo gyvenimu. Tokios emocinės būsenos niekaip nepadeda imuninei sistemai kovoti su ligomis. Gera naujiena, jog nereikia daug pastangų, kad savo gyvenimą padarytumėte šiek tiek laimingesnį  net ir esant traumuojančios vėžio kelionės viduryje. Tiesiog reikia tikslingai stengtis kiekvieną dieną daryti dalykus , kurie  gali suteikti nors šiek tiek džiaugsmo ar laimės.

SOCIALINĖS PARAMOS PRIĖMIMAS.

„Skurde ir kitose gyvenimo nelaimėse draugai yra tikrasis prieglobstis“ Aristotelis

Žmonės iš prigimties yra socialios būtybės, mėgstame susiburti, bendrauti. Žmonėms reikia vienas kito, kad išgyventų. Kai mus supa artimieji , ar net mūsų augintiniai, jausmas, kad esame mylimi, į kraują išskiria stiprų hormonų pliūpsnį, kuris ne tik leidžia mums emociškai geriau jaustis, bet ir labai sustiprina imuninę sistemą. Patiriama meilė kai susergame  iš tiesų, padeda organizmui sveikti. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, turintys daugiau socialinių ryšių, gyvena kur kas ilgiau nei tie, kurie jų turi mažiau. Nuostabu ir tai, kad buvo įrodyta, jog ši sveikatą teikianti socialinio ryšio jėga yra naudingesnė už mankštą, dietą. Vėžio ligos atveju svarbiausia turėti tvirtą socialinę paramą , ir nesvarbu, ar ta parama gaunama iš  dviejų artimų draugų, trisdešimties pažįstamų, ar vieno sutuoktinio. Tikslas yra nesijausti  kad esi vienišas.

DVASINIO RYŠIO GILINIMAS.

"Pati didžiausia gydytojų klaida yra ta, kad jie bando gydyti žmogaus kūną  net nebandydami išgydyti sielos; o juk siela ir kūnas sudaro visumą, tad nevalia jų gydyti atskirai “ Platonas

Daugelis žmonių mano, kad dvasinės energijos jausmui reikia dvasinių ar religinių įsitikinimų. Tai netiesa.  Šis palaimingos, dvasinės energijos jausmas nėra tikėjimo rezultatas, o veikiau psichinė ir fizinė praktika, sukelianti intensyvų dvasinės energijos potyrį. Šiandien daugelis žmonių yra nusivylę pasenusiomis religinėmis pamaldomis, nors  lanko jas iš pareigos; tuo tarpu populiarėja  patirtimi grįstos veiklos kaip joga, meditacija, ėjimas, bėgimas. Galbūt taip yra todėl, kad dvasinė energija iš tikrųjų teka mūsų kūnais ir siela ir maitina mus labiau  nei dvasiniai įsitikinimai , gyvenantys tik mūsų galvose. „Manau, kad tikėjimas yra kažkas, ką kiekvienas žmogus turi viduje, bet kartais mes jo nerandame, kartais jis neprabunda-dėl mūsų pačių kaltės, niekieno kito. Kartais mes jį ignoruojame. Bet aš labai tikiu, kad mes visi tikime“ Kelly A. Turner

VADOVAVIMASIS  SAVO INTUICIJA.

„Gyvybiškai svarbiais klausimais sprendimas turėtų ateiti iš pasąmonės, iš kažkur mūsų viduje“ S. Froidas

Radikalią remisiją patyrę pacientai mano, kad kūnas turi įgimtų, intuityvių žinių apie tai, ko organizmui  reikia kad pasveiktų  ir dažnai taip pat parodo, kodėl susirgome. Būtent dėl to, daugelis susirgusiųjų mano, kad prieš sudarant gydymo planą, būtina pasidomėti – ką sako paciento intuicija. Įdomu tai, šis  įsitikinimas prieštarauja tipiškam medicinos mąstymui, kuris paprastai pašalina pacientus iš tyrimo ir gydymo  planavimo proceso , kol gydytojai nustato, kas negerai su jų kūnais ir kaip tai ištaisyti. Kai kuriems žmonėms intuicija ateina per vidinį gilaus supratimo balsą; kitiems tai pasireiškia per fizinius jausmus kūne, tretiems intuicija pasireiškia per sapnus ar netikėtus „sutapimus“, tokius kaip sutikimas draugo , kuris pasakė būtent tai, ką reikėjo išgirsti tiksliai tuo metu. Visi šie metodai yra tinkami būdai gauti informaciją iš savo intuicijos , ir kuo dažniau jums tai pasiseks, tuo aiškesnės bus žinutės. Žinokite, jūsų kūnas yra jūsų pusėje. Jis iš tiesų jus įspėja: „žiūrėk, kažkas ne taip“. Tačiau dauguma žmonių neklauso ir atidėlioja, galvodami: o, tai tiesiog praeis. Taigi, reikia įsiklausyti į savo kūną…."Vėžys –tai kelionė, kurios metu labai daug apie save išmokstame. Jis tikrai priverčia mus patikrinti savo gyvenimo tvarką." Kelly A. Turner

SVARIŲ PRIEŽASČIŲ GYVENTI TURĖJIMAS.

„Netikiu, kad žmonės ieško gyvenimo prasmės tiek, kiek ieško gyvenimo patirties“

J. Campbelas

Paprastai vėžio diagnozė priverčia žmones apmąstyti, ką jie idealiu atveju norėtų pakeisti , kad likęs laikas šioje žemėje , kad ir kokios trukmės, būtų kuo malonesnis ir prasmingesnis. Verta prisiminti: kūną veda protas, o ne atvirkščiai. Moksliškai įrodyta, kad , kai mintys ir emocijos stiprios, galingi hormonai akimirksniu išsiskiria į kraują ;jie turi teigiamą ar neigiamą poveikį imuninei sistemai , priklausomai nuo minties ar emocijos pobūdžio. Tai, kas daro žmogų stipresnį, yra tikėjimas, kad jis gyvens, įveiks ligą. Kai kažkuo tikite, visas jūsų kūnas tai priima ir greitai įveikia problemą. Bet kai jūsų smegenys nepriima fakto, kad jūs ligą įveiksite-bus labai sunku. Būtent tikėjimo galia gydo žmones. Kūnas įsiklauso į tai , ką jam sako protas: jei protas nori gyventi, kūnas bus užpildytas gyvybės teikiančia energija , bet jei protas bus pripildytas nevilties ir baimės, tada kūnas bus atskirtas nuo tos gyvybiškai svarbios energijos šaltinio.

„Tas, kuris turi sveikatos, turi vilties. O tas, kuris turi vilties, turi viską“ T. Carlyle‘as

Knygoje kiekviename skyriuje yra pateikta po vieną gydymo ir pasveikimo  istoriją , kurioje  dėmesys skiriamas tik vienam iš devynių veiksnių rastų radikalios remisijos tyrimuose, apie kuriuos aš,  šioje knygos apžvalgoje neaprašiau. Pasakojime  norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad kas daro šią ir taip sudėtingą ligą dar labiau daugialypę - yra tai, kad susirgusiojo kūno ir dvasios sistemos būklė vaidina lemiamą vaidmenį ligos eigai. Kūno, proto ir dvasios būklę smarkiai veikia fizinis elgesys (pvz. ką valgome ir geriame, kiek sportuojame, kiek miegame), psichinis ir emocinis elgesys (pvz-ar patiriame laimę, džiaugsmą, meilę) ir dvasinis elgesys(pvz. ar patiriame laimę ar stresą,) ir kt.

Priežastis, kodėl radikalios remisijos , ar savaiminio pasveikimo  atvejai yra tokie įkvepiantys , yra ta, kad jie tikri: kai kurie žmonės, sergantys pažengusiu vėžiu, išties rado būdų , kaip pasveikti. Be to, radikalios remisijos dokumentuotos beveik visų rūšių vėžiui. Tai ne anekdotai, tai faktai. Yra skirtumas tarp išgydymo ir pasveikimo. Išgydyti reiškia atsikratyti ligos, o pasveikti reiškia tapti sveikam. Gydymas yra įmanomas kartais, o gijimas- visada. „Gijimas paprasčiausiai reiškia, kad savo gyvenime turėsite daugiau tikslų, laimės ir sveiko elgesio , o tai, mano nuomone, yra gražūs dalykai, kuriuos reikia pradėti daryti dabar, nesvarbu, kiek laiko liko gyventi kiekvienam iš mūsų“ Kelly A. Turner

Pagal Kelly A. Turner knygą „RADIKALI REMISIJA“ (Pasveikti, kai nėra jokių galimybių)

Parengė Leonarda Šarakauskienė

info@sarakauskiene .lt