Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis. Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais... Plačiau »

 

VĖŽIO GYDYMO REZULTATAI LYGINANT SU ANKSTESNIAIS METAIS PASIKEITĖ.MITAI APIE LIGĄ LIKO TIE PATYS.KODĖL ?

 

„Gyvenime nėra nieko,ko turėtume bijoti,yra tik tai, ką reikia suprasti“ Marija Kiuri

photo-1579684385127-1ef15d508118Pažanga onkologinių ligų gydyme didžiulė, ji vyksta itin sparčiai. Daug pažangos  krūties vėžio gydyme: daugėjant žinių apie vėžio biologiją sukuriami nauji, modernūs vaistai. Imunoterapija , hormonoterapija po truputį siaurina gydymą chemoterapija, sparčiai vystosi krūtų plastinė chirurgija- moterys išvengia didelių , jas  luošinančių operacijų ir vėlyvų pooperacinių komplikacijų. Gerėja ne tik gydymo rezultai, bet ir gyvenimo kokybė, moterys išlieka darbingos, gali planuoti savo darbus, sportuoti, gyventi pilnavertį gyvenimąphoto-1536516476995-754d5c4095b8. Tačiau mitai apie vėžio ligą išliko tie patys, kaip ir prieš trisdešimt –keturiasdešimt metų. Jie nesikeičia. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad kuomet pradedame susirgusiam kalbėti apie numatomą gydymą-  visuomet minime tą pačią seną  onkologijos  siaubo triadą: chemoterapiją, operaciją, spindulinį gydymą-kurią ligoniai dažnai laiko pavojinga, netgi barbariška.  Terminai nepasikeitė, tačiau jų turinys ženkliai  nutolęs nuo jų  pradinių reikšmių. Pvz. anksčiau krūties vėžio gydymui taikėme tik kelių chemopreparatų derinius, šiuo metu atliekant genų raiškos tyrimus identifikuojame pacientes, kurioms užtenka mažiau agresyvaus gydymo. Kartais net ir nebūtina chemoterapija, vietoj jos galime rinktis tik hormoninį gydymą. Net ir esant krūties vėžio atkryčiui, kai kuriais atvejais  užtenka hormonoterapijos ir imunoterapijos, atsisakant pakartotinos chemoterapijos.  Ankstyvų stadijų krūties vėžys daugeliu atveju sėkmingai išgydomas, tačiau ir metastazavęs vėžys jau nėra mirties nuosprendis.

photo-1579684288402-e3e337bcc7af Patobulėjo spindulinė terapija. Šiuolaikiniai linijiniai greitintuvai didžiausią spinduliuotės dozę nukreipia į pakenktas zonas, neapšvitinant sveikų gretimų organų ar audinių . Taip gydant   išvengiama   pospindulinių  ankstyvųjų ir photo-1580281780460-82d277b0e3f8vėlyvųjų komplikacijų. Vietoje didelės apimties operacijų vis dažniau pasirenkamos mažiau luošinančios operacijos, taikant mechaninius siuvimo aparatus išvengiama  žarnų išvedimo į išorę (kolostoma), jau labai retai atliekamos visos krūties šalinimo operacijos, pasirenkant krūtį  tausojančias  operacijas. Pilvo chirurgijoje, ginekologijoje populiarios laparaskopinės (operuojama neatveriant pilvo) operacijos. Aišku, visoms šioms operacijoms būtina sąlyga- anksti diagnozuotas vėžys, kuomet navikas  dar  neišplitęs į gretimus organus . Todėl yra labai svarbu kaip galima anksčiau diagnozuoti ligą. Tuo tikslu  įvestos profilaktinės patikros programos:  krūties vėio ankstyvai diagnostikai mamografija (atliekama kas 2-ji metai  nuo 50-69m. amžiaus moterims), prostatos vėžio (PSA tyrimas), slapto kraujo išmatose tyrimas- storžarnės vėžio ankstyvai diagnostikai. Svarbu, kad žmonės žinotų apie šias programas , o šeimos gydytojų pareiga laiku nukreipti reikalingai patikrai.

Suprantama, kad onkologinės ligos diagnozė kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui sukelia didžiulį stresą. Bet laikas suprasti, kad  vėžio liga jau seniai nėra  mirties nuosprendis: mirštamumas nuo onkologinių ligų kasmet mažėja- ir visame pasaulyje ir ES, ir Lietuvoje. Patikėkite, mes onkologai , žinome daugybę sėkmingų ir laimingų istorijų, šimtus iš ligos atkovotų gyvenimo metų.Tačiau taip pat žinau, kad kad jokie chemoterapijos, chirurgijos,imunoterapijos ar genų terapijos pasiekimai niekada nepatenkins esminių ligonių bei jų šeimų poreikių ir neišsklaidys su liga susijusių abejonių, kol nepasirūpinsime kiekvieno paciento emocine ir dvasine būsena. „Didžiausia mūsų dienų gydytojų klaida yra ta, kad jie sielą atskiria nuo kūno“ Platonas

 Deja, medicina nėra visagalė. Būna, kad liga progresuoja, būna, kad gydymas neveikia. Galiausiai reikia suprasti, kad tikrosios žmogaus prigimties iki galo mums pažinti neleista.  Bet taip yra ne tik su onkologinėmis ligomis : savo aukas pasiima infarktai, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, traumos ir eilė kitų ligų.

photo-1495653797063-114787b77b23 Šiandien tyrinėjamos moderniausios gydymo priemonės rytoj gali tapti paprasčiausiu vėžio gydymo kursu. Naujieji gydymo modeliai tokie veiksmingi ir fundamentalūs, jog jie, be abejonės , pakeis medicinos pagrindus. Kartu pasikeis pacientų supratimas ir nuomonė apie vėžį. Tikiu, kad ši transformacija įvyks netrukus. Ji, tiesą sakant, jau prasidėjo.

Leonarda Šarakauskienė

info@sarakauskiene.lt

 

 

NETIKĖKITE ŠARLATANAIS IR NEIEŠKOKITE VAISTŲ IR VAKCINŲ NUO KORONAVIRUSO- JŲ NĖR

 

Nejm_logo2011Mažai žinomas virusas plinta žaibiškai. Daugybė mokslininkų visame pasaulyje  mėgina sukurti vakciną ar vaistus nuo COVID-19 ligos, tačiau iki šiol dar nieko nėra sukurta. Tai nevyksta greitai –kol bus sukurta vakcina ar vaistai- jie turės praeiti kelias  klinikinių studijų stadijas, turės būti įrodytas jų veiksmingumas ir netoksiškumas. Tai užtrunka apie metus ir daugiau. Nors dar mažai žinome apie šią ligą, jau internetas pilnas žiniuonių, žinančių kaip sėkmingai   išgydyti, sustabdyti šią žaibiškai plintančią pandemiją. Plinta neatitinkantys tikrovės mitai, kuriais, kaip nekeista, patiki daugiau žmonių, negu medikų patarimais.

Perspausdinu iš Amerikos medicininio žurnalo NEJM straipsnį apie COVD-19 ligą „Tarp mitų ir tikrovės“

Mitas:purškiant ant odos chlorą ar alkoholį  virusas sunaikinamas.

Tikrovė:chloras ar ar alkoholis  gali pažeisti odą, ypatingai jei patenka į akis ar burną.Alkoholiu galima dezinfekuoti įvairius paviršius, tik ne odą.

Mitas: liga pavojinga tik vyresniems ir jauniems, vidutinio amžiaus žmonėms ji nepavojinga.

Tikrovė:SARS-CoV-2, kaip ir kiti coronovirusai, gali užkrėsti įvairaus amžiaus žmones. Tačiau vyresnio amžiaus asmenys , turintys daug šalutinių ligų –kaip diabetas, bronchitas, širdies nepakankamumas, turi žymiai didesnę galimybę užsikrėsti šia liga ir žymiai sunkiau ja sirgti.

Mitas :vaikai neserga COVID-19.

Tikrovė:virusas paliečia visas amžiaus grupes, bet vaikai perserga lengvesne forma.

Mitas:COVID-19 yra tas pats kaip gripas.

Tikrovė: COVID-19 iš tikųjų yra panašus į gripą, nes prasideda tais pačiais simptomais:silpnumu, karščiavimu, galvos skausmais, sausu kosuliu, bet tie simptomai yra aštresni, greitai vystosi plaučių uždegimas, organizmas netenka deguonies ir būtina plaučių ventiliacija. Mirtingumas nuo COVID-19 siekia 1-3 proc., tai aukštesnis nei sezoninio gripo mirtingumas.

Mitas :kiekvienas susirgęs COVID-19 miršta.

Tikrovė:tai netiesa. Kinijos Ligų Kontrolės ir Prevencijos centro duomenimis 80,9 proc. COVID-19 atvejų buvo vidutinio sunkumo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apie 80 proc. žmonių perserga lengvomis ar vidutinėmis ligos formomis, kurios net nereikaluja gydymo ligoninėje.

Mitas:katės ir šunys perneša coronavirusą.

Tikrovė:yra nedaug įrodymų, kad SARS-CoV-2 gali užsikrėsti katės ar šunys. Tai diskutuotinas klausimas.  J. Ball, US Notingamo Molekulinės  Virusologijos Univerisiteto profesorius sako : mes turime stebėti ir tirti, bet neturime panikuoti, aš abejoju, kad žmogus  gali užsikrėsti per  katę  ar  šunį, kadangi virusų kiekis yra labai mažas. Realus plitimo kelias nuo žmogaus žmogui.

Mitas : veido kaukės apsaugoja nuo užsikrėtimo.

Tikrovė:profesionalios veido kaukės, standžiai apspaudžiančios veidą, tikrai apsaugoja nuo infekcijos. Medžiaginės kaukės apsaugoja tik dalinai- iškvepiamo oro lašeliai tiesiogiai nepatenka ant kito žmogaus, sulaiko nematomus  lašelius kosint, dalinai prafiltruoja įkvepiamą orą.

Mitas: rankų džiovintuvai užmuša virusą.

Tikrovė:rankų džiovintuvai viruso nesunaikina. . Būtina rankas plauti vandeniu ir muilu, dezinfekuoti dezinfektantais.

Mitas:SARS-CoV-2  liga yra mutavusi slogos forma.  

Tikrovė:coronavirusai yra didelė virusų šeima, kurie savo paviršiuje turi spygliuotą proteiną. Kai kurie iš tų virusų yra įprasti žmonėms ir sukelia paprastą slogą. Kiti coronavirusai  kaip SARS-CoV-2, pirmiau užkrečia gyvūnus, tik po to žmones. Tokie sindromai – kaip Vidurio rytų (MERS), ir Ūmus kvėpavimo takų sindromas ( SŪRS) prasidėjo gyvūnuose ir persimetė žmonėms.

Mitas :užsikrėsti virusu pakanka su sergančiu pabūti 10 minučių.

Tikrovė : kuo ilgiau būni su sergančiu, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Užsikrėtimui pakanka ir kelių minučių.

Mitas:Skalaujant nosį su druskos tirpalu galima apsisaugoti nuo coronaviruso.

Tikrovė:nėra įrodymų, kad nosies skalavimas apsaugoja nuo COVID-19. Kai kurie gydytojai sako, kad ši priemonė  sumažina  kvėpavimo takų uždegimo simptomus, sekreciją iš nosies.

Mitas : antibiotikai žudo virusus

Tikrovė:antibiotikai žudo bakterijas, bet ne virusus.

Mitas:šiluminiai skaneriai padeda diagnozuoti virusą.

Tikrovė:termalinai skaneriai tik gali nustatyti , ar žmogus turi pakilusią temperatūrą , ar ne. Sezoninio gripo metu temperatūra žmogui pakyla labai greitai.   COVD-19 simptomai gali išryškėti po 2-10 dienų po užsikrėtimo, todėl momentinis temperatūros matavimas nėra tikslus metodas ligai diagnozuoti.

Mitas: siuntiniai iš Kinijos, gali skleisti coronavirusą.

Tikrovė:kadangi virusas   ant paviršių gyvena  neilgai,  nėra tikimybės užsikrėsti per laiškus, ar siuntinius iš Kinijos.

Mitas : naminiai vaistai , kaip vit. C, aliejai, česnakas,maisto papildai,  ar vandens gėrimas kas 15 min. gali išgydyti coronavirusą.

Tikrovė:šios priemonės padės mažiausiai. Geriausiai- vengti žmonių susibūrimo  vietų, plauti rankas ir taip  neužsikrėsti virusu.

Mitas: galima užsikrėsti valgant kinišką maistą

Tikrovė:ne, negalima.

Mitas: galima užsikrėsti per šlapimą ir išmatas.

Tikrovė: taip, tikrai. Virusas SARS-Cov-2 yra randamas išmatose, štai kodėl yra būtinas rankų plovimas, jų dezinfekcija.

Mitas: sušylus orams virusas dings.

Tikrovė:kai kurie virusai sušylus orams atstraukia. Kaip elgsis SARS-Cov-2 dar niekas negali pasakyti.

Mitas :COVD-19 yra pavojingiausias virusas.

Tikrovė:tai nėra mirštamiausias virusas. Pvz. Ebola virusas buvo ženkliai pavojingesnis už COVID-19.

Mitas: gripo ir pneumonijos vakcinos gali apsaugoti nuo coronaviruso.

Tikrovė:kadangi SARS-CoV-2  ženkliai skiriasi nuo šių virusų,  šios, jau sukurtos vakcinos,  netinka.

Mitas:virusas sukurtas Kinijos laboratorijose.

Tikrovė:internete sklando tokios teorijos. Bet mokslininkai įrodė, kad tai evoliucijos produktas, galimai kilęs iš skujuočių.Spėjama viruso mutacijos grandinė yra tokia :šiksnosparniai-skivetos-skujuočiai-žmogus.

Mitas: pandemija kilo, nes kinai valgo šiksnosparnių sriubą.

Tikrovė:nors yra įrodymų, kad liga kilo iš gyvūnų, tačiau  nėra įrodymų, kad ji galėjo kilti iš šiksnosparnių  sriubos.

 jw-logo

Pagal NEJM 2020.03.20d. spausdintą straipsnį parengė L. Šarakauskienė

 info@sarakauskiene.lt

 

 

EPIDEMIJŲ ISTORIJOS. VIRUSO COVID-19 PAMOKOS.

 

David S. Jones, MD, PFD

 

koronavirusas-83722195Naujasis koronavirusas vadinamas keliais skirtingais vardais: mokslinėje literatūroje dažnai vadinamas 2019-nCoV. Tarptautinis virusų pavadinimų komitetas vėliau jam  suteikė SARS-CoV-2 pavadinimą. Pasaulio sveikatos organizacija jo sukeliamai ligai suteikė pavadinimą COVID-19. Visuose šiuose pavadinimuose galima įskaityti, jog  kalbama apie koronavirusą.

1972 m. virusologas, Nobelio premijos laureatas Frank Macfarlane Burnet bei mikrobiologas Davidos White’as paskelbė ir drąsiai teigė , kad išaušus vakcinacijos bei imunizacijos erai, kuriant vis galingesnius antibiotikus, infekcionistų laukia  ramūs laikai – ligų mažės, jų gydymas lengvės. Tačiau neatmetė, kad  vis tik liks  rizika netikėtai atsirasti  naujoms ir pavojingoms  užkrečiamoms ligoms, bet kadangi per pastaruosius 50 metų nieko neįvyko, tikimybė, kad atsiras kažkas pavojingo buvo labai maža. Atrodė, kad epidemijos domino tik medicinos istorikus.Taip atrodė 1972 m. Tačiau štai po beveik 50 metų  pasipylė naujos infekcijos: nuo Herpes ir Legionierių ligos aštuntajame dešimtmetyje iki AIDS, Ebolos viruso, sunkaus ūminio kvėpavimo sindromo  (SŪRS arba angl. SARS) ir šių dienų – Covid-19. Pasirodo užkrečiamos ligos niekur nedingo: jos ir toliau kelia grėsmę žmonijai, o,esant šių dienų žmonių mobilumui, plinta labai greitai.  2003 m. Kinijoje  prasidėjusi  SŪRS epidemija per kelis mėnesius išplito Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje. Kol viruso plitimas buvo sustabdytas, virš 8000 žmonių susirgo, 800 mirė. Tuo metu Kinijos vyriausybė buvo kritikuojama dėl  lėtos reakcijos  į kilusią infekciją.

admin-ajax.php1Dabar naujoji epidemija vėl kilo Kinijoje, jos priežastis – koronavirusas, šiuo metu virusas jau yra 110-je šalių ir vėl ekspertai stebisi, kaip Kinija ir visas pasaulis neišmoko 2003 m. SŪRS pamokų. Europoje dar laukiama epidemijos piko: Italijoje galbūt balandžio pradžioje, Vokietijoje ir Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje balandžio viduryje, JAV infekcija  dar tik pradėjo  plisti. Kodėl laiku  neužkertamas infekcijos plitimas? Kodėl kinai vėl delsė pranešti pasauliui: „pas mus bėda, gelbėkitės”? JAV Pensilvanijos universiteto medicinos istorijos profesorius Charls Rosenberg, palyginęs pasaulio epidemijas su A. Camiu romanu „Maras”, jas vadina  III-jų veiksmų socialinėmis dramomis.Ši drama dabar rodoma su Covid19: pirmiausia Kinijoje, o po to – daugelyje kitų šalių.  I-sis veiksmas prasideda labai ramiai, niekas netiki ir nekreipia dėmesio, kad vyksta kažkas negerai: padaugėja sunkiau sergančių pacientų, ligos eiga komplikuota, nepasiduoda įprastam gydymui. Nors yra panašumų tarp SŪRS ir koronaviruso, bet yra ir skirtumų: SŪRS prasidėdavo labai staigiai, ryškiais gripo simptomais, todėl žmonės greičiau kreipdavosi į gydytojus. Susirgus Covid-19 simptomai gali išryškėti ir po 5 dienų, bet pacientas jau užkrečia kitus, dar nežinodamas, kad pats serga. II-sis dramos veiksmas – kuomet liga pripažįstama. Bet tuo metu jau būna pakankamai daug užsikrėtusių, daug sergančių, ir vienintelis sprendimo būdas – įvesti griežtus socialinius apribojimus. Kuo ryžtingiau  visa tai bus daroma, tuo daugiau bus išgelbėta žmonių. Šiame antrame veiksme labai ryžtingai turi veikti vyriausybės, nekreipdamos dėmesio į ekonomines problemas, taip pat svarbus žmonių sąmoningumas. III-čiasis veiksmas dažnai būna dramatiškas ir ardantis, kaip pati liga. Epidemijos galiausiai išnyksta, tačiau kai kuriems palieka gilius randus – netekties, invalidizacijos (plaučiuose susidarę randai visą gyvenimą ribos aktyvumą, susilpnėjus imuninei sistemai – atsiranda kitų ligų pavojus). Kita istorinėje epidemijų analizėje pasikartojanti tema – medicinos išradimų ir jų įdiegimo į praktiką laikas. Pvz., raupų vakcinacija buvo aprašyta 1798 m., raupų profilaktikai skiepai panaudoti tik po 180 metų. Sifilis, viena didžiausių 20 a. pradžios rykščių, teoriškai galėjo būti  išnaikintas, jei visi laikytųsi  griežtos santykių drausmės susilaikymo ar monogamijos. Tačiau 1943 m. vienas JAV armijos gydytojas pareiškė:  „lytinis aktas negali būti nepopuliarus”. Kai penicilinas tapo prieinamas, sifilis galėjo būti išnaikintas lengviau, bet gydytojai, bijodami palaido gyvenimo, pradėjo gąsdinti penicilino pašaliniu efektu. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) teoriškai galėjo būti sunaikintas devintame dešimtmetyje, tačiau tai neįvyko.  1996 m. atsiradus efektyviam antivirusiniam gydymui, žymiai sumažėjo mirštamumas nuo AIDS, bet  ši liga vis tiek nesibaigė. Naujas patogenas atsirado Kinijoje? Tai nenuostabu. Kinija sukėlė daug praeities pandemijų. Žmonės lėtai pripažino grėsmę. Tą dinamiką A. Camiu taip pat gerai aprašė. Pareigūnai bandė slopinti išankstinius perspėjimus. Žinoma, vyriausybė paskelbė socialinius apribojimus labai pavėlavusi.  Kokie apribojimai, jei nėra patogeno? Taip atsitinka dažniausiai, ypač su tokiais patogenais, kaip gripo virusas ir SARS-CoV-2, dėl kurių žmonės tampa užkrečiami, kol jiems nėra simptomų. Tai nereiškia, kad socialiniai apribojimai yra beprasmiai. Kai 1918 m. gripas užklupo JAV,  atskiri miestai reagavo skirtingai. Kai kurie sugebėjo pasimokyti iš tų, į kuriuos pirmiausia infekcija pateko. Miestai, kurie vykdė griežtą kontrolę, įskaitant mokyklų uždarymą, draudimą rengti susirinkimus ir kitokias izoliacijos ar karantino formas,  žymiai sumažino bendrą mirtingumą. Agresyvūs Kinijos veiksmai galėjo sumažinti dabartinio protrūkio plitimą pasaulyje.

 Medicinos istorikai  ne tik profesionaliai dokumentuoja praeities epidemijų dramas,  jie nesunkiai gali prognozuoti ir ateitį.Kiek mes turėtume jaudintis dėl Covid-19? Kai kurie ekspertai perspėja, kad pusė pasaulio gyventojų šių metų pabaigoje bus užkrėsti Tai gali sukelti daugiau kaip 100 milijonų  mirčių. Istorija  suteikia žinių apie vykusias maro, raupų, tymų, choleros epidemijas. Bet katastrofiškos epidemijos,  pražudžiusios  milijonus, buvo neįprastos ir vos kelios jų kilo per pastarąjį tūkstantmetį. Ar dabar esame toje neapibrėžtoje situacijoje, kai turime patogeno užkrečiamumo ir patogeniškumo derinį?

 Istorija rodo, kad turime ir daug bereikalingų  baimių. Yra daugybė panikos pavyzdžių apie epidemijas, kurių laukta, bet jos  niekada neįvyko. Pvz., HINI gripas 1976, 2006, 2009 m., Ebola viruso plitimo rizika JAV 2014 m.

Covid-19 ateitis lieka neaiški. Nepaisant visko, vyriausybės ir piliečiai turi atsargiai mąstyti, nuolat vertinti riziką ir vykdyti politiką, proporcingą grėsmės dydžiui. Epidemijų istorija teikia daug patarimų, tačiau jie vertingi  tik tuo atveju, jei į juos žmonės reaguoja išmintingai.

Straipsnį iš anglų kalbos išvertė ir sutrumpino  L. Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt

History in a Crisis — Lessons for Covid-19.  David S. Jones, M.D., Ph.D. March 12, 2020. DOI: 10.1056/NEJMp2004361. Article;

FLORIDAS KEYS MEANS NOT KEY BUT ISLANDS

map-of-west-coast-cities-regions-on-outline-maps-and-links-directions-florida-city-googleFor a long time, I have identified the word "key" (Key West, Florida Keys) with the English word 'key", but after coming to Florida, I learned that this word has nothing to do with a 'key.' It is the abbreviation of the Spanish word "Cayo",  which means “small island”. To get it right it is a group of small islets stretching from the continental part of southern Florida – the Bay of Biscay and the end of Dry Tortugas  some 108 km away. From the well-known Key  West (Key West island, which comes from the Spanish language – Cayo Hueso – the island of Bones). The island archipelago consists of about  1700  larger and smaller islands, which occupy about 356 sq kilometer area (data from Wikipedia). The island's joins 42 bridges and the US-1 highway, atsisiųstistarting in Key West, extends 3813km. The part of the road connecting the islands is called the  Highway of the Ocean. I passed a short sections on this highway going to St. Petersburg, Sarasota, Siesta Key, Naples and a beautiful bridge across a Gulf of Tampa Bay. Thanks to friends who traveled me to the remarkable coastline of Florida's Caribbean Bay I saw Florida's beauty and diversity.I started my trip in one of the most famous islands in Keys, Key West. Key  West – this is a city that was set up as a shelter for the victims of the Caribbean reef rescue, later becoming a place of colonist escaping from the War of Independence. For a long time, Key West was the most significant and busiest town in the whole of Florida, because it was close to the Bahamas and Cuba and provided a trade route up to New Orleans.  Also, people such as E. Hemingway, J.  Buffet, T. Williams, running away from the cities noise, have found refuge here.

IMG_6058H.S.  Truman's House-Museum, where he usually spent the winter time. 

_DSC0455 E. Hemingway's house, as a wedding gift, was bestowed by a rich uncle, his second wife, Paulina. In this house, E. Hemingway lived in 1931-1940. Here he wrote his famous novels "Farewell to Arms", "For Whom the Bell Tolls," a series of short stories. Because of his goodwill, constant humor, simplicity, and most importantly for deep,  not superficial   interest in humanity he soon became familliar and  loved the local population.   The problematic and meaninglessness of life the people of Key West in the days of the Great Depression and at the dawn of the Cuban Revolution he described in the novel " To Have and Have Not." Now the Home- Museum of E. Hemingway is visited by tourists and is home for the six- or seven-toed polydactyl cats descended from E. Hemingway's original pet "Snowball."_DSC0520

 

 

 

_DSC0531  Although now the islands are not as remote as before, Key  West has retained the place as "edge of the world" because of its characteristic white wooden house with beautifully carved balconies, antique bars, _DSC0538narrow streets._DSC0529 The main Duval street (named after the first governor of the island) goes across the island from the Atlantic to the Caribbean Gulf.  Here you can feel the spirit of real American life as it has always here has been. From the very morning, till late night there are many bars, pubs with various music.

_DSC0481At sunset,visitors and local artists gather  on the docks at Mallory square to celebrate the end to another tropical day. Musicians,juggers, mimes and the ocasional fire-eater entertain you while local food vendors keep you fed.

_DSC0466

The daily celebration has IMG_6011become one of Key West's greatest traditions. 

_DSC0457 The lighthouse, built in 1847, is perfectly visible from all parts of the town. The beacon was heightened several times, works now its light spreading several kilometers to the Caribbean IMG_6090 (Edited)Bay.

IMG_6052 (Edited) Key West is the southernmost point on the American continent, marked by a sign similar to a sea buoy. There is a Museum of 1280px-FortzacharytaylorArt, a historical site – the Zachary Tailor Fort, built in 1845-1866 as American naval base during the American Civil War. The oldest aquarium in Florida, built in 1932-34. At that time, it was the first and most significant aquarium in America.  In a short time (on the island I was only 1.5 day), it was difficult to walk around and see everything. It was sad to leave this incredible island where E. Hemingway's legend is still alive. The prototypes of his novel's (conch peoples) you can meet on the streets even today. IMG_61030b _DSC0556

_DSC0541

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Late in the evening, a flight to Tampa, the largest city in Florida on the Caribbean Gulf, where a family of Lithuanian friends was waiting, ready to show off the other beauties of the Caribbean Bay of Florida.

IMG_6177 (Edited)We started  from   St. Petersburg. It is the second largest city in Florida, founded in 1888. Since it has about 361 days of sunshine, the city is also called the "City of the Sun" or nicknamed St. Pete. 

IMG_6156 (Edited) IMG_6170  In the center of the city is the Botanical Garden, named Sunken Garden.  Garden is placed  on the bottom of a drained lake so is called Sunken Garden. In 1903, the four-acre property purchased by George Turner, Sr., a plumber, who was an avid gardener.  He drained a shallow lake, which had filled an ancient sinkhole and dropped 15 feet below street level to provide fertile soil to grow fruits and exotic plants from all over the world.

_DSC0591There are small ponds with flamingos in them.  The spectacular, small downtown, ocean views between homes and white sandy beaches, the palm trees looked like a brightly painted picture. I didn't find _DSC0637another comparison of St. Pete.

 

 

 

 

_DSC0671_DSC0656_DSC0661_DSC0685To find the Venetian palace in Sarasota also was a surprise.  Sarasota city is  a group of islands: Lido Key, Siesta Key, Longboat Key, and others. In 1925, circus impresario John Ringling decided to build an art museum, both as a legacy meant to outlast his business interests and as a memorial to his wife Mable and himself.  By sharing the arts of Europe with the people of Florida, Ringling sought to educate and encourage curiosity for the full world.   The Renaissance-style palace is now called simply Ringling. They feature 21 art galleries, garden,  antique sculptures. The entire complex consists of the historic Ca'd'Zan Manor, the terrace overlooking the ocean, the Art Library, two circus museums, and the historic Asolo Theater. The Ringling architecture of Italy has influenced and the downtoun  of _DSC0650Sarasota – many old downtown houses resemble Italian style, even the Sarasota symbol is a copy of Michelangelo's David sculpture._DSC0676

 _DSC0653_DSC0569      Mr. J.  Ringling well-known from seven brothers, five of whom were traveling circus

artists and created the circus as it is today.

 

 

 

 

 Crossing the Tampa Bay Bridge, another cozy  place on the island of Mark-Naples. The city of Naples founded during late 1880. Naples caught on when promoters described the bay as "surpassing the bay in Naples, Italy."  Naples is a paradise for fishers, lovers of underwater swimming.okeanas 400

_DSC0586_DSC0596Florida- translating from Spanish – the "Land of flowers." This name gave the Spaniard  Juan Ponce de Leon in  1513m. It is a real Land of Flowers, beautiful with its weather, vegetation, waters, people. People. They are not the same as those described in the books of E. Hemingway. "Because we are hopeless, he said. – We don't have anything to lose. We have already been fully exhausted. However, we can't do anything about it, because we're so beating that our only solace is drink and the only pride is that we can endure everything. But not all of them. Some may give back "( E. Hemingway" Have and Don't Have ").Today   the people of the islands are mixed, white, Cuban, Mexican. Many emigrants from all corners of the world. Moreover, where are they not?

IMG_6178I would like this to be not my last trip to this beautiful  Flower Land. Who knows? To fantasize is not forbidden yet.

 

L. Sarakauskiene: info@sarakauskiene.lt

 

_DSC0718

sunset

IMG_6141 (Edited)

in the Sunken Gardens

IMG_6169Next- the pictures:
IMG_6324 (Edited)

sculpture for the end of war

_DSC0545

in the distant- another island

_DSC0732

on the beach

FLORIDA KEYS- TAI NE RAKTAI, O SALOS ( key angliškai – raktai )

 

 

map-of-west-coast-cities-regions-on-outline-maps-and-links-directions-florida-city-googleIlgą laiką žodį „key“  (Key West, Florida Keys )  tapatinau su anglų kalbos  žodžiu „raktas“, bet pabuvojus Floridoje, sužinojau, kad šis žodis nieko bendro neturi su „raktu“. Tai ispaniško žodžio „Cayo“  trumpinys, reiškiantis „mažą salelę“. Iš tikrųjų tai mažų salelių grupės, lanku  nusitęsusios nuo žemyninės pietinės  Floridos dalies- Biskajos įlankos  ir užsibaigiančios Dry Tortugas  (Sausojo vėžlio) sala, nutolusia apie 108 km. nuo gerai žinomos Ki Vesto (Key West) salos,  kurios pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos –Cayo Hueso – Kaulų sala). Visą salų archipelagą sudaro apie 1700 didesnių bei mažesnių salų užimančių apie 356 kv. kilometrų plotą (Wikipedijos duomenys).Salas jungia 42 tiltai  ir Atlanto greitkelis US-1, prasidedantis Key  Weste , tęsiasi 3813km. iki Džordžijos valstijos.

Greitkatsisiųstielio dalis, jungianti salas, vadinasi Vandenyno greitkeliu. Šiuo gretkeliu ir salas jungiančiais tiltais pravažiavau trumpas atkarpas- važiuojant  į St. Petersburgą, Sarasotą, Siesta Key, Naples  ir įspūdingu Tampos įlankos Saulės  tiltu.SunshineSkywayBridge-4SC_6643-15 Dėka  draugų, vežiojusių  mane įspūdinga Floridos Karibų įlankos pakrante, pamačiau Floridos gamtos grožį ir įvairovę.

Kelionę pradėjau vienoje žinomiausių salų- Ki Veste.(Key West.) Tai piečiausia JAV gyvenvietė. Ki Vestas- tai sala- miestas, įkurtas kaip laivų, nukentėjusių nuo Karibų jūros rifų gelbėjimo centras , vėliau tapusi kolonistų, ištrūkusių iš Nepriklausomybės karo, prieglobsčiu. Be to, čia rado prieglobstį pabėgę nuo didmiesčio gyvenimo žmonės , tokie, kaip E. Hemingvėjus, J. Buffet, T. Willjams, išlikęs baltas prezidento H.S. Trumano namas- muziejus, kuriame jis dažniausiai leisdavo žiemas.  IMG_6058_DSC0455

 

1280px-Hemingwayhouse  E. Hemingvėjui  namą, kaip vestuvinę dovaną, 1931m.  padovanojo turtingas jo antrosios  žmonos Paulinos dėdė. Čia  E. Hemingvėjus   gyveno 1931-1940m. ir parašė savo garsiuosius romanus „Atsisveikinimas su ginklais“ , „Kam skambina varpai“, eilę trumpų   apsakymų. E. Hemingvėjus greitai IMG_6061 (Edited)susipažino su vietos gyventojais, su jais susidraugavo. Dėl geraširdiškumo, nuolatinio humoro, paprastumo ir svarbiausia dėl tikro, o ne tariamo domėjimosi žmonėmis jis greitai tapdavo savas. Ki Vesto paprastų žmonių sunkus ir  sudėtingas gyvenimas   Didžiosios depresijos ir Kubos revoliucijos priešaušrio laikais   aprašytas novelėje „Turėti ir neturėti“.  Dabar E. Hemingvėjaus muziejus gausiai lankomas turistų, dar ir  dabar jame gyvena 6-pirštės katės, kurias labai mėgo rašytojas.IMG_6075

 _DSC0538Nors dabar salos nėra tokios atokios kaip anksčiau, tačiau Ki Vestas išlaikė „pasaulio pakraščio“ atmosferą dėl jam būdingų baltų medinių  namų su dailiais raižytais balkonais, senoviniais barais, siauromis gatvėmis.

_DSC0502Pagrindinė Diuvalio gatvė (pavadinta pirmojo salos gubernatoriaus  vardu)  eina skersai per visą salą  nuo Atlanto vandenyno iki Karibų įlankos. Joje  dieną-_DSC0466naktį nesustoja amerikietiškas gyvenimas, veikia daugybė barų, užeigų iš kurių sklinda įvairi muzika. IMG_6103

_DSC0457IMG_6090 (Edited) Iš  visų miestelio vietų puikiai matosi švyturys, statytas 1847m. Švyturys kelis kartus aukštintas, veikia ir dabar- jo šviesa sklinda keletą kilometrų į Karibų įlanką.

IMG_6052 (Edited)  KI Vestas yra piečiausia Amerikos žemyno vieta, ją žymi  ženklas, primenąs jūrinę buoją.Yra Meno muziejus,  istorinė vieta- Zachary Tailor fortas , statytas 1845-1866m., kuris Amerikos 1280px-FortzacharytaylorPilietinio karo laikais buvo svarbi Amerikos laivyno bazė. Yra seniausias Floridoje akvariumas, pastatytas 1932-34 metais.   Tais laikais tai  buvęs vienas pirmųjų ir didžiausių akvariumų Amerikoje. Kadangi sala buvo prieglauda laivų, sudužusių į pakrantės koralinius rifus, yra įdomus sudužusių laivų muziejus, kuriame saugojami eksponatai, rasti laivuose ir laivų liekanos.0b   Per trumpą laiką (saloje buvau tik 1,5 paros), sunku buvo viską aplėkti ir pamatyti. Nesinorėjo taip greitai palikti tą amerikietišką, ispanišku-meksikietišku  koloritu nuspalvintą miestą-salą, kuriame dar gyva E. Hemingvėjaus legenda. Miesto gatvėse gali  sutikti   jo knygose aprašytų vietinių gyventojų- konch‘ų (conch people- taip buvo vadinami žmonės, kurie  pragyvenimui rinkdavę kriaukles ) prototipų._DSC0489

_DSC0541Vėlai vakare-   skrydis į Tampą- didžiausią Floridos miestą  Karibų įlankos pakrantėje, kur jau laukė lietuvių bičiulių šeima, pasiruošausi aprodyti kitas Floridos Karibų įlankos grožybes.

 

Kelionę pradėjome St. Petersburge- tai antras pagal dydį po Tampos miestas, įkurtas 1888 metais.

IMG_6177 (Edited)Kadangi jame  yra apie 361 saulėtų dienų, miestas dar vadinamas „Saulės miestu“, ar mažybiniu „ST. Pete“ vardu.

IMG_6170 (Edited) Beveik pačiame miesto centre yra Botanikos sodas, pavadintas „Sunken Garden“ (Paskendęs sodas).Šiuo vardu pavadintas todėl, kad įkurtas nusausinto ežero dugne.Sodą įkūtė privatus asmuo -G. Turneris.Iš profesijos jis buvęs santechnikas, tačiau labai mėgęs gėlininkystę.   Sode daugybė tropikinių augalų, kai kuriems daugiau nei 100 metų, yra daugybė paukščių rūšių, papūgų, tvenkiniai su flamingais juose

_DSC0590.Buvo malonu iš miesto šurmulio, karščio, patekti į vėsią erdvę, grožėtis tropikų gėlėmis , pasivaikščioti tankios tropikinių medžių lapijos pavėsyje.

IMG_6183 (Edited) _DSC0650Žavus, nedidukas senamiestis, tarp namų atsiveriantys vandenyno vaizdai ir balto smėlio paplūdimiai, aukštos palmės- viskas lyg  susiliejo į vieną,  ryškiomis spalvomis  nutapytą paveikslą. Kito palyginimo St. Pete nerandu._DSC0567

_DSC0654Nemažiau nustebino ir Venecijos salelė Sarasotoje. Sarasota-  salų grupė: Lido Key, Siesta Key,  Longboat Key ir kitos. Sarasotoje  cirko impresarijus J. Ringling 1925m. pastatė venecijietiško stiliaus rūmus. Rūmai statyti kaip menų muziejus,  jo paties  ir jo žmonos Mable atminties  išsaugojimui. Supirkęs daug meno kūrinių iš Europos, Azijos,  J.Ringling norėjo , kad Floridos žmonės pamatytų koks  platus ir įdomus  meno pasaulis.

_DSC0691Renesanso stiliaus rūmai dabar vadinami tiesiog Ringling. Juose yra 21 meno galerija, sode- kopijos antikinių skulptūrų._DSC0663 _DSC0676Visą kompleksą sudaro istorinis Ca‘d‘Zan dvaras, sodas, atsiveriantis į vandenyną, Meno biblioteka, du cirko muziejai ir istorinis Asolo teatras. Itališka Ringling architektūra turėjo įtakos ir Sarasotos senamiesčiui- daugelis senamiesčio namų primena itališką stilių,net Sarasotos simbolis yra Mikelandželo Dovydo skulptūros kopija._DSC0699

       J. N. Ringling yra geriausiai žinomas iš septynių brolių, iš kurių penki buvo keliaujančio  cirko artistai ir sukūrė cirką tokį, koks jis yra šiandien. Pravažiavus Tampos įlankos tiltą dar vienas puikus miestelis  Marko saloje-Naples. Įkurtas 1880m. ir dėl panašumo į Neapolio įlanką Italijoje – pavadintas  Naples (taip angliškai vadinasi Neapolis). Naples yra rojus žvejams, povandeninio plaukiojimo mėgėjams._DSC0653

Florida- ispaniškai „gėlių žemė“. Gražiai pavadino ją ispanas Juan Ponce de Leon  1513m. Tai tikra gėlių žemė, graži savo oru, augmenija, vandenimis, žmonėmis. Žmonės. Jie jau ne tokie, kokius juos matė ir aprašė E. Hemingvėjus: „Todėl, kad mes- beviltiški, pasakė jis. –Mes neturime ko prarasti. Mes jau visiškai sužverėję. Mes blogesni už tuos, kuriuos vedė Spartakas. Bet mums nieko negali padaryti, nes mes tiek mušti, kad dabar vienintelė mūsų paguoda-gėrimas ir vienintelis pasididžiavimas- kad galime viską pakęsti.  Bet ne visi tokie. Kai kurie gali ir atgal duoti“ (E. Hemingvėjus „Turėti ir neturėti“). Taigi salų žmonės- mišrūs, baltieji, kubiečiai, meksikiečiai. Daug emigrantų  iš visų pasaulio kampelių. O kur jų nėra ?

Norėčiau, kad tai būtų nepaskutinė  mano kelionė į šią Gėlių žemę. Gera turėti svajonę…

IMG_6178L. Šarakauskienė.      info@sarakauskiene.lt

Toliau :nuotraukos
_DSC0540

Buvusio kelio-tilto liekana

IMG_6158

Sunken Garden sode.St. Petersburgas

IMG_6186

Salas jungia ne tik tiltai, bet ir kanalai

_DSC0464

Vanduo ir burės

_DSC0493

Key West meno galerija

_DSC0500

Žvejas

 

EASTER ISLAND SECRETS

41 moai-uoste

IMG_3039Many have read books about expeditions of Kon-Tiki and Ra rafts by Norwegian traveler and scientist Thor Heyerdahl.   Is a difficult  to  imagine such journey,  but Heyerdahl proved that a reasonably ordinary raft could take the ocean. After the Easter Island and other islands in the Pacific Ocean, he showed that the first people came to Polynesia not from Asia (as claimed by most scientists) but from America.

And there was an excellent opportunity for me to visit this island full of many unsolved riddles. I think it would be attractive to everyone to read about this- the small island lost in the wide ranges of an ocean. Heyerdahl ran the isle with a raft.  I have flown an airplane from Chile. It was the end of my journey across South America (from the Land of Fire, through Argentina, Brazil, Chile).

IMG_2395The only LAN-Chile airline is flying passengers to this small island. The plane is landing on 1962 American-built one-way airport. There is only one 5-hour flight from Santiago per day, so there are no tourist jam on the island. The landing path goes very close to the shore, so looking through the illuminator, it seems that the plane goes straight into the water. The island could be reached by boat or sailboat, but of course, only single tourists come in that way.

The name  Easter Island, or Rapa Nui or Te Pito O TE (who in the local language means the world navel or a world ship) was given by the island's first recorded European visitor, the Dutch explorer  Jakob Roggeveen, who encountered it on Easter Sunday 5 April in 1722.  Rapa Nui (big Rapa) coined after the slave raids of the early 1860s  and refers to the island 's topographic resemblance to the Bass Islands of the Austral groups. However, Norwegian explorer Thor Heyerdahl argued that Rapa was the original name of Easter Island and that refugees from there named Rapa Iti.  The island from 1888  belongs to Chile. The Rapanui lands of the locals were redeemed (or occupated) by the Chilean government, which controls construction, businesses and tourist flows in  the island. Captain J. Roggeveen has found three  types   inhabitants of the island: black, red, and white. The first inhabitants of the island are believed to have come from the Polynesian islands, but Heyerdahl thinks that the first inhabitants of the island could have been Americans because in the island he found sweet potatoes that supposedly brought travelers from the Amazon. Island area takes about 163 square km.  (This equates to Kaunas area where I live ).

IMG_2641IMG_2557IMG_2573The great secret of the island is the stone sculptures that locals call moai. Statues are thought to have been created more than 400 years ago, but today they are one of the greatest riddles of archeology. The magnificence, energy, seriousness, and mystery of the sculptures are astounding.

 

 

IMG_2579216tahai4The statues are gouged with soft rocks from the Raraku volcanic tuff, most of them isolated, others lined up on the pedestal and all face to the island, except for one group of seven moai looking at the oceanIMG_2827. Sculptures vary in size: from half a meter to 22 meters in height, most of them scattered on the slopes of the volcano from which material was made. Some of the sculptures on their heads have red stone headgear that resembles Polynesian hairstyles. Heyerdahl argued that it might be the images of the old Vikings, because the faces of these statues are European, and the Viking hairs were brown. The red stone was taken from the mountain PUA PAO to make hats, and in the old Finnish, "red piajo" means "brown head." Maybe statues had a religious purpose, depicted tribal leaders, or perhaps, according to Polynesian customs, embodied the spirits of their ancestors. When the tribal unrest began, the statues began to be destroyed and finally, the creation of them ceased. Currently, there are about 600 sculptures on the island. The 1960s the southern part of the island was devastated by the tsunami, some of the statues were washed, and the tombs underneath them opened. It turned out that some sculptures were tombstones.IMG_2601

 5anakena11m

IMG_2712

21 Another secret of an island – underground caves, which may have been inhabited by natives.

Smallpox, brought in by  Europeans, was scattered around the island, similar to pox scars are carved in some sculptures. Maybe in the caves, those  infected with this contagious disease were isolated?IMG_2616 The caves are very deep and are thought that caves could connect the island with the mainland. The famous underwater world researcher Jean-Jacques Custo wrote about this. (Jacques-Yves Cousteau). The members of the Heyerdahl expedition were able to descend to a depth of 100 meters and found several small statues, including a woman giving birth, which was made of the most rudimentary basalt found only in Africa.

1orongo jThere is another exciting place on Easter Island, besides the moai and caves.Such is the Orango village in the western part of the island. The ancient inhabitants of the island believed the god  Maké Make. He created everything: sun, water, earth, stars. God came to the island by a flying ship, and himself was winged. The primary purpose of this ancient ceremony was to get the Human-Bird Title. The most honorable young tribal men had to dive from the rocky shore to the ocean and sail to the nearby three islets, where the Black Sea swallows hatched the eggs at that time. The first to find a swallow egg and hand it over to his tribal commander became the winner. Seven of the most beautiful women he got for it, and the winner was named Man – Bird and became the vicar of the god of Make Make for one year.

IMG_2680

Another mysterious place in the island is the magnetized stone, which warms up to 100 degrees in the sun, and the four adjacent round stones, which precisely redirected to four sides of the world, do not heat up at all. At the same stone, the compass arrow rotates continuously, and the second's indicator of the clock stops completely.  Was found that this stone on the island appeared about 500 years before the first statues have built. To guess who magnetized and polished stone is no response.  Easter Island does not issue its secrets so easily.

   What were we doing on the island? The big entertainment  there is not, it just lovely to be here.

 IMG_2879IMG_2945IMG_2854IMG_2912 We went to the carnival period: it's like Mardi Gras feast.   Festival on the island is called "Tapati." It was Interesting to observe a walk of a fun-minded masked and dressed people, in which there were a distinctly different (although in the local tradition was also in the masks and paintings on their bodies ) tourists.

23DSC_021125DSC_023327DSC_023930DSC_0255 It was interesting to listen to the sounds of melodic songs, to observe rhythmic ceremonies of dancing. The celebration took place on the ocean shore. Persistent sounds of waves, mixed with the rhythms of the songs and dancing, had been worn by mysticism and surrealism. In the shade of light, the dancing shadows created phantasmagoric images.  It was  difficult  to imagine that somewhere far from  there is another, civilized world.  The beef was baked on the bonfires, the whole island the entire night's sounded with music,  songs, and impressive dances.  And all this spree lasted until the sunrise.  

IMG_2419IMG_2429IMG_2425The Island is very excellent for hiking, cycling and horseback riding or windsurfing. In the evenings it was a pleasure to sit in tiny cafes on the ocean shore, to listen to the unrelenting waves of the ocean wave into the coastal cliffs, with a glass of wine. The good was to relax on a white sandy beach and swim under the ocean waves.

The righteous was  T. Hejerdal, saying that "What unites humanity is natural and must be promoted, and, on the contrary, what separates people is artificial and must be defeated."  I think that traveling is a big one for humanity.  When you  travel not only to acquire new knowledge, but also to communicate with people of different cultures.  We only differ to skin color, life, lifestyle, but not feelings: everywhere people love and hate, get married and divorces, grow children and get older. We travel because  we eager to learn about old civilizations that existed before us expand, our knowledge and see how many unexplored civilizations exist in our world.  Rightly wrote the French philosopher R. Descartes (Rene Descartes): "Traveling is almost the same thing to talk with  people of old  centuries." 

Leonarda Sarakauskiene  info@sarakauskiene.lt      More pictures :48 ahu akivi

IMG_2469IMG_2528IMG_2922IMG_244017IMG_2540IMG_2437IMG_275972petro orongo 8IMG_2783
anakena-1

VELYKŲ SALOS PASLAPTYS

 


IMG_3039 Daugelis yra skaitę norvegų keliautojo ir mokslininko  T.Hejerdalo (Thor Heyerdhal) knygas  apie ekspedicijas „Kon-Tikio“ir „Ra“ plaustais . Kam jos nežadino vaizduotės? Tai buvo sunkiai įsivaizduojamos kelionės, bet T. Hejerdalas įrodė, kad gana paprastu  plaustu galima perplaukti vandenyną. Priplaukęs Velykų salą ir kitas salas Ramiajame vandenyne ,  jis įrodė, kad pirmieji žmonės į Polineziją atplaukė ne iš Azijos (kaip tvirtino dauguma mokslininkų), bet iš Amerikos.
Velykų saloje pabuvojau ir aš. Manau, kad artėjant  Velykoms  bus įdomu pasiskaityti apie šią , pilną neįmintų mįslių salą, pasižiūrėti   nuotraukas. T. Hejerdalas salą priplaukė plaustu, o  aš- skridau iš Čilės. Tai buvo mano  kelionės per visą Pietų Ameriką (nuo Ugnies žemės, per  Argentiną, Braziliją, Čilę ) pabaiga. Vienintelė aviakompanija  LAN-Čilė gali skraidinti keleivius į šią mažutę salą. Lėktuvai leidžiasi  1962m. amerikiečių pastatytame vieno tako oro uoste. Per dieną yra tik vienas 5 valandų skrydis iš Santjago , todėl jokios turistų spūsties saloje nėra.  Nusileidimo takas eina visai šalia kranto, todėl žiūrint pro iliuminatorių atrodo, jog lėktuvas leidžiasi tiesiai į vandenį.  Salą galima pasiekti laivu ar burlaiviu, bet, savaime suprantama,  taip atplaukia tik  pavieniai  turistai. 


41 moai-uosteVelykų salai, arba Rapa Nui ar Te Pito O TE  (kas vietos kalba reiškia pasaulio bambą arba pasaulio laivą)  pavadinimą davė jūreivis olandas Jakobas Rogevenas (Jacob Roggeveen ) 1722metų  Velykų rytą priplaukęs salą. Nuo 1888m. ji priklauso Čilei. Vietinių gyventojų rapanujų žemes išpirko (ar nusavino ? ) Čilės vyriausybė,   kuri saloje giežtai kontroliuoja statybas, verslus, turistų srautus. Kapitonas J. Rogevenas saloje  surado trijų rasių gyventojus: juodaodžius,  raudonodžius ir baltuosius. Spėjama, kad pirmieji salos gyventojai atkeliavo iš Polinezijos salų ,bet T.Hejerdalo  nuomone- pirmieji salos gyventojai galėjo būti amerikiečiai, nes saloje buvo auginamos saldžiosios bulvės, kurias galėjo atvežti keliautojai iš Amazonės kraštų Salos plotas tik 163 kv. km. (Tai prilygsta Kauno plotui )215tahai2. Didžioji salos paslaptis- – akmeninės skulptūros , kurias vietiniai vadina moai. Spėjama, kad skulptūros sukurtos daugiau kaip prieš 400 metų, tačiau dar ir šiandien jos yra viena didžiausių archeologijos mįslių. Stulbina sunkiai įsivaizduojama skulptūrų didybė, energija, rimtis ir paslaptingumas.IMG_2579 Statulos skaptuotos iš Rano Raraku ugnikalnio minkštos uolienos , dauguma jų pavienės, kitos sustatytos grupėmis ant postamentų ir visos atsuktos veidais į salą, išskyrus vieną grupę iš septynių moajų , žiūrinčią į vandenyną.IMG_2821 Skulptūros skirtingo dydžio: nuo pusmetrio iki 22 metrų aukščio , dauguma jų išbarstytos ant ugnikalnio ,iš kurio uolienos jos darytos, šlaitų.

IMG_2573 Dalis skulptūrų ant galvų turi raudono akmens galvos apdangalus, kurie tarsi primena polineziečių šukuosenas.  T. Hejerdalas įrodinėjo, kad tai gali būti senųjų vikingų atvaizdai, nes tų statulų veidai europietiški, o vikingų plaukai buvę rudi.216tahai4 Kepurėms gaminti raudonas akmuo buvo imamas iš kalno PUA PAO, o senąja suomių kalba „PUNA PIAJO" reiškia „ruda galva“. Gal statulos turėjo religinę paskirtį, vaizdavo genčių vadus, o gal, pagal Polinezijos papročius, įkūnijo protėvių dvasias. Prasidėjus genčių tarpusavio nesutarimams ,statulas pradėta niokoti ir griauti, galop jas nustota kalti. Šiuo metu saloje yra apie 600  geriau ar blogiau išsilaikiusių skulptūrų.1960m. pietinę salos dalį nusiaubė cunamis, vanduo paplovė kai kurias statulas ir atvėrė po jomis esančias kapavietes. Paaiškėjo, kad kai kurios skulptūros buvo ir antkapiniai paminklai.IMG_25535anakena11mIMG_2601

IMG_271221Kita salos paslaptis- požeminiai urvai, kuriuose galbūt gyveno ir slėpėsi čiabuviai.  Saloje siautė europiečių atvežti raupai , kai kuriose skulptūrose išskaptuotos duobutės, panašios į raupų paliktus randus.

IMG_2616 Gal urvuose buvo izoliuojami sergantieji šia užkrečiama liga ? Požemiai labai gilūs.  Spėjama, kad požemiai galėjo jungti salą su žemynu. Apie tai rašė įžymusis povandeninio pasaulio tyrinėtojas Žanas Žakas Kusto. (Jacques-Yves Custeau) . T. Hejerdalo ekspedicijos nariams pavyko nusileisti į 100 metrų gylį, ten rado daugybę smulkių statulėlių, tarp jų ir gimdančios moters, kuri pagaminta iš rečiausio bazalto, randamo tik Afrikoje.

 

1orongo jVelykų saloje, be moajų, yra dar viena įdomi apeiginė vieta. Tai vakarinėje salos dalyje esantis Orango kaimas. Senieji salos gyventojai tikėjo dievą Makė Makė. Jis sukūrė viską: saulę, vandenį, žemę, žvaigždes. Dievas atkeliavo į salą skraidančiu laivu, o pats buvęs sparnuotas. Pagrindinis šių apeigų tikslas buvo varžytuvės dėl Žmogaus- Paukščio titulo. Garbingiausi jauni genčių vyrai turėdavo nuo uolėto kranto nerti į vandenyną ir nuplaukti į netolimas tris saleles, kuriose tuo metu perėdavo juodosios jūros kregždės. Pirmasis, radęs kregždžių kiaušinį ir įteikęs jį savo vadui, tapdavo nugalėtoju. Už tai jam atitekdavo septynios gražiausios moterys, o vadas buvo tituluojamas Žmogumi- Paukščiu ir vieneriems metams tapdavo dievo Make Makės vietininku žemėje. 

IMG_2680Dar viena mistinė vieta saloje-  įmagnetintas akmuo, kuris saulėje įkaista iki 100  laipsnių, o keturi gretimi apvalūs akmenys , sustatyti tiksliai pagal pasaulio šalis, visai neįkaista. Ties tuo akmeniu kompaso rodyklė nepaliaujamai sukasi , o laikrodžio sekundės rodyklė   visiškai sustoja. Nustatyta, kad šis akmuo saloje atsirado maždaug 500 metų anksčiau , nei buvo pastatytos pirmosios statulos. Pasakyti, kas įmagnetino ir nugludino akmenį, iki šiol nesugebėta. Velykų sala lengvai  neišduoda savo paslapčių.

 IMG_2858IMG_2864IMG_2912IMG_2945IMG_2854 Ką veikėme  saloje ? Didelių pramogų joje  nėra, čia  tiesiog gera būti. Mes patekome į karnavalinį laikotarpį, tai lyg mūsų Užgavėnės.  Festivalis saloje vadinamas „Tapati“. Įdomu buvo stebėti smagiai nusiteikusių kaukėmis pasipuošusių ir išsidažiusių žmonių eiseną, kurioje ryškiai skyrėsi (nors vietinių papročiu irgi išsidažę) turistai. Buvo įdomu klausytis skambių melodingų  dainų, stebėti ritmiškus apeiginius šokius. Šventė vyko ant vandenyno kranto. Nepaliaujama bangų mūša, susiliejusi  su dainų ir šokių ritmais, dvelkė mistika ir  kūrė  siurrealizmo vaizdinius.  Laužų šviesoje šokančiųjų šešėliai kūrė fantasmagoriškas instaliacijas. Ir mes įsiliejome į bendrą šokančią ir dainuojančią minią.  Sunku buvo įsivaizduoti,  kad kažkur toli yra kitas, civilizuotas pasaulis. Čia pat, ant laužų  buvo kepami jaučiai, puotavo visa sala, visą naktį dundėjo būgnai , muzika, skambėjo dainos. Ir visa  tai tęsėsi iki saulės patekėjimo.25DSC_023323DSC_021130DSC_0255 27DSC_0239

  Salą galima apeiti   pėsčiomis, apvažiuoti dviračiu,  taipogi  galima jodinėti ar mėgautis burlenčių sportu.

IMG_2425 IMG_2429Vakarais  buvo  malonu sėdėti miniatiūrinėse kavinėse su vyno taure  ant vandenyno kranto, klausytis nepaliaujamos  vandenyno bangų mūšos į pakrantės uolas. IMG_2437IMG_2969IMG_2440

 Gera  buvo  pasikaitinti balto smėlio paplūdimyje ir  maudytis  po lūžtančiomis vandenyno bangomis. Teisus buvo T. Hejerdalas , sakydamas, kad „tai, kas vienija žmoniją, yra natūralu ir turi būti skatinama, ir, priešingai, tai, kas skiria žmones yra dirbtina ir turi būti nugalėta“.  Manau, kad kelionės yra didysis vienytojas - keliaudamas ne tik įgauni  naujų   žinių , bet ir bendrauji su skirtingų kultūrų, papročių  žmonėmis. Keliaudamas pamatai, kad mus  skiria tik odos spalva , buitis, gyvenimo būdas, bet ne jausmai: visur žmonės myli ir neapkenčia, tuokiasi ir skiriasi, augina vaikus ir sensta ir miršta.  Mes keliaujame, nes esame apimti begalinio smalsumo bei troškimo pažinti bei suprasti seniai, seniai prieš mus buvusias civilizacijas bandydami  įminti neįmenamas mįsles. Teisingai rašė prancūzų filosofas R. Descartes (Rene Descartes) „keliauti yra beveik tas pats, kas kalbėtis su praėjusių amžių žmonėmis“. IMG_2641

Leonarda Šarakauskienė      info@sarakauskiene.lt   Toliau nuotraukos:
 

17IMG_239572petro orongo 8IMG_2419IMG_2557IMG_2879IMG_2866IMG_2464IMG_2432IMG_2759IMG_2469IMG_2922IMG_2540IMG_2783IMG_2528IMG_2477

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A MONTH IN RWANDA IN A YOUTH VILLAGE OF LITHUANIAN SALESIAN MISSIONARY HERMAN SCHULZ

_DSC0305


 

 

 

 

The history of the origins of Youth Village from the lips of  Lithuanian priest: "When I came to Rwanda in 1968, I mostly worked for the poor and abandoned and for those who had been marginalized by everyone. As I made my way on this pilgrimage through human misery and poverty, I would always be accompanied by youngsters who were pleased to be with me. These very friends one day asked me to think about them too; to think about their futures which at the time seemed to offer no prospects whatsoever. They were illiterate and jobless. I asked what I could do for them in practical terms. The answer I gave was that they wanted to study and learn a trade. So, this is how the idea for the ‘Children's Village' was born."
IMG_5127 (Edited)The 2019 year I started in a meaningful way: I decided to go for volunteering at the Youth Village in Rwanda that was founded by Lithuanian Salesian priest Herman Schulz. Name Herman in Latin means a "man of war." Such is a Lithuanian priest, who celebrated his 50-th anniversary of the priesthood in Lithuania, Klaipeda city on 2018 autumn. The Salesian missionary, benefactor Herman Schulz, most of his life devoted to God, for disadvantaged children, poor and ill people. The 50 years of his service he wittily called "long shot," and admitted: "everything I would repeat." Being of saint J. Bosco follower added:" if you want to become good, do it, and all will go well: enjoy, learn, pray." Priest Herman Schulz I knew a long time ago. I always visit him in his homeland in Lithuania not far from city Kretinga, where he set up "Garden of Youth" in which as the same as in Rwanda finds shelter children from disadvantaged families. In 2018 with a group of tourists we were traveling in Uganda and Rwanda. Being in Rwanda, we visited the Youth Garden. But I was there as a tourist. Hospitable hosts welcomed us; children showed their songs and dances. They spoke to us something in their language one through another one. After this visit I gave the word to myself: I will come back here for volunteering, to help in any works that will be needed._DSC0337 The Garden is home to about 150 wards: orphans, fondling children, collected from the streets, caught in snitching. With older children constantly works volunteers from all over the world, come to prepare their masters works who are studying sociology, psychology, etc. Adults better speak English; communication with them easier. With the smallest ones works the nuns, to whom are difficult to find activities for children, as they so pry, eager. The nuns are busy with daily chores; the checking of lessons and kids often are left on their own.IMG_5259 (Edited) _DSC0324"Our little ones seriously lack communication, many of them do not even know what the words mom, dad, brother means. They know nothing about their relatives, or they have brothers or sisters, where are their parents, why they were thrown into the street" just holding tears was telling the priest. So we were speaking after his jubilee mass in his Lithuanian home.  After that, I said to the priest: I would come and would work with the smallest ones. The priest kindly agreed to take me. After completing the visa formalities, I went for a month. The whole time I was anxious: how children will like me as I don't know their language, how we'll communicate between themselves. In the end, I decided that the easiest way of communication is music. From computer I chose a lot of easy, teaching English songs, cartoons, all it converted into Mp3 format so we could watch and learn even having no internet connection (it was so often).After arrival the next day  I was introduced to the nuns, among which one was speaking English and became my translator. Later I learned a few phrases of the local language. But for us closer brought music and work, as we have worked all together. Here children begin to learn from  5 years old (preschool learning), from 6 years they go to the first class. Education lasts 12 years. Children have to go to the school to the jungle trail about 5 kilometers, for the first shift lessons begins from 8 a.m., for the second- from noon. For the older one's studies lasts from  8 to 5 p.m. Adults and first shift of littles are going together.

IMG_5147 (Edited)IMG_E5101IMG_5276 (Edited)IMG_5320 (Edited)IMG_E5017When the first shift leaves for school, we with remaining in the Youth Village kids begin every day works: we had to bring firewood for the wood-fired stoves  that's are used for the cooking, to brought grass for the rabbits, to clean territory, to wash the clothes of children. The Youth Village has a great supporting farm: cows, sheep,  hens, grows various vegetables. The farm employs salaried workers. In the country, where the unemployment is at a high level, work on the farm for surrounding villagers is a big financial help.

_DSC0307 Padre(as the children and the whole community name a priest), for rural peoples, is a great authority: he is the judge, advisor, even a doctor. He has a big parish and once a week attends sick parishioners giving them money, food, sometimes the medicines. My work has gone one after another. Games, songs, training remained for evenings. Children very willingly and quickly learned English songs, nice chanted in the church. A large celebration was st.J. Bosco birthday. Entire rural communities attended the ceremony. It consisted of various artistic performances, sports competitions, quizzes. Few songs prepared my little children, although we sang in English, the audience caught the rhythm and clapped in rhythm.( it is sad, that Icannot place a video because file is too large) Time ran out quickly. Week changed the week. I did not notice when I came up with my farewell.

_DSC0323 For my last evening, the children prepared a small show; poor little ones did not understand why in their language they are singing "muraho, muraho  umuzungu mamma" (goodbye, goodbye white mom )IMG_5479. The next morning, leaving for the airport was very sad: the children understood that there would no be me, we will not be singing songs, will not play football and basketball together, will not be preparing English lessons.

IMG_5387 (Edited)They were too proud because best prepared English lessons in their classes. I left recorded songs in the USB port, but I do not know whether the nuns will have the wish, time, or will have the computer that children did not forget what they learned. During my flight at home, thoughts didn't let me. The kids in the Youth Garden have everything: have where to live, have the opportunity to go to school, are not hungry.IMG_4898 When you see, how many African children living in families, do not have access to education, are plundering in the streets hungry and dirty, – think that those children living in the welfare homes of Padre have everything, except only- parental love and warmth of home. And you see- Padre does such  a holy job.

isevqazkrrb5ahkrf2yg_thumb_6260-e1504690712975 At the age of 18, they have to leave the Youth Garden. Who are good at learning- for those are creating conditions for further studies. Others, practically able to finish only four classes. Such children are learning the crafts (in the Garden Padre has established a craft school). Part of young people, who graduated craft school, Padre gives  work into the farm. For the gifted ones are created conditions to seek further learning. From these grow doctors, lawyers, teachers. Some priests studied in Italy, France. After studies they to work in Africa. Padre's followers work in Kenya, Burundi, Uganda and of course, Rwanda.

IMG_4869 IMG_4912We, several volunteers together with Padre, visited his former ward now a priest in Uganda.

 

img_8355Leaving the Youth Garden young people signs a "Code of Honor." There is the promise to dedicate themselves to their profession, seek creative, be honorable and support the Garden and needy. After returning from my volunteering  crazy questions, I have got: what I wanted to prove working for African children (while I was going there I had no idea what kind of work I'll do there), why not to go to some exotic country for rest instead … But I saw a lot of foreign countries and it not the miracle to me. Let me finish my essay by words of B. Shaw: "I want to use as much as possible themselves till death. The harder I work, the more I live. I am happy with my life as it is now." I have a dream that each one of us on any day, in any place would find opportunities to work for good and create hope. Now I know, If I could make it there, I could make it anywhere.

 

Leonarda Sarakauskiene :info@sarakauskiene.lt

Next : photos

IMG_E5298IMG_5443IMG_4848IMG_5253 (Edited)IMG_E5183IMG_4959IMG_4787_DSC0340 (2)_DSC0267IMG_4925_DSC0268IMG_4916IMG_4973IMG_4881IMG_5206 (Edited)_DSC0154_DSC0255_DSC0252 (2)IMG_5189 (Edited)IMG_4956IMG_5021 (Edited)IMG_5193 (Edited)IMG_5212 (Edited)IMG_4913

 

 

Mėnuo lietuvio vienuolio saleziečio Hermano Šulco “Vaikystės sode” Ruandoje

isevqazkrrb5ahkrf2yg_thumb_6260-e1504690712975img_8355

_DSC0305

"Vaikystės Sodo" įdėja kunigo Hermano Šulco žodžiais :" kai aš atvykau į Ruandą 1958m. daugiausiai dirbau su vargšais ir apleistaisiais su kuriais niekas nenorėjo bendrauti. Kai aš pradėjau savo kelionę per žmonių kančias, vargą ir skurdą, visuomet buvau lydimas jaunimo, kuriems patiko būti su manimi. Tai buvo mano tikrieji draugai. Vieną kartą jie paprašė pagalvoti ir apie juos, jų ateitį, kuri jiems nieko nežadėjo. Jie buvo bemoksliai, bedarbiai, bedaliai  ir niekam nerūpėjo. Aš paklausiau-kaip praktiškai aš galiu jiems padėti ? Jie atsakė, kad nori mokytis, įgyti kokį nors amatą ar profesiją. Taip gimė "Vaikystės sodo" įdėja"

IMG_4825

Taip ir  aš visai netikėtai tapau "Vaikystės Sodo " dalimi.  Mat,   2019 metų  sausio  mėnesį dirbau savanore lietuvio vienuolio įkurtame  Hermano Šulco "Vaikystės  sode"  Ruandoje. Vardas Hermanas išvertus iš lotynų kalbos yra "karo vyras". Toks yra ir 50-jį kunigystės jubiliejų 2018 rudenį Klaipėdoje minėjęs kunigas, misijonierius, geradarys  Hermanas Šulcas, didžiąją savo gyvenimo dalį kovojęs už  Dievą,  gėrį, meilę likimo nuskriaustiems, atstumtiesiems.  Nors, sakydamas pamokslą,  tuos 50 metų jis šmaikščiai pavadino "avantiūra", prisipažino: "viską pakartočiau". Būdamas  šv.  kun. J. Bosko pasekėju dar pridūrė:"Jei nori tapti geras, daryk tai ir viskas klostysis puikiai: džiaukis, mokykis, melskis ". Kunigą Hermaną Šulcą pažįstu senokai. Lankausi  netoli Kretingos jo  įsteigtoje stovykloje "Jaunimo sodas", kurioje prieglobstį randa vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Jaunimo stovykloje Ruandoje lankiausi 2018 metais, keliaudama po Ugandą ir Ruandą.Bet tada  ten buvau kaip turistė. Svetingi šeimininkai, vaikučiai  išlydėjo mus su dainomis ir šokiais. Palikdama  tą  likimo nuskriaustiems vaikams meile persunktą sodą  nusprendžiau – aš čia dar sugrįšiu, bet jau ne kaip turistė, o dirbti. Dirbti su pačiais mažiausiais, kurie, išsiilgę žmogiškos šilumos, glaudėsi prie mūsų , kažką savo kalba vienas per kitą  mums pasakojo.   Po jubiliejinių  mišių, prie Kretingos esančiuose kunigo namuose, įsikalbėjome  apie darbą Ruandoje.

_DSC0337Stovykloje nuolat  gyvena apie 150 globotinių:visiški našlaičiai, pamestinukai, vaikai, surinkti iš gatvių- elgetaujantys, vagiliaujantys , benamiai. Su vyresniais vaikais nuolat dirba savanoriai iš visų pasaulio šalių.Jie, studijuojantys sociologiją, psichologiją atvažiuoja rinkti medžiagos savo  magistriniams darbams, kiti tiesiog atvažiuoja pamokyti vaikus kalbų, pabendrauti, pamokyti amatų.  Vyresnieji geriau kalba angliškai, su jais bendravimas yra lengvesnis. Su pačiais mažiausiais dirba vietinio vienuolių ordino vienuolės, kurioms sunku surasti pramogų vaikams,nėra laiko kiekvieną vaiką apkabinti, be to, kasdieniai ruošos darbai, pamokų tikrinimas atima daug laiko.

"Mažiesiems labai trūksta bendravimo, daugelis jų net nežino ką reiškia žodžiai -tėtis, mama, brolis- jie nieko nežino apie savo gimines, ar turi brolių, ar seserų, kur jų tėvai.  Jie nesupranta kodėl , kaip nereikalingi daiktai ,  buvo išmest į gatvę" vos  sulaikydamas ašaras kalbėjo kunigas.  Tuomet kunigui pasakiau- aš atvažiuosiu  ir dirbsiu  su pačiais mažiausiais. Kunigas mielai sutiko mane priimti. Susitvarkiusi vizos formalumus, išvykau mėnesiui. Visą laiką kirbėjo nerimas- kaip mane priims vaikai, kaip aš, nemokėdama jų kalbos, su jais susikalbėsiu, kaip mes IMG_5127 (Edited)bendrausime .Galų gale nusprendžiau, kad lengviausias  bendravimo  kelias -muzika. Kompiuteryje išrinkau daug lengvų, mokomųjų angliškų dainelių, giesmelių,  animacinių filmukų, juos konvertavau į Mp3 formatą, kad galėtume žiūrėti ir mokytis net ir nesant interneto (jo dažnai  nebūdavo). Po atvykimo, sekančią dieną mane pristatė vienuolėms, tarp kurių viena kalbėjo angliškai ir buvo mano vertėja, vėliau ir pati išmokau kelias  vietinės kalbos frazes. Bet geriausia kalba buvo muzika ir darbas, kurį dirbau kartu su vaikais.

IMG_4807Vaikai ten pradeda mokytis nuo 5 metų (ikimokyklininukai ), nuo 6 metų jau pirma klasė, mokslas trunka 12 metų. Mokykla nuo stovyklos už 5- kių kilometrų, siauru keliuku per džiungles.  Pirmai pamainai mokslas prasideda  8 val., antrai- 12 val., o vyresnieji mokosi  nuo 8 iki 17 val.  Vyresnieji ir pirmos pamainos mažiukai išeidavo kartu. Stovykloje likdavo antros pamainos  mažiukai ir visai dar neinantys į mokyklą.IMG_E5101IMG_5320 (Edited)

 

IMG_5147 (Edited)IMG_5276 (Edited) Su jais turėdavome daug kasdienių  darbų: skalbti, prinešti į virtuves malkų (stovykloje trys virtuvės, visas maistas gaminamas ant malkomis kūrenamų plytų ) , prirauti žolės triušiams (triušių priežiūra buvo pavesta vaikams ),  tvarktyti teritoriją. Stovykla turi didelį pagalbinį ūkį : karvių, avių, vištų, ančių, auginamos įvairios daržovės .Iš čionai užaugintų gėrybių ruošiamas maistas vaikams.    Pagalbiniame ūkyje dirba samdomi darbininkai , kuriems kunigas moka atlyginimą  . Esant šalyje didelei bedarbystėi aplinkinių kaimų gyventojams darbas ūkyje yra didelė materialinė  parama .

_DSC0290 Padre (kaip jį ten vadina vaikai ir visa bendruomenė) kaimo žmonėms yra  didelis autoritetas: jis ir teisėjas, ir darbdavys  ir patarėjas. Be globos namų, Padre turi didelę parapiją ir kartą savaitėje lanko  sergančius parapijiečius, šelpia juos pinigais, maistu, jei reikia ir vaistais. Darbas vijo darbą. Žaidimams, dainelių mokymams likdavo vakarai. Vaikai labai noriai ir labai greitai išmoko lengvas angliškas daineles, išmokome keletą giesmių ir sėkmingai giedojome bažnyčioje. IMG_5042(Gaila, kad video įrašų dideli failai ir negaliu įterpti į tekstą).

Didelė šventė buvo šv. kun. J. Bosko gimtadienis. Šioje šventėje dalyvavo visos aplinkinių kaimų bendruomenės.  Buvo įvairi  meninė programa, sporto varžybos, viktorinos. Meninei programai  ir mes su vaikučiais paruošėme kelias daineles, kurios buvo palydėtos labai didelėmis ovacijomis, nors dainavome angliškai ,dainų ritmas pagavo žiūrovus ir visi plojo į ritmą. Laikas bėgo greitai, savaitė keitė savaitę, nepastebėjau, kaip artėjo atsisveikinimo diena.

_DSC0323 (2)Atsisveikinimui vaikučiai paruosė nedidelę programėlę, mažiukai nesuprato, kodėl manęs nebus ir kodėl jie sava kalba dainuoja-"murabeho, murabeho, umuzungu mamma" (sudie, sudie baltoji mama). Kitą rytą , išvažiuojant į areouostą, atsisveikinimas buvo labai liūdnas: atėję išlydėti vaikai suprato, kad manęs jau nebebus, jau nesimokysime dainų, jau nežaisime kartu futbolo ir krepšinio ,  kartu neruošime anglų kalbos pamokų. O jie taip didžiavosi, kad geriausiai savo klasėse paruošdavo  anglų kalbos užduotis.   Palikau įrašytas Į USB jungtį daineles, bet nežinau, ar vienuolės  turės noro, laiko , ar turės kompiuterį, kad  vaikai nors neužmirštų tai,   ko išmoko. Skrisdama namo galvojau apie tuos vaikelius . Jie dabar auga aprūpinti viskuo: turi kur gyventi, turi galimybę eiti į mokyklą, pavalgę. Kuomet matai , kiek  Afrikoje  vaikų, gyvendami šeimose,  neturi galimybės mokytis, vaikšto apiplyšę, dažnai alkani ir murzini- pagalvoji, kad tie vaikai, gyvendami Padres gerovės namuose turi viską – išskyrus tėvų meilę ir namų šilumą.  Sulaukus 18 metų, jie stovyklą turi palikti. Kuriems gerai sekėsi mokslas- tiems sudaromos sąlygos mokytis toliau,  kiti tesugeba pabaigti tik  4  klases. Tokie  mokosi įvairių  amatų (prie stovyklos kunigas H. Šulcas yra įsteigęs amatų mokyklą).Dalį  jaunuolių, pabaigusių amatų mokyklą , kunigas stengiasi įdarbinti  savo pagalbiniame ūkyje. Daliai  gabių vaikų yra sudaromos sąlygos studijuoti universitetuose.  Pabaigę aukštuosius mokslus, dirba gydytojais, advokatais, mokytojais.IMG_5479

IMG_4869 Yra kunigų, kurie mokslus baigė Italijoje, Prancūzijoje. Buvę kunigo H. Šulco globotiniai po įšventinimų grįžta dirbti į Afriką- jo pasekėjų yra Kenijoje, Burundyje, Ugandoje ir , aišku, Ruandoje. Kartu su kunigu H. Šulcu mes, keli savanoriai, lankėmės jo buvusio  globotinio, dabar kunigo,  parapijoje Ugandoje.Palikdami stovyklą, jaunuoliai pasirašo "Garbės kodeksą":pasižada pasišvęsti savo profesijai, siekti kūrybiškumo, būti garbingais gyvenime  ir remti  "Vaikystės sodą" bei vargstančius. Grįžus dažnas manęs  klausė: ką aš norėjau įrodyti važiuodama į Afriką dirbti (važiuodama  net neįsivaizdavau, ką aš ten dirbsiu ), juk galėjau važiuoti į kažkokią egzotinę šalį, ilsėtis … Tačiau…  Egzotinių šalių mačiau daug,aplankiau visus kontinentus (išskyrus Antarktidą) jos visos vienaip ar kitaip panašios.   Kelionėms duoklę atidaviau didelę. Noriu užbaigti savo rašinį  B. Shaw žodžiais "Noriu kuo daugiau save išnaudoti iki mirties. Kuo daugiau ir sunkiau dirbu, tuo labiau gyvenu. Aš džiaugiuosi, kad gyvenu". Norėčiau,  kad mes kiekvienas bet kur , bet kada   surastume  galimybę dirbti gėriui  ir  kažkam sukurti viltį. 

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

Toliau- nuotraukos_DSC0263_DSC0324_DSC0326_DSC0328 (2)_DSC0269_DSC0268_DSC0277_DSC0340 (2)IMG_4848IMG_4912IMG_4956IMG_5253 (Edited)IMG_4787IMG_4970IMG_5387 (Edited)IMG_5440IMG_4791IMG_4959IMG_5259 (Edited)

IMG_5042IMG_5049IMG_5054IMG_5050IMG_E5183IMG_5443IMG_E5017IMG_E5298

RĖMUO, „DEGINIMAS UŽ KRŪTINKAULIO“ AR TAI PAVOJINGA?

getty_rf_photo_ofwoman_with_heartburn_at_work

Pasikeitus įprastinei mitybai, atsiradus daugiau egzotinių vaisių, įvairių sumuštinių su  aštriais padažais, padažnėjo ir besiskundžiančių , kad „ėda rėmuo“, atsirūgstama rūgščiu,  burną deginančiu skrandžio turiniu. Dažnas pacientas klausia- ar tai pavojinga. Rėmuo kankina iki 10 proc. gyventojų, tai gana opi problema, kadangi negydant atsiranda balso prikimimas, nes rūgštus skrandžio turinys dirgina balso stygas (taip vadinams GERL), o pastovus deginimas už krūtinkaulio sukelia didelį diskomfortą. Be to, reikia neužmiršti, kad deginimas, skausmas už krūtinkaulio gali būti ir stenokardijos ar  infarkto simptomas.corbis_rm_photo_of_heartburn_at_bedtime

phototake_rm_photo_of_barretts_esophagus_endoscopyLiga prasideda tuomet, kai susilpnėja stemplės apatinėje dalyje esantis žiedas , neleidžiantis rūgščioms skrandžio sultims  pakilti į stemplę ir ją dirginti. Žiedo susilpnėjimo priežastis neaiški.

Nuotraukoje matomi nudeginti skrandžio gleivinės plotai ties įėjimu į stemplę.  

 

 

Kaip išvengti rėmens ? Paprastai pats žmogus pajunta, koks maistas jam tinka, koks ne.Kokie dažniausi maisto produktai sukelia rėmenį ?

GetInventoryImage_jpgCitrusiniai vaisiai .  Greipfrutai, citrinos, apelsinai turi daug rūgšties ir skatina didesnį skrandžio rūgščių išsiskyrimą.

 

 

photolibrary_rf_photo_of_woman_eating_big_dinner
Riebus maistas, įvairūs rūkyti gaminiai- apsunkina skrandžio  veiklą , maisto virškinimą,  kas gali sąlygoti rėmens atsiradimą.
Aštrus maistas, riebūs padažai – dirgina skrandžio gleivinę, skatina sulčių sekreciją. Pavalgius aštraus maisto vargina dažni atsirūgimai, atsiranda nemalonus deginimas.


Alkoholis padidina skrandžio sulčių išsiskyrimą,  nudegina stemplę,  ji pasidaro jautri  skrandžio rūgščiai.
Saldumynai jei jų valgoma daug- skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą,  kurios degina stemplę.
getty_rm_photo_of_waitress_serving_beers

Labai svarbu tiems žmonėms, kuriuos vargina rėmuo – stengtis nevalgyti prieš pat   miegą, nerūkyti, miegoti pakėlus lovos galvūgalį. Nevilkėti ankštų drabužių, dirbti, sportuoti  ne pasilenkus, bet klūpant ant kelių ar atsisėdus ant mažos kėdutės.photolibrary_rf_photo_of_man_doing_yogagetty_rm_photo_of_tight_beltKokie gydymo būdai veiksmingi ?

istock_photo_of_antacid_tablet_in_waterDažniausiai, kai „ėda remuo“,  griebiamės sodos. Soda neutralizuoja esančią skrandyje rūgštį, bet tai trumpalaikis poveikis, nes praėjus sodos veikimui skrandyje pasigamina dar didesnis druskos rūgšties kiekis.

Pienas taip pat pasižymi rūgštingumą mažinančiomis savybėmis,  bet tai taip pat trumpalaikis poveikis, nes piene esantys baltymai ir kalcis skatina rūgšties gamybą skrandyje.1800ss_thinkstock_rf_woman_drinking_glass_of_milkLinų sėmenys- jose gausu gleivingų  medžiagų,  kurios mažina skrandžio rūgštingumą ir apsaugo gleivinę nuo dirginimo, slopina gleivinės uždegimą.

Vaistažolių arbatos- jų yra įvairių  įvairiausių. Bet jų visų poveikis yra trumpalaikis ir po kurio laiko išskiriamų skrandžio sulčių  padidėja.

Medus- rekomenduojama stiklinėje ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą medaus ir gerti 1,5-2 val. prieš valgį. Ar tai padeda- negaliu pasakyti.

 

Pagrindinis gydymo būdas yra medikamentai šalinantys ligos priežastį- padidėjusią rūgšties gamybą, o ne neutralizuojantys jau susidariusią skrandyje  rūgštį . Iš tokių medikamentų dažniausiai naudojamas Raniberl, Ranitidinas. Jei šie medikamentai nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją , kuris, atlikęs reikiamus tyrimus,  paskirs veiksmingesnius vaistus.corbis_rm_photo_of_senior_selecting_otc_medicine

logo-webmd-site  

 Paruošė Leonarda Šarakauskienė:      info@sarakauskiene.lt