Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis. Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais... Plačiau »



map-of-west-coast-cities-regions-on-outline-maps-and-links-directions-florida-city-googleFor a long time, I have identified the word "key" (Key West, Florida Keys) with the English word 'key", but after coming to Florida, I learned that this word has nothing to do with a 'key.' It is the abbreviation of the Spanish word "Cayo",  which means “small island”. To get it right it is a group of small islets stretching from the continental part of southern Florida – the Bay of Biscay and the end of Dry Tortugas  some 108 km away. From the well-known Key  West (Key West island, which comes from the Spanish language – Cayo Hueso – the island of Bones). The island archipelago consists of about  1700  larger and smaller islands, which occupy about 356 sq kilometer area (data from Wikipedia). The island's joins 42 bridges and the US-1 highway, atsisiųstistarting in Key West, extends 3813km. The part of the road connecting the islands is called the  Highway of the Ocean. I passed a short sections on this highway going to St. Petersburg, Sarasota, Siesta Key, Naples and a beautiful bridge across a Gulf of Tampa Bay. Thanks to friends who traveled me to the remarkable coastline of Florida's Caribbean Bay I saw Florida's beauty and diversity.I started my trip in one of the most famous islands in Keys, Key West. Key  West – this is a city that was set up as a shelter for the victims of the Caribbean reef rescue, later becoming a place of colonist escaping from the War of Independence. For a long time, Key West was the most significant and busiest town in the whole of Florida, because it was close to the Bahamas and Cuba and provided a trade route up to New Orleans.  Also, people such as E. Hemingway, J.  Buffet, T. Williams, running away from the cities noise, have found refuge here.

IMG_6058H.S.  Truman's House-Museum, where he usually spent the winter time. 

_DSC0455 E. Hemingway's house, as a wedding gift, was bestowed by a rich uncle, his second wife, Paulina. In this house, E. Hemingway lived in 1931-1940. Here he wrote his famous novels "Farewell to Arms", "For Whom the Bell Tolls," a series of short stories. Because of his goodwill, constant humor, simplicity, and most importantly for deep,  not superficial   interest in humanity he soon became familliar and  loved the local population.   The problematic and meaninglessness of life the people of Key West in the days of the Great Depression and at the dawn of the Cuban Revolution he described in the novel " To Have and Have Not." Now the Home- Museum of E. Hemingway is visited by tourists and is home for the six- or seven-toed polydactyl cats descended from E. Hemingway's original pet "Snowball."_DSC0520




_DSC0531  Although now the islands are not as remote as before, Key  West has retained the place as "edge of the world" because of its characteristic white wooden house with beautifully carved balconies, antique bars, _DSC0538narrow streets._DSC0529 The main Duval street (named after the first governor of the island) goes across the island from the Atlantic to the Caribbean Gulf.  Here you can feel the spirit of real American life as it has always here has been. From the very morning, till late night there are many bars, pubs with various music.

_DSC0481At sunset,visitors and local artists gather  on the docks at Mallory square to celebrate the end to another tropical day. Musicians,juggers, mimes and the ocasional fire-eater entertain you while local food vendors keep you fed.


The daily celebration has IMG_6011become one of Key West's greatest traditions. 

_DSC0457 The lighthouse, built in 1847, is perfectly visible from all parts of the town. The beacon was heightened several times, works now its light spreading several kilometers to the Caribbean IMG_6090 (Edited)Bay.

IMG_6052 (Edited) Key West is the southernmost point on the American continent, marked by a sign similar to a sea buoy. There is a Museum of 1280px-FortzacharytaylorArt, a historical site – the Zachary Tailor Fort, built in 1845-1866 as American naval base during the American Civil War. The oldest aquarium in Florida, built in 1932-34. At that time, it was the first and most significant aquarium in America.  In a short time (on the island I was only 1.5 day), it was difficult to walk around and see everything. It was sad to leave this incredible island where E. Hemingway's legend is still alive. The prototypes of his novel's (conch peoples) you can meet on the streets even today. IMG_61030b _DSC0556












Late in the evening, a flight to Tampa, the largest city in Florida on the Caribbean Gulf, where a family of Lithuanian friends was waiting, ready to show off the other beauties of the Caribbean Bay of Florida.

IMG_6177 (Edited)We started  from   St. Petersburg. It is the second largest city in Florida, founded in 1888. Since it has about 361 days of sunshine, the city is also called the "City of the Sun" or nicknamed St. Pete. 

IMG_6156 (Edited) IMG_6170  In the center of the city is the Botanical Garden, named Sunken Garden.  Garden is placed  on the bottom of a drained lake so is called Sunken Garden. In 1903, the four-acre property purchased by George Turner, Sr., a plumber, who was an avid gardener.  He drained a shallow lake, which had filled an ancient sinkhole and dropped 15 feet below street level to provide fertile soil to grow fruits and exotic plants from all over the world.

_DSC0591There are small ponds with flamingos in them.  The spectacular, small downtown, ocean views between homes and white sandy beaches, the palm trees looked like a brightly painted picture. I didn't find _DSC0637another comparison of St. Pete.





_DSC0671_DSC0656_DSC0661_DSC0685To find the Venetian palace in Sarasota also was a surprise.  Sarasota city is  a group of islands: Lido Key, Siesta Key, Longboat Key, and others. In 1925, circus impresario John Ringling decided to build an art museum, both as a legacy meant to outlast his business interests and as a memorial to his wife Mable and himself.  By sharing the arts of Europe with the people of Florida, Ringling sought to educate and encourage curiosity for the full world.   The Renaissance-style palace is now called simply Ringling. They feature 21 art galleries, garden,  antique sculptures. The entire complex consists of the historic Ca'd'Zan Manor, the terrace overlooking the ocean, the Art Library, two circus museums, and the historic Asolo Theater. The Ringling architecture of Italy has influenced and the downtoun  of _DSC0650Sarasota – many old downtown houses resemble Italian style, even the Sarasota symbol is a copy of Michelangelo's David sculpture._DSC0676

 _DSC0653_DSC0569      Mr. J.  Ringling well-known from seven brothers, five of whom were traveling circus

artists and created the circus as it is today.





 Crossing the Tampa Bay Bridge, another cozy  place on the island of Mark-Naples. The city of Naples founded during late 1880. Naples caught on when promoters described the bay as "surpassing the bay in Naples, Italy."  Naples is a paradise for fishers, lovers of underwater swimming.okeanas 400

_DSC0586_DSC0596Florida- translating from Spanish – the "Land of flowers." This name gave the Spaniard  Juan Ponce de Leon in  1513m. It is a real Land of Flowers, beautiful with its weather, vegetation, waters, people. People. They are not the same as those described in the books of E. Hemingway. "Because we are hopeless, he said. – We don't have anything to lose. We have already been fully exhausted. However, we can't do anything about it, because we're so beating that our only solace is drink and the only pride is that we can endure everything. But not all of them. Some may give back "( E. Hemingway" Have and Don't Have ").Today   the people of the islands are mixed, white, Cuban, Mexican. Many emigrants from all corners of the world. Moreover, where are they not?

IMG_6178I would like this to be not my last trip to this beautiful  Flower Land. Who knows? To fantasize is not forbidden yet.


L. Sarakauskiene: info@sarakauskiene.lt




IMG_6141 (Edited)

in the Sunken Gardens

IMG_6169Next- the pictures:
IMG_6324 (Edited)

sculpture for the end of war


in the distant- another island


on the beach

FLORIDA KEYS- TAI NE RAKTAI, O SALOS ( key angliškai – raktai )



map-of-west-coast-cities-regions-on-outline-maps-and-links-directions-florida-city-googleIlgą laiką žodį „key“  (Key West, Florida Keys )  tapatinau su anglų kalbos  žodžiu „raktas“, bet pabuvojus Floridoje, sužinojau, kad šis žodis nieko bendro neturi su „raktu“. Tai ispaniško žodžio „Cayo“  trumpinys, reiškiantis „mažą salelę“. Iš tikrųjų tai mažų salelių grupės, lanku  nusitęsusios nuo žemyninės pietinės  Floridos dalies- Biskajos įlankos  ir užsibaigiančios Dry Tortugas  (Sausojo vėžlio) sala, nutolusia apie 108 km. nuo gerai žinomos Ki Vesto (Key West) salos,  kurios pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos –Cayo Hueso – Kaulų sala). Visą salų archipelagą sudaro apie 1700 didesnių bei mažesnių salų užimančių apie 356 kv. kilometrų plotą (Wikipedijos duomenys).Salas jungia 42 tiltai  ir Atlanto greitkelis US-1, prasidedantis Key  Weste , tęsiasi 3813km. iki Džordžijos valstijos.

Greitkatsisiųstielio dalis, jungianti salas, vadinasi Vandenyno greitkeliu. Šiuo gretkeliu ir salas jungiančiais tiltais pravažiavau trumpas atkarpas- važiuojant  į St. Petersburgą, Sarasotą, Siesta Key, Naples  ir įspūdingu Tampos įlankos Saulės  tiltu.SunshineSkywayBridge-4SC_6643-15 Dėka  draugų, vežiojusių  mane įspūdinga Floridos Karibų įlankos pakrante, pamačiau Floridos gamtos grožį ir įvairovę.

Kelionę pradėjau vienoje žinomiausių salų- Ki Veste.(Key West.) Tai piečiausia JAV gyvenvietė. Ki Vestas- tai sala- miestas, įkurtas kaip laivų, nukentėjusių nuo Karibų jūros rifų gelbėjimo centras , vėliau tapusi kolonistų, ištrūkusių iš Nepriklausomybės karo, prieglobsčiu. Be to, čia rado prieglobstį pabėgę nuo didmiesčio gyvenimo žmonės , tokie, kaip E. Hemingvėjus, J. Buffet, T. Willjams, išlikęs baltas prezidento H.S. Trumano namas- muziejus, kuriame jis dažniausiai leisdavo žiemas.  IMG_6058_DSC0455


1280px-Hemingwayhouse  E. Hemingvėjui  namą, kaip vestuvinę dovaną, 1931m.  padovanojo turtingas jo antrosios  žmonos Paulinos dėdė. Čia  E. Hemingvėjus   gyveno 1931-1940m. ir parašė savo garsiuosius romanus „Atsisveikinimas su ginklais“ , „Kam skambina varpai“, eilę trumpų   apsakymų. E. Hemingvėjus greitai IMG_6061 (Edited)susipažino su vietos gyventojais, su jais susidraugavo. Dėl geraširdiškumo, nuolatinio humoro, paprastumo ir svarbiausia dėl tikro, o ne tariamo domėjimosi žmonėmis jis greitai tapdavo savas. Ki Vesto paprastų žmonių sunkus ir  sudėtingas gyvenimas   Didžiosios depresijos ir Kubos revoliucijos priešaušrio laikais   aprašytas novelėje „Turėti ir neturėti“.  Dabar E. Hemingvėjaus muziejus gausiai lankomas turistų, dar ir  dabar jame gyvena 6-pirštės katės, kurias labai mėgo rašytojas.IMG_6075

 _DSC0538Nors dabar salos nėra tokios atokios kaip anksčiau, tačiau Ki Vestas išlaikė „pasaulio pakraščio“ atmosferą dėl jam būdingų baltų medinių  namų su dailiais raižytais balkonais, senoviniais barais, siauromis gatvėmis.

_DSC0502Pagrindinė Diuvalio gatvė (pavadinta pirmojo salos gubernatoriaus  vardu)  eina skersai per visą salą  nuo Atlanto vandenyno iki Karibų įlankos. Joje  dieną-_DSC0466naktį nesustoja amerikietiškas gyvenimas, veikia daugybė barų, užeigų iš kurių sklinda įvairi muzika. IMG_6103

_DSC0457IMG_6090 (Edited) Iš  visų miestelio vietų puikiai matosi švyturys, statytas 1847m. Švyturys kelis kartus aukštintas, veikia ir dabar- jo šviesa sklinda keletą kilometrų į Karibų įlanką.

IMG_6052 (Edited)  KI Vestas yra piečiausia Amerikos žemyno vieta, ją žymi  ženklas, primenąs jūrinę buoją.Yra Meno muziejus,  istorinė vieta- Zachary Tailor fortas , statytas 1845-1866m., kuris Amerikos 1280px-FortzacharytaylorPilietinio karo laikais buvo svarbi Amerikos laivyno bazė. Yra seniausias Floridoje akvariumas, pastatytas 1932-34 metais.   Tais laikais tai  buvęs vienas pirmųjų ir didžiausių akvariumų Amerikoje. Kadangi sala buvo prieglauda laivų, sudužusių į pakrantės koralinius rifus, yra įdomus sudužusių laivų muziejus, kuriame saugojami eksponatai, rasti laivuose ir laivų liekanos.0b   Per trumpą laiką (saloje buvau tik 1,5 paros), sunku buvo viską aplėkti ir pamatyti. Nesinorėjo taip greitai palikti tą amerikietišką, ispanišku-meksikietišku  koloritu nuspalvintą miestą-salą, kuriame dar gyva E. Hemingvėjaus legenda. Miesto gatvėse gali  sutikti   jo knygose aprašytų vietinių gyventojų- konch‘ų (conch people- taip buvo vadinami žmonės, kurie  pragyvenimui rinkdavę kriaukles ) prototipų._DSC0489

_DSC0541Vėlai vakare-   skrydis į Tampą- didžiausią Floridos miestą  Karibų įlankos pakrantėje, kur jau laukė lietuvių bičiulių šeima, pasiruošausi aprodyti kitas Floridos Karibų įlankos grožybes.


Kelionę pradėjome St. Petersburge- tai antras pagal dydį po Tampos miestas, įkurtas 1888 metais.

IMG_6177 (Edited)Kadangi jame  yra apie 361 saulėtų dienų, miestas dar vadinamas „Saulės miestu“, ar mažybiniu „ST. Pete“ vardu.

IMG_6170 (Edited) Beveik pačiame miesto centre yra Botanikos sodas, pavadintas „Sunken Garden“ (Paskendęs sodas).Šiuo vardu pavadintas todėl, kad įkurtas nusausinto ežero dugne.Sodą įkūtė privatus asmuo -G. Turneris.Iš profesijos jis buvęs santechnikas, tačiau labai mėgęs gėlininkystę.   Sode daugybė tropikinių augalų, kai kuriems daugiau nei 100 metų, yra daugybė paukščių rūšių, papūgų, tvenkiniai su flamingais juose

_DSC0590.Buvo malonu iš miesto šurmulio, karščio, patekti į vėsią erdvę, grožėtis tropikų gėlėmis , pasivaikščioti tankios tropikinių medžių lapijos pavėsyje.

IMG_6183 (Edited) _DSC0650Žavus, nedidukas senamiestis, tarp namų atsiveriantys vandenyno vaizdai ir balto smėlio paplūdimiai, aukštos palmės- viskas lyg  susiliejo į vieną,  ryškiomis spalvomis  nutapytą paveikslą. Kito palyginimo St. Pete nerandu._DSC0567

_DSC0654Nemažiau nustebino ir Venecijos salelė Sarasotoje. Sarasota-  salų grupė: Lido Key, Siesta Key,  Longboat Key ir kitos. Sarasotoje  cirko impresarijus J. Ringling 1925m. pastatė venecijietiško stiliaus rūmus. Rūmai statyti kaip menų muziejus,  jo paties  ir jo žmonos Mable atminties  išsaugojimui. Supirkęs daug meno kūrinių iš Europos, Azijos,  J.Ringling norėjo , kad Floridos žmonės pamatytų koks  platus ir įdomus  meno pasaulis.

_DSC0691Renesanso stiliaus rūmai dabar vadinami tiesiog Ringling. Juose yra 21 meno galerija, sode- kopijos antikinių skulptūrų._DSC0663 _DSC0676Visą kompleksą sudaro istorinis Ca‘d‘Zan dvaras, sodas, atsiveriantis į vandenyną, Meno biblioteka, du cirko muziejai ir istorinis Asolo teatras. Itališka Ringling architektūra turėjo įtakos ir Sarasotos senamiesčiui- daugelis senamiesčio namų primena itališką stilių,net Sarasotos simbolis yra Mikelandželo Dovydo skulptūros kopija._DSC0699

       J. N. Ringling yra geriausiai žinomas iš septynių brolių, iš kurių penki buvo keliaujančio  cirko artistai ir sukūrė cirką tokį, koks jis yra šiandien. Pravažiavus Tampos įlankos tiltą dar vienas puikus miestelis  Marko saloje-Naples. Įkurtas 1880m. ir dėl panašumo į Neapolio įlanką Italijoje – pavadintas  Naples (taip angliškai vadinasi Neapolis). Naples yra rojus žvejams, povandeninio plaukiojimo mėgėjams._DSC0653

Florida- ispaniškai „gėlių žemė“. Gražiai pavadino ją ispanas Juan Ponce de Leon  1513m. Tai tikra gėlių žemė, graži savo oru, augmenija, vandenimis, žmonėmis. Žmonės. Jie jau ne tokie, kokius juos matė ir aprašė E. Hemingvėjus: „Todėl, kad mes- beviltiški, pasakė jis. –Mes neturime ko prarasti. Mes jau visiškai sužverėję. Mes blogesni už tuos, kuriuos vedė Spartakas. Bet mums nieko negali padaryti, nes mes tiek mušti, kad dabar vienintelė mūsų paguoda-gėrimas ir vienintelis pasididžiavimas- kad galime viską pakęsti.  Bet ne visi tokie. Kai kurie gali ir atgal duoti“ (E. Hemingvėjus „Turėti ir neturėti“). Taigi salų žmonės- mišrūs, baltieji, kubiečiai, meksikiečiai. Daug emigrantų  iš visų pasaulio kampelių. O kur jų nėra ?

Norėčiau, kad tai būtų nepaskutinė  mano kelionė į šią Gėlių žemę. Gera turėti svajonę…

IMG_6178L. Šarakauskienė.      info@sarakauskiene.lt

Toliau :nuotraukos

Buvusio kelio-tilto liekana


Sunken Garden sode.St. Petersburgas


Salas jungia ne tik tiltai, bet ir kanalai


Vanduo ir burės


Key West meno galerija





41 moai-uoste

IMG_3039Many have read books about expeditions of Kon-Tiki and Ra rafts by Norwegian traveler and scientist Thor Heyerdahl.   Is a difficult  to  imagine such journey,  but Heyerdahl proved that a reasonably ordinary raft could take the ocean. After the Easter Island and other islands in the Pacific Ocean, he showed that the first people came to Polynesia not from Asia (as claimed by most scientists) but from America.

And there was an excellent opportunity for me to visit this island full of many unsolved riddles. I think it would be attractive to everyone to read about this- the small island lost in the wide ranges of an ocean. Heyerdahl ran the isle with a raft.  I have flown an airplane from Chile. It was the end of my journey across South America (from the Land of Fire, through Argentina, Brazil, Chile).

IMG_2395The only LAN-Chile airline is flying passengers to this small island. The plane is landing on 1962 American-built one-way airport. There is only one 5-hour flight from Santiago per day, so there are no tourist jam on the island. The landing path goes very close to the shore, so looking through the illuminator, it seems that the plane goes straight into the water. The island could be reached by boat or sailboat, but of course, only single tourists come in that way.

The name  Easter Island, or Rapa Nui or Te Pito O TE (who in the local language means the world navel or a world ship) was given by the island's first recorded European visitor, the Dutch explorer  Jakob Roggeveen, who encountered it on Easter Sunday 5 April in 1722.  Rapa Nui (big Rapa) coined after the slave raids of the early 1860s  and refers to the island 's topographic resemblance to the Bass Islands of the Austral groups. However, Norwegian explorer Thor Heyerdahl argued that Rapa was the original name of Easter Island and that refugees from there named Rapa Iti.  The island from 1888  belongs to Chile. The Rapanui lands of the locals were redeemed (or occupated) by the Chilean government, which controls construction, businesses and tourist flows in  the island. Captain J. Roggeveen has found three  types   inhabitants of the island: black, red, and white. The first inhabitants of the island are believed to have come from the Polynesian islands, but Heyerdahl thinks that the first inhabitants of the island could have been Americans because in the island he found sweet potatoes that supposedly brought travelers from the Amazon. Island area takes about 163 square km.  (This equates to Kaunas area where I live ).

IMG_2641IMG_2557IMG_2573The great secret of the island is the stone sculptures that locals call moai. Statues are thought to have been created more than 400 years ago, but today they are one of the greatest riddles of archeology. The magnificence, energy, seriousness, and mystery of the sculptures are astounding.



IMG_2579216tahai4The statues are gouged with soft rocks from the Raraku volcanic tuff, most of them isolated, others lined up on the pedestal and all face to the island, except for one group of seven moai looking at the oceanIMG_2827. Sculptures vary in size: from half a meter to 22 meters in height, most of them scattered on the slopes of the volcano from which material was made. Some of the sculptures on their heads have red stone headgear that resembles Polynesian hairstyles. Heyerdahl argued that it might be the images of the old Vikings, because the faces of these statues are European, and the Viking hairs were brown. The red stone was taken from the mountain PUA PAO to make hats, and in the old Finnish, "red piajo" means "brown head." Maybe statues had a religious purpose, depicted tribal leaders, or perhaps, according to Polynesian customs, embodied the spirits of their ancestors. When the tribal unrest began, the statues began to be destroyed and finally, the creation of them ceased. Currently, there are about 600 sculptures on the island. The 1960s the southern part of the island was devastated by the tsunami, some of the statues were washed, and the tombs underneath them opened. It turned out that some sculptures were tombstones.IMG_2601



21 Another secret of an island – underground caves, which may have been inhabited by natives.

Smallpox, brought in by  Europeans, was scattered around the island, similar to pox scars are carved in some sculptures. Maybe in the caves, those  infected with this contagious disease were isolated?IMG_2616 The caves are very deep and are thought that caves could connect the island with the mainland. The famous underwater world researcher Jean-Jacques Custo wrote about this. (Jacques-Yves Cousteau). The members of the Heyerdahl expedition were able to descend to a depth of 100 meters and found several small statues, including a woman giving birth, which was made of the most rudimentary basalt found only in Africa.

1orongo jThere is another exciting place on Easter Island, besides the moai and caves.Such is the Orango village in the western part of the island. The ancient inhabitants of the island believed the god  Maké Make. He created everything: sun, water, earth, stars. God came to the island by a flying ship, and himself was winged. The primary purpose of this ancient ceremony was to get the Human-Bird Title. The most honorable young tribal men had to dive from the rocky shore to the ocean and sail to the nearby three islets, where the Black Sea swallows hatched the eggs at that time. The first to find a swallow egg and hand it over to his tribal commander became the winner. Seven of the most beautiful women he got for it, and the winner was named Man – Bird and became the vicar of the god of Make Make for one year.


Another mysterious place in the island is the magnetized stone, which warms up to 100 degrees in the sun, and the four adjacent round stones, which precisely redirected to four sides of the world, do not heat up at all. At the same stone, the compass arrow rotates continuously, and the second's indicator of the clock stops completely.  Was found that this stone on the island appeared about 500 years before the first statues have built. To guess who magnetized and polished stone is no response.  Easter Island does not issue its secrets so easily.

   What were we doing on the island? The big entertainment  there is not, it just lovely to be here.

 IMG_2879IMG_2945IMG_2854IMG_2912 We went to the carnival period: it's like Mardi Gras feast.   Festival on the island is called "Tapati." It was Interesting to observe a walk of a fun-minded masked and dressed people, in which there were a distinctly different (although in the local tradition was also in the masks and paintings on their bodies ) tourists.

23DSC_021125DSC_023327DSC_023930DSC_0255 It was interesting to listen to the sounds of melodic songs, to observe rhythmic ceremonies of dancing. The celebration took place on the ocean shore. Persistent sounds of waves, mixed with the rhythms of the songs and dancing, had been worn by mysticism and surrealism. In the shade of light, the dancing shadows created phantasmagoric images.  It was  difficult  to imagine that somewhere far from  there is another, civilized world.  The beef was baked on the bonfires, the whole island the entire night's sounded with music,  songs, and impressive dances.  And all this spree lasted until the sunrise.  

IMG_2419IMG_2429IMG_2425The Island is very excellent for hiking, cycling and horseback riding or windsurfing. In the evenings it was a pleasure to sit in tiny cafes on the ocean shore, to listen to the unrelenting waves of the ocean wave into the coastal cliffs, with a glass of wine. The good was to relax on a white sandy beach and swim under the ocean waves.

The righteous was  T. Hejerdal, saying that "What unites humanity is natural and must be promoted, and, on the contrary, what separates people is artificial and must be defeated."  I think that traveling is a big one for humanity.  When you  travel not only to acquire new knowledge, but also to communicate with people of different cultures.  We only differ to skin color, life, lifestyle, but not feelings: everywhere people love and hate, get married and divorces, grow children and get older. We travel because  we eager to learn about old civilizations that existed before us expand, our knowledge and see how many unexplored civilizations exist in our world.  Rightly wrote the French philosopher R. Descartes (Rene Descartes): "Traveling is almost the same thing to talk with  people of old  centuries." 

Leonarda Sarakauskiene  info@sarakauskiene.lt      More pictures :48 ahu akivi

IMG_2469IMG_2528IMG_2922IMG_244017IMG_2540IMG_2437IMG_275972petro orongo 8IMG_2783



IMG_3039 Daugelis yra skaitę norvegų keliautojo ir mokslininko  T.Hejerdalo (Thor Heyerdhal) knygas  apie ekspedicijas „Kon-Tikio“ir „Ra“ plaustais . Kam jos nežadino vaizduotės? Tai buvo sunkiai įsivaizduojamos kelionės, bet T. Hejerdalas įrodė, kad gana paprastu  plaustu galima perplaukti vandenyną. Priplaukęs Velykų salą ir kitas salas Ramiajame vandenyne ,  jis įrodė, kad pirmieji žmonės į Polineziją atplaukė ne iš Azijos (kaip tvirtino dauguma mokslininkų), bet iš Amerikos.
Velykų saloje pabuvojau ir aš. Manau, kad artėjant  Velykoms  bus įdomu pasiskaityti apie šią , pilną neįmintų mįslių salą, pasižiūrėti   nuotraukas. T. Hejerdalas salą priplaukė plaustu, o  aš- skridau iš Čilės. Tai buvo mano  kelionės per visą Pietų Ameriką (nuo Ugnies žemės, per  Argentiną, Braziliją, Čilę ) pabaiga. Vienintelė aviakompanija  LAN-Čilė gali skraidinti keleivius į šią mažutę salą. Lėktuvai leidžiasi  1962m. amerikiečių pastatytame vieno tako oro uoste. Per dieną yra tik vienas 5 valandų skrydis iš Santjago , todėl jokios turistų spūsties saloje nėra.  Nusileidimo takas eina visai šalia kranto, todėl žiūrint pro iliuminatorių atrodo, jog lėktuvas leidžiasi tiesiai į vandenį.  Salą galima pasiekti laivu ar burlaiviu, bet, savaime suprantama,  taip atplaukia tik  pavieniai  turistai. 

41 moai-uosteVelykų salai, arba Rapa Nui ar Te Pito O TE  (kas vietos kalba reiškia pasaulio bambą arba pasaulio laivą)  pavadinimą davė jūreivis olandas Jakobas Rogevenas (Jacob Roggeveen ) 1722metų  Velykų rytą priplaukęs salą. Nuo 1888m. ji priklauso Čilei. Vietinių gyventojų rapanujų žemes išpirko (ar nusavino ? ) Čilės vyriausybė,   kuri saloje giežtai kontroliuoja statybas, verslus, turistų srautus. Kapitonas J. Rogevenas saloje  surado trijų rasių gyventojus: juodaodžius,  raudonodžius ir baltuosius. Spėjama, kad pirmieji salos gyventojai atkeliavo iš Polinezijos salų ,bet T.Hejerdalo  nuomone- pirmieji salos gyventojai galėjo būti amerikiečiai, nes saloje buvo auginamos saldžiosios bulvės, kurias galėjo atvežti keliautojai iš Amazonės kraštų Salos plotas tik 163 kv. km. (Tai prilygsta Kauno plotui )215tahai2. Didžioji salos paslaptis- – akmeninės skulptūros , kurias vietiniai vadina moai. Spėjama, kad skulptūros sukurtos daugiau kaip prieš 400 metų, tačiau dar ir šiandien jos yra viena didžiausių archeologijos mįslių. Stulbina sunkiai įsivaizduojama skulptūrų didybė, energija, rimtis ir paslaptingumas.IMG_2579 Statulos skaptuotos iš Rano Raraku ugnikalnio minkštos uolienos , dauguma jų pavienės, kitos sustatytos grupėmis ant postamentų ir visos atsuktos veidais į salą, išskyrus vieną grupę iš septynių moajų , žiūrinčią į vandenyną.IMG_2821 Skulptūros skirtingo dydžio: nuo pusmetrio iki 22 metrų aukščio , dauguma jų išbarstytos ant ugnikalnio ,iš kurio uolienos jos darytos, šlaitų.

IMG_2573 Dalis skulptūrų ant galvų turi raudono akmens galvos apdangalus, kurie tarsi primena polineziečių šukuosenas.  T. Hejerdalas įrodinėjo, kad tai gali būti senųjų vikingų atvaizdai, nes tų statulų veidai europietiški, o vikingų plaukai buvę rudi.216tahai4 Kepurėms gaminti raudonas akmuo buvo imamas iš kalno PUA PAO, o senąja suomių kalba „PUNA PIAJO" reiškia „ruda galva“. Gal statulos turėjo religinę paskirtį, vaizdavo genčių vadus, o gal, pagal Polinezijos papročius, įkūnijo protėvių dvasias. Prasidėjus genčių tarpusavio nesutarimams ,statulas pradėta niokoti ir griauti, galop jas nustota kalti. Šiuo metu saloje yra apie 600  geriau ar blogiau išsilaikiusių skulptūrų.1960m. pietinę salos dalį nusiaubė cunamis, vanduo paplovė kai kurias statulas ir atvėrė po jomis esančias kapavietes. Paaiškėjo, kad kai kurios skulptūros buvo ir antkapiniai paminklai.IMG_25535anakena11mIMG_2601

IMG_271221Kita salos paslaptis- požeminiai urvai, kuriuose galbūt gyveno ir slėpėsi čiabuviai.  Saloje siautė europiečių atvežti raupai , kai kuriose skulptūrose išskaptuotos duobutės, panašios į raupų paliktus randus.

IMG_2616 Gal urvuose buvo izoliuojami sergantieji šia užkrečiama liga ? Požemiai labai gilūs.  Spėjama, kad požemiai galėjo jungti salą su žemynu. Apie tai rašė įžymusis povandeninio pasaulio tyrinėtojas Žanas Žakas Kusto. (Jacques-Yves Custeau) . T. Hejerdalo ekspedicijos nariams pavyko nusileisti į 100 metrų gylį, ten rado daugybę smulkių statulėlių, tarp jų ir gimdančios moters, kuri pagaminta iš rečiausio bazalto, randamo tik Afrikoje.


1orongo jVelykų saloje, be moajų, yra dar viena įdomi apeiginė vieta. Tai vakarinėje salos dalyje esantis Orango kaimas. Senieji salos gyventojai tikėjo dievą Makė Makė. Jis sukūrė viską: saulę, vandenį, žemę, žvaigždes. Dievas atkeliavo į salą skraidančiu laivu, o pats buvęs sparnuotas. Pagrindinis šių apeigų tikslas buvo varžytuvės dėl Žmogaus- Paukščio titulo. Garbingiausi jauni genčių vyrai turėdavo nuo uolėto kranto nerti į vandenyną ir nuplaukti į netolimas tris saleles, kuriose tuo metu perėdavo juodosios jūros kregždės. Pirmasis, radęs kregždžių kiaušinį ir įteikęs jį savo vadui, tapdavo nugalėtoju. Už tai jam atitekdavo septynios gražiausios moterys, o vadas buvo tituluojamas Žmogumi- Paukščiu ir vieneriems metams tapdavo dievo Make Makės vietininku žemėje. 

IMG_2680Dar viena mistinė vieta saloje-  įmagnetintas akmuo, kuris saulėje įkaista iki 100  laipsnių, o keturi gretimi apvalūs akmenys , sustatyti tiksliai pagal pasaulio šalis, visai neįkaista. Ties tuo akmeniu kompaso rodyklė nepaliaujamai sukasi , o laikrodžio sekundės rodyklė   visiškai sustoja. Nustatyta, kad šis akmuo saloje atsirado maždaug 500 metų anksčiau , nei buvo pastatytos pirmosios statulos. Pasakyti, kas įmagnetino ir nugludino akmenį, iki šiol nesugebėta. Velykų sala lengvai  neišduoda savo paslapčių.

 IMG_2858IMG_2864IMG_2912IMG_2945IMG_2854 Ką veikėme  saloje ? Didelių pramogų joje  nėra, čia  tiesiog gera būti. Mes patekome į karnavalinį laikotarpį, tai lyg mūsų Užgavėnės.  Festivalis saloje vadinamas „Tapati“. Įdomu buvo stebėti smagiai nusiteikusių kaukėmis pasipuošusių ir išsidažiusių žmonių eiseną, kurioje ryškiai skyrėsi (nors vietinių papročiu irgi išsidažę) turistai. Buvo įdomu klausytis skambių melodingų  dainų, stebėti ritmiškus apeiginius šokius. Šventė vyko ant vandenyno kranto. Nepaliaujama bangų mūša, susiliejusi  su dainų ir šokių ritmais, dvelkė mistika ir  kūrė  siurrealizmo vaizdinius.  Laužų šviesoje šokančiųjų šešėliai kūrė fantasmagoriškas instaliacijas. Ir mes įsiliejome į bendrą šokančią ir dainuojančią minią.  Sunku buvo įsivaizduoti,  kad kažkur toli yra kitas, civilizuotas pasaulis. Čia pat, ant laužų  buvo kepami jaučiai, puotavo visa sala, visą naktį dundėjo būgnai , muzika, skambėjo dainos. Ir visa  tai tęsėsi iki saulės patekėjimo.25DSC_023323DSC_021130DSC_0255 27DSC_0239

  Salą galima apeiti   pėsčiomis, apvažiuoti dviračiu,  taipogi  galima jodinėti ar mėgautis burlenčių sportu.

IMG_2425 IMG_2429Vakarais  buvo  malonu sėdėti miniatiūrinėse kavinėse su vyno taure  ant vandenyno kranto, klausytis nepaliaujamos  vandenyno bangų mūšos į pakrantės uolas. IMG_2437IMG_2969IMG_2440

 Gera  buvo  pasikaitinti balto smėlio paplūdimyje ir  maudytis  po lūžtančiomis vandenyno bangomis. Teisus buvo T. Hejerdalas , sakydamas, kad „tai, kas vienija žmoniją, yra natūralu ir turi būti skatinama, ir, priešingai, tai, kas skiria žmones yra dirbtina ir turi būti nugalėta“.  Manau, kad kelionės yra didysis vienytojas - keliaudamas ne tik įgauni  naujų   žinių , bet ir bendrauji su skirtingų kultūrų, papročių  žmonėmis. Keliaudamas pamatai, kad mus  skiria tik odos spalva , buitis, gyvenimo būdas, bet ne jausmai: visur žmonės myli ir neapkenčia, tuokiasi ir skiriasi, augina vaikus ir sensta ir miršta.  Mes keliaujame, nes esame apimti begalinio smalsumo bei troškimo pažinti bei suprasti seniai, seniai prieš mus buvusias civilizacijas bandydami  įminti neįmenamas mįsles. Teisingai rašė prancūzų filosofas R. Descartes (Rene Descartes) „keliauti yra beveik tas pats, kas kalbėtis su praėjusių amžių žmonėmis“. IMG_2641

Leonarda Šarakauskienė      info@sarakauskiene.lt   Toliau nuotraukos:

17IMG_239572petro orongo 8IMG_2419IMG_2557IMG_2879IMG_2866IMG_2464IMG_2432IMG_2759IMG_2469IMG_2922IMG_2540IMG_2783IMG_2528IMG_2477




































The history of the origins of Youth Village from the lips of  Lithuanian priest: "When I came to Rwanda in 1968, I mostly worked for the poor and abandoned and for those who had been marginalized by everyone. As I made my way on this pilgrimage through human misery and poverty, I would always be accompanied by youngsters who were pleased to be with me. These very friends one day asked me to think about them too; to think about their futures which at the time seemed to offer no prospects whatsoever. They were illiterate and jobless. I asked what I could do for them in practical terms. The answer I gave was that they wanted to study and learn a trade. So, this is how the idea for the ‘Children's Village' was born."
IMG_5127 (Edited)The 2019 year I started in a meaningful way: I decided to go for volunteering at the Youth Village in Rwanda that was founded by Lithuanian Salesian priest Herman Schulz. Name Herman in Latin means a "man of war." Such is a Lithuanian priest, who celebrated his 50-th anniversary of the priesthood in Lithuania, Klaipeda city on 2018 autumn. The Salesian missionary, benefactor Herman Schulz, most of his life devoted to God, for disadvantaged children, poor and ill people. The 50 years of his service he wittily called "long shot," and admitted: "everything I would repeat." Being of saint J. Bosco follower added:" if you want to become good, do it, and all will go well: enjoy, learn, pray." Priest Herman Schulz I knew a long time ago. I always visit him in his homeland in Lithuania not far from city Kretinga, where he set up "Garden of Youth" in which as the same as in Rwanda finds shelter children from disadvantaged families. In 2018 with a group of tourists we were traveling in Uganda and Rwanda. Being in Rwanda, we visited the Youth Garden. But I was there as a tourist. Hospitable hosts welcomed us; children showed their songs and dances. They spoke to us something in their language one through another one. After this visit I gave the word to myself: I will come back here for volunteering, to help in any works that will be needed._DSC0337 The Garden is home to about 150 wards: orphans, fondling children, collected from the streets, caught in snitching. With older children constantly works volunteers from all over the world, come to prepare their masters works who are studying sociology, psychology, etc. Adults better speak English; communication with them easier. With the smallest ones works the nuns, to whom are difficult to find activities for children, as they so pry, eager. The nuns are busy with daily chores; the checking of lessons and kids often are left on their own.IMG_5259 (Edited) _DSC0324"Our little ones seriously lack communication, many of them do not even know what the words mom, dad, brother means. They know nothing about their relatives, or they have brothers or sisters, where are their parents, why they were thrown into the street" just holding tears was telling the priest. So we were speaking after his jubilee mass in his Lithuanian home.  After that, I said to the priest: I would come and would work with the smallest ones. The priest kindly agreed to take me. After completing the visa formalities, I went for a month. The whole time I was anxious: how children will like me as I don't know their language, how we'll communicate between themselves. In the end, I decided that the easiest way of communication is music. From computer I chose a lot of easy, teaching English songs, cartoons, all it converted into Mp3 format so we could watch and learn even having no internet connection (it was so often).After arrival the next day  I was introduced to the nuns, among which one was speaking English and became my translator. Later I learned a few phrases of the local language. But for us closer brought music and work, as we have worked all together. Here children begin to learn from  5 years old (preschool learning), from 6 years they go to the first class. Education lasts 12 years. Children have to go to the school to the jungle trail about 5 kilometers, for the first shift lessons begins from 8 a.m., for the second- from noon. For the older one's studies lasts from  8 to 5 p.m. Adults and first shift of littles are going together.

IMG_5147 (Edited)IMG_E5101IMG_5276 (Edited)IMG_5320 (Edited)IMG_E5017When the first shift leaves for school, we with remaining in the Youth Village kids begin every day works: we had to bring firewood for the wood-fired stoves  that's are used for the cooking, to brought grass for the rabbits, to clean territory, to wash the clothes of children. The Youth Village has a great supporting farm: cows, sheep,  hens, grows various vegetables. The farm employs salaried workers. In the country, where the unemployment is at a high level, work on the farm for surrounding villagers is a big financial help.

_DSC0307 Padre(as the children and the whole community name a priest), for rural peoples, is a great authority: he is the judge, advisor, even a doctor. He has a big parish and once a week attends sick parishioners giving them money, food, sometimes the medicines. My work has gone one after another. Games, songs, training remained for evenings. Children very willingly and quickly learned English songs, nice chanted in the church. A large celebration was st.J. Bosco birthday. Entire rural communities attended the ceremony. It consisted of various artistic performances, sports competitions, quizzes. Few songs prepared my little children, although we sang in English, the audience caught the rhythm and clapped in rhythm.( it is sad, that Icannot place a video because file is too large) Time ran out quickly. Week changed the week. I did not notice when I came up with my farewell.

_DSC0323 For my last evening, the children prepared a small show; poor little ones did not understand why in their language they are singing "muraho, muraho  umuzungu mamma" (goodbye, goodbye white mom )IMG_5479. The next morning, leaving for the airport was very sad: the children understood that there would no be me, we will not be singing songs, will not play football and basketball together, will not be preparing English lessons.

IMG_5387 (Edited)They were too proud because best prepared English lessons in their classes. I left recorded songs in the USB port, but I do not know whether the nuns will have the wish, time, or will have the computer that children did not forget what they learned. During my flight at home, thoughts didn't let me. The kids in the Youth Garden have everything: have where to live, have the opportunity to go to school, are not hungry.IMG_4898 When you see, how many African children living in families, do not have access to education, are plundering in the streets hungry and dirty, – think that those children living in the welfare homes of Padre have everything, except only- parental love and warmth of home. And you see- Padre does such  a holy job.

isevqazkrrb5ahkrf2yg_thumb_6260-e1504690712975 At the age of 18, they have to leave the Youth Garden. Who are good at learning- for those are creating conditions for further studies. Others, practically able to finish only four classes. Such children are learning the crafts (in the Garden Padre has established a craft school). Part of young people, who graduated craft school, Padre gives  work into the farm. For the gifted ones are created conditions to seek further learning. From these grow doctors, lawyers, teachers. Some priests studied in Italy, France. After studies they to work in Africa. Padre's followers work in Kenya, Burundi, Uganda and of course, Rwanda.

IMG_4869 IMG_4912We, several volunteers together with Padre, visited his former ward now a priest in Uganda.


img_8355Leaving the Youth Garden young people signs a "Code of Honor." There is the promise to dedicate themselves to their profession, seek creative, be honorable and support the Garden and needy. After returning from my volunteering  crazy questions, I have got: what I wanted to prove working for African children (while I was going there I had no idea what kind of work I'll do there), why not to go to some exotic country for rest instead … But I saw a lot of foreign countries and it not the miracle to me. Let me finish my essay by words of B. Shaw: "I want to use as much as possible themselves till death. The harder I work, the more I live. I am happy with my life as it is now." I have a dream that each one of us on any day, in any place would find opportunities to work for good and create hope. Now I know, If I could make it there, I could make it anywhere.


Leonarda Sarakauskiene :info@sarakauskiene.lt

Next : photos

IMG_E5298IMG_5443IMG_4848IMG_5253 (Edited)IMG_E5183IMG_4959IMG_4787_DSC0340 (2)_DSC0267IMG_4925_DSC0268IMG_4916IMG_4973IMG_4881IMG_5206 (Edited)_DSC0154_DSC0255_DSC0252 (2)IMG_5189 (Edited)IMG_4956IMG_5021 (Edited)IMG_5193 (Edited)IMG_5212 (Edited)IMG_4913



Mėnuo lietuvio vienuolio saleziečio Hermano Šulco “Vaikystės sode” Ruandoje



"Vaikystės Sodo" įdėja kunigo Hermano Šulco žodžiais :" kai aš atvykau į Ruandą 1958m. daugiausiai dirbau su vargšais ir apleistaisiais su kuriais niekas nenorėjo bendrauti. Kai aš pradėjau savo kelionę per žmonių kančias, vargą ir skurdą, visuomet buvau lydimas jaunimo, kuriems patiko būti su manimi. Tai buvo mano tikrieji draugai. Vieną kartą jie paprašė pagalvoti ir apie juos, jų ateitį, kuri jiems nieko nežadėjo. Jie buvo bemoksliai, bedarbiai, bedaliai  ir niekam nerūpėjo. Aš paklausiau-kaip praktiškai aš galiu jiems padėti ? Jie atsakė, kad nori mokytis, įgyti kokį nors amatą ar profesiją. Taip gimė "Vaikystės sodo" įdėja"


Taip ir  aš visai netikėtai tapau "Vaikystės Sodo " dalimi.  Mat,   2019 metų  sausio  mėnesį dirbau savanore lietuvio vienuolio įkurtame  Hermano Šulco "Vaikystės  sode"  Ruandoje. Vardas Hermanas išvertus iš lotynų kalbos yra "karo vyras". Toks yra ir 50-jį kunigystės jubiliejų 2018 rudenį Klaipėdoje minėjęs kunigas, misijonierius, geradarys  Hermanas Šulcas, didžiąją savo gyvenimo dalį kovojęs už  Dievą,  gėrį, meilę likimo nuskriaustiems, atstumtiesiems.  Nors, sakydamas pamokslą,  tuos 50 metų jis šmaikščiai pavadino "avantiūra", prisipažino: "viską pakartočiau". Būdamas  šv.  kun. J. Bosko pasekėju dar pridūrė:"Jei nori tapti geras, daryk tai ir viskas klostysis puikiai: džiaukis, mokykis, melskis ". Kunigą Hermaną Šulcą pažįstu senokai. Lankausi  netoli Kretingos jo  įsteigtoje stovykloje "Jaunimo sodas", kurioje prieglobstį randa vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Jaunimo stovykloje Ruandoje lankiausi 2018 metais, keliaudama po Ugandą ir Ruandą.Bet tada  ten buvau kaip turistė. Svetingi šeimininkai, vaikučiai  išlydėjo mus su dainomis ir šokiais. Palikdama  tą  likimo nuskriaustiems vaikams meile persunktą sodą  nusprendžiau – aš čia dar sugrįšiu, bet jau ne kaip turistė, o dirbti. Dirbti su pačiais mažiausiais, kurie, išsiilgę žmogiškos šilumos, glaudėsi prie mūsų , kažką savo kalba vienas per kitą  mums pasakojo.   Po jubiliejinių  mišių, prie Kretingos esančiuose kunigo namuose, įsikalbėjome  apie darbą Ruandoje.

_DSC0337Stovykloje nuolat  gyvena apie 150 globotinių:visiški našlaičiai, pamestinukai, vaikai, surinkti iš gatvių- elgetaujantys, vagiliaujantys , benamiai. Su vyresniais vaikais nuolat dirba savanoriai iš visų pasaulio šalių.Jie, studijuojantys sociologiją, psichologiją atvažiuoja rinkti medžiagos savo  magistriniams darbams, kiti tiesiog atvažiuoja pamokyti vaikus kalbų, pabendrauti, pamokyti amatų.  Vyresnieji geriau kalba angliškai, su jais bendravimas yra lengvesnis. Su pačiais mažiausiais dirba vietinio vienuolių ordino vienuolės, kurioms sunku surasti pramogų vaikams,nėra laiko kiekvieną vaiką apkabinti, be to, kasdieniai ruošos darbai, pamokų tikrinimas atima daug laiko.

"Mažiesiems labai trūksta bendravimo, daugelis jų net nežino ką reiškia žodžiai -tėtis, mama, brolis- jie nieko nežino apie savo gimines, ar turi brolių, ar seserų, kur jų tėvai.  Jie nesupranta kodėl , kaip nereikalingi daiktai ,  buvo išmest į gatvę" vos  sulaikydamas ašaras kalbėjo kunigas.  Tuomet kunigui pasakiau- aš atvažiuosiu  ir dirbsiu  su pačiais mažiausiais. Kunigas mielai sutiko mane priimti. Susitvarkiusi vizos formalumus, išvykau mėnesiui. Visą laiką kirbėjo nerimas- kaip mane priims vaikai, kaip aš, nemokėdama jų kalbos, su jais susikalbėsiu, kaip mes IMG_5127 (Edited)bendrausime .Galų gale nusprendžiau, kad lengviausias  bendravimo  kelias -muzika. Kompiuteryje išrinkau daug lengvų, mokomųjų angliškų dainelių, giesmelių,  animacinių filmukų, juos konvertavau į Mp3 formatą, kad galėtume žiūrėti ir mokytis net ir nesant interneto (jo dažnai  nebūdavo). Po atvykimo, sekančią dieną mane pristatė vienuolėms, tarp kurių viena kalbėjo angliškai ir buvo mano vertėja, vėliau ir pati išmokau kelias  vietinės kalbos frazes. Bet geriausia kalba buvo muzika ir darbas, kurį dirbau kartu su vaikais.

IMG_4807Vaikai ten pradeda mokytis nuo 5 metų (ikimokyklininukai ), nuo 6 metų jau pirma klasė, mokslas trunka 12 metų. Mokykla nuo stovyklos už 5- kių kilometrų, siauru keliuku per džiungles.  Pirmai pamainai mokslas prasideda  8 val., antrai- 12 val., o vyresnieji mokosi  nuo 8 iki 17 val.  Vyresnieji ir pirmos pamainos mažiukai išeidavo kartu. Stovykloje likdavo antros pamainos  mažiukai ir visai dar neinantys į mokyklą.IMG_E5101IMG_5320 (Edited)


IMG_5147 (Edited)IMG_5276 (Edited) Su jais turėdavome daug kasdienių  darbų: skalbti, prinešti į virtuves malkų (stovykloje trys virtuvės, visas maistas gaminamas ant malkomis kūrenamų plytų ) , prirauti žolės triušiams (triušių priežiūra buvo pavesta vaikams ),  tvarktyti teritoriją. Stovykla turi didelį pagalbinį ūkį : karvių, avių, vištų, ančių, auginamos įvairios daržovės .Iš čionai užaugintų gėrybių ruošiamas maistas vaikams.    Pagalbiniame ūkyje dirba samdomi darbininkai , kuriems kunigas moka atlyginimą  . Esant šalyje didelei bedarbystėi aplinkinių kaimų gyventojams darbas ūkyje yra didelė materialinė  parama .

_DSC0290 Padre (kaip jį ten vadina vaikai ir visa bendruomenė) kaimo žmonėms yra  didelis autoritetas: jis ir teisėjas, ir darbdavys  ir patarėjas. Be globos namų, Padre turi didelę parapiją ir kartą savaitėje lanko  sergančius parapijiečius, šelpia juos pinigais, maistu, jei reikia ir vaistais. Darbas vijo darbą. Žaidimams, dainelių mokymams likdavo vakarai. Vaikai labai noriai ir labai greitai išmoko lengvas angliškas daineles, išmokome keletą giesmių ir sėkmingai giedojome bažnyčioje. IMG_5042(Gaila, kad video įrašų dideli failai ir negaliu įterpti į tekstą).

Didelė šventė buvo šv. kun. J. Bosko gimtadienis. Šioje šventėje dalyvavo visos aplinkinių kaimų bendruomenės.  Buvo įvairi  meninė programa, sporto varžybos, viktorinos. Meninei programai  ir mes su vaikučiais paruošėme kelias daineles, kurios buvo palydėtos labai didelėmis ovacijomis, nors dainavome angliškai ,dainų ritmas pagavo žiūrovus ir visi plojo į ritmą. Laikas bėgo greitai, savaitė keitė savaitę, nepastebėjau, kaip artėjo atsisveikinimo diena.

_DSC0323 (2)Atsisveikinimui vaikučiai paruosė nedidelę programėlę, mažiukai nesuprato, kodėl manęs nebus ir kodėl jie sava kalba dainuoja-"murabeho, murabeho, umuzungu mamma" (sudie, sudie baltoji mama). Kitą rytą , išvažiuojant į areouostą, atsisveikinimas buvo labai liūdnas: atėję išlydėti vaikai suprato, kad manęs jau nebebus, jau nesimokysime dainų, jau nežaisime kartu futbolo ir krepšinio ,  kartu neruošime anglų kalbos pamokų. O jie taip didžiavosi, kad geriausiai savo klasėse paruošdavo  anglų kalbos užduotis.   Palikau įrašytas Į USB jungtį daineles, bet nežinau, ar vienuolės  turės noro, laiko , ar turės kompiuterį, kad  vaikai nors neužmirštų tai,   ko išmoko. Skrisdama namo galvojau apie tuos vaikelius . Jie dabar auga aprūpinti viskuo: turi kur gyventi, turi galimybę eiti į mokyklą, pavalgę. Kuomet matai , kiek  Afrikoje  vaikų, gyvendami šeimose,  neturi galimybės mokytis, vaikšto apiplyšę, dažnai alkani ir murzini- pagalvoji, kad tie vaikai, gyvendami Padres gerovės namuose turi viską – išskyrus tėvų meilę ir namų šilumą.  Sulaukus 18 metų, jie stovyklą turi palikti. Kuriems gerai sekėsi mokslas- tiems sudaromos sąlygos mokytis toliau,  kiti tesugeba pabaigti tik  4  klases. Tokie  mokosi įvairių  amatų (prie stovyklos kunigas H. Šulcas yra įsteigęs amatų mokyklą).Dalį  jaunuolių, pabaigusių amatų mokyklą , kunigas stengiasi įdarbinti  savo pagalbiniame ūkyje. Daliai  gabių vaikų yra sudaromos sąlygos studijuoti universitetuose.  Pabaigę aukštuosius mokslus, dirba gydytojais, advokatais, mokytojais.IMG_5479

IMG_4869 Yra kunigų, kurie mokslus baigė Italijoje, Prancūzijoje. Buvę kunigo H. Šulco globotiniai po įšventinimų grįžta dirbti į Afriką- jo pasekėjų yra Kenijoje, Burundyje, Ugandoje ir , aišku, Ruandoje. Kartu su kunigu H. Šulcu mes, keli savanoriai, lankėmės jo buvusio  globotinio, dabar kunigo,  parapijoje Ugandoje.Palikdami stovyklą, jaunuoliai pasirašo "Garbės kodeksą":pasižada pasišvęsti savo profesijai, siekti kūrybiškumo, būti garbingais gyvenime  ir remti  "Vaikystės sodą" bei vargstančius. Grįžus dažnas manęs  klausė: ką aš norėjau įrodyti važiuodama į Afriką dirbti (važiuodama  net neįsivaizdavau, ką aš ten dirbsiu ), juk galėjau važiuoti į kažkokią egzotinę šalį, ilsėtis … Tačiau…  Egzotinių šalių mačiau daug,aplankiau visus kontinentus (išskyrus Antarktidą) jos visos vienaip ar kitaip panašios.   Kelionėms duoklę atidaviau didelę. Noriu užbaigti savo rašinį  B. Shaw žodžiais "Noriu kuo daugiau save išnaudoti iki mirties. Kuo daugiau ir sunkiau dirbu, tuo labiau gyvenu. Aš džiaugiuosi, kad gyvenu". Norėčiau,  kad mes kiekvienas bet kur , bet kada   surastume  galimybę dirbti gėriui  ir  kažkam sukurti viltį. 

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

Toliau- nuotraukos_DSC0263_DSC0324_DSC0326_DSC0328 (2)_DSC0269_DSC0268_DSC0277_DSC0340 (2)IMG_4848IMG_4912IMG_4956IMG_5253 (Edited)IMG_4787IMG_4970IMG_5387 (Edited)IMG_5440IMG_4791IMG_4959IMG_5259 (Edited)




Pasikeitus įprastinei mitybai, atsiradus daugiau egzotinių vaisių, įvairių sumuštinių su  aštriais padažais, padažnėjo ir besiskundžiančių , kad „ėda rėmuo“, atsirūgstama rūgščiu,  burną deginančiu skrandžio turiniu. Dažnas pacientas klausia- ar tai pavojinga. Rėmuo kankina iki 10 proc. gyventojų, tai gana opi problema, kadangi negydant atsiranda balso prikimimas, nes rūgštus skrandžio turinys dirgina balso stygas (taip vadinams GERL), o pastovus deginimas už krūtinkaulio sukelia didelį diskomfortą. Be to, reikia neužmiršti, kad deginimas, skausmas už krūtinkaulio gali būti ir stenokardijos ar  infarkto simptomas.corbis_rm_photo_of_heartburn_at_bedtime

phototake_rm_photo_of_barretts_esophagus_endoscopyLiga prasideda tuomet, kai susilpnėja stemplės apatinėje dalyje esantis žiedas , neleidžiantis rūgščioms skrandžio sultims  pakilti į stemplę ir ją dirginti. Žiedo susilpnėjimo priežastis neaiški.

Nuotraukoje matomi nudeginti skrandžio gleivinės plotai ties įėjimu į stemplę.  



Kaip išvengti rėmens ? Paprastai pats žmogus pajunta, koks maistas jam tinka, koks ne.Kokie dažniausi maisto produktai sukelia rėmenį ?

GetInventoryImage_jpgCitrusiniai vaisiai .  Greipfrutai, citrinos, apelsinai turi daug rūgšties ir skatina didesnį skrandžio rūgščių išsiskyrimą.



Riebus maistas, įvairūs rūkyti gaminiai- apsunkina skrandžio  veiklą , maisto virškinimą,  kas gali sąlygoti rėmens atsiradimą.
Aštrus maistas, riebūs padažai – dirgina skrandžio gleivinę, skatina sulčių sekreciją. Pavalgius aštraus maisto vargina dažni atsirūgimai, atsiranda nemalonus deginimas.

Alkoholis padidina skrandžio sulčių išsiskyrimą,  nudegina stemplę,  ji pasidaro jautri  skrandžio rūgščiai.
Saldumynai jei jų valgoma daug- skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą,  kurios degina stemplę.

Labai svarbu tiems žmonėms, kuriuos vargina rėmuo – stengtis nevalgyti prieš pat   miegą, nerūkyti, miegoti pakėlus lovos galvūgalį. Nevilkėti ankštų drabužių, dirbti, sportuoti  ne pasilenkus, bet klūpant ant kelių ar atsisėdus ant mažos kėdutės.photolibrary_rf_photo_of_man_doing_yogagetty_rm_photo_of_tight_beltKokie gydymo būdai veiksmingi ?

istock_photo_of_antacid_tablet_in_waterDažniausiai, kai „ėda remuo“,  griebiamės sodos. Soda neutralizuoja esančią skrandyje rūgštį, bet tai trumpalaikis poveikis, nes praėjus sodos veikimui skrandyje pasigamina dar didesnis druskos rūgšties kiekis.

Pienas taip pat pasižymi rūgštingumą mažinančiomis savybėmis,  bet tai taip pat trumpalaikis poveikis, nes piene esantys baltymai ir kalcis skatina rūgšties gamybą skrandyje.1800ss_thinkstock_rf_woman_drinking_glass_of_milkLinų sėmenys- jose gausu gleivingų  medžiagų,  kurios mažina skrandžio rūgštingumą ir apsaugo gleivinę nuo dirginimo, slopina gleivinės uždegimą.

Vaistažolių arbatos- jų yra įvairių  įvairiausių. Bet jų visų poveikis yra trumpalaikis ir po kurio laiko išskiriamų skrandžio sulčių  padidėja.

Medus- rekomenduojama stiklinėje ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą medaus ir gerti 1,5-2 val. prieš valgį. Ar tai padeda- negaliu pasakyti.


Pagrindinis gydymo būdas yra medikamentai šalinantys ligos priežastį- padidėjusią rūgšties gamybą, o ne neutralizuojantys jau susidariusią skrandyje  rūgštį . Iš tokių medikamentų dažniausiai naudojamas Raniberl, Ranitidinas. Jei šie medikamentai nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją , kuris, atlikęs reikiamus tyrimus,  paskirs veiksmingesnius vaistus.corbis_rm_photo_of_senior_selecting_otc_medicine


 Paruošė Leonarda Šarakauskienė:      info@sarakauskiene.lt




1Africa has two seasons: the dry and heavy rains.  Monthly   various seeds slumbering in dry soil , suddenly become alive after the rain drops and cover the land of lush green carpet. African animal sensed  the smell of rain  starts to run out in  one of the largest migration route- from dry empty lands of National Serengeti park in the region of Masai Mara where they find  a lot of grass, bushes and  trees. The migration starts in August and lasts till October- November. Between November and January begins a gradual migration of animals back to the Serengeti. (“Siringitu” in Masai language means “the place 381where the land is endless.")

We   planned our trip so that we could see this remarkable spectacle. It was peak migration madness time , and we’d watched as hundreds of wildebeest approaching the surging  Mara river, frantically jostling up the steep banks. The million-strong herd was spread on every horizon.   The air is full of primeval African sounds. Increasing zebra snicker merges with sore antelope shout, the snorting and whining. Giraffes stride nodding their long necks and from the high observe the predators in wide endless plains. Elephants patiently follow in a line. At the end of long migratory herbivores columns prowl lions, hyenas, cheetahs, jackals . Above them flutter squads of pink flamingos, Egyptian 411416geese, hawks, eagles.  All this endless column have to cross Mara  river – and there already waiting hungry crocodiles …In that place nature itself decides who will survive and who not The migration felt like being witness to a dramatic historical event, controlled by brutal ,violent forces. It still does. . American traveller McKierman in 1876 described this migration : ”About Africa what I  read in many travel books …if we manage to unleash all the world menageries the sight that I saw that day would be no worth this scenery . I can say that all these impressions couldn’t be photographed  or  told about. You can only feel or see  it. In these moments you can only feel and understand what a huge  price is paid for  survival   in nature: twice a year to do  a stunning circle of life.It embodies scale and mystery , the thin line between survival and destruction , the power to to take life or to transform it. A self- contained,  homogenous, identifiable world,  uncompromissing and irreducible. 207

The great migration images we left in our memories  and headed   to the  biggest Lake Victoria of Africa.45

Its waters surrounded by shores of  Kenya, Tanzania and Uganda. Along the coast there are many small villages of fishermen. Not far from coast we pitched our tents.

85 Early in the morning we were awakened by the song of fishermen pulling a net. The song spread from the lake so nice, that we couldn’t believe that   a well-turned choir sings. Our route led toward majestic Ngorongoro crater.

285 Along the way we stopped in the village of local tribe masai. Masai themselves encounters as the highest and most significant African nation. This is militant, livestock tribe.

266284 People live in the small shacks , a small area cordoned off by fence of tree branches. Animals are still an important part of their lives, the more you owe   cows,  the wealthier you are. For the bride they  used   pay with cows.   Masai drink not only cow’s milk, but also the blood. With a thin rod they prick a cow’s jugular vein and lower the blood.  Such mixture is considered to be a source of vitamins.  After shortly talk with the Masai , we headed to the world’s greatest Ngorongoro crater.

297 The crater was formed millions of years ago after volcano walls were collapsed. Its diameter is more than 20 km ,the height from the bottom is   600 meters. Ngorongoro crater is so huge  that even has a different weather: on one side could be cloudy even rain, on the other- sunshine.

299 Crater is home to an incredibly rich big game squad : black rhinoceroses, buffaloes, lions. In the middle of crater lies  lake Magadi, in which flamingos like to return  after a major winter migration.

93067076 We set our tents on the edge of slope. We cocooned in our sleeping bags, we held our breath as hyenas, attracted by the smell of a hippo carcass, whooped from the bushes nearby. Somewhere in the vicinity there was a roaring of lions.   Our route led us through Masai lands towards border of Kenya and Tanzania – to  311196199 Amboseli National Park. About this park  E.   Hemingway   said “the pearl of Africa”. This is one of the oldest national park’s in Kenya, founded in 1943. The park is situated right next to the border of Tanzania and Kilimanjaro (5895m.)- a lonely mountain peak in the world. Its luminous white hat is seen from Amboseli Park. This is what we saw. Amboseli park is the land of Masai, here are their villages. “Amboseli” in Masai language means shrivelled dust. This park is known as the largest population of elephants, also here lives lions, hyenas, buffaloes and another African fauna.

Goodbye Africa! I do not describe your cities- I just was in only one- Nairoby  from where was my flight. All the time I spent in nature. I do not want to travel through Africa by comfortable bus, live in comfortable hotels. My choice is to sleep in the tent, to cook meals on a campfire. At night I like to see  when   a billion stars cast an eerie light across a landscape of scurrying shadows. And to look for the South Cross above me.

I sincerely wish, that reading my travel descriptions everyone would understand, that in reality everything is much   simpler than we think sometimes.I am glad to be home, but in the all -moving, all-talking mayhem of modern life my restless thoughts go back to to that great and undefind space – Africa. Otherwise, the mystery of of the Great Circle of Life  remains largely unplumbed to me. Except in my dreams , where it still springs vividly to life.

Leonarda Sarakauskiene: info@sarakauskiene.lt


More pictur14es from my fairy trip :226764




84Afrikoje yra dveji metų laikai: sausros  ir liūčių.  Ilgus mėnesius įvairios sėklos, snaudusios sausoje dirvoje, staiga atgyja padengdamos žemę vešlios žalumos kilimu. Pajutę lietaus kvapą, Afrikos gyvūnai pradeda vieną didžiausių migracijų- pritrūkę pašaro išdžiūvusiose Tanzanijos Serengečio nacionalinio  parko  savanose traukia į sužaliavusias pievas, krūmynus Masai Maros (Kenija) regione.   Tai prasideda rugpjūčio mėnesį ir tęsiasi iki spalio- lapkričio mėnesių. Tarp lapkričio ir sausio mėnesių palaipsniui prasideda gyvūnų migracija atgal į Serengetį. („Siringitu“ masajų kalba reiškia  „vietą, kur žemė tęsiasi amžinai“.)

367Kelionę planavome taip, kad galėtume pamatyti šį nepaprastą reginį.Šimtai tūkstančių zebrų ir 15 antilopių rūšių pasipila iš žiemos ganyklų šiaurės rytuose ir užpildo visą horizontą.  Oras prisipildo pirmykščių Afrikos garsų . Stiprėjantis zebrų žvengimas susilieja su graudžiu antilopių šauksmu, prunkštimu ir inkštimu. Žirafos žirglioja kinkuodamos ilgais kaklais ir iš aušto žvalgydamosi po plačias lygumas plėšrūnų, o drambliai kantriai seka vorele. Šių ilgų migruojančių  žolėdžių kolonų gale tykodami sėlina liūtai, hienos, gepardai, šakalai. Virš jų- plasnoja būriai rausvų flamingų, Egipto žąsys, vanagai, ereliai. Visa ši nesibaigianti kolona turi kirsti Maros upę- o ten jau laukia išalkę krokodilai…Ir toje vietoje  pati gamta nusprendžia, kas išgyvens, o kas –ne. 416maxresdefault411207381

Amerikiečių keliautojas Gerardas McKiermanas 1876m. taip apibūdino didžiąją migraciją: “Afriką, apie kokią skaičiau kelionių aprašymuose….visi pasaulio žvėrynai, jeigu juos paleistume, neprilygtų reginiui, kurį tądien išvydau“. To matyto reginio nenufotografuosi,  nenupasakosi – tas akimirkas galima tik pajausti ir supranti,  kokia didžiulė išgyvenimo  gamtoje kaina: du kartus metuose sukti pavojingus   gyvybės, žūties,   išlikimo  ratus.  Vien dėl šio vaizdo buvo verta įveikti tūkstančius kilometrų.301371

45Didžiosios migracijos vaizdai liko atmintyje, o mes keliavome toliau-link didžiausio Afrikoje Viktorijos ežero. Jo vandenys skalauja Kenijos, Tanzanijos ir Ugandos krantus. Ežero pakrantėse gausu žvejų kaimelių, netoliese vieno iš jų pasistatėme savo palapines.

98 Anksti ryte mus pažadino žvejų, traukiančių tinklą daina. Daina sklido iš ežero taip sutartinai, jog galėjai manyti, kad dainuoja gerai sustyguotas choras.9285

Toliau kelias vedė link didingojo Ngorongoro kraterio. Pakeliui sustojome vietinių gyventojų- masajų kaimelyje. 

284285Masajai save laiko aukščiausia ir reikšmingiausia Afrikos tauta. Tai karinga, gyvulininkyste besiverčianti gentis.

266 267Žmonės gyvena tiesiog laukuose, nedidelę teritoriją aptvėrę  tvora iš medžių šakų. Gyvuliai iki šiol yra svarbi jų gyvenimo dalis, kuo daugiau turi karvių- tuo turtingesnis.  Už ištekančias mergaites mokama karvėmis. Masajai geria ne tik karvės pieną, bet ir kraują, plona šakele pradurdami   karvės kaklo veną nuleidžia kraują, jį maišo su pienu ir tą mišinį geria- manoma, kad tai vitaminų šaltinis. 

297Neilgai pabendravę su masajais, leidomės į didžiausią pasaulyje Ngorongoro kraterį. Krateris susiformavęs prieš milijonus metų  įgriuvus ugnikalnio sienoms. Jo skersmuo daugiau nei 20 km.,  aukštis nuo dugno-600 metrų. 19

299 Ngorongoro krateris toks didžiulis, kad jam net būdingi saviti orai- vienoje kraterio pusėje debesuota, net gali lyti, kita- maudosi akinančioje saulėje. Krateryje gyvena neįtikėtinai gausus stambiųjų žvėrių būrys: juodieji  raganosiai, buivolai, liūtai. Kraterio viduryje tyvuliuoja didžiulis sodos vandens Magadžio ežeras, kuriame dažnai lankosi flamingai, sugrįžę po didžiosios žiemos migracijos. 

9306Palapines pasistatėme šlaito pakraštyje, gulėjome  miegmaišiuose sulaikę  kvapą, nes pajutusios nugaišusio begemoto dvoką iš visai arti  palapinių  esančių krūmų išlindo pulkas hienų ir lūtai pradėjo staugti visai netoli.7670









Toliau kelias per masajų žemes vedė link Tanzanijos ir Kenijos sienos- į Amboselio nacionalinį parką, kurį   E. Hemingvėjus pavadino „Afrikos perlu“. Tai vienas seniausių Kenijos nacionalinių parkų, įkurtas dar 1961943m. Parkas įsikūręs visai šalia Tanzanijos sienos ir Kilimandžaro (5895m.)-didžiausio vienišo kalno visame pasaulyje.  Gražiausią jo vaizdą- švytinčią, baltą kepurę galima pamatyti tik iš Kenijos pusės- Amboselio parko.444

Tai mes ir pamatėme. Amboselio parkas yra masajų žemėje, čia yra ir jų kaimelių. Amboseli  masajų kalba reiškia sudžiūvusias dulkes. Amboselio parkas žinomas kaip didžiausią dramblių populiaciją turintis parkas, taipogi  čia gyvena liūtai, hienos, buivolai ir kita Afrikos fauna.199

Lik sveika, Afrika. Neaprašinėjau tavo miestų- jų buvome tik viename- Nairobyje- atskrendant ir išskrendant. Visas laikas praleistas gamtoje, gyvenat palapinėse, verdant valgį ant laužo,  stebint milijonus žvaigždžių tamsiame  danguje ir ieškant  tarp jų Pietų Kryžiaus.    Tikrai žinau, ko keliaudama po Afriką nenoriu- nenoriu keliauti patogiu autobusu, miegoti viešbučiuose su balta patalyne ir gražiai serviruotais stalais.

Nuoširdžiai noriu, kad skaitydami mano kelionių aprašymus suprastumėte, jog iš tikrųjų viskas yra kur kas paprasčiau nei mums kartais atrodo. Ir amžius keliaujant visai nesvarbu, svarbu turėti svajonę. Svajonė man- tai tikėjimas, tai laukimas, tai gyvenimo simbolis.


Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt

Toliau – nuotraukos :2




440px-11_Hegasy_CTLA4_PD1_Immunotherapy2018 metų Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje  suteikta amerikiečių imunologui Jamesui  P. Allisonui bei japonui Tasuku Honjo sukūrusiems naują vėžio gydymo metodą , įmynusiems imuninės sistemos mįslę-  priversti  pačiai ligonio imuninei sistemai naikinti vėžines ląsteles. Nobelio komitetas pažymėjo, kad atrastasis gydymo metodas „įvykdė perversmą vėžio gydyme ir iš esmės pakeitė požiūrį į tai, kaip galima valdyti šią ligą“. Dešimčiai milijonų naujai diagnozuotų vėžio ligos atvejų šios mįslės įminimas yra mirties ir gyvybės klausimas.

Iš karto   perspėju sergančius vėžiu pacientus, kad ne visų lokalizacijų sergantiems šis gydymo metodas yra taikomas ir tinkamas. Reikia tikėtis, kad tyrimai nesustos ir jei jau pavyko įminti imuninės sistemos mįslę- bus ieškoma naujų faktorių kaip organizmo imuninę sistemą priversti  naikinti visas  vėžines ląsteles.

Nuo seno vėžio liga gydoma trimis metodais: daugiau nei 3000metų gydyta tik operacijomis,  nuo 1896 metų  atsiranda gydymas radioaktyviais spinduliais, o nuo 1946 metų- chemoterapija. Šie „pjauk, spinduliuok, nuodyk“ ilgą laiką buvo  auksinis standartas vėžio gydyme, tačiau net ir toks agresyvus gydymas išgydo tik pusę susirgusiųjų. Atrodė, kad proveržis įvyks vėžio gydymą papildžius hormono, biologine terapija, tačiau pasiekta nelabai daug. Ilgą laiką  buvo kuriami vaistai prieš agresyvias, mutuotas  organizmo ląsteles, mėginat nužudyti blogąsias ir bandant išsaugoti sveikąsias. Bet tai padeda tik 50 proc. susirgusiųjų. Ir štai, pagaliau!  Amerikiečiui  J.P. Allisonui bei japonui T. Honjo pavyko atrasti imuninių ląstelių baltymą, kuris paskatina žmogaus imunines ląsteles ne „globoti“ naviką, bet jį naikinti.

Doaa9GBXcAEqNTbAiškinant paprastai, tai kaip mašiną paleistumėme riedėti be stabdžių, taip "atrišame"  imuninę sistemą ir priverčiame ją daryti tai, ką ji ir turi daryti- naikinti vėžines ląsteles. 

Tai proveržis vėžio gydyme.

Imuninė organizmo  sistema nuo žmogaus atsiradimo šioje žemėje buvo natūrali organizmo gynybos sistema. Tai kompleksas aktyvių  biologinių medžiagų, turinčių paprastą misiją: surasti ir sunaikinti tai,  ko neturi būti mūsų kūne. Kaip nebūtų keista, vėžys apeina imuninę sistemą ir ją blokuoja. Beveik 100 metų mokslininkai  bandė įminti šią imuninės sistemos mįslę ir priėjo išvados, kad „vėžys ir imuninė sistema neturi ką pasakyti vienas kitam“,  nes vėžinė ląstelė yra to paties organizmo ląstelė- apgavikė, imuninė ląstelė ją priima kaip savą.  Ilgą laiką vėžio imuninė terapija buvo smerkiama kaip labai  prasta idėja, paremta didelių vilčių ir abejotinų  tyrimo metodų. Bet, nežiūrint kylančių pašaipų iš didelių mokslininkų bendruomenių ir tyrimams skiriamų lėšų mažėjimo, nedidelė grupelė imunologų tikėjo savo darbu ir ilgus metus tęsė tyrimus- ieškojo faktoriaus,  kuris surastų kelią imuninei sistemai atpažinti ir atakuoti vėžio ląsteles. Jie suprato, kad jei toks faktorius būtų atrastas-  tai radikaliai pakeistų supratimą apie mūsų imunitetą ir ligas, galbūt sukeltų proveržį  antinavikinių  vakcinų  kūrime. Niekas tiksliai net nežinojo, ar gali  egzistuoti  toks blokuojantis  baltymas imuninėje sistemoje, tačiau atkaklus darbas l995 metais davė rezultatus-  mokslininkai identifikavo molekulę, kuri sugeba „atrišti“ vieną  imuninės sistemos baltymą  ir priversti imuninę sistemą pulti navikines ląsteles. Turėjo praeiti daug metų, kol buvo atlikti klinikiniai tyrimai, studijos su pacientais,  šį gydymo metodą patvirtino klinikinė praktika ir tuo pačiu  įrodė gydymo efektyvumą. Džiugu, kad šių metų Nobelio premija suteikta ne už atradimus medicinoje,  bet už naują gydymo metodą onkologijos srityje- srityje, kurioje reikalingi naujausi ir pažangiausi sprendimai. Kol kas  šiais vaistais gydomi išplitę inkstų, plaučių, šlapimo pūslės , galvos ir kaklo navikai, tačiau liūdna, kad šie   imunoterapiniai vaistai Lietuvoje kol kas   nėra kompensuojami.  Reikia tikėtis, kad jie   bus įtraukti į kompensuojamų  medikamentų sąrašą, lygiai kaip apie kai kuriuos chemopreparatus ar biologinės terapijos  vaistus  girdėdavome tik konferencijose, ar skaitydavome  medicininėje literatūroje ir netikėjome, kad jie bus kažkada pas mus,  o dabar  jais gydomi visi pacientai,  kuriems tie vaistai   yra reikalingi.

Nobelio premijomis apdovanoti   vėžio gydymo ir tyrimo  metodų įdiegimo į klinikinę praktiką mokslininkai : 1966m. Nobelio premija skirta JAV mokslininkams P. Rous ir CH.Brenton Huggins   už „auglius sukeliančių virusų atradimą“ bei „prostatos vėžio hormoninio gydymo atradimą“. 1988m. JAV ir Anglijos mokslininkams už „pagrindinių gydymo vaistais  principų atradimą“. Po šio atradimo piktybinių auglių gydymui pradėta aktyviai  taikyti chemoterapija.   1990m. JAV mokslininkams J.E. Murray ir E. D. Thomas „už tyrimus apie organų ir ląstelių transplantaciją gydant žmonių ligas“. Taip į gydymo praktiką buvo įdiegtas  kai kurių formų kraujo vėžio  gydymas kaulų čiulpų transplantacija. 2008m. Vokietijos ir Prancūzijos mokslininkams Nobelio premija skirta už atradimą, kad „žmogaus  papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį“. Ir štai , po 20 metų,  2018m. vėl naujo gydymo metodo atradimas, suteikiantis viltį gydyti kai kurias pažengusio vėžio formas. Reikia tikėtis, kad tyrimai šia linkme nesustos, mokslininkai toliau tirs imuninės sistemos paslaptis ir užgaidas ir galbūt, po kažkiek metų išmoksime suvaldyti  tą paslaptingą ir klastingą ligą.


Leonarda Šarakauskienė : info@sarakauskiene. lt