D.U.K.

KAS YRA VAKCINOS IR KAIP JOS VEIKIA

 

IMG_9542

 

Pastaruoju metu dažniausiai girdimi žodžiai – pandemija, karantinas, vakcinos, vakcinacija. Pandemija – kada užkrečiama liga išplinta visame pasaulyje, karantinas – apsaugos priemonių kompleksas, saugantis  nuo  ypatingai užkrečiamos ligos plitimo.  Vakcina yra mums gerai žinomas žodis – tai skiepai, o vakcinacija – skiepijimas siekiant apsaugoti  nuo infekcinės ar virusinės ligos. Kaip vakcina veikia ? Bakterijos, mikrobai, virusai, grybelis, įvairūs parazitai (tai vadinama bendru vardu patogenas) visą laiką  yra mūsų aplinkoje. Patogenas, patekęs į organizmą, gali sukelti ligą, o kai kada ir mirtį. Organizmas turi daug būdų apsiginti nuo jį puolančių patogenų: oda, gleivinės, blakstienos ir kt. veikia kaip fizinės kliūtys, kurios neleidžia patogenams patekti į vidų. Kuomet užkratas arba patogenas patenka į organizmą, suveikia organizmo gynybos sistema, taip vadinama imuninė sistema arba imunitetas. Jei imuninė sistema stipri – ligos sukėlėjas sunaikinamas. Tai yra natūralus organizmo atsakas. Tačiau taip yra ne visada. Kodėl? Patogenas ar bakterija, ar virusas, patekę į organizmą, atsineša svarbią dalelę-antigeną, kuris stimuliuoja svarbią imuninės sistemos dalį – antikūnų susidarymą. Antikūnus galime laikyti savo kūno gynybos sistemos  kariais. Kiekvienas antikūnas ar kareivis yra mokomas atpažinti vieną specifinį antigeną. Bet, pirmą kartą patekus į mūsų organizmą infekcijai, reikia laiko, kol imuninė sistema sureaguoja ir gamina tik tam antigenui arba sukėlėjui  specifinius antikūnus. Antikūnai dažniausiai yra specifiniai tik tam tikram sukėlėjui, išskyrus atvejus, kai du patogenai yra labai panašūs vienas į kitą (lyg pusbroliai). Gaminant antikūnus, organizme sukuriamos ir atminties ląstelės, kurios išlieka veiksmingos net po to, kai antikūnai sunaikina patogeną. Tai reiškia, jei žmogus užsikrės ta pačia infekcija antrą ar trečią kartą – atsakas bus daug greitesnis ir efektyvesnis, nes imuninė sistema sureaguos greičiau.

gettyimages-1291578232-612x612Koks vakcinų arba skiepų vaidmuo mūsų sudėtingoje imuninėje sistemoje? Vakcinos  yra susilpninta ar neaktyvi patogeno dalis – antigenas.  Imituodamas natūralią infekciją, antigenas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus  ir kitus gynybos mechanizmus. Naujesnėse  vakcinose  (taip pat ir vakcinose nuo Covid-19 ligos ) yra ne pats antigenas, o integruota schema, išmokanti imuninę sistemą  sukurti baltymą, kuris duos imuninį atsaką į virusą. Nei vienoje vakcinoje nėra gyvo viruso. Bet koks šalutinis poveikis, pvz. galvos skausmas, šaltkrėtis, silpnumas atsiranda dėl imuninio atsako, o ne infekcijos. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų priskiriamas prie didžiausių žmonijos atradimų. Vakcinos kasmet išgelbėja daugybę žmonių gyvybių. Be to, pasiskiepijus didžiajai visuomenės daliai, susidaro visuomenės imunitetas, ir taip apsaugomi net ir nesiskiepiję jos nariai.

 

Dr.Mike Ryan straipsnį išvertė ir sutrumpino Leonarda Šarakauskienė, iš Pasaulinės Sveikatos organizacijos tinklapio


https://www.who.int/covid-19/information

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KODĖL BIJOME ASTRAZENECOS VAKCINOS?

 

gettyimages-1227878263-612x612Paskutiniu metu internetą, socialinius tinklus užplūdo laidos, straipsniai, abejonės apie Oxford-AstraZeneca vakcinos patikimumą.Baisu, kad net kai kurie medikai skleidžia tiesos neatitinkančius pramanus.  Atsisakoma netgi vakcinuotis AstraZeneca vakcina!  Kodėl? Liūdniausia, kad komentatorių teiginiai yra vienpusiški, nesiremia jokiais moksliniais įrodymais, tik sava nuomone ar nuogirdomis, kaip po vakcinos suleidimo asmuo jautėsi blogai, vargino didelis silpnumas, skaudėjo sąnarius ir kt. Bet taip ir turi būti.Tai yra natūrali reakcija į skiepą, po kurio mūsų organizme gaminasi antikūnai kovai su liga.  Nėra „geriausios“ ar „blogiausios“vakcinos, nes vakcinacijos laikas dar labai trumpas, vakcinos toliau yra tiriamos ir tik po tam tikro laiko bus galima spęsti apie vienos ar kitos vakcinos efektyvumą.

Štai tyrimo apie AstraZeneca vakcinos poveikį, patikimumą, paskelbto žurnale Lancet (tai vienas iš prestiziškiausių medicinos naujienų žurnalas)trumpa santrauka.

Safety and efficacy of the ChAdOx1 nCoV-19 vaccine (AZD1222) against SARS-CoV-2: an interim analysis of four randomised controlled trials in Brazil, South Africa, and the UK.Lancet. 2021; 397: 99-111

Mokslininkai pakartotinai išnagrinėjo „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos tyrimų rezultatus, šį kartą pateikdami mėnesio vakcinacijos duomenis. Jie patvirtino,kad vakcina yra saugi ir veiksminga, kaip ir  buvo teigiama pirminės fazės tyrime. Analizuojant   pirminius  vakcinacijos duomenis, tuo pačiu tyrė santykinį vakcinos veiksmingumą tarp skirtingų skiepijimo intervalų. Analizė parodė, kad geriausias laikas antram skiepui-  po 12 savaičių. Vakcinų trūksta ir skiepijimo centrai negali užtikrinti reikiamos skiepijimo spartos. Tai verčia vyriausybes pasirinkti: ar skiepyti mažiau žmonių per trumpą laikotarpį, ar daugiau žmonių per ilgesnį laikotarpį. JK vyriausybė nusprendė išlaikyti santykinai ilgą 12 savaičių pertrauką tarp Oxford-AstraZeneca“ dozių . Viltis yra ta, kad iš karto daugiau žmonių gavus pradinę dozę, bus mažiau mirčių ir sumažės krūvis skubios pagalbos tarnyboje.

gettyimages-1229866367-612x612 „Atsižvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos pateiktas rekomendacijas, priimtas sprendimas „AstraZeneca“ vakcina skiepyti asmenis, vyresnius nei 18 metų“, – teigiama jos pranešime. Pasak ministerijos, taip pat nuspręsta tarp pirmojo ir antrojo skiepo daryti 12 savaičių pertrauką. Diskusijos dėl vyresnių gyventojų skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina kilo, kai Europos vaistų agentūra sausio pabaigoje leidusi naudoti šią vakciną atkreipė dėmesį, jog kol kas nėra pakankamai tyrimų rezultatų, ar vakcina suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacija praėjusią savaitę paskelbė, kad ši „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcina gali būti naudojama vyresniems nei 65 metų asmenims, taip pat tose vietose, kur plinta koronaviruso atmainos. Tokią poziciją palaiko ir Lietuvos Vyriausybės suburta ekspertų taryba, šalies Vaistų kontrolės tarnyba.”
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sam-astrazeneca-bus-skiepijami-visi-suaugusieji-tarp-pirmojo-ir-antrojo-skiepo-12-savaiciu-pertrauka.d?id=86487459

Nesvarbu, kuri Covid-19 vakcina bus prieinamiausia, galite būti tikri, kad vakcina jus apsaugos nuo hospitalizacijos, sunkios ligos formos. Turime būti dėkingi AstraZenecos tyrėjų komandai, kuri tęsia vakcinos studijas.Gera yra tai, kad vakcinai transportuoti nereikia ypatingai žemos temperatūros, kuri reikalinga Pfizer ir Moderna vakcinoms. Tai yra didelis vakcinos privalumas, leidžiantis ją transportuoti į nuošalesnes, neturinčias pakankamai geros infrastruktūros vietoves.Tuo pačiu   turime suprasti, kad vakcina nėra „sidabrinė kulka“. Pandemijai stabdyti ir po vakcinacijos būtinos ir kaukės, rankų higiena, socialiniai apribojimai.

Norisi kreiptis į žiniasklaidos atstovus ir paprašyti: švieskite žmones, o ne prisidėkite prie jų mulkinimo. Netempkite Lietuvos į viduramžius, o padėkite žengti pažangos keliu, kad visi kartu kuo greičiau nugalėtume mus tą užklupusią nelaimę.gettyimages-1291578232-612x612

L. Šarakauskienė   info@sarakauskiene.lt

 

 

 

COVID-19 VAKCINA:MITAI IR FAKTAI

 

medicalTikriausiai, nei viena vakcina , padėjusi įveikti užkrečiamas ir mirtinas ligas, nėra taip apipinta mitais, kaip Covid-19 vakcina.

Viso pasaulio mokslininkai nenuilstamai kuria saugias ir veiksmingas vakcinas . Vakcina arba skiepas- tai medicininis preparatas skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Vakcinos paskirtis- nesukeliant ligos sukurti organizme imuninį atsaką į organizmą iš išorės puolančią infekciją. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų priskiriamas prie didžiausių žmonijos atradimų, kadangi kasmet išgelbėja daugybę žmonių gyvybių. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 2010-2015m. vakcinos išgelbėjo apie  10 mln. gyventojų, kurie būtų mirę nuo įvairių užkrečiamų ligų. Skiepai beveik visiškai išnaikino tokias  mirtinas ligas kaip raupus, difteriją, tymus, poliomielitą ir kt. Šiuo metu, kai pasaulį apėmusi SARS-CoV-2 pandemija, daugelio šalių vyriausybės investuoja didelius pinigus į vakcinos nuo šios mirtinai pavojingos ligos kūrimą. Tačiau mokslininkai, medicinos ekspertai susiduria su nauju iššūkiu:kuriamos įvairios “antivakserinės” teorijos, skleidžiami įvairūs  neteisingi mokslo įrodymais nepagrįsti mitai . Internete, kai kuriose TV laidose plinta klaidinga informacija apie vakcinų žalą ir neigiamą poveikį organizmui. Ar “antivakseriai” žino, kad vakcinos išsaugojo milijonus žmonių gyvybių ?

Štai 13 dažniausiai skleidžiamų neteisingų ar melo teorijų.

  1. Vakcinos nėra saugios, nes sukurtos labai greitai.

Tiesa ta, kad Covid-19 vakcina buvo sukurta žymiai greičiau , nei kitos vakcinos- mažiau nei  per metus.

parotitasAnkstesnis rekordas buvo 4 metai- vakcina nuo kiaulytės (epideminis parotitas) buvo sukurta per 4 metus.

Kodėl taip greitai sukurta  Covid-19 ? Vakcinos kūrėjai neturėjo finansavimo sunkumų, be to, coronovirusai buvo žinomi ir tyrinėjami dešimtmečiais. Netrūko savanorių vakcinos efektyvumo bandymams. Klasikinis vakcinavimas yra inaktyvuotas patogenas ar jo dalis, kuris „išmoko“ organizmą sukelti imuninį atsaką.

Covid-19 vakcina organizmui pateikia patogeno baltymo gamybos „instrukciją“. Sukūrus organizme baltymą, imuninė sistema  reaguoja į  patogeno iš išorės sukeltus išpuolius.

 

 

2.Vakcina pakeis organizmo DNR. (DNR- nukleorūgštys, kuriose saugoma genetinė informacija, jos padeda informaciją realizuoti bei perduoti ją palikuonims).

Kai kurios  Covid-19 vakcinos, įskaitant Phizer Biotech ir Moderna yra pagrįstos RNR (ribonukleino rūgštis) technologija. Šios vakcinos veikia skirtingai nei tradicinės vakcinos. Tradicinė vakcina- kuomet suleidžiamas susilpnintas patogenas, kuris sukelia lengvą infekciją –reakciją į patogeną, dėl ko vėliau susidaro imunitetas ligai. Covid-19 vakcina tik „išmoko“ organizmą sukurti baltymą,kuris duos imuninį atsaką į virusą. Vakcina nėra integruojama  į mūsų DNR. Tiesą sakant, RNR  pagrindu kuriama vakcina net nepasiekia ląstelės branduolio, kuriame yra organizmo DNR.

3.Covid-19 vakcinos gali sukelti SARS-CoV-2 ligą.

Negali, nes nei vienoje vakcinoje nėra gyvo viruso. Bet koks šalutinis poveikis, pvz. galvos skausmas ar šaltkrėtis, silpnumas atsiranda dėl imuninės reakcijos, o ne infekcijos.

4. Vakcinoje yra mikroschema (microchip)

Pernai JAV atlikta „YouGov“ apklausa uždavė daugybę klausimų apie Covid-19 ligą. Neįtikėtina, kad 28% respondentų mano, kad Slaptosios tarnybos  planuoja naudoti Covid-19 vakcinas kaip priemonę implantuoti mikroschemas gyventojams. Kai kurių nuomone, ši mikroschema leis sekti kiekvieną žmogaus žingsnį. Iš tikrųjų mūsų mobilieji telefonai tą užduotį jau seniai atlieka be jokio vargo. Sąmokslo teorijos skleidžia, kad vakcinoje yra radio dažnio indentifikavimo schemos. Radio dažnio identifikavimui būtinas radio atsakiklis, imtuvas ir siųstuvas. Šių komponentų neįmanoma sukonstruoti tokio dydžio, kad tilptų į adatą.201216_COVID_ Vaccinations-034-1040x615

5. Covid-19 vakcina gali sukelti nevaisingumą.

Nėra duomenų, kad Covid-19 vakcina turėtų įtakos vaisingumui. Panašiai, nėra duomenų, kad vakcina sukeltų pavojų būsimam nėštumui.

6. Covid-19 vakcinoje yra vaisiaus audinio.

Daug metų “antivakseriai” skleidžia gandus, kad vakcinose yra vaisiaus audinių. Nei Covid-19, nei kitose vakcinose vaisiaus audinių nėra.

7.Persirgusiems Covid-19 vakcinos nereikia.

Net praeityje turėję teigiamą  SARS-CoV-2 testą, turėtų būti skiepijami. Kaip rašo Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC):”dėl rimto pavojaus sveikatai ir dėl to, kad galima pakartotinai užsikrėsti Covid-19 liga, vakcinuoti reikėtų neatsižvelgiant į tai, ar jau sirgote SARS-CoV-2 infekcija”. Taip yra tikimybė, kad pradinis tyrimas buvo klaidingas-kitaip tariant, testas buvo teigiamas, tačiau virusinės infekcijos nebuvo. Todėl visuomet yra geriau klysti atsargiai.

8. Pasiskiepijus viruso pernešti negalima.

Covid-19 vakcinos yra skirtos tam, kad žmonės nesirgtų SARS-CoV-2 infekcija, tačiau vakcinuotas asmuo visgi gali nešioti virusą, o tai reiškia, kad jis taip pat gali jį ir perduoti. Kadangi dar nėra pakankamai aišku, ar skiepai užkirs kelią infekcijai, pasiskiepijęs turėtų toliau dėvėti kaukę, plauti rankas, vengti fizinio artumo taip, kaip rekomenduoja regionų valdžios institucijos.

9. Pasiskiepijus gyvensime normaliai.

Deja, dėl anksčiau mano paminėtų teiginių, dėl to, kad dar daug ko nežinome apie pačią ligą, taip teigti reikėtų labai atsargiai.

10. Vakcina visą gyvenimą saugos nuo Covid-19 ligos.

Mokslininkai virusą tyrinėja mažiau nei metus, skiepijimas tik pradėtas, todėl nežinoma, kiek ilgai išliks imunitetas. Pasaulio sveikatos organizcijos (PSO) nuomonė: “dar per anksti žinoti, ar Covid-19 vakcina užtikrins ilgalaikę apsaugą. Tačiau džiugina tai, kad turimi duomenys rodo, jog daugumai žmonių , pasveikusiems nuo Covid-19 ligos atsiranda imuninis atsakas, kuris suteikia bent tam tikrą apsaugą nuo pakartotino užsikrėtimo- bet, deja, dar  nežinome, kokia stipri ši apsauga ir kiek laiko ji truks. Gali būti, kad nuo Covid-19 reikės skiepytis kasmet,  kaip ir nuo sezoninio  gripo”.

11. Asmenims, sergantiems  įvairiomis chroninėmis ligomis, skiepytis pavojinga.

Tai netiesa. Sergančius  įvairiomis chroninėmis širdies, plaučių ligomis, diabetu galima  skiepyti. Kurie abejoja dėl savo sveikatos ar  chroninių ligų paūmėjimo po skiepo- turėtų pasikonsultuoti su  gydytoju. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad esamos chroninės ligos padidina riziką susirgti sunkia Covid-19 ligos forma. Viena išimtis – alerginės reakcijos. Jei jų pasitaikė po bet kurių skiepų, jei yra alerginių reakcijų į maistą, gyvūnus ir kitus dirgiklius, prieš skiepus  būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

12. Asmenys su pažeista imunine sistema (naudojantys imunosupresantus, sergantys imunosupresinėmis ligomis, onkologinėmis ligomis ir kt.), negali būti vakcinuojami.

Kadangi vakcinoje nėra gyvo patogeno, ji nesukelia infekcinio atsako, todėl žmonės su pažeista imunine sistema gali skiepytis. Neįmanoma numatyti,  ar atsakas į skiepą bus toks pats, kaip ir asmenų su nepažeista imunine sistema. Vakcinos klinikiniuose tyrimuose dalyvavo nedidelis kiekis savanorių su pažeista imunine sistema (po organų persodinimo, onkologiniai pacientai ir kt.). Taipogi laikas dar yra trumpas, paskiepyti svanoriai dar stebimi, tačiau neigiamų reakcijų kol kas nėra.

13. Seniems  vakcina yra pavojinga.

Tai mitas. Šiuo metu daugumoje šalių skiepų pirmenybė teikiama vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems gręsia sunkesnė ligos forma. Be to, kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose buvo specialūs pogrupiai vyresnio amžiaus žmonėms tam,  kad įrodyti vakcinos saugumą šioje žmonių grupėje.

 

Sunku patikėti, kad daugiau nei prieš metus SARS-CoV-2 buvo visiškai nežinoma. Dabar turime perspektyvių, veiksmingų ir saugių vakcinų, tačiau internetiniame lauke gandai auga ir plinta žaibiškai. Pridėjus didelę baimės, nerimo, nežinojimo dozę, sukuriama puiki terpė plisti pavojingiems mitams.

 

Manau, kad šitas straipsnis, išverstas iš “MEDICALNEWSTODAY.COM

suteiks daugiau informacijos  abejojantiems, nežinantiems ar netikintiems skiepais nuo Covid-19 ligos.

Leonarda Šarakauskienė .

Rašyti, klausti:  info@sarakauskiene.lt

 

 

 

VĖŽIO GYDYMO REZULTATAI LYGINANT SU ANKSTESNIAIS METAIS PASIKEITĖ.MITAI APIE LIGĄ LIKO TIE PATYS.KODĖL ?

 

„Gyvenime nėra nieko,ko turėtume bijoti,yra tik tai, ką reikia suprasti“ Marija Kiuri

photo-1579684385127-1ef15d508118Pažanga onkologinių ligų gydyme didžiulė, ji vyksta itin sparčiai. Daug pažangos  krūties vėžio gydyme: daugėjant žinių apie vėžio biologiją sukuriami nauji, modernūs vaistai. Imunoterapija , hormonoterapija po truputį siaurina gydymą chemoterapija, sparčiai vystosi krūtų plastinė chirurgija- moterys išvengia didelių , jas  luošinančių operacijų ir vėlyvų pooperacinių komplikacijų. Gerėja ne tik gydymo rezultai, bet ir gyvenimo kokybė, moterys išlieka darbingos, gali planuoti savo darbus, sportuoti, gyventi pilnavertį gyvenimąphoto-1536516476995-754d5c4095b8. Tačiau mitai apie vėžio ligą išliko tie patys, kaip ir prieš trisdešimt –keturiasdešimt metų. Jie nesikeičia. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad kuomet pradedame susirgusiam kalbėti apie numatomą gydymą-  visuomet minime tą pačią seną  onkologijos  siaubo triadą: chemoterapiją, operaciją, spindulinį gydymą-kurią ligoniai dažnai laiko pavojinga, netgi barbariška.  Terminai nepasikeitė, tačiau jų turinys ženkliai  nutolęs nuo jų  pradinių reikšmių. Pvz. anksčiau krūties vėžio gydymui taikėme tik kelių chemopreparatų derinius, šiuo metu atliekant genų raiškos tyrimus identifikuojame pacientes, kurioms užtenka mažiau agresyvaus gydymo. Kartais net ir nebūtina chemoterapija, vietoj jos galime rinktis tik hormoninį gydymą. Net ir esant krūties vėžio atkryčiui, kai kuriais atvejais  užtenka hormonoterapijos ir imunoterapijos, atsisakant pakartotinos chemoterapijos.  Ankstyvų stadijų krūties vėžys daugeliu atveju sėkmingai išgydomas, tačiau ir metastazavęs vėžys jau nėra mirties nuosprendis.

photo-1579684288402-e3e337bcc7af Patobulėjo spindulinė terapija. Šiuolaikiniai linijiniai greitintuvai didžiausią spinduliuotės dozę nukreipia į pakenktas zonas, neapšvitinant sveikų gretimų organų ar audinių . Taip gydant   išvengiama   pospindulinių  ankstyvųjų ir photo-1580281780460-82d277b0e3f8vėlyvųjų komplikacijų. Vietoje didelės apimties operacijų vis dažniau pasirenkamos mažiau luošinančios operacijos, taikant mechaninius siuvimo aparatus išvengiama  žarnų išvedimo į išorę (kolostoma), jau labai retai atliekamos visos krūties šalinimo operacijos, pasirenkant krūtį  tausojančias  operacijas. Pilvo chirurgijoje, ginekologijoje populiarios laparaskopinės (operuojama neatveriant pilvo) operacijos. Aišku, visoms šioms operacijoms būtina sąlyga- anksti diagnozuotas vėžys, kuomet navikas  dar  neišplitęs į gretimus organus. Todėl yra labai svarbu kaip galima anksčiau diagnozuoti ligą. Tuo tikslu  įvestos profilaktinės patikros programos:  krūties vėio ankstyvai diagnostikai mamografija (atliekama kas 2-ji metai  nuo 50-69m. amžiaus moterims), prostatos vėžio (PSA tyrimas), slapto kraujo išmatose tyrimas- storžarnės vėžio ankstyvai diagnostikai. Svarbu, kad žmonės žinotų apie šias programas , o šeimos gydytojų pareiga laiku nukreipti reikalingai patikrai.

Suprantama, kad onkologinės ligos diagnozė kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui sukelia didžiulį stresą. Bet laikas suprasti, kad  vėžio liga jau seniai nėra  mirties nuosprendis: mirštamumas nuo onkologinių ligų kasmet mažėja- ir visame pasaulyje ir ES, ir Lietuvoje. Patikėkite, mes onkologai , žinome daugybę sėkmingų ir laimingų istorijų, šimtus iš ligos atkovotų gyvenimo metų.Tačiau taip pat žinau, kad kad jokie chemoterapijos, chirurgijos,imunoterapijos ar genų terapijos pasiekimai niekada nepatenkins esminių ligonių bei jų šeimų poreikių ir neišsklaidys su liga susijusių abejonių, kol nepasirūpinsime kiekvieno paciento emocine ir dvasine būsena. „Didžiausia mūsų dienų gydytojų klaida yra ta, kad jie sielą atskiria nuo kūno“ Platonas

 Deja, medicina nėra visagalė. Būna, kad liga progresuoja, būna, kad gydymas neveikia. Galiausiai reikia suprasti, kad tikrosios žmogaus prigimties iki galo mums pažinti neleista.  Bet taip yra ne tik su onkologinėmis ligomis : savo aukas pasiima infarktai, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, traumos ir eilė kitų ligų.

photo-1495653797063-114787b77b23 Šiandien tyrinėjamos moderniausios gydymo priemonės rytoj gali tapti paprasčiausiu vėžio gydymo kursu. Naujieji gydymo modeliai tokie veiksmingi ir fundamentalūs, jog jie, be abejonės , pakeis medicinos pagrindus. Kartu pasikeis pacientų supratimas ir nuomonė apie vėžį. Tikiu, kad ši transformacija įvyks netrukus. Ji, tiesą sakant, jau prasidėjo.

Leonarda Šarakauskienė

info@sarakauskiene.lt

 

 

RĖMUO, „DEGINIMAS UŽ KRŪTINKAULIO“ AR TAI PAVOJINGA?

getty_rf_photo_ofwoman_with_heartburn_at_work

Pasikeitus įprastinei mitybai, atsiradus daugiau egzotinių vaisių, įvairių sumuštinių su  aštriais padažais, padažnėjo ir besiskundžiančių , kad „ėda rėmuo“, atsirūgstama rūgščiu,  burną deginančiu skrandžio turiniu. Dažnas pacientas klausia- ar tai pavojinga. Rėmuo kankina iki 10 proc. gyventojų, tai gana opi problema, kadangi negydant atsiranda balso prikimimas, nes rūgštus skrandžio turinys dirgina balso stygas (taip vadinams GERL), o pastovus deginimas už krūtinkaulio sukelia didelį diskomfortą. Be to, reikia neužmiršti, kad deginimas, skausmas už krūtinkaulio gali būti ir stenokardijos ar  infarkto simptomas.corbis_rm_photo_of_heartburn_at_bedtime

phototake_rm_photo_of_barretts_esophagus_endoscopyLiga prasideda tuomet, kai susilpnėja stemplės apatinėje dalyje esantis žiedas , neleidžiantis rūgščioms skrandžio sultims  pakilti į stemplę ir ją dirginti. Žiedo susilpnėjimo priežastis neaiški.

Nuotraukoje matomi nudeginti skrandžio gleivinės plotai ties įėjimu į stemplę.  

 

 

Kaip išvengti rėmens ? Paprastai pats žmogus pajunta, koks maistas jam tinka, koks ne.Kokie dažniausi maisto produktai sukelia rėmenį ?

GetInventoryImage_jpgCitrusiniai vaisiai .  Greipfrutai, citrinos, apelsinai turi daug rūgšties ir skatina didesnį skrandžio rūgščių išsiskyrimą.

 

 

photolibrary_rf_photo_of_woman_eating_big_dinner
Riebus maistas, įvairūs rūkyti gaminiai- apsunkina skrandžio  veiklą , maisto virškinimą,  kas gali sąlygoti rėmens atsiradimą.
Aštrus maistas, riebūs padažai – dirgina skrandžio gleivinę, skatina sulčių sekreciją. Pavalgius aštraus maisto vargina dažni atsirūgimai, atsiranda nemalonus deginimas.


Alkoholis padidina skrandžio sulčių išsiskyrimą,  nudegina stemplę,  ji pasidaro jautri  skrandžio rūgščiai.
Saldumynai jei jų valgoma daug- skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą,  kurios degina stemplę.
getty_rm_photo_of_waitress_serving_beers

Labai svarbu tiems žmonėms, kuriuos vargina rėmuo – stengtis nevalgyti prieš pat   miegą, nerūkyti, miegoti pakėlus lovos galvūgalį. Nevilkėti ankštų drabužių, dirbti, sportuoti  ne pasilenkus, bet klūpant ant kelių ar atsisėdus ant mažos kėdutės.photolibrary_rf_photo_of_man_doing_yogagetty_rm_photo_of_tight_beltKokie gydymo būdai veiksmingi ?

istock_photo_of_antacid_tablet_in_waterDažniausiai, kai „ėda remuo“,  griebiamės sodos. Soda neutralizuoja esančią skrandyje rūgštį, bet tai trumpalaikis poveikis, nes praėjus sodos veikimui skrandyje pasigamina dar didesnis druskos rūgšties kiekis.

Pienas taip pat pasižymi rūgštingumą mažinančiomis savybėmis,  bet tai taip pat trumpalaikis poveikis, nes piene esantys baltymai ir kalcis skatina rūgšties gamybą skrandyje.1800ss_thinkstock_rf_woman_drinking_glass_of_milkLinų sėmenys- jose gausu gleivingų  medžiagų,  kurios mažina skrandžio rūgštingumą ir apsaugo gleivinę nuo dirginimo, slopina gleivinės uždegimą.

Vaistažolių arbatos- jų yra įvairių  įvairiausių. Bet jų visų poveikis yra trumpalaikis ir po kurio laiko išskiriamų skrandžio sulčių  padidėja.

Medus- rekomenduojama stiklinėje ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą medaus ir gerti 1,5-2 val. prieš valgį. Ar tai padeda- negaliu pasakyti.

 

Pagrindinis gydymo būdas yra medikamentai šalinantys ligos priežastį- padidėjusią rūgšties gamybą, o ne neutralizuojantys jau susidariusią skrandyje  rūgštį . Iš tokių medikamentų dažniausiai naudojamas Raniberl, Ranitidinas. Jei šie medikamentai nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją , kuris, atlikęs reikiamus tyrimus,  paskirs veiksmingesnius vaistus.corbis_rm_photo_of_senior_selecting_otc_medicine

logo-webmd-site  

 Paruošė Leonarda Šarakauskienė:      info@sarakauskiene.lt

 

MANO ARTIMĄ PAGULDĖ Į LIGONINĘ. KĄ JAM GALIMA ATNEŠTI VALGYTI ?

„Mityba yra sveikatos esmė. Tegul maistas būna Jūsų vaistas“

Hipokratas

Šis Hipokrato posakis plačiai žinomas,  todėl sąmoningai ar nesąmoningai  pirmas klausimas  paguldžius artimąjį  į ligoninę – ką jam galima ir ko negalima atnešti valgyti .

Pirmieji įrašai apie maitinimo reikšmę  ligos eigai rasti egiptiečių papirusuose  rašytuose  dar 1550m. pr. Kristų  (Ebero papirusai ) ,todėl  artimieji ir dabar,  matomai instinktyviai supranta, kad mityba paciento sveikime yra ne paskutinėje vietoje.

??????????????????????????????????????????????????????????????????????????Kiekvienas gyvas organizmas minta. Maistas suteikia jam energiją , kuri eikvojama judant ir dirbant, kurios daug eikvojama sveikimo procese. Iš maisto organizmas gauna medžiagų mirštančioms ląstelėms pakeisti ir naujiems audiniams sukurti. Kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti , su maistu jis turi sistemingai ir pakankamai gauti visų medžiagų , kurias išeikvoja,  t.y.  gauti tų medžiagų, iš kurių pats yra sudarytas. Sveikas žmogus maitinasi pagal savo įpročius, norus, dažniausiai nelabai kreipdamas dėmesį į įvairias mitybos rekomendacijas , patarimus: riebų maistą keisti į daržoves, augant svoriui- mažinti suvalgomo maisto kiekį, saldžius gėrimus keisti į  mineralinį vandenį ir kt. Mityba-žmogaus silpnybė. Nutunkama ne per vieną dieną. O su nutukimu prasideda ligų grandinė. O kaip maitinti sergantį? Gulintis žmogus išeikvoja žymiai mažiau kalorijų nei sveikas, judantis , todėl ir maisto kiekis atitinkamai turi būti mažesnis.  Svarbu, kad  su maistu  gautų būtiną kiekį baltymų, riebalų, vitaminų. Ligoninėje pastebime, kad  ligoniai sunkiai pakelia jiems skiriamą  dietą, lengvai ją pažeidžia. Tačiau sergant kai kuriomis ligomis , pvz. cukralige ar inkstų  ligomis, pacientas be jam būtinos  dietos paprasčiausiai negalėtų gyventi. Ypač sunku laikytis dietos, kai reikia mažinti kūno masę. Meškos paslaugą padaro artimieji, nepasitarę su gydančiu gydytoju, papildomai primaitindami savo artimą  tuo metu jam netinkamu maistu. Pvz. po sudėtingų  pilvo operacijų atnešdami sunkiai virškinamo maisto  (pasiaiškinimas- „pacientas labai prašė“). Onkologiniai pacientai labai greitai susigundo internete, žurnaluose siūlomomis dietomis, kurios jiems visiškai   netinkamos , siūlomi visiško badavimo periodai, kurie vėžio nualintą imunninę sistemą dar labiau silpnina.

carrotAišku, ne visose ligoninėse maistas yra patiekiamas skanus, karštas, įvairus. Norint papildyti paciento maisto racioną- pakanka atnešti lengvų maisto produktų- kefyro, jogurtų, vaisių,  daržovių. Tačiau nešamo maisto kiekiai turi būti nedideli, nes, dažniausiai – palatų šaldytuvai prigrūsti seniai atnešto maisto, pacientai užmiršta kas jiems buvo atnešta arba tiesiog  nenori valgyti  to, kas jam atnešta, nes jiems pilnai pakanka ligoninės maisto.Be to, sergantis žmogus dažnai neturi apetito ir įkyrus maisto siūlymas tik erzina ligonį.  Supraskime, kad tai gulintis žmogus, mažai judantis žmogus, jis valgo tik tiek, kiek reikalauja jo organizmas.  Reikiamas  kalorijų kiekis yra apskaičiuojamas dietologo – ir nors atrodo, kad ligoninės maisto porcijos yra mažos, maistas neįvairus, bet jose kalorijų yra tiek, kiek reikia gulinčiam. O kad valgome žymiai daugiau ir įvairiau – mes, sveiki ir kalorijų išeikvojame daugiau. Bet…Neturėtumėme bėdų su virškinimu, su įvairiomis sąnarių ligomis, nevargtume su širdies ligomis, jei nuo jaunų dienų maitintumėmės saikingai ir sveikai. Pamėginkite permaitinti vaiką- jei nenorės jam nieko neįdėsite į burnytę. O mes- prisivalgome tiek, kad  nuo stalo iki sofos vos nueiname. Prisiminkime Hipokratą „Tegul maistas būna Jūsų vaistas“. Ir elkimės su maistu , taip kaip su vaistu. Vaistą perdozuoti pavojinga. O maistą ?


 

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

BIOMARKERIŲ REIKŠMĖ LIGŲ DIAGNOSTIKOJE

cell-signaling-regulation1200x800Pastaruoju metu daug  gydymo įstaigų įsigyja brangius kraujo tyrimo analizatorius ir siūlo atlikti daug įvairių kraujo tyrimų. Labai populiarus -biomarkerių arba biologinių žymenų tyrimas "diagnostika iš kraujo lašo". Šis tyrimas šiuo metu yra "ant populizmo bangos".  Kas tie stebuklingieji biomarkeriai, kiek jie naudingi ligų diagnostikai ?

Kiekviena atsiradusi liga sutrikdo ląstelėje vykstančius medžiagų apykaitos procesus, ląstelės pradeda išskirti tam tikrus baltymus, kurių normalios, sveikos ląstelės neišskiria, arba išskiria labai mažai. Šie baltymai yra lyg biologiniai indikatoriai, siunčiantys signalą apie ligą ir nebūtinai tik apie vėžio ligą. Jie atsiranda sergant širdies ir kraujagyslių ligomis,  depresija,  ŽIV,  diabetu,  įvairiomis uždegiminėmis ligomis. Pvz: plačiai žinomas C reaktyvinio baltymo tyrimas (CRB) padedantis įvertinti uždegimo stiprumą, atsaką į gydymą.  Tačiau lygiai taip pat biomarkerių tyrimo rezultatai gali skelbti ir netikrą pavojų. Įvairių ligų diagnostikai biomarkerių šiuo metu sukurta daug, laboratorijos siūlo labai platų tyrimų diapazoną , todėl kartais, kai pacientas atneša tyrimų lapą- tik iš jo gali sužinoti apie vieno ar kito žymens egzistavimą. 

Kiekvienas gydytojo skiriamas tyrimas turi savo indikacijas ir skirdamas vieną ar kitą tyrimą gydytojas vadovaujasi mokslo faktais pagrįsta informacija. Šeimos gydytojai retai skiria žymenų tyrimus, kadangi šie tyrimai turi labai siauras indikacijas.  Kuomet pacientai pradeda užsiiminėti savityra, reikalauja tyrimų, apie kuriuos sužino internete, iš draugų ar kaimynų- tai tikrai daro bereikalingai, išleidžia daug pinigų beverčiams tyrimams, patiria daug nereikalingo streso, jei vienas ar kitas tyrimo rodmuo būna nukrypęs nuo normos. Taip dažniausiai būna su vėžio žymenų tyrimų rezultatais.

Esu onkologė, todėl daugiausiai žinau apie vėžio biomarkerius ar vėžio žymenų tyrimus , apie kuriuos žmonės turi daug klaidinačių žinių. Daugeliui atrodo, kad tai labai informatyvus tyrimas , padedantis anksti diagnozuoti onkologinę ligą. Pirmasis vėžio žymens tyrimas atliktas 1846m. atradus Ben -Džonso baltymą sergančiojo  mielomine liga (tai kraujo sistemos liga) šlapime.  Beveik po 170 metų nuo pirmojo vėžio žymens atradimo surasta apie 10 naujų vėžio žymenų. Onkologų skiriamų vėžio žymenų  tyrimų indikacijos labai siauros :

  • vėžio gydymo efektyvumo vertinimui
  • paciento stebėjimui dėl ligos recidyvo ar metastazavimo
  • piktybinės ligos įtarimas, pvz–radus ženkliai padidintą kiaušidžių vėžio markerį (CA 125), prostatos vėžio  (PSA), krūties vėžio (CA27-29) ir kt. būtini papildomi tyrimai ligos atmetimui ar patvirtinimui. Pradėti specifinį gydymą remiantis vien markerio padidėjimu negalima.
  • vėžio žymens rodmenys kiekvienam pacientui yra skirtingi. Kai markerio tyrimas atliekamas ligos eigos, gydymo efektyvumo vertinimui, markerio padidėjimo ar mažėjimo rodmenys vertinami pagal pradinį rodiklį.

Cancer-and-dietKaip matote, biomarkerio, ar žymens tyrimas nėra stebuklas. Kaip ir kiekvienas tyrimas turi savo griežtai apibrėžtas indikacijas ir neatliekamas ankstyvai vėžio diagnostikai , (kaip pvz. mamograma ankstyvai krūties vėžio diagnostikai ), netinka profilaktinėms programoms (išskyrus prostatos PSA tyrimas). Idealaus vėžio markerio nėra. Jei yra nerimas ar baimė dėl vėžio–geriau pasitarti su gydytoju , išsakyti savo baimes . Tik gydytojas gali nuspręsti , kokius tyrimus reikėtų atlikti, kad atmesti vieną ar kitą baimę , patvirtinti ar atmesti ligą.

 

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene. lt 

PLACEBO EFEKTO PASLAPTIS

 

_DSC4429Tikriausiai bet kuris vaistininkas ar gydytojas ne kartą girdėjo ar skaitė apie placebo fenomeną. Atsivertę bet kurią rimtesnę farmakologijos ar psichoterapijos knygą , rasite tą paslaptingą žodį - placebo .Šis žodis kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia "malonės suteikimą". Medžiagos, imituojančios tikruosius vaistus ,vadinamos placebo , o jų sukeliami reiškiniai- placebo efektu. Placebo vaistais dažniausiai tampa krakmolo ar cukraus tabletės, kapsulės, milteliai, o kai kada ir tirpalai. Tad kokį terapinį poveikį toks vaistas gali turėti?

Ligoniams, kurių ligos eigai labai svarbi psichinė būsena , pavyzdžiui, sergantiems neurastenija, stenokardija, varginamiems potrauminių ar pooperacinių skausmų ir kt. autoritentingo gydytojo paskirtos net indiferentinės medžiagos, pavidalu ir skoniu nesiskiriančios nuo tikrųjų vaistų, apie 30 proc. atvejų ,o kartais 2-3 proc. daugiau, veikia palankiai. Kita vertus, tos pačios visiškai neveiksmingos medžiagos gali sukelti ir šalutinius reiškinius- nemigą, galvos skausmą, vidurių užkietėjimą ir kt.

Ne vien gydytojai žino, kad paprastai ligonio būklė po tam tikro laiko turi pagerėti arba jis turi visiškai pasveikti net negydomas. Tačiau ar galima pasitikėti savo organizmo jėgomis , ar mus varginantys mikroorganizmai, skausmai, skrandyje atsivėrusi opa visada būna tos pačios kilmės, ar mūsų organizmas sėkmingai įveiks jau ne kartą įveiktus negalavimus? Gal žmogus sveiksta todėl, kad tikisi pasveikti? Ar protas taip gerai "gydo" mūsų negalavimus?

 

Šiuolaikinė medicina nenori pripažinti placebo efekto , bet negali jo visiškai paneigti. Daugelis gydytojų placebo efektą linkę ignoruoti, kadangi jį sunku prognozuoti . Kaip būta senovėje?  Kokias gydomąsias medžiagas naudojo gydytojai prieš tris, keturis šimtmečius ? Kažkokio augalo šaknys, sudžiūvusio medžio žievė, daug įvairiaspalvių abejotinos terapinės vertės eliksyrų ir pavilgų. Tačiau nuo šių "vaistų " ligoniai sveiko, nes naudodami įvairius simbolius ir ritualus gydytojai įkvėpdavo viltį pasveikti. Dažniausiai iš toli atvykę žyniai su tais pačiais spalvotais eliksyrais padarydavo stebuklus ir ligoniai per kelias dienas atsistodavo ant kojų. Ir vėl grįžtame prie to paties klausimo – ar vien tik medikamento veiklioji medžiaga turi terapinį poveikį ?

getty_rf_photo_of_woman_reading_drug_labelO ar šiandieną nesusiduriame su panašiu fenomenu?Juk ir dabar ne kartą išgirstame sakant: tas geras daktaras davė tokių mažų raudonų tablečių ir jos man padėjo. O dabar išvažinėjau visas ligonines, gėriau ir didelių baltų ,ir mažų mėlynų, ir dar kitokių, bet nebuvo taip gerai , kaip nuo ano daktaro paskirtų vaistų. Mokslas žengia į priekį, vaistų rinkai pateikiami nauji efektyvesni vaistai, įdiegiamos naujos gydymo metodikos, tačiau senosios "raudonos tabletės" , paskirtos ano, "gerojo gydytojo" veikia geriau nei naujieji vaistai. Tad kaip nubrėžti ribą tarp terapinio medikamento poveikio ir to gerojo gydytojo? Atrodo, kad žmogaus pasitikėjimas gydytoju ir jo paskirtais vaistais gali būti svarbesnis už veikliąją preparato medžiagą.

Neseniai amerikiečių spaudoje buvo aprašytas unikalus atvejis :patyręs stuburo traumą ligonis dvejus metus negalėjo vaikščioti., tačiau pasitikėjo gydytojais ir vylėsi pasveikti. Nors jam buvo taikoma intensyvi reabilitacija, paciento būklė negerėjo. Galiausiai gydytojas pasiūlė pabandyti naujus, ką tik suskurtus ir ne visiškai išbandytus  vaistus . Pacientą įspėjo,kad jei per dvi valandas nepasijus geriau, būklė tikrai pablogės ir jis jau niekuomet nevaikščios. Ligonis sutiko. Į raumenis jam buvo sušvirkšta 10ml. tirpalo. Po 25 min. pacientas atsistojo ir be niekieno pagalbos pradėjo vaikščioti. Kokie tie stebuklingi vaistai? Paprasčiausiai ligoniui buvo suleista 10ml. fiziologinio tirpalo. Iš to galima daryti išvadą, kad ne vien tik nauja veiklioji medžiaga lemia teigiamą vaisto poveikį. Harvardo universiteto profesorius Herbertas Bensonas tokius reiškinius apibūdino kaip tikėjimo galios biologinį poveikį. Jis teigia,kad placebo efektą sukelia paciento pasitikėjimas gydytoju ir užsimezgęs tarpusavio  ryšys . Nauja mokslo sritis, vadinamoji sielos ir kūno medicina , arba psichoneuroimunologija , taip pat pripažįsta placebo efektą. Ji teigia, kad sielos ir kūno sveikata yra neatsiejamai susijusi, nes dėl įvairių emocijų išsiskyrę neuromediatoriai labai padeda žmogui pasveikti.

Yra kelios jau daugelį kartų gyvenimo patvirtintos paprastos taisyklės, kurios padeda pasireikšti placebo efektui :

getty_rf_photo_of_doctor_and_patient1. Pasitikėjimas gydytoju ir jo gydymo metodu dažnai duoda geresnius rezultatus nei sausa kvalifikuoto gydytojo konsultacija.

2.Jeigu liga ir gydytojas leidžia pasirinkti gydymo būdą, reikia rinktis tą, kuriuo labiau pasitikima.

3. Bet koks žodis, suteikiantis viltį pasveikti , yra dar vienas žingsnis pasveikimo link.

4.Jei ligonis serga recidyvuojančia liga, geriau gydyti tuo metodu, kuris jau ne kartą padėjo , o ne imtis eksperimentuoti.

5. Injekcijos ir lašinės infuzijos paciento požiūriu yra kur kas veiksmingesnės nei tabletės  ar kapsulės.

Žmogaus tikėjimas gydytoju, nauju vaistu pranoksta terapiniį poveikį. Tad ar nederėtų nieko nekainuojantį placebo efektą suderinti su veikliosios medžiagos poveikiu ir šitaip tikėtis gauti kur kas geresnių gydymo rezultatų? Tai priklauso ne tik nuo gydytojo, bet ir vaistininko gebėjimo pateikti preparatą. Ir gydytojai , ir vaistininkai neturėtų numoti į placebo poveikį. Jį išties verta naudoti.

P.S. placebo fenomenas tinkamas  įsisenėjusių chroninių, įsikalbėtų  ligų gydymui , kurių daugėja senstant. Sudėtingos ligos, tokios  kaip  onkologinės, cukraligė, hipertonija,širdies ir kraujagyslių turi būti gydomos pagal tų ligų gydymo metodikas, placebo fenomenas kai kada  gali būti taikomas  tik kaip pagalbinis gydymas

logo-webmd-sitePagal WebMD paruošė L.Šarakauskienė

info@sarakauskiene.lt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KAS YRA PROBIOTIKAI ?

getty_rf_photo_of_herbal_supplements_bowlProbiotikai- tai gyvi mikroorganizmai, arba dar kitaip vadinamos "gerosios bakterijos", kurios yra būtinos tinkamai žarnyno veiklai  Žodis "probiotikas " kilęs iš graikų kalbos ir reiškia "už gyvenimą ".Tam tikrais atvejais – pvz. gydantis didelėmis antibiotikų dozėmis, chemoterapiniais vaistais, esant įvairioms stresinėms būklėms sutrinka pusiausvyra tarp virškinimui naudingų  ir žalingų bakterijų.Tuomet organizmas pasidaro neatsparus maisto infekcijoms, ilgai besitęsiantis disbalansas tarp "gerųjų" ir "blogųjų" bakterijų gali įtakoti žarnų uždegimą- kolitą, o gal būt tai yra   ir  viena iš storžarnės vėžio priežasčių .Dažnai manoma, kad probiotikų galima įsigyti tik vaistinėse, tačiau jų yra įvairiuose maisto produktuose, todėl žymiai sveikiau yra valgyti probiotikais turtingą maistą  , nei gerti sintetines tabletes.

Kokie maisto produktai yra turtingi probiotikais ?

getty_rm_photo_of_probiotic_yogurt1.Jogurtas. Tai žinomiausias "gerųjų" bakterijų šaltinis, kuris palaiko sveiką gerųjų-blogųjų žarnyno bakterijų balansą .Jogurtų yra įvairių- pagardintų įvairiomis uogomis, rūgštesnių, saldesnių, Yra natūralių, dar papildytų "bifidobakterijomis".Tai naudingos bakterijos,slopinančios žarnyne "blogųjų" bakterijų veiklą,gerinančios imunitetą, įvairių mineralų įsisavinimą ir kt.

getty_rm_photo_of_sauerkraut_full_of_probiotics

 

 

 

2.Rauginti kopūstai .Raugintuose kopūstuose yra daug C ir B grupės vitaminų, pieno bakterijų. Daržovės,raugintos su druska, išsaugo gerąsias bakterijas,todėl maisto racione nereikėtų atsisakyti raugintų kopūstų, raugintų agurkų.Kaimuose dar ir dabar išlikęs paprotys prisiraugti statines kopūstų bei agurkų, nes žiemą tai pagrindinis vitaminų šaltinis.

getty_rf_photo_of_cheese_fights_bacteria3.Varškėje, fermentiniuose  sūriuose (gauda, parmezanas, čedaras  ir kt.) yra daug gerųjų bakterijų, kurios gaminasi fermentacijos metu. Kuo sūris ilgiau brandinamas, tuo gerųjų bakterijų jame daugiau.

getty_rm_photo_of_probiotic_shake

 

 

 

4. Kefyras.Pagal legendą- kefyrą sugalvojo Kaukazo piemenys pastebėję, kad  pienas, laikomas odiniuose maišeliuose, rūgsta kitaip, nei paprastai rauginamas pienas. Piemenys šiuos maišelius kabindavo tarpduriuose, kad praeinantys žmonės geriau suplaktų maišelio turinį  ir gaudavosi kitoks  gėrimas nei rūgpienis.Tirštas, kreminis, aštroko skonio, panašus į jogurtą, tačiau žymiai turtingesnis natūraliais probiotikais, pasigaminančiais fermentacijos metu.. 

getty_rf_photo_of_sourdough_bread_aids_digestion5.Raugo duona.Sveikiausia duona yra su natūraliu raugu, kepta iš viso grūdo miltų. Tai tikras natūralių probiotikų, vitaminų ,baltymų, angliavandenių  šaltinis.

getty_rf_photo_of_honey_with_prebiotics

 

 

 

6.Prebiotikai.Probiotikai yra gyvosios bakterijos gaunamos su maistu. Prebiotikai- bakterijos,kurios maitina jau esančias gerąsias  bakterijas žarnyne. Prebiotikų daug yra ankštinėse daržovėse, šparaguose,  špinatuose, bananuose, meduje,grikiuose,avižiniuose dribsniuose,.Pusryčiams labai sveika avižinių dribsnių, grikių košės, paskanintos medumi  ar vaisiais. Prebiotikai tiesiog sustiprina probiotikų veiklą žarnyne.

logo-webmd-sitePagal WebMD paruošė Leonarda Šarakauskienė info@sarakauskiene.lt

 

KAS PAŽEIDŽIA KEPENŲ FUNKCIJĄ ?

untitledKepenys yra svarbus organas,tai didžiausia liauka,sverianti iki 1-1,7 kg.Spėjama,kad pavadinimas "kepenys" kilęs iš žodio "kepti",  nes kepenų temperatūra , palyginti su kitais organais, yra aukščiausia .Sveikų kepenų ląstelių apykaita labai lėta, ląstelės atsinaujina kartą per metus, tuo tarpu žarnyno  ląstelės atsinaujina kas 2-5 dienos, odos- kas 12- 15 dienų. Sveikame  žmoguje  nuolat dirba apie 40% kepenų ląstelių, todėl kepenų ligų atsiradimo  pradžioje ,kai pažeidimai nėra dideli, kepenys sugeba gerai  atlikti savo darbą , o pažeistoji dalis turi laiko atsinaujinti, bet dėl tos kepenų  savybės ,kepenų ligos nustatomos dažniausiai pavėluotai. Kepenys organizme atlieka daug funkcijų- jas galima pavadinti svarbiausia  organizmo laboratorija .

images.Pagrindinis kepenų darbas, kurį jos  atlieka mūsų organizme yra: iš  suvalgyto  maisto skaido ir kaupia įvairias naudingas medžiagas (geležį, vitaminus ir kt) kurios vėliau įsisavinamos žarnyne. Gamina ir išskiria tulžį ,kuri reikalinga maisto virškinimui, taip pat  su tulžimi pašalina į organizmą patekusias ar organizme susidariusias kenksmingas  medžiagas, apsaugo organizmą nuo į jį patekusių bakterijų, reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį, nėštumo metu gamina vaisiaus kraują. Žinant,koks tai  svarbus mūsų organizmo organas,turėtume žinoti ,kas labiausiai joms kenkia ir kaip turėtume jas saugoti.

Taigi,kas labiausiai žaloja mūsų kepenis ?

thinkstock_rf_photo_of_pouring_sugar_in_cup1. Per didelis kiekis cukraus, per saldus maistas.

Per didelis kiekis cukraus ne tik kenkia mūsų dantims, bet taip pat kenkia ir kepenims. Natūraliai gamtoje cukriniuose runkeliuose,cukranendrėse ,kukurūzuose ir kituose augaluose esanti  fruktozė  jungiasi su gliukoze ir susidaro cukrozė. Kai šie augalai apdorojami ir rafinuojami, cukrozė tampa cukrumi, kurį mes ir naudojame .Grynos  fruktozės arba "vaisių cukraus " daug yra meduje, vaisiuose, uogose, melionuose, arbūzuose. Per didelis cukrozės ir fruktozės vartojimas įtakoja ne tik nutukimą, bet ir pastaruoju metu sparčiai  plintančią nealkoholinę kepenų suriebėjimo ligą .Mat, cukrų kaip energijos šaltinį,  gali naudoti kiekviena organizmo ląstelė, tuo tarpu fruktozė skaldoma  tik kepenyse, ko pasėkoje į organizmą patenka nuodingi skilimo produktai: šlapalo rūgštis,.laisvieji radikalai ir tam tikra riebalų forma (trigliceridai), kuriems veikiant kepenų ląstelės pradeda riebėti .Atkreipkite dėmesį, kad daug cukraus yra paslėpta įvairiuose pusgaminiuose, duonoje, duonos gaminiuose .Skaitydami etiketes atkreipkite dėmesį į sudėtines dalis ir jei ingrediento pavadinimas baigiasi -"ozė",žinokite,kad  tai tam tikros formos cukrus. 

getty_rf_photo_of_bulging_stomach2. Per daug riebus maistas

Didžiausias organizmo  energijos  šaltinis yra riebalai. Riebalai atlieka  ir organizmo apsauginę funkciją: apsaugo organus nuo karščio ar šalčio, širdį bei inkstus nuo fizinių traumų, jų yra apie sąnarius, padus ,plaštakas ir sėdmenis- tai tarsi  pagalvėlės, apsaugojančios nuo išorinio spaudimo .Be riebalų neįsisavintume riebaluose tirpių (A,D,E,K) vitaminų, kuriuos gauname su maistu. Maisto riebalų kiekis įvairiuose produktuose yra skirtingas. Daugiausiai riebalų gauname su riebia mėsa ,aliejais, taukais, įvairiais kepiniais.Valgant per daug riebaus maisto, esant nedideliam fiziniam aktyvumui ,riebalai pradeda kauptis ne tik riebalinėse ląstelėse, bet ir kepenų ląstelėse,sukeldamos riebalinę kepenų distrofiją (kepenų suriebėjimas ) 

thinkstock_rf_photo_of_shopping_supplements3.Per daug sintetinio vitamino "A"

Vitaminas A yra būtinas organizmui.Jo trūkstant lūžinėja nagai,praranda blizgesį plaukaI, išblyškusi, pleiskanojantI oda, pablogėjęs matymas prieblandoje, nuovargis.Natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys (ypač menkės, veršelio, jaučio ),morkos, moliūgai,kopūstai,špinatai ir kt. spalvotos daržovės ir vaisiai. Iš maisto vitaminas A gaminamas kepenyse .Naudojant per dideles dozes dirbtino A vitamino, sutrikdoma kepenų funkcija ir vėliau kepenys nebesugeba sintezuoti šio vitamino..

getty_rf_photo_of_soda_can_closeup4.Per daug saldžių gėrimų

Tyrimais įrodyta,kad mėgstantieji gerti daug įvairių saldintų gėrimų , dažniau suserga nealkoholine kepenų riebaline distrofija. Saldžiuose nealkoholiniuose gėrimuose dažniausiai naudojami sintetiniai saldikliai ,kurie yra daug kartų saldesni ir pigesni  už cukrų ir jų  reikia žymiai mažiau.Tačiau tai yra cheminiai junginiai ,kurie kurie lygiai taip pat kaip ir perteklinis cukraus naudojimas žaloja kepenis.

thinkstock_rf_photo_of_man_with_pain_reliever5. Per didelis kai kurių  medikamentų vartojimas

Bereceptiniai medikamentai , tokie kaip acetaminofenas (Tylenol, Paracetamolis,Thera Flu,Apap ir kt), kurie vartojami skausmo malšinimui, peršalus , karščiavimui mažinti,yra  toksiški  medikamentai. Jie parduodami be recepto, pacientai, viršydami leistinas terapines dozes , gali smarkiai pažeisti savo kepenis.Ypatingai šiuos medikamentus turėtų atsargiai vartoti sergantys lėtinėmis kepenų, inkstų ligomis.Gydantis šiais vaistais negalima vartoti alkoholio.

thinkstock_rf_photo_of_donut_variety6.Nesotieji riebalai (Trans- riebalai)

Sotieji riebalai dažniausiai yra gyvulinės kilmės riebalai. Nesotieji arba trans-riebalai – tai riebalai, kurie išskiriami kaitinant (hidrinant)  augalinį aliejų.Trans-riebalų daug yra margarine, perdirbtuose maisto produktuose, prekyboje paruoštame keptame maiste,lengvo užkandžio maiste- traškučiuose, pyragėliuose ,spurgose ir kt .Maistas,turintis daug trans-riebalų augina svorį, o tai vėl blogina kepenų funkciją ir didina riziką susirgti riebaline kepenų distrofija.

thinkstock_rf_photo_of_hypodermic_needle7.Užkratas per kraują.

Kartais ligoninėje gydytojas ar med. sesuo gali susižeisti su adata, kuria buvo leisti medikamentai pacientui.Viena adata gali naudotis keli asmenys,naudojantys narkotikus. Ne adata yra problema,bet tai ,kas nematomo yra ant jos. Hepatitas C perduodamas kraujo ir lytiniu keliu. Pasitaiko atvejų,kai Hepatitu C užsikrečiama kirpyklose,pas odontologą . Todėl reikia būti itin atidiems ten,kur yra sąlytis su krauju, nes nematomas kraujo lašelis gali sukelti labai pavojingą kepenų  ligą Hepatitą C.

thinkstock_rf_wine_toast8.Mažiau alkoholio.

Visi žino,kad alkoholis pavojingas kepenims.Bet  nereikia galvoti,kad "saikingas" gėrimas apsaugoja nuo kepenų žalojimo. Galų gale,kas yra "saikingas"  gėrimas ? Vienam tai taurė vyno ,kitam butelys viskio ? Ne kiekvieno kepenys vienodai jautrios , ne visi vienodai pakelia svaigalų kiekį .Labai nepastebimai galima pereiti iš "saikingo" vartojimo į priklausomybę nuo alkoholio, o toliau ir dar blogiau- vystosi alkoholinė kepenų cirozė- kepenų ląstelės žūsta ir kepenys randėja

logo-webmd-site

 paruošė Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt