Gyvename jaunystės kulto valdomoje visuomenėje, kur pagyvenusiems žmonėms stengiamasi įpiršti, kad jei esame nejauni   ir neryškūs, esame niekam neįdomūs, trukdome jaunimui eiti į priekį, be reikalo varstome gydymo įstaigų duris, nes senatviniai  negalavimai  negydomi ir nepagydomi. Aš neneigiu savo amžiaus, nepatariu to daryti ir visiems mano bendraamžiams, nes neigdami  tai, kas akivaizdu-skatinsime ligą, apėmusią mūsų visuomenę-norą būti tuo, kuo nesi. Tikrai žinau, kad tik pripažindami tai, kas ir kokie esame, galime pajusti gyvenimo pilnatvę. Man labai gaila tų, kurios tiki pasakomis, kad galima būti tuo, kuo buvai kadaise. Nuostabų gyvenimą pasieksime tikrai ne neigdami, o priešingai-pripažindami kiekvieną akimirką ir įtvirtindami savo teises į viską, kas vyksta čia ir dabar. Mes nesame tos pačios moterys, kokios buvome prieš dešimtmetį , galų gale jau nebe tos, kokios buvome prieš metus. Senėjimo esmę sudaro pokyčiai vykstantys  mūsų kūne. Tų pokyčių pastebime daug- dažniausiai tai nemalonūs, varginantys simptomai , apie kuriuos moterys nelinkusios kalbėti , juos slepia, gėdysi. Todėl ir pakalbėkime atvirai apie tai, kokie dažniausi negalavimai vargina moteris, ką dažniausiai jos  slepia ir kodėl. Supraskite, kad  įmanoma padėti tuomet, kuomet atsiradęs nemalonus pokytis organizme  pradedamas gydyti anksti, kol simptomai dar neįsisenėję.   

   Moterų šlapimo nelaikymas. 

Šlapimo nelaikymas vargina įvairaus amžiaus moteris, tačiau didelė dalis, apie 50-70 proc. moterų, patiriančių šlapimo nelaikymą, nedrįsta kreiptis į gydytoją ir apie tai kalbėtis, spręsti šią problemą su specialistais, neretai ilgus metus moterys lieka vienos su  varginančia šlapimo nelaikymo problema. Apsiribojama tik apsaugos priemonių naudojimu.   To priežastis yra visuomenėje vis dar egzistuojanti socialinė stigma, kuri priverčia moteris jaustis nepilnavertėmis dėl jas varginančios šlapimo nelaikymo problemos. Šlapimo nelaikymas labai stipriai paveikia tiek moterų psichikos , emocinę, tiek ir fizinę sveikatą. 1 iš 3 moterų (nuo 40 metų) ir 1 iš 2 (nuo  50 metų) pasireiškia šlapimo nelaikymas ! Šlapimas gali nutekėti: čiaudint, kosėjant, juokiantis, sunkiai keliant, fizinės veiklos metu. Šlapimo nelaikymo simptomai:

• nevalingai bėgantis šlapimas

• dažnas naktinis šlapinimasis

• staigus nekontroliuojamas noras šlapintis

• nevalingas šlapimo tekėjimas miegant

Priežastys įtakojančios šlapimo nelaikymą:  nėštumai, menopauzė, hormonų svyravimai, antsvoris, rūkymas ir daugelis kitų priežasčių, kurias surasti yra sudėtinga ir kartais tiesiog neįmanoma. Pagrindinė priežastis yra ta, kad pomenopauziniu gyvenimo laikotarpiu moters organizme gerokai sumažėja moteriško hormono estrogeno gamyba. Tai lemia dubens raumenų nusilpimą, raumenys tampa ne tokie elastingi ir tvirti , todėl šlapimo pūslė nusileidžia žemyn, silpsta raumenys, saugojantys, kontroliuojantys  ir uždarantys  šlapimo ištekėjimo  kanalą. Kita priežastis: nusmukusi gimda (kai kuriais sunkiais  atvejais gimdos kaklelis pasirodo makštyje).

Ar yra priemonių palengvinti šių moterų, kenčiančių nuo mažesnio ar didesnio laipsnio šlapimo nelaikymo , ar yra naujienų? Apsaugos priemonės-įklotai, pampersai , problemos  iš esmės nesprendžia. Šiuo metu jau yra nemažai įvairių chirurginių  intervencijų  ir medikamentinių šlapimo nelaikymo gydymo būdų, tačiau vis labiau populiarėja naujos, moterims lengvai prieinamos gydymo alternatyvos. Viena jų , galinti pasiekti pakankami efektyvių rezultatų sprendžiant moterų šlapimo nelaikymo problemą, yra mokslu pagrįsta augalinė terapija. Tokie augalai, kaip dirviniai asiūkliai, paprastųjų moliūgų sėklos, paprastieji apyniai, spanguolės, meškauogės,  gali būti efektyvūs sprendžiant moterų šlapimo nelaikymą. Praktika rodo, kad moterys ieško natūralių gydymo priemonių , todėl vaistinių augalų pagrindu sukurti medikamentai šlapimo nelaikymui gydyti yra geras sprendimas. Esant nusmukusiai gimdai- operacija.

Odos problemos.

Oda pirmoji praneša apie besiartinančią senatvę. .Žmogaus veidas nėra bejausmė kaukė. Džiaugsmas, rūpestis ,pyktis –visa tai mes to norime ar ne-atsispindi mūsų veide. Vaikystėje, jaunystėje, kol oda elastinga, nei juokas,  nei pyktis raukšlių nepalieka. Senstant oda netenka jos tonusą  laikiusio  „karkaso“ ir iš buvusios lygios ir elastingos tampa suglebusi, raukšlėta. Ši procesą pagreitina  rūkymas,  kai kurios ligos ir, aišku, besaikis deginimasis saulėje  be apsauginių kremų.   Reikėtų  suprasti, kad raukšlės yra natūralus senėjimo procesas, jų atsiradimo nesustabdo nei „stebuklingi“ kremai, nei vaistai. Tegul veidą puošia gerumo ir juoko raukšlės,  tik saugokime jį nuo pykčio, pagiežos raukšlių. Senstant  odoje esantis pigmentas pradeda kauptis netolygiai, sudarydamas atskirus tamsius mazgus, dėmes.  Odoje išryškėja smulkus kraujagyslių tinklas-kapiliarai. Tai nėra liga. Susirūpinti reikėtų, jei buvusios „ramios“ rusvos dėmelės pradėjo perštėti, pleiskanoti- tuomet reikėtų  nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti odos vėžio pradžia. Pagyvenusioms moterims  po krūtimis, veido odoje , pažastyse atsiranda  daugybiniai,  kieti, įvairaus dydžio, tamsūs  mazgai. Tai vadinamos „senatvinės keratomos“. Paprastai jų daug turi tos moterys, kurios  jaunystėje mėgo kaitintis saulėje, kurių oda „perdegdavo“. Ar jos gydomos? Jei yra dažnai dirginamose vietose, nudraskomos-rekomenduojama šalinti . Pagrindinė taisyklė-neleisti joms prisisėti odoje, šalinti reikėtų pirmąsias keratomas.  Tik taip galima apsisaugoti  nuo jų tolimesnio plitimo .Atminkite, kad keratomos yra  odos piktžolės ir kuo jų daugiau, tuo sunkiau naikinti. Ir svarbiausia- stebėkite savo apgamus. Jei apgamas pradėjo keistis- didėti, tamsėti, keičia kontūrus- nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Pastovus ūžesys ausyse.

Nuo ūžesio ausyse ar galvoje , vadinamu tinitu kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Dažniau šis simptomas  paliečia moteris. Šis  nemalonus pojūtis  gali lemti kitas problemas, pvz. kelti nuovargį, tapti kliūtimi bandant susikaupti ar užmigti. Daugeliui nelaimingųjų itin rūpi klausimas –kaip sau padėti? Trumpalaikis, nemalonus, erzinantis, kartais net sekinantis garsas ausyse arba ūžesys ausyse – simptomas, galintis turėti labai daug atsiradimo priežasčių. Ilgainiui jis neigiamai paveikia pilnavertiško gyvenimo kokybę. Kiekviena pacientė jį apibūdina skirtingai. Viena  girdi kaip musės zvimbimą, kita kaip traukinio sireną, trečia kaip dantisto grąžtą. Ryškiausiai jis girdimas tyloje, kada moteris  norėtų atsipalaiduoti  ir tai  sekina nervų sistemą. Į ūžesio garsą ausyse kiekviena reaguoja skirtingai. Vienos yra pakantesnės, todėl gali priprasti ir jo nepastebėti, tačiau kitoms  toks nemalonus pojūtis ausyse kelia didelį stresą .Kai kuriais atvejais ūžimą ausyse gali sukelti klausos silpnėjimas. Pritaikius klausos aparatą-ūžesys ausyse dingsta.

Nuolatinė įtampa, stresas, irzlumas dėl nesibaigiančio nemalonaus pojūčio lemia tai, jog šis simptomas tampa reikšminga liga, kuri gali ne tik sukelti psichologines problemas, tokias kaip depresiją, bet ir  socialinę izoliaciją.

Deja, efektyvių vaistų nuo šio sutrikimo bent kol kas nėra. Kai kada,  jei pavyksta išsiaiškinti problemos priežastį, tikrai galima palengvinti nemalonius simptomus, sumažinti galimus neigiamus padarinius. Beje, kai moterys sužino, kad sutrikimas nėra pavojingas sveikatai, su juo  susigyvena ir netgi pamiršta.

Atminties sutrikimai.

Atmintis yra mūsų egzistencijos pamatas. Ji lemia mūsų sprendimų kokybę, reiškia visą mūsų gyvenimą. Mokymasis ir atmintis yra dvi pačios nuostabiausios žmogaus proto savybės. „Atmintis …yra dienoraštis, kurį nešiojamės su savimi“ (Oscar Wilde) Yra didelis skirtumas tarp atminties silpimo senstant ir atminties sutrikimo, kuris yra demencijos simptomas. Pavyzdžiui, jeigu, įėję į virtuvę, neatsimenate, ko čia atėjote, arba nepamenate, kur padėjote raktus, tai yra įprasto užmaršumo atvejai. Demenciją turintis asmuo ne vien pamestų raktus, bet apskritai pamirštų, kokiu tikslu jie naudojami.

• Senstant atmintis po truputį silpsta visiems, tačiau su įprastu senėjimu susijęs atminties silpimas iš esmės netrukdo atlikti įprastų, kasdienių užduočių ir gyventi visaverčio gyvenimo.

• Naujausi tyrimai atskleidžia, kaip senėjimo procesas paveikia gebėjimą sutelkti dėmesį, suvokti naują informaciją, trukmę įsimenant kai kuriuos dalykus ir nesenus įvykius.

• Senstant kiekvieno asmens atmintis silpsta skirtingai, nes visi esame skirtingi.

Nemiga, pastovi įtampa,  nepamatuotos   baimės  vargina ir sekina atmintį. Pastebėta, kad vyresnės moterys dažniau būna išsiblaškiusios , nes mėgina susidoroti su vis didesniais informacijos srautais iš mobiliųjų telefonų, interneto , radio ir televizijos. Visos šiuolaikinės technologijos ir sistemos turėtų mus nuraminti, bet panašu, kad patiriame didesnę įtampą nei kada nors anksčiau. Dėl to nuolat pamirštame, kur ką padėjome, žmonių vardus ir pavardes. Kaip niekada anksčiau gyvename iliuzinės veiklos pasaulyje ir apkrauname protą įvairiausiais  „reikalais“, todėl nenuostabu,  kad  esame išsiblaškiusios. Padarykite sau paslaugą ir nesikoncentruokite į savo išsiblaškymą.  Nesijauskite kaltos, kad užmiršote kažkieno pavardę ar knygos pavadinimą. Ir nesureikšminkite tų trumpalaikių atminties spragų-tai ne senatvinės silpnaprotystės pradžia, o tik natūralūs, susiję su amžiumi, atminties  pokštai.

Dalyvaukite ankstyvo vėžio diagnostikos atrankinėse patikros programose.

Programos yra skirtos ankstyvo vėžio diagnostikai.  Programos,  skirtos moterims:

• Krūties vėžio nuo 45-74 amžiaus kas dveji metai krūtų mamografija.
• Gimdos kaklelio  25-60m amžiaus  kas treji metai citologinis gimdos  kaklelio tyrimas.
• Storosios žarnos vėžio  50-74 amžiaus kartą per du metus slapto kraujavimo tyrimas.
• Širdies ir kraujagyslių ligų 50-65 metų kartą per metus.

Dažnai  iš moterų tenka išgirsti,  kad geriau nesitirti, nesužinoti, kad įtariama, ar jau yra onkologinė liga. Tai netiesa. Taip, ši diagnozė baisi, gąsdinanti, netikėta. Bet toks  gyvenimas, norite ar ne- teks diagnpzę   priimti,  su ja susitaikyti ir gyventi. Kaip gyvena tūkstančiai kitų moterų. Nekeliant beprasmių klausimų , kodėl taip nutiko, kad liga užklupo būtent jus. Klausimai, kuriuos susirgus turėtumėte užduoti sau: kaip turiu sau padėti , ką turėčiau daryti, kad geriau jausčiausi gyvendama su onkologine liga.

Tai apie tokias bėdas norėjau pasikalbėti su moterimis. Kiekviena jų turime įvairių ir suprantu, kad   kiekvieną problemą lengviau ignoruoti, nei ją pripažinti. Bet su metais jų nemažėja, o tik daugėja-todėl patariu kuo anksčiau kreiptis pagalbos į specialistą. Negalima apsimesti, kad kūnas veiks amžinai nepaisant to, kaip su juo elgsimės. Turime prižiūrėti savo kūną, rūpintis savimi paprastomis priemonėmis- mankšta, pasivaikščiojimai, bendravimas. Ir galų gale tik nuo mūsų priklauso kuo norime būti: savo sveikatos puoselėtojais ar ligų nešiotojais. 

Leonarda Šarakauskienė

www.info@sarakauskiene.lt

Radikali remisija (Pasveikti, kai nėra jokių galimybių)

Dauguma vėžiu sergančių pacientų, kuriuos gydžiau, sakydavo, kad baisiausias jų ligos momentas buvo diagnozė, o antras- buvo tada, kai jie pasveiko ( mes, onkologai, tą pasveikimą vadiname remisija- tai ne pilnas pasveikimas, o tik laikinas ligos atsitraukimas).  Taip yra todėl, kad remisijos metu daugumai vėžį išgyvenusių pacientų yra sakoma, kad tereikia stebėti ir laukti , ar vėžys sugrįš, o pasveikusiam  tai  yra siaubingas ir gąsdinantis laikas.  Dalis pacientų, užuot tiesiog stebėję ir laukę, tikisi likti sveiki ir pilnai pasveikti.Tokie pacientai   iš esmės keičia savo gyvenimą: keičia mitybą, reguliariai mankštinasi, užsiima joga, meditacijomis – visomis galimomis ir lengvai prieinamomis priemonėmis, stiprinančiomis fizinį kūną bei psichinę sveikatą. Ar yra įmanomos radikalios remisijos- t.y. pilnas pasveikimas ? Apie radikalios remisijos atvejus, arba pilną pasveikimą susirgus vėžio liga, rašo JAV mokslininkė, onkologė  Kelly A. Turner knygoje „RADIKALI REMISIJA“ .Pasveikti, kai nėra jokių galimybių. Galbūt vieną dieną mokslininkai atras vieną vaistą nuo vėžio-išties stebuklingą vaistą. Nors mes visi laukiame tos dienos , autorė mano, kad vienas iš geriausių dalykų , kuriuos galime padaryti dabar,  yra sustiprinti savo kūno, proto ir dvasios sistemas , kad galėtume aktyvuoti neįtikėtinus savo kūno gydymosi gebėjimus.

Knygos autorė pateikia devynis pagrindinius radikalios remisijos veiksnius, padedančius kontroliuoti, palengvinti  vėžio ligos eigą, o kai kuriais atvejais ir visiškai pasveikti. Vėžys yra pražūtinga liga. Dauguma susirgusiųjų jaučiasi neturintys galios užkirsti ligai kelio, nes liga dažniausiai užklumpa be perspėjimo. Kai pacientams diagnozuojamas vėžys, susirgusieji  jaučiasi  neturintys galios pakeisti jos eigos, išskyrus gydytojų pasiūlytais operacijos, chemoterapijos ar radioterapijos būdais. Jei pavyksta pasiekti remisiją, pacientai jaučiasi bejėgiai užkirsti kelią  vėžio ligos  pasikartojimui. Knygos autorė daug metų tyrė ir dokumentavo radikalias remisijas arba  savaiminį pasveikimą.  Po daugelio metų išsamių šios temos tyrimų, kurie baigėsi aptariama knyga, autorė dalinasi devyniais pagrindiniais veiksniais ir tiki, kad yra būdų, kaip jaustis galingesniems susidūrus su vėžiu. „Puikus dalykas , susijęs su šiais veiksniais, yra tai, kad nei vienas iš jų nėra retas, sunkiai prieinamas ar pernelyg brangus; iš tiesų viskas,  ko jiems reikia, yra tam tikros pacientų  pastangos.Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, kad jie visi skatina sveikatą“ (Kelly A. Turner)

Jeigu nenorite skaityti knygos, trumpai apžvelgsiu tuos devynis žingsnius,kuriuos siūlo autorė. Kas yra radikali remisija ? Tam , kad suprastume kas yra radikali remisija, pirmiausia būtų naudinga pagalvoti, kas laikoma „standartine“ arba „neradikalia“ remisija. Gydytojas tikisi, kad liga pasitrauks, jei  aptinkama anksti:  pvz. krūties vėžys  ir yra viena iš šiuo metu  „gerai gydomų“ vėžio formų. Jei diagnozuojamas kasos vėžys-tikimybė, kad susirgęs išgyvens  penkerius metus yra labai miglota. Taip yra todėl, kad tradicinė medicina šiuo metu neturi tokių veiksmingų kasos vėžio gydymo būdų  kokius turi  krūties vėžiui gydyti. Radikali remisija apibrėžiama  kaip bet kokio vėžio ligos remisija,kuri yra statistiškai netikėta  ir ši statistika skiriasi  priklausomai nuo vėžio tipo, stadijos ir taikyto  gydymo. Konkrečiau kalbant , radikalia remisija įvardijami atvejai , kai:

1.Žmogus pasveiksta be tradicinės medicinos įsikišimo.

2.Vėžiu sergantis pacientas išbando tradicinę mediciną, tačiau liga nesitraukia , tad žmogus pereina prie alternatyvių gydymo metodų , kurie sukelia remisiją.

3.Susirgęs tuo pačiu metu gydosi tiek tradicinio, tiek alternatyvaus gydymo metodais  kad išgyventų ilgiau , nei statistiškai prognozuota. (t.y. bet kuris vėžys, kurio penkerių metų išgyvenimo tikimybė yra mažesnė nei 25 procentai ).

Nors netikėtos remisijos yra retos, tačiau pasaulyje tūkstančiai susirgusiųjų yra jas patyrę. Devyni pagrindiniai radikalios remisijos veiksniai yra :

1.Radikalus mitybos pokytis.

2.Savo sveikatos kontroliavimas.

3.Vaistažolių ir papildų vartojimas.

4.Užspaustų emocijų paleidimas.

5.Teigiamų emocijų didinimas.

6. Socialinės paramos priėmimas.

7.Dvasinio ryšio gilinimas.

8.Vadovavimasis savo intuicija.

9. Svarių  priežasčių gyventi turėjimas.

Šie veiksniai nėra išvardinti jokia reitingavimo tvarka. Tarp jų nėra „aiškaus“ nugalėtojo. Mūsų sveikata –išties visas gyvenimas –gali būti vertinamas kaip visų mūsų sprendimų visuma. Tai apima  kaip mes diena iš dienos pasirenkame, ką valgyti ir gerti , ką mąstyti ir jausti , veikti ir reaguoti , judėti bei ilsėtis.

„Tegul maistas būna tavo vaistas, o vaistas-tavo maistas“ Hipokratas

 MAISTĄ  tokį galingą daro tai, kad šis sprendimas yra  sąmoningas: sumažinti ar pašalinti iš mitybos cukrų, mėsą, pieno produktus, ir rafinuotą maistą, smarkiai padidinti suvartojamų daržovių ir vaisių kiekį, daug vandens. Sąsają tarp vėžinių ląstelių ir cukraus 1920-siais pirmą kartą atrado daktaras Ottas Warburgas, gavęs Nobelio premiją už tai , kuomet  atrado, jog vėžinės ląstelės gauna energijos ir kvėpuoja kitaip nei sveikos . Tiksliau, jis pastebėjo, kad vėžinės ląstelės gauna energijos skaidydamos neįprastai didelį kiekį gliukozės, o kvėpuoja be deguonies . Reiškia, vėžinėms ląstelėms reikia daug cukraus  kad išgyventų.

SAVO SVEIKATOS KONTROLIAVIMAS.

 “Veiksmai yra pagrindinis sėkmės raktas“ Pablo Picasso

Šiuolaikinė medicina į kūną žiūri  kaip į mašiną, kurios dalys kartkartėmis sugenda, bet alternatyviosios medicinos gydytojai į viską žiūri kiek kitaip. Jie mato kūną kaip sudėtingą organizmą, kuriame fizinis kūnas persipina su protu ir siela. Be to, jie žiūri į kūną kaip į kažką, kas gali veikti labai gerai,  kol tinkamai rūpinamės tiek juo, tiek protu ir dvasia. Mes esame išmokyti būti tokiais „gerais“ pacientais, kad iš tiesų pamiršome, jog iš  tiesų tai mes patys esame mūsų mašinų (kūnų) vairuotojai. Mes turime tik elementarių žinių apie tai, kaip rūpintis savo kūnais, o jiems sugedus-dažniausiai ne dėl ko kito, o  kaip tik dėl   priežiūros  trūkumo – visą atsakomybę už problemos sprendimą atiduodame gydytojams. Mes  negalvojame  apie tai , kaip galėtume pakeisti savo kūno priežiūros įpročius. Supraskime- visa galia ateina iš vidaus. Kūnas save gydo ir niekas negali kontroliuoti žmogaus autonominės sistemos. To neįmanoma padaryti. Sveikti pradedama tuomet, kuomet  pacientas aktyviai įsijungia į  savo gijimo procesą.  

VAISTAŽOLIU, PAPILDŲ VARTOJIMAS.

„Ne iš gydytojo, o iš gamtos atsiranda gijimo menas“ Paracelsas,16a. gydytojas

Pagrindinis skirtumas tarp chemoterapijos ir vitaminų, ar žolelių, papildų, yra tas, kad didžioji dauguma chemoterapijos yra sukurta žudyti vėžio ląsteles, o papildai sukurti tam, kad sustiprintų imuninę sistemą taip, kad ji pati sugebėtų atsikratyti  vėžinių ląstelių. Šie gydymo būdai atsirado iš dviejų labai skirtingų požiūrių į vėžį. Tinkami papildai gali suteikti papildomą paramą gydomosioms organizmo funkcijoms, tačiau jei nekeisite savo mitybos ir gyvenimo būdo, papildai, žolelės  daug naudos neduos. 

UŽSPAUSTŲ EMOCIJŲ PALEIDIMAS . „Pyktis kaip rūgštis-daugiau žalos padaro indui, kuriame yra laikoma, nei tam, kam yra skirta“ M. Twainas

Užgniaužtos , arba slopinamos  yra bet kokios emocijos , kurias laikote iš praeities, nesvarbu, ar jos būtų teigiamos , ar neigiamos, sąmoningos , ar ne . Dažniausios emocijos, kurių laikomės yra neigiamos, tokios, kaip stresas,  baimė, traumos, apgailestavimai , pyktis , ar liūdesys; tačiau mes taip pat galime laikyti savyje  ir teigiamų emocijų, tokių , kaip laimė. Kaip nebūtų keista,  mūsų gyvenime daugiausia yra įvairių baimių. Pagrindinė baimė, su kuria visi susiduriame tam tikru savo gyvenimo momentu,  yra mirties baimė. Vėžiu sergantys pacientai stoja su ja akistaton, vos išgirdę  žodžius: “jūs sergate vėžiu“.  Kadangi baimė daugumai vėžiu sergančiųjų yra dominuojanti emocija, tikslas yra sugrąžinti  fizinį, emocinį ir dvasinį kūnus į harmoniją, atgal į pusiausvyrą. Yra baimė, yra meilė. „Skatinu savo pacientus pasiduoti, atrasti taiką su mirtimi ir gyvenimu. Ir kuo daugiau jūs galite priartinti kūną prie neutralios būsenos, tuo didesnė tikimybė, kad pasveiksite“ Kelly A. Turner.

 TEIGIAMŲ EMOCIJŲ DIDINIMAS.

„Mūsų gyvenimo tikslas yra būti laimingiems“ Dalai Lama

Gero gyvenimo paslaptis gali būti tokia paprasta kaip vienas žodis-laimė. Mokslininkai žino, kad tarp proto ir kūno yra labai galingas tiesioginis ryšys. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie gydosi ir turi teigiamą požiūrį į viską, gyvena daug ilgiau nei tie, kurie „kovoja“ su liga ir yra pesimistai. Kitaip tariant, tyrimas po tyrimo randama įrodymų, patvirtinančių seną posakį „laimingi žmonės gyvena ilgiau“. Bjauri tiesa yra ta , kad daugelis iš mūsų nėra laimingi , o dar blogiau, kad milijonai nėra kliniškai sergantys, bet yra labai nepatenkinti savo gyvenimu. Tokios emocinės būsenos niekaip nepadeda imuninei sistemai kovoti su ligomis. Gera naujiena, jog nereikia daug pastangų, kad savo gyvenimą padarytumėte šiek tiek laimingesnį  net ir esant traumuojančios vėžio kelionės viduryje. Tiesiog reikia tikslingai stengtis kiekvieną dieną daryti dalykus , kurie  gali suteikti nors šiek tiek džiaugsmo ar laimės.

SOCIALINĖS PARAMOS PRIĖMIMAS.

„Skurde ir kitose gyvenimo nelaimėse draugai yra tikrasis prieglobstis“ Aristotelis

Žmonės iš prigimties yra socialios būtybės, mėgstame susiburti, bendrauti. Žmonėms reikia vienas kito, kad išgyventų. Kai mus supa artimieji , ar net mūsų augintiniai, jausmas, kad esame mylimi, į kraują išskiria stiprų hormonų pliūpsnį, kuris ne tik leidžia mums emociškai geriau jaustis, bet ir labai sustiprina imuninę sistemą. Patiriama meilė kai susergame  iš tiesų, padeda organizmui sveikti. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, turintys daugiau socialinių ryšių, gyvena kur kas ilgiau nei tie, kurie jų turi mažiau. Nuostabu ir tai, kad buvo įrodyta, jog ši sveikatą teikianti socialinio ryšio jėga yra naudingesnė už mankštą, dietą. Vėžio ligos atveju svarbiausia turėti tvirtą socialinę paramą , ir nesvarbu, ar ta parama gaunama iš  dviejų artimų draugų, trisdešimties pažįstamų, ar vieno sutuoktinio. Tikslas yra nesijausti  kad esi vienišas.

DVASINIO RYŠIO GILINIMAS.

"Pati didžiausia gydytojų klaida yra ta, kad jie bando gydyti žmogaus kūną  net nebandydami išgydyti sielos; o juk siela ir kūnas sudaro visumą, tad nevalia jų gydyti atskirai “ Platonas

Daugelis žmonių mano, kad dvasinės energijos jausmui reikia dvasinių ar religinių įsitikinimų. Tai netiesa.  Šis palaimingos, dvasinės energijos jausmas nėra tikėjimo rezultatas, o veikiau psichinė ir fizinė praktika, sukelianti intensyvų dvasinės energijos potyrį. Šiandien daugelis žmonių yra nusivylę pasenusiomis religinėmis pamaldomis, nors  lanko jas iš pareigos; tuo tarpu populiarėja  patirtimi grįstos veiklos kaip joga, meditacija, ėjimas, bėgimas. Galbūt taip yra todėl, kad dvasinė energija iš tikrųjų teka mūsų kūnais ir siela ir maitina mus labiau  nei dvasiniai įsitikinimai , gyvenantys tik mūsų galvose. „Manau, kad tikėjimas yra kažkas, ką kiekvienas žmogus turi viduje, bet kartais mes jo nerandame, kartais jis neprabunda-dėl mūsų pačių kaltės, niekieno kito. Kartais mes jį ignoruojame. Bet aš labai tikiu, kad mes visi tikime“ Kelly A. Turner

VADOVAVIMASIS  SAVO INTUICIJA.

„Gyvybiškai svarbiais klausimais sprendimas turėtų ateiti iš pasąmonės, iš kažkur mūsų viduje“ S. Froidas

Radikalią remisiją patyrę pacientai mano, kad kūnas turi įgimtų, intuityvių žinių apie tai, ko organizmui  reikia kad pasveiktų  ir dažnai taip pat parodo, kodėl susirgome. Būtent dėl to, daugelis susirgusiųjų mano, kad prieš sudarant gydymo planą, būtina pasidomėti – ką sako paciento intuicija. Įdomu tai, šis  įsitikinimas prieštarauja tipiškam medicinos mąstymui, kuris paprastai pašalina pacientus iš tyrimo ir gydymo  planavimo proceso , kol gydytojai nustato, kas negerai su jų kūnais ir kaip tai ištaisyti. Kai kuriems žmonėms intuicija ateina per vidinį gilaus supratimo balsą; kitiems tai pasireiškia per fizinius jausmus kūne, tretiems intuicija pasireiškia per sapnus ar netikėtus „sutapimus“, tokius kaip sutikimas draugo , kuris pasakė būtent tai, ką reikėjo išgirsti tiksliai tuo metu. Visi šie metodai yra tinkami būdai gauti informaciją iš savo intuicijos , ir kuo dažniau jums tai pasiseks, tuo aiškesnės bus žinutės. Žinokite, jūsų kūnas yra jūsų pusėje. Jis iš tiesų jus įspėja: „žiūrėk, kažkas ne taip“. Tačiau dauguma žmonių neklauso ir atidėlioja, galvodami: o, tai tiesiog praeis. Taigi, reikia įsiklausyti į savo kūną…."Vėžys –tai kelionė, kurios metu labai daug apie save išmokstame. Jis tikrai priverčia mus patikrinti savo gyvenimo tvarką." Kelly A. Turner

SVARIŲ PRIEŽASČIŲ GYVENTI TURĖJIMAS.

„Netikiu, kad žmonės ieško gyvenimo prasmės tiek, kiek ieško gyvenimo patirties“

J. Campbelas

Paprastai vėžio diagnozė priverčia žmones apmąstyti, ką jie idealiu atveju norėtų pakeisti , kad likęs laikas šioje žemėje , kad ir kokios trukmės, būtų kuo malonesnis ir prasmingesnis. Verta prisiminti: kūną veda protas, o ne atvirkščiai. Moksliškai įrodyta, kad , kai mintys ir emocijos stiprios, galingi hormonai akimirksniu išsiskiria į kraują ;jie turi teigiamą ar neigiamą poveikį imuninei sistemai , priklausomai nuo minties ar emocijos pobūdžio. Tai, kas daro žmogų stipresnį, yra tikėjimas, kad jis gyvens, įveiks ligą. Kai kažkuo tikite, visas jūsų kūnas tai priima ir greitai įveikia problemą. Bet kai jūsų smegenys nepriima fakto, kad jūs ligą įveiksite-bus labai sunku. Būtent tikėjimo galia gydo žmones. Kūnas įsiklauso į tai , ką jam sako protas: jei protas nori gyventi, kūnas bus užpildytas gyvybės teikiančia energija , bet jei protas bus pripildytas nevilties ir baimės, tada kūnas bus atskirtas nuo tos gyvybiškai svarbios energijos šaltinio.

„Tas, kuris turi sveikatos, turi vilties. O tas, kuris turi vilties, turi viską“ T. Carlyle‘as

Knygoje kiekviename skyriuje yra pateikta po vieną gydymo ir pasveikimo  istoriją , kurioje  dėmesys skiriamas tik vienam iš devynių veiksnių rastų radikalios remisijos tyrimuose, apie kuriuos aš,  šioje knygos apžvalgoje neaprašiau. Pasakojime  norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad kas daro šią ir taip sudėtingą ligą dar labiau daugialypę - yra tai, kad susirgusiojo kūno ir dvasios sistemos būklė vaidina lemiamą vaidmenį ligos eigai. Kūno, proto ir dvasios būklę smarkiai veikia fizinis elgesys (pvz. ką valgome ir geriame, kiek sportuojame, kiek miegame), psichinis ir emocinis elgesys (pvz-ar patiriame laimę, džiaugsmą, meilę) ir dvasinis elgesys(pvz. ar patiriame laimę ar stresą,) ir kt.

Priežastis, kodėl radikalios remisijos , ar savaiminio pasveikimo  atvejai yra tokie įkvepiantys , yra ta, kad jie tikri: kai kurie žmonės, sergantys pažengusiu vėžiu, išties rado būdų , kaip pasveikti. Be to, radikalios remisijos dokumentuotos beveik visų rūšių vėžiui. Tai ne anekdotai, tai faktai. Yra skirtumas tarp išgydymo ir pasveikimo. Išgydyti reiškia atsikratyti ligos, o pasveikti reiškia tapti sveikam. Gydymas yra įmanomas kartais, o gijimas- visada. „Gijimas paprasčiausiai reiškia, kad savo gyvenime turėsite daugiau tikslų, laimės ir sveiko elgesio , o tai, mano nuomone, yra gražūs dalykai, kuriuos reikia pradėti daryti dabar, nesvarbu, kiek laiko liko gyventi kiekvienam iš mūsų“ Kelly A. Turner

Pagal Kelly A. Turner knygą „RADIKALI REMISIJA“ (Pasveikti, kai nėra jokių galimybių)

Parengė Leonarda Šarakauskienė

info@sarakauskiene .lt

Itin besikeičiant klimato sąlygoms , kai šaltuoju  metų laikotarpiu nebėra  žemos temperatūros, anksčiau pabunda ir erkės, o jų aktyvumo laikas vis ilgėja. Kaip portalui manodaktaras.lt teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė, anksčiau erkės suaktyvėdavo balandžio-gegužės mėnesiais, tačiau šiltėjant žiemoms jų sutikti galime jau ir kovą. Tad nuo erkinio encefalito suskubti skiepytis patariama jau dabar.

Straipsnis perspausdintas iš“Delfi“ dienraščio skilties „Manodaktaras.lt“

Leonarda Šarakauskienė

Artėja pavasaris, vasara kuomet daug laiko praleisime lauke, miške ir neišvengsime  erkių įsisiurbimų bei įkandimų. Ne visos erkės platina ligas, bet yra  ypatingai pavojingų. Viena tokių- Laimo ligos sukėlėja Borrelia burgdorferi. Liga perduodama per kraują su erkių seilėmis.

 Laimo ligos pavadinimas kilęs nuo JAV esančio Laimo miestelio (Old Lyme) pavadinimo.

Laimo ligos požymiai yra nespecifiniai ir dažnai primena kitų ligų simtomus:    sąnarių skausmai, sprando raumenų rigidiškumas (sunku sukioti galvą) skauda visus raumenis, nuovargis ar net depresija. Šie simptomai atsiranda praėjus 2-3 savaitėms po erkės įkandimo. Ir tęsiasi iki 2-3 mėnesių.

Įkandimo vietoje atsiranda raudonas, apvalus, kietokas sukietėjimas, kuris per tris, keturias savaites  savaime išnyksta. Paraudimo neskauda , neniežti, bet gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, sąnarius. Neįtariant ir negydant ligos, infekcija gali išplisti ir pasireikšti odos (smulkus bėrimas), nervų, smegenų ir jų dangalų , širdies, limfmazgių, akių pažeidimais.

Kaip diagnozuojama Laimo liga?

Priklausomai nuo ligos stadijos, įtariamo įkandimo laiko,  ligos diagnostika skiriasi.  Pačioje pradžioje liga diagnozuojama remiantis simptomais. Norint patvirtinti ligą  vėlesnėse stadijose, padeda Boreliozės (Laimo ligos) IgM ir IgG antikūnų nustatymas kraujyje. Anksčiausias laikas diagnostikai yra 4-6 sav. nuo erkės įkandimo. Ankstyvi tyrimai, ieškant antikūnus kraujyje,  gali suklaidinti, nes antikūnų kiekis gali būti labai mažas.

Pačios erkės tikrinimas įmanomas, tačiau nerekomenduojamas. Tyrimui tinkama tik  gyva erkė ir ją ištyrus- negalima įrodyti, kad būtent ta erkė  užkėtė žmogų. Erkių antikūnų tyrimai atliekami specializuotose laboratorijose.

Negydoma liga organizme plinta ir gali pakenkti sąnariams, nervų sistemai, veikti į širdies-kraujagyslių sistemą. Sunkesniais atvejais vargina pastovūs galvos skausmai, galvos svaigimas, silpnėja atmintis, atsiranda „širdies permušimai“, dusulys, vargina  pastovus nuovargis. Negydoma ir įsisenėjusi liga ypatingai pažeidžia smegenis bei nervų sistemą. Ypatingai sunkiais  atvejais nors ir retai, bet galimi epilepsijos priepuoliai. 

Ar  kitos erkės gali  sukelti Laimo ligą? Ne, negali.  Lietuvoje Laimo ligą platina iksodinės (ganyklinės) Ixodes ricinus erkės. Tiek nimfos, tiek suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų. Kartą užsikrėtusios borelijomis, erkės išlieka nešiotojomis visą savo gyvenimą. Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai. Ta pati erkė gali būti ir kitų ligų (pvz., erkinio encefalito viruso, babezijos) pernešėja.

Per karvių ir ožkų pieną Laimo ligos sukėlėjai neplinta. Užsikrėtus borelijomis, nebūtinai susergama Laimo liga, t.y. tuomet gaminasi specifiniai antikūnai prieš borelijas, tačiau ligos požymių nebūna. Erkių platinamos bakterijos  Laimo ligą gali sukelti ir naminiams gyvūnams-šunims, katėms.  Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas ir šuo ima šlubuoti, taip pat padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1–2 ar net 5 mėnesiams. Užsikrėtęs Laimo liga gyvūnas ligą žmogui gali perduoti tik kraujo keliu-įkandus, įbrėžus. 

 Ar persirgus Laimo liga susidaro patvarus imunitetas?

Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

 Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?

Radus įsisiurbusią erkę, būtina kuo skubiau ją ištraukti. Nes kuo ilgiau erkė įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad bus perduotas užkratas. Nerekomenduojama aplink erkę tepti jokiais tepalais, tirpalais, nes sudirginta erkė išskiria daugiau seilių, kuriuose gali būti ligos sukėlėjų. Traukiant erkę, nereikia jos spausti. Traukti erkę geriausia su pincetu, kuo arčiau odos, staigiu judesiu. Ištraukus, dezinfekuoti žaizdelę. Užsirašykite datą, kada ištraukėte erkę. Tirti, ar ištraukta erkė yra borelijų nešiotoja, yra netikslinga, nes gali būti taip, jog erkė nespėjo perduoti ligos sukėlėjų žmogui ir neįmanoma nuspėti, ar infekuotas žmogus susirgs. Galimos ir besimptomės boreliozės formos.

Ar būtina ištraukus erkę kreiptis į šeimos gydytoją?

Nebūtina. Tačiau būtina save stebėti. Mažiausiai mėnesį. Jei šiame tarpsnyje atsirado odos paraudimas erkės įsisiurbimo vietoje, karščiavimas, skausmai (galvos, raumenų ir kt.), būtina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 Ar galima pasiskiepyti nuo Laimo ligos?

Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Buvo pagaminta vakcina, bet jos efektyvumas tik 60%. Labai sudėtinga sukurti vakciną, nes ligos sukėlėjas labai sudėtingas mikroorganizmas, turi daug įvairiausių baltymų. Reikia surasti tą baltymą, kuris sukelia antikūnų gamybą ir neduoda pašalinio poveikio.

Kaip gydoma Laimo liga?

Laimo liga yra gydoma antibiotikais. Čia svarbu  ir gydymo trukmė. Norint iki galo išgydyti Laimo ligą, antibiotikus tenka  vartoti gana ilgą laiką (3-4  savaites).  Įkandimo vietoje atsiradęs  raudonas apskritimas  vietiškai  negydomas. Jis praeina savaime per keletą savaičių .Specifinio vaisto, kuris pagydytų užleistą ligą, nėra. Gydomi ligos simptomai-esant sąnarių skausmams analgetikai, antidepresantai, vitaminai.

Pagal . https://www.webmd.com

paruošė  Leonarda Šarakauskienė

info@sarakauskiene.lt

Krūtų cistos,fibroadenomos, mastopatijos yra nepiktybinės krūties ligos.Nors tiek klinikiniai,tiek gydytojų stebėjimai nerodo ryšio  tarp nepiktybinių krūties ligų ir vėžio, vis dėlto nėra aišku, ar atskiri gėrybiniai pakitimai krūtyse yra padidėjusios rizikos susirgti krūties vėžiu žymenys, ar rizikos veiksniai. Ir čia turėčiau  pažymėti, kad jei realiatyviąją riziką susirgti krūties vėžiu ,kai yra ilgai besitęsiančių gėrybinių ligų krūtyse prilyginsime 1, tai ši rizika padidėja esant gėrybinėms proliferacinėms krūties ligoms 1,3-1,9 kartų.Prielaida -sveikame krūties audinyje vėžys neturėtų vystytis Todėl ,visos moterys ,kurioms randami gėrybiniai pakitimai krūtyse, yra tiriamos ir stebimos.

1. Fiziologinius procesus krūtyse reguliuoja net keliolika hormonų,kuriuos išskiria kiaušidės,skydliaukė, hipofizis ir eilė kitų.Net ir turimais tyrimo metodais nustatyti hormonų poveikį į krūtį nėra lengva, nes tai yra nuolat kintantis procesas ,todėl krūtų gėrybinių ligų priežastys kiekvienu konkrečiu atveju dažniausiai lieka neaiškios

.2..Visos gėrybinės ligos vadinamos vienu bendru vardu- fibrocistinė liga arba mastopatija.

3..Paprastaii moterys skundžiasi krūtų skausmais, einančiais į nugarą,pažastis, kai kuriais atvejais- skausmingais  krūties audinio sukietėjimais.

5. Šiandien neįrodyta ,kad šių ligų gydymas vaistais sumažintų riziką susirgti krūties vėžiu, be to, nežinant aiškios ligos priežasties , vieno visais atvejais tinkamo gydymo metodo ar vaisto aišku ,būti negali.

Visos gėrybinės krūties ligos skirstomos į difuzines ir mazgines.

1. Mazginės:  fibroadenomos,cistos,fibrozinio liaukinio audino mazgai.Cistos netgi nelaikomos liga ,tai tam tikra krūties audinio būsena ,atsiradusi išsiplėtus pieno latakėliams. Išsiplėtimo priežastis neaiški . Pavienėms cistoms iki kelių milimetrų diametro, kurios randamos ultragarsinio tyrimo metu, jokio gydymo nereikia ir jo nėra ,o jei didesnės- virš 2-jų cm, yra punktuojamos ir tiriamos.Jeigu tyrime nerandama pavojingų ląstelių- tyrimas ir gydymas tuo ir apsiriboja . Kartais punktuojama kelis kartus, kad cistos sienelės suliptų. Tai ilgai besitęsianti būklė,cistos sunyksta su amžiumi- kai pradeda nykti pats krūties audinys.

Fibroadenoms- priklausomai nuo moters amžiaus , fibroadenomos  dydžio, arba operuojamos arba stebimos, nes vaistų, kad jos išnyktų nėra.Jei fibroadenoma atsiranda brendimo metu ar tuoj  po brendimo- patartina operuoti, nes jos auga greitai, ir aišku , kuo didesnę operuosi, tuo liks didesnis defektas. Fibroadenomos, atsiradusios vyresniame amžiuje ,operuojamos.

2. Difuzinės: su amžiumi, nykstant krūties liaukiniam audiniui,  jo vietoje atsiranda riebalinis audinys, o išlikęs  liaukinis audinys  perauga kietu fibroziniu audiniu, susiformuoja kieti mazgai, kas labai gąsdina moteris, nes jie dar yra ir skausmingi.Visi šie pakitimai vadinami vienu bendru vardu-mastopatija..

Krūtų tyrimas sergant tiek gėrybinėmis ligomis ,tiek įtariant vėžį- nesiskiria. Moterims po 50-ties metų atliekamos mamogramos (jei  nėra įtarimo dėl vėžio mamogamos atliekamos kas dveji metai),  jaunesnėms- pakanka ultragarsinio tyrimo, jei reika papildomo ištyrimo- punktuojamos ir atliekamas citologinis tyrimas,jei yra įtarimas dėl vėžio- atliekama biopsija.

Savo darbe visuomet vadovaujamės principu "ne kiekvienas krūtyje atsiradęs mazgas yra vėžys,bet kiekvienas mazgas, atsiradęs krūtyje, turi būti tiriamas dėl vėžio ".

Leonarda Šarakauskiene:info@sarakauskiene.lt

Sepsis, arba kraujo užkrėtimas yra infekcinis procesas, kuomet mikroorganizmai iš kraujo patenka į organus, juose dauginasi ir vėl kartotinai patenka į kraują.Sepsis nėra savarankiška liga, tai tam tikra įvairių infekcijų raidos forma, arba variantas.Sepsis taip pat nėra užkrečiamas .Pavyzdžiui, atsitiktinai   susižeidus operuojant sergantį ligonį arba kitaip su sergančiu kontaktuojant,  paprastai susiformuoja tik vietinis sužeidimo vietos uždegimas ir jeigu susižeidusio imuninė būklė gera, sužeidimas užgyja nesukeldamas nepageidaujamų  komplikacijų .Sunkiais atvejais ,ypač jei laiku nepastebėtas ,sepsis tampa pavojinga ,mirtina liga.Sepsio klinikinė eiga gali būti labai ūmi ,arba žaibiška, poūmė arba užsitęsusi (mėnesiais,metais). Užsitęsusią eigą neretai įgyja intensyviai,bet vis tiek nepakankamai gydoma septinė infekcija.

Sepsį dažniausiai sukelia vietinės bakterijos, rečiau- grybelinės infekcijos Dabar dažnesnės stafilokokų,streptokokų žarnyno ir kitų mikrobų sukeltos sepsinės infekcijos .Ankstyvieji sepsio simptomai: karščiavimas su  šalčio krėtimu, silpnumas, padažnėja pulsas,atsiranda dažnas kvėpavimas .Negydomas sepsis pažeidžia gyvybiškai svarbius organus,dėl ko pasunkėja kvėpavimas,sutrinka inkstų veikla, atsiranda viduriavimas ,pykinimas. Dėl intoksikacijos pacientai darosi nesąmoningi.

Kaip susergama sepsiu ? Manoma, kad kraujyje mikroorganizmai patys savaime  nesidaugina. Sepsio pasireiškimas priklauso ne atskirai nuo bakterijų ir imuninės sistemos būklės, bet nuo jų tarpusavio sąveikos. Paprastai būna vietinis pūlinys- tai gali būti eilinis sužeidimas ,pooperacinė žaizda, trauma.Kai infekcija įgauna sepsinę eigą, mikrobai patenka į audinius ir organus ,kuriuose dauginasi ,sukeldami vietinius pūlinius- abscesus, iš šių- mikroorganizmai vėl patenka į kraują ,sukeldami taip vadinamus "šalčio krėtimus" ir staigius temperatūros pakilimus..Sepsiu dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, taipogi tie,kurių dėl šalutinių ligų ( kaip diabetas, vėžys) nusilpusi imuninė sistema, kūdikiai, ypač nemaitinami motinos pienu ,nes jų imuninė sistema yra labai silpna.

Sepsis ir nėštumas.Retai, tačiau besilaukiančioms moterims gali išsivystyti septinės būsenos.Dažniausia priežastis- šlapimo takai, kuomet vaisius užspaudžia šlapimtakius,  sutrinka šlapimo nutekėjimas ir vystosi inkstų geldelių uždegimai,tulžies latakų uždegimai, ar infekcija makštyje.Pavojingi pogimdyviniai sepsiai, kai infekcija patenka gimdymo metu ar dėl pieno sąstovio krūtyse vystosi pūlingi krūtų uždegimai-mastitai. 

Hospitalinė infekcija (MRSA sepsis) MRSA infekcija- meticilinui atspari stafilokokinė infekcija yra ligoninėje įgyta infekcija.Šioms infekcijoms yra priskiriamos visos infekcijos,kurių pacientas neturėjo atvykdamas į ligoninę.Hospitalinių infekcijų paplitimas priklauso nuo daugelio veiksnių:gydymo ligoninėje trukmės ,imuninės ligonio būklės, invazinių procedūrų skaičiaus ir pobūdžio,hospitalinės higienos ligoninėje, mikroorganizmų atsparumo antibiotikams. Ligoninėse infekcijos gali būti perduotos nuo personalo pacientui, nuo vieno paciento kitam pacientui ir nuo paciento -personalui per rankas, medicinos prietaisus, aplinką.

Septinis šokas- tai kompleksas pažeidimų, kurį sukelia gausi bakterijų ir audinių toksinų bei biologiškai aktyvių medžigų patekimas į kraują.Septinio šoko metu sutrinka širdies veikla,vystosi kvėpavimo nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai, sutrinka krešumo sistema, dėl ko atsiranda masyvios kraujosrūvos .Tai ypatingai "sunkūs" pacientai ,gydomi inensyvios terapijos skyriuose.

Sepsio gydymas.Sepsis yra viso organizmo atsakas į bakterijas ir jų toksinus.Visi bijome susirgti vėžiu ,infarktu ,insultu. Kai žmogų ištinka sepsis, jo būklė blogėja labai greitai, pažeidžiamos visos organizmo sistemos. Patys pirmieji sepsio požymiai nelabai kuo skiriasi nuo gripo ar kitos infekcijos: krečia šaltis,pakyla temperatūra, pacientas vemia, skauda galvą  ir ypatingai  raumenis. Jei prieš tai buvo diagnozuota bet kokia infekcija- plaučių, šlapimo takų, pilvo organų,  patyrėte traumą  ar susižeidėte, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Kuo anksčiau kreipiamasi ir  pradedama gydyti ,tuo didesbė tikimybė ,kad sepsį pavyks įveikti.Gydymas labai sudėtingas, dėl kraujo mikrocirkuliacijos sutrikimų gali vystytis galūnių gangrenos, dėl ko tenka amputuoti galūnes,dėl intoksikacijos pacientai panyra į komą, arba sukeliama dirbtina koma,kad ligonis  nejaustų skausmų ir būtų pakankamai aprūpintas deguonimi .Dažniausiai pacientai miršta ne  dėl pačios infekcijos ,o nuo jos padarytos žalos įvairiems organams

Pagal

paruošė Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt

"Karščio pylimas",arba karščio bangos yra vienas nemaloniausių simptomų lydinčių moterį premenopauzės ir menopauzės metu. Menopauzė-graikiškai reiškia "etapą". Tai nemalonus gyvenimo tarpsnis moteriai.  Silpnėjant moteriškų lytinių hormonų gamybai moters organizme persitvarko visų  organų veikla. Pasireiškia menopauzei būdingi simptomai: karščio pylimas(KP), gausus prakaitavimas,  blogėja širdies veikla, retėja ir silpnėja kaulai- vystosi osteoporozė. Atsiranda nerimas dėl artėjančios senatvės, baimė susirgti sunkiomis ligomis ir pasidaryti našta savo artimiesiems. Tai negrįžtamas procesas, palengva gilėjantis ir sukeliantis didelius pokyčius moters organizme. Tai metas, kuomet paimta  viskas  ką Motina Gamta davė, o Tėvas Laikas palengva atima viską:grožį,jaunystę,sveikatą… 

Menopauzė sunki dar ir todėl, kad paūmėja visos turėtos chroninės ligos tokios  kaip cukraligė, hipertonija, sąnarių ligos, su amžiumi didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Manoma, kad menopauzės amžius yra paveldimas, dukrai jis prasideda panašiu laiku kaip ir mamai ir močiutei. Beje,  rūkančioms menopauzė prasideda keliais metais anksčiau.

Skiriami trys periodai: premenopauzė, menopauzė ir postmenopauzė. Kiekvienas periodas dėl hormonų persitvarkymo yra sunkus moteriai, tačiau patys sunkiausi- premenopauzė ir menopauzė. Postmenopauzėje paūmėja ir sunkėja buvusios chroninės ligos, dėl amžiaus ir moteriškų hormonų trūkumo randasi  naujos ligos. Neretai vyresnio amžiaus moteris lieka vieniša, todėl prie fizinių ligų prisideda ir psichologiniai negalavimai – depresija, nerimas , liūdesys.

Pagrindiniai premenopauzės ir menopauzės simptomai :

1.Nereguliarios menstruacijos iki visiško jų pasibaigimo.(Paprastai praėjus metams po mėnesinių baigties jau yra menopauzė, pereinanti į postmenopauzę, kuri tęsis iki gyvenimo pabaigos). Nereikia pamiršti, kad premenopauzėje, esant nereguliarioms menstruacijoms, ovuliacija vyksta, todėl pastojimo galimybė išlieka ir nėštumo reikia saugotis.

2.Karščio pylimai (KP) arba karščio bangos: staiga parausta veido, kaklo oda, išpila šaltas prakaitas. Moteriai tai  yra labai nepatogu ir nemalonu. KP atsiranda dėl kintančios moteriško hormono- estrogeno koncentracijos kraujyje, kuri sutrikdo šilumos reguliacijos procesus moters organizme. KP moteris vargina nevienodai- vienas naktį, kitas dieną. Šis nemalonus periodas tęsiasi  skirtingai kiekvienai moteriai, tačiau vidutiniškai užtrunka iki 2-3-jų metų.

3.KP gali sustiprėti nešiojant aptemptus rūbus, susijaudinus ,išgėrus alkoholio, stiprios kavos ar suvalgius aštraus maisto.

3.Kartu su KP atsiranda ir psichologiniai  simptomai : prislėgta nuotaika, depresija, dirglumas, nemiga  arba mieguistumas, energijos trūkumas. Dažnai, nežinant ir neįvertinant sudėtingų procesų vykstančių moters organizme, išgirstamas pašaipus mestelėjimas "klimakterinė moteris ".

4.Mažėjant moteriškojo hormono estrogeno plonėja oda,  odos paviršiuje formuojasi  rudos, šiurkščios  pigmentinės  dėmės- keratomos (prancūzų šmaikščiai pavadintomis kapinių gėlėmis).Oda sausėja,raukšlėjasi. Dar  juokaujama-moters veidas tampa jos biografija. Pradeda didėti svoris.  Visi šie procesai palengva progresuoja. Tiesa, svorį galima reguliuoti ir nekaltinti hormonų: prasidėjus menopauzei reikėtų atsisakyti riebaus, kaloringo maisto,valgyti daugiau vaisių, daržovių, žuvies. Neužmiršti fizinio aktyvumo: pagal galimybes ir pomėgius vaikščioti, važinėti dviračiu, plaukioti. Gera fizinė terapija yra darbas sode ar darže.

Menopauzės simtomai tęsiasi iki 4-5 metų. Su amžiumi vykę audringi hormonų pokyčiai (tai prilyginama hormonų audroms vykusioms jaunystėje, tik šiuo atveju visa tai vyksta atvirkštine linkme) rimsta, moteriškus hormonus pakeičia kiti.  Jaunystės jie jau nebegrąžina ir moteris pereina į postmenopauzę. Kokiu greičiu senstama - daug priklauso nuo moters intelekto,  jos užimtumo, interesų, nuo sugebėjimo priimti senatvę ir ją lydinčias negalias kaip neišvengiamybę. Senatvėje atsiranda daug grėsmių: dėl kaulų retėjimo dažnėja kaulų  lūžiai, dėl arterijų sklerozės blogėja širdies ir smegenų kraujotaka, vystosi išeminės širdies ligos,insultai, o vyresniame amžiuje netgi   silpnaprotystė ar Alzheimerio liga.

Ar galimi "karščio pylimai", gausus prakaitavimas po 60-70-ties ir daugiau metų?

Taip, galimi. Bet priežastis jau kita.Tai somatoforminis sutrikimas,seniau vadintas vegetodistonija. Somatinė (vegetacinė) autonominė disfunkcija yra (SVD) lėtinė liga, trunkanti daugelį metų. Jai būdingi įvairūs negalavimai, kurių negalima susieti su objektyviais pakitimais organizme. Tyrimų rezultatai dažniausiai būna normalūs ir nepaaiškina esančių simptomų, dažnai būdingų ne vienai ligai. Tai kelia nerimą ir savo ruožtu dar labiau pablogina paciento būklę. Šis sutrikimas vargina daugelį žmonių, bet dažniau ši būsena vargina vidutinio ir  vyresnio amžiaus  moteris. Dažniausi nusiskundimai sergant somatoformine disfunkcija (SVD) : krūtų,  nugaros ar sąnarių skausmai, pilvo spazmai, padidintas  prakaitavimas, kuris primena   menopauzės “karščio pylimus”.  Somatoforminis sutrikimas gali būti pykinimo, vėmimo, pilvo pūtimo, viduriavimo ar kokio nors maisto netoleravimo priežastis. Negalavimo priežastys  nėra žinomos.  Atliekant įprastus klinikinius, instrumentinius tyrimus juose ryškesnės patologijos nerandama.  Daugeliu atvejų gydymas yra psichoterapinio pobūdžio, kartais skiriama medikamentų. Somatoforminis sutrikimas yra lėtinė liga (ar būsena?). Visgi medicinoje daug netikėtumų. SVD diagnozę galima rašyti tik pilnai ištyrus ir tyrimuose neradus pakitimų. Šiems pacientams,lygiai kaip ir visiems,  privalomos profilaktinės patikros programos .

Ar gydomi premenopauzės,menopauzės simptomai ? Kuomet negalima pašalinti nepageidaujamus reiškinius sukėlusios priežasties- lieka tik mažinti moterį varginančius simptomus: karščio pylimai mažinami raminančiais, vitaminais,  tinka įvairios žolių arbatos ir žoliniai vaistai. Paūmėjusios chroninės ligos gydomos taip pat, kaip ir buvo gydytos, tik neretai didinamos naudojamų  vaistų dozės. Dėl išretėjusių kaulų- būtini kalcio preparatai. Gerai ištyrus moterį (ypatingai krūtis)  galima pakaitinė hormonų terapija (PHT),tačiau šį gydymą  skiria  tik  specialistas-ginekologas.

Ne viską galima išgydyti vaistais.Yra būsenos, ar periodai- premenopauzė, menopauzė kurias reikia tiesiog išgyventi. Taip, kaip išgyvenome nėštumus, gimdymus, vaikų auginimus. Yra dalykų, kurie nesikeičia ir nepriklauso nuo mūsų. Suprantant tuos procesus, kurie vyksta keičiantis moters amžiui, išgyventi tą nemalonų ir sudėtingą  etapą yra žymiai lengviau.Tai ne beviltiška liga, o gyvenimo tarpsnis,kuris laukia kiekvienos moters. Kaip šį tarpsnį pragyvensime priklauso tik nuo mūsų pačių- ar pasiduosime pykčiui, nevilčiai, vienatvei ir vienišumui, ar stengsimės rasti sau malonių užsiėmimų,bendravimų,veiklų.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

~~MAMOGRAFIJA-
svarbus krūties vėžio diagnostikos metodas

Krūties vėžys – dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga,  kuria susirgti gali kiekviena moteris. Nors ligos priežastys nežinomos ir  nėra efektingo šios ligos gydymo, medikai siūlo išeitį – ankstyvą krūties vėžio  diagnostiką. Kol vėžys yra nedidelis, mažesnė tikimybė, kad ligos ląstelės išplitusios visame organizme ir palietusios gyvybiškai svarbius organus. Pradinių stadijų krūties vėžio gydymas yra lengvesnis ir yra didesnė pasveikimo tikimybė.
   Ankstyvai krūties vėžio diagnostikai yra patikimas tyrimas- mamografija.Tai krūties tyrimas rentgenu: specialiu rentgeno aparatu atliekama krūties nuotrauka – mamogama. Šiuo tyrimu diagnozuojami ne tik piktybinai krūties navikai, bet ir gėrybiniai – cistos, įvairios krūties liaukinio audinio ligos. Tyrimas yra labai jautrus, juo įmanoma aptikti navikus 3-5 mm dydžio.
 Mamogramas rekomenduojama atlikti moterims po 50 metų – kadangi krūties vėžys  dažnėja su amžiumi, be to jaunų moterų krūties audinys tankus ir papildomai  atsiradę  krūtyse dariniai mamogramoje gali būti blogai matomi.Jei mamogramoje randami neaiškūs pakitimai – tyrimas papildomas echoskopija (tyrimas ultragarsu). Menstruojančioms moterims tyrimą reikėtų atlikti praėjus savaitei po menstruacijų, kuomet krūtis yra „ramybės būsenoje“, menstruacijų metu krūtys yra paburkusios ir skauda, o tyrimo metu dar paspaudžiamos – tai gali būti skausminga ir nemalonu. Tyrimo dieną nenaudoti dezodorantų, nes mamogramoje dezodoranto lašeliai duoda papildomus šešėlius. Moterys bijo, kad tyrimo metu apšvitinama krūtinės ląsta, organizmas gauna didelį kiekį spindulių. Tai netiesa. Gaunamų spindulių dozė yra nežymi ir nežalinga, tik mamogramos neatliekamos neščioms moterims.
Profilaktinę mamogramą rekomenduojama atlikti kas dveji metai.
  Šiuo metu Lietuvoje vykdoma atrankinė moterų sveikatos patikros dėl krūties vėžio programa ir pagrindinis šios patikros tyrimo metodas  yra mamografija. Moterų sveikatos patikros programų efektyvumas yra įrodytas įvairiose šalyse (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt). Vykdant šias programas, mirtingumą nuo krūties vėžio pavyko sumažinti 30%.
  Tai negi lietuvės blogesnės? Pasitikrinti krūtis turėtų būti kaip asmens higienos elementas. Tik visuomet  reikia atminti, kad tyrimas nuo ligos neapsaugo – kartais net ir po neseniai atlikto tyrimo gali atsirasti pakitimai krūtyse, todėl visuomet reikia atidžiai stebėti savo krūtis, būtina krūtų savikontrolė, apie kurią rašiau ankstesniame straipsnyje.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
 

~~Šiandien Lietuvoje tikriausiai nerastumėme moters, kuriai frazė „krūties vėžys“ būtų svetima, tikriausiai nerastumėme moters, kurios artimųjų rate nėra sergančių ar sirgusių šia liga, galų gale kiekviena moteris virpteli pajutusi kažką neįprasto,skausmingo savo krūtyse. Be abejo, krūties vėžys dažnėja, vis daugiau moterų, pasirengusios jos tam ar ne – priverstos su šia liga susidurti. Nors pastarųjų metų krūties vėžio diagnostikos ir gydymo pasiekimai tikrai dideli, daliai moterų, deja, padėti galima nedaug. Kol dar nežinome tikrųjų priežasčių, sukeliančių šią ligą, kol dar ne visoms moterims gydymas yra veiksmingas, labai dažnai atsiranda nusivylimas, nepasitenkinimas, liga apipinama tikrovę neatitinkančiais teiginiais, pasitelkiama karo metaforų kalba – kova, mūšis, nepasiduoti, nugalėti. Kaip galima kariauti su pačia savimi?  Todėl manau, kad turėtų būti įdomi šios ligos interpretacija – tarp mitų ir tikrovės
Mitas: jei šeimoje nebuvo sirgusių krūties vėžiu, tikimybės susirgti nėra.
Tikrovė: krūties vėžiu gali sirgti bet kuri moteris, vien tai, kad esi moteris – jau esi rizikos grupėje.
Mitas: daug gimdžiusios moterys neserga  krūties vėžiu.
Tikrovė: serga, tačiau rečiau negu visai negimdžiusios ar mažai gimdžiusios.
Mitas: vyrai neserga krūties vėžiu.
Tikrovė: vyrai, kaip ir moterys, serga krūties vėžiu, tik žymiai rečiau.
Mitas: krūties vėžys sparčiai jaunėja.
Tikrovė: jauname amžiuje ši liga reta. Išskiriami du pagrindiniai susirgimo periodai: ankstyvasis 50-55 m. ir taip vadinamas vėlyvasis – 65 ir vyresnės moterys, kas aštunta moteris iki 85m. turi galimybę susirgti krūties vėžiu.
Mitas: krūties vėžiui atsirasti įtakos turi krūties traumos.
Tikrovė: krūtų sumušimai, suspaudimai neturi įtakos vėžio atsiradimui. Jei tai būtų tiesa – tarp sportininkių, kai kurių fizinio darbo darbininkių būtų stebima šios ligos epidemija.Į sumuštą, skaudamą krūtį atkreipiamas dėmesys ir pračiuopiamas mazgas, kuris matomai jau buvo krūtyje.
Mitas: jeigu neskauda  -vėžio nėra.
Tikrovė: I-II st.krūties vėžys neskauda, skausmas atsiranda vėlesnėse stadijose.
Mitas: jei nėra konkretaus mazgo krūtyje – vėžio nėra.
Tikrovė: yra tam tikros krūties vėžio rūšys, kurios pasireiškia krūties patinimu, išskyromis iš spenelio, spenelio fiksacija be atskiro mazgo.
Mitas: mamograma  įvairios patikros apsaugo nuo krūties vėžio.
Tikrovė: joks profilaktinis patikrinimas, mamograma nuo krūties vėžio neapsaugo, tik padeda išaiskinti ligą jos ankstyvoje stadijoje, kuomet navikai yra labai maži ir pirštais neapčiuopiami. Todėl moterys, net ir atlikusios profilaktinius patikrinimus, turi nuolat stebėti savo krūtis.
Mitas: krūties vėžį galima išgydyti dietomis, badu.
Tikrovė: dažnai krūties vėžys siejamas su mitybos ypatumais – riebiu maistu, alkoholiu, kuris, kaip manoma, veikia netiesiogiai į moteriškų hormonų gamybą organizme, todėl besigydančioms moterims siūlomos dietos be riebalų, turinčios daug daržovių, vaisių. Norisi tikėti, kad tokios dietos yra naudingos ir galimos  tik  šalia įprastinio gydymo, o badavimas nesuderinamas  su jokiu gydymu, priešingai, jis, susilpnindamas  organizmo imuninę sistemą, tik padeda ligai išbujoti.
Mitas: krūties vėžio gydyme chemoterapija nėra būtina, nes ji nualina organizmą, dėl ko liga ilgainiui atsinaujina ar išplinta.
Tikrovė: nors populiarioji medicininė literatūra apie chemoterapiją skelbia daug prieštaringų dalykų, onkologams šio gydymo nauda nekelia abejonių, nes chemoterapija yra pagrindinė krūties vėžio gydymo priemonė. Tačiau reikia žinoti, kad kol kas dėl nesuprantamų priežasčių vaistai pradeda neveikti ligos, ji plinta nepriklausomai nuo mūsų norų ir mūsų pastangų ją sustabdyti.
Mitas: ligos eigą galima prognozuoti, ją galima kontroliuoti.
Tikrovė: ilgai buvo manoma, kad krūties vėžio prognozė priklauso nuo naviko dydžio, naviko augimo tipo, jo piktybiškumo. Tačiau turime pripažinti, kad liga dažnai progresuoja netvarkingai ir neatsižvelgdama į esamus kriterijus – pvz.: mažas navikas krūtyje diagnozės nustatymo metu jau gali būti išplitęs į kitus organus, tuo tarpu kitai moteriai didesnis navikas ilgai lieka lokalizuotas ir neplinta. Ligos kontrolė imanoma hormoniniais vaistais, jeigu moters navikas yra jautrus šiems vaistams, tačiau kiekviena susirgusi moteris turi susitaikyti su nežinia, kadangi vėžys – tiek krūties, tiek kitų organų – yra tokia sritis, kur mes, medikai  paprasčiausiai neturime atsakymų į visus klausimus.

Leonarda Šarakauskienė:info@sarakauskiene.lt
 
 

Gydymas spinduliais arba švitinimas, tai gydymas, kai vėžio ląstelių augimas ir dauginimasis stabdomas didelę radioaktyvią energiją turinčiais spinduliais. Jos tikslas sunaikinti arba sumažinti naviką, pašalinti likusias menamas vėžines ląsteles po chirurginės operacijos. Spindulinis gydymas kai kurias auglių formas – kaip odos, gimdos kaklelio, prostatos, gerklų,  pilnai išgydo ir savo efektyvumu bei gydymo rezultatas  tolygus operacijai , tačiau mažiau pavojingas gyvybei. Nors švitinant pacientas gauna keliasdešimt  kartų didesnes spindulių dozes nei atliekant rengeno nuotraukas, tačiau jis "neužteršiamas " radioaktyvumu, jis nekelia grėsmės savo artimiesiems, gali gyventi normalų kasdieninį gyvenimą.

Yra du spinduliavimo būdai: išorinis ir intraertminis. Intraertminio spinduliavimo metu radioaktyvūs šaltiniai įvedami į kūno audinius – makštį, prostatą, burnos ertmę, šlapimo pūslę ir kt. Įvesti radioaktyvūs šaltiniai paliekami nuo kelių valandų iki kelių dienų, todėl pacientas turi būti ligoninėje tol, kol iš jo kūno bus pašalinta radioaktyvi medžiaga.

Radioaktyvūs spinduliai veikia visus audinius ir ląsteles, esančias švitinimo zonoje, nesvarbu ar jos vėžinės ar sveikos. Švitinimo eigoje atsiranda audinių pokyčiai įvardinami kaip spindulinė reakcija. Švitinimo pasėkoje žuvusias sveikas ląsteles pakeičia naujos sveikos ląstelės, o žuvusių vėžinių ląstelių vietoje susiformuoja randinis audinys. Švitinimo sukeltos reakcijos nepavojingos gyvybei ir po kurio laiko  praeina.

Spindulinės reakcijos yra vietinės ir bendrinės.Kadangi spinduliavimas veikia greitai augančias, besidauginančias ląsteles į švitinimą reaguoja ir sveikos nuolat atsinaujinančios ląstelės – tai kaulų čiulpų,skrandžio, burnos gleivinės ir kt.organų ląstelės, todėl dažniausios reakcijos būna laikinai sutrikus šių organų veiklai. Dėl kaulų čiulpų funkcijos sutrikimų vystosi mažakraujystė, gali sumažėti leukocitų bei trombocitų kiekis kraujyje, atsiranda virškinimo sutrikimai – apetito stoka, pykinimas,vėmimas, burnos sausumas, pasikeičia skonis. Gali atsirasti bendras silpnumas, mieguistumas, nuovargis, padidėjęs dirglumas. Šie bendrieji simptomai gali atsirasti švitinant bet kurią kūno vietą, jų stiprumas priklauso nuo spindulių dozės, švitinamo organo. Paprastai visi šie nepageidaujami simptomai baigus gydymą išnyksta, jei reakcijos švitinimo metu būna labai stiprios- gydymas nutraukiamas arba daromos kelių dienų pertraukos. Vietinės reakcijos kaip odos ar aplinkinių audinių paraudimas baigus gydymą praeina savaime.

Kaip sumažinti spindulinės reakcijos poveikį? Būtina racionali dienotvarkė: ilsėtis kiek norisi, taip išsaugojama energija ir jėgos. Valgyti 5-6 kartus per dieną po nedidelį maisto kiekį. Mažiau valgyti saldaus, riebaus, daug krakmolo turinčio maisto, valgyti daug daržovių ir vaisių. Gerti daug skysčių – geriausiai tinka šviežios sultys, mineralinis vanduo. Atsiradus viduriavimui – vietoj įprastinio maisto valgyti varškės sūrį, obuolių tyres, ryžius ir bananus kol viduriavimas baigsis. Odos reakcijos: švitinimo laukų vietose oda pradeda pleiskanoti, parausta, išsausėja. Šie reiškiniai atsiranda antrą-trečią švitinimo savaitę, stiprėja iki švitinimo pabaigos ir išnyksta po 2-3-jų savaičių baigus gydymą. Kaip prižiūrėti spinduliuojamą odą? Kadangi švitinimo zonų atsparumas karščiui ar šalčiui labai sumažėja  reikėtų vengti išorinių fizinių dirgiklių, saugoti odą nuo įbrėžimų, sumušimų. Praustis ir maudytis šiltu vandeniu, patartina po dušu, naudoti vaikišką muilą. Rankšluosčiai turi būti minkšti, švelnūs, šluostantis netrinti kūno, o sugerti drėgmę lengvais rankšluosčio paspaudimais. Visą švitinimo kursą reikėtų nešioti laisvus, neaptemptus rūbus, sintetiniai audiniai  neturi liesti švitinimo zonos, nenešioti veržiančių diržų, liemenukų, petnešų. Švitinimo laikotarpiu ir jį baigus vengti deginimosi saulėje, vengti tiesioginių saulės spindulių, švitinimo laukų odą pridengti rūbais, skarele ar skrybėle.

Nepaisant gydymo eigoje atsirandančių nepageidaujamų spindulinės reakcijos simptomų, gydymas spinduliais kartu su chirurgija bei chemoterapija sudaro vieningą vėžio gydymo sistemą. Spindulių sukeltų komplikacijų gydymas yra gana svarbi onkologinės ligos gydymo problema. Dėl informacijos apie spindulinio gydymo sukeliamas pašalines reakcijas stokos, ligoniai dažnai nekreipia dėmesio į atsiradusius pradinius intoksikacijos simptomus  nevykdo  gydytojų nurodymų. Besigydantys turi žinoti, kad visuomet lengviau taikyti profilaktines priemones padedančias išvengti arba sumažinti šalutinius reiškinius, nei vėliau juos gydyti.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt