GYDYMO METODAI
ENZIMŲ VIETA ONKOLOGINIŲ LIGŲ GYDYME
Kas yra tie enzimai arba fermentai ? Enzimai {gr. žodis-en-viduje zimes-mielės=enzimas} arba fermentai, yra baltyminės medžiagos, kurios reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, juos greitina, dalyvauja organizmui gyvybiškai svarbių medžiagų kūrime, neutralizuoja toksines medžiagas atsiradusias įvairių organizme vykstančių procesų eigoje, saugo nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio (tai kenksmingi medžiagų irimo produktai atsirandantys organizme), stiprina imuninę sistemą.
Fermentų egzistavimas buvo žinomas jau gilioje senovėje: buvo žinoma, kaip rūgstant uogoms ar miežiams pasigaminti vyną ar alų, kaip pasigaminti duonos raugą, rauginant pieną pasigaminti sūrius, konservuoti daržoves. Didelį postūmį tyrinėjant fermentus padarė amerikiečių mokslininkų J.B. Summer ir J. H. Nortrop darbai, už kuriuos 1946m. jiems suteikta Nobelio premija. Fermentų tyrinėjimai vyko intesyviai, ieškant galimybių pritaikyti jų naudingąsias savybes pacientų gydymui. 20a. viduryje prof. M. Wolf ir H. Benitez pavyko sukurti fermentų mišinius , kuriuos jie pavadino savo pavardžių pirmaisiais skiemenimis WOBE enzimais. Vėliau sintezuotas vaistas WOBE MUGOS E . Tai kompleksinis vaistas, savo sudėtyje turintis gyvulinės ir augalinės kilmės fermentų. Vėlesni mokslininkai, atlikdami studijas su pacientais, nustatė, kad WOBE MUGOS E skiriamas kartu su chemoterapija sumažina jos šalutinius poveikius, didina jautrumą chemoterapijai. Naudojant šį vaistą išvengiama arba sumažėja vėlesnės gydymo komplikacijos, sumažėja skausmą mažinančių ir vėmimą slopinančių vaistų poreikis. Pastebėta, kad naudojant enzimų terapiją kaip pagalbinį gydymą, sustipėja organzimo imunitetas, pacientai yra atsparesni infekcijoms, nesuaktyvėja buvusios chroninės ligos.
Onkologinė liga bei jos gydymas (chemoterapija, operacija, spindulinis gydymas ) paveikia daugelį žmogaus gyvenimo aspektų: fizinę sveikatą, darbingumą, šeimyninį gyvenimą bei psichologinę savijautą. Keletą metų trunkantis gydymas, baimė dėl ligos atkryčio, nuolatinis lėtinis ir intesyvus stresas silpnina organizmo imuninę sistemą. Vėžio gydymo metu pasireiškia didelis nuovargis, kuris vargina beveik 90% visų pacientų, o 25% pacientų net ir po gydymo nuovargis išlieka ilgam. Pagrindiniai veiksniai lemiantys nuovargį yra pats vėžys, skausmas, miego sutrikimai, mažakraujystė ir miglota nežinomybė- kas bus toliau. Sergančiojo kraujyje pagausėja medžiagų irimo produktų – laisvųjų radikalų, kuriuos nusilpęs organizmas nepajėgus suardyti, nors visos ląstelės turi gynybos nuo laisvųjų radikalų sistemą.
Laisvuosius radikalus naikina antioksidantai, kurių išoriškai gauname su daržovėmis, pilno gūdo produktais , riešutais, net šokoladu.Naujosios technologijos suteikė galimybę tyrinėti fermentų įsisisavinimą , jų poveikį skaidant laisvuosius radikalus. Remiantis šiandien turimais moksliniais duomenimis galima konstatuoti, kad papildomas gydymas WOBE MUGOS E turi šių privalumų :
- stabilizuoja ir stiprina imuninę sistemą
- sumažina šalutinį chemopreparatų poveikį
- sumažina ligos atsparumą chemopreparatams
- sumažina šalutinį spindulinės terapijos poveikį .
Enzimas WOBE MUGOS E yra medikamentis, receptinis vaistas (ne maisto papildas), kuris turėtų būti naudojamas prieš chemoterapiją, tarpuose tarp chemoterapijos, spindulinės terapijos metu. Mokslinėmis studijomis įrodyta, kad jis sumažina neigiamą chemoterapijos ar spindulinės terapijos poveikį ir pagerina bendrą paciento savijautą, netgi sumažina ligos atkryčio ar metastazavimo galimybę. WOBE MUGOS E patartina naudoti ir natūralios imunosupresijos laikotarpiu- pavasarį ir rudenį, kuomet keičiantis orams yra tikimybė susirgti uždegiminėmis ligomis ir chroninių ligų paūmėjimui.
Vaistą rekomenduojama gerti po dvi tabletes 3x dienoje prieš valgį, užgeriant stikline vandens.
Galimas šalutinis poveikis :pradėjus gerti tabletes dažniausiai pasikeičia išmatų konsistencija ir kvapas-tai įvyksta dėl suaktyvėjusių įrimo produkrų pašalinimo. Kadang WOBE MUGOS E neaktyvuojamas kepenyse, jis nepavojingas pacientams su kepenų funkcijos sutrikimu.
Leonarda Šarakauskienė info@sarakauskiene.lt
P.S. Visas straipsnis spausdintas žurnale "Onkologija" nr. 2 (21)2017m. L. Š.
KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ PERSODINIMAS–KADA TAI ATLIEKAMA ?
Kamieninių ląstelių transplantacija yra procedūra, skirta organizmo kraujodaros ląstelių atkūrimui, kuomet kraujodaros ląstelės suserga onkologine liga- tai leukozė, kai kurios limfomų formos, taipogi taikant dideles chemoterapinių vaistų dozes kuomet "išsenka" kaulų čiulpai ir organizmas nepajėgia jų atstatyti. Kamieninių ląstelių šaltiniai yra keli: kaulų čiulpai, periferinis kraujas, virkštelės kraujas. Priklausomai nuo to, iš kurio šaltinio imamos kamieninės ląstelės transplantacija , atitinkamai vadinama: kaulų čiulpų, periferinio kraujo, kamieninių ląstelių, virkštelės kraujo (ši rūšis Lietuvoje dar neatliekama ) .Kaulų čiulpų transplantacijai gali būti panaudojamos paciento organizmo ląstelės (paimtos iš paciento) prieš numatomą chemoterapiją. Tai vadinama autologine, arba donoro ląstelės- alogeninė transplantacija .
.Ląstelės iš donoro kaulų čiulpų imamos bendrinėje nejautroje , iš klubakaulio ištraukiant apie 750-1500 ml. kraujo kartu su kaulų čiulpais.Tačiau pastaruoju metu šis metodas naudojamas vis rečiau. Dažniau .kamieninės ląstelės imamos iš periferinio kraujo, kuomet per į veną įvestą kateterį specialaus aparato pagalba atskiriamos kamieninės ląstelės, o likęs kraujas per kitą kateterį gražinamas donorui. Šis procesas vadinamas afereze. Kadangi periferiniame kraujyje kamieninių ląstelių yra mažai, prieš procedūrą donorui skiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, skatinančios kamieninių ląstelių augimą ir išmetimą į kraują.
Geriausi rezultatai po kamieninių ląstelių persodinimo yra persodinant giminingo donoro (brolio, sesers, giminaičių) ląsteles. Negiminingo donoro paiešką ir norinčius tapti negiminingais kaulų čiulpų donorais vykdo Lietuvos nacionalinis kaulų čiulpų donorų registras. Registras atlieka kaulų čiulpų donorų paiešką tiek Lietuvos ,tiek užsienio šalių piliečiams. Pasaulio negiminingų donorų registre yra daugiau kaip 20 milijonų potencialių donorų.
Kamieninių ląstelių transplantacija gydomos tik kai kurios piktybinės kraujo ligos bei po didelių chemoterapijos dozių nualinus kaulų čiulpus ir visuomet šia procedūra siekiama pilno pasveikimo nors tai pavyksta ne visiems. Tačiau net ir paciento būklės pagerėjimas, gyvenimo trukmės prailginimas ar gyvenimo kokybės pagerinimas yra didelė sėkmė. .Po transplantacijos dar ilgą laiką reikia naudoti imuninę sistemą slopinančius vaistus ,kad organizmas nepradėtų naikinti svetimų ląstelių, tokie pacientai labai neatsparūs infekcijoms, todėl po transplantacijos kurį laiką guli izoliuotose palatose .Pavojingos grybelinės infekcijos, ankstyvame periode galimas inkstų ar kepenų pažeidimas, gali sutrikti kraujo krešėjimas ir įvykti daug kitų sudėtingų komplikacijų. Laiku pastebėtos komplikacijos sėkmingai gydomos, todėl pacientai griežtai turi laikytis gydytojų nurodymų, negali savavališkai nutraukti jiems skirtų vaistų ar praleisti tyrimams paskirtų datų.
Sveikstama po kamieninių ląstelių transplantacijų nevienodai: tai priklauso nuo paciento pagrindinės ligos, jo organizmo imuninės būklės, organizmo atsako į transplantaciją. Didelis dėmesys skiriamas paciento stebėsenai, todėl tokie pacientau turi būti pasiruošę dažniems kraujo tyrimams, kaulų čiulpų punkcijoms, kurios atliekamos kaulų čiulpų funkcijos įvertinimui bei ligos atsinaujinimo požymiams pastebėti.
Nors donorystė nėra tokia pavojinga ir neturi tiek komplikacjų kaip pats kaulų čiulpų persodinimas, tačiau ir kaulų čiulpų donorams reikia tam tikro periodo, jų būklės atsistatymui. Visų pirma, jei kamieninės ląstelės imamos iš periferinio kraujo aferezės metodu, donoras kelias dienas turi gerti kraujodarą stimuliuojančius vaistus, kurie sukelia pašalinį poveikį. Jei imama iš kaulų čiulpų- donoras apie mėnesį jaučia skausmus dubens kauluose,šlaunyje. Kaulų čiulpų ląstelės atsistato per 4-6 savaites,todėl šiuo laikotarpiu donoras irgi tampa neatsparus infekcijoms Retai ,tačiau procedūros metu gali patekti infekcija ar įvykti bendrinės anestezijos komplikacijos.
Kaip matote,kaulų čiulpų ar periferinio kraujo kamieninių ląstelių donorystė nėra tokia lengva palyginus su kraujo donoryste. Kasdieniniame gyvenime apie tai susimąstome retai ,retai pagalvojame apie tuos negiminingus donorus, kurie, prieš aukojant savo kamienines ląsteles, turi gerti biologinius vaistus, po kaulų čiulpų paėmimo kęsti kojos ir dubens kaulų skausmus, jausti bendrą silnpumą ir nuovargį .Bet tai yra žmonės, neieškantys laimės pasaulyje , o tiesiog ją duodantys susirgusiems , kuriems kamieninių ląstelių transplantacija yra viena iš galimybių pasveikti , prailginti gyvenimą arba tiesiog prabusti gyvenimui. Tai yra tiek daug sunkiai sergančiam.
Pagal WebMD tinklalapį paruošė
Leonarda Šarakauskienė :sarakauskiene@info.lt
Neišvengę ligos,nevenkime gydymo
Ar galima išvengti ligos? Profilaktika – tai apsisaugojimas nuo ligos. Laiku ir veiksmingai gydant ikinavikines ligas galima tik sumažinti galimybę susirgti vėžiu. Tabako rūkymas-dingstis plaučių, šlapimo pūslės vėžiui atsirasti. Tad ar verta rūkyti? Jei moteris reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir stropiai gydytųsi gimdos kaklelio įplyšimus, įvairias kiaušidžių ligas, sumažintų vėžio išsivystymo galimybę šiuose organuose. Pastaruoju metu skiepai nuo papilomos viruso mažina galimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Sumažėtų rizika moterims susirgti krūties vėžiu, jei jos vengtų abortų, gimdytų, žindytų kūdikį krūtimi, o pastebėjusios atsiradusius pakitimus krūtyse iškart kreiptųsi į gydytoją ir vykdytų jo nurodymus. Laikydamiesi odos higienos taisyklių, šalindami nuolatinio dirginimo priežastis, o taip pat gydydami ikivėžines ligas, daugeliu atvejų galėtume išvengti odos vėžio.
Koks gydymo būdas geriausias?
Kuomet kalbame apie gydymą, ligą turime suvokti kaip organizmo visumą. Daugelis susirgusiųjų vėžiu atsiduria tarp dviejų blogybių: iš vienos pusės baisi liga, iš kitos-sudėtingas gydymas. Ligonis iš šių dviejų blogybių turi pasirinkti vieną. Kuri mažesnė? Blogybė – tai vėžys. Visuomet iškyla vėžio metastazių pavojus, todėl vieno gydymo būdo, tarkim, operacijos nepakanka. Štai kodėl chirurginį gydymą turime pildyti chemoterapija, spinduliniu gydymu, hormonoterapija. Išimtinais atvejais, kai navikas mažas ir nėra metastazių grėsmės, galima apsiriboti vienu – chirurginiu ar spinduliniu gydymo metodu. Kartais kompleksinis gydymas netaikomas dėl sunkių gretutinių ligų, kartais patys pacientai atsisako bijodami komplikacijų ir gydymo pasekmių – plaukų nuslinkimo, pykinimo ir vėmimo. Bijo, kad ilgas ir varginantis gydymas sunaikins juos kaip asmenybę. Onkologinės ligos gydymas yra sunkus ir sudėtingas, kaip ir pati liga. Bet reikia suprasti, kad tuos skausmingus bei sunkius potyrius renkatės ne tam, kad nubaustumėte save, o tam, kad pasveiktumėte.
Rašykite,klauskite:info@sarakauskiene.lt