Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis. Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais... Plačiau »

 

KADA ŽMONIJA NUGALĖS VĖŽĮ?

Kažin, ar pavyks rasti vienintelį vėžio gydymo metodą ar vaistą, kuris kiekvienam susirgusiam grąžintų sveikatą, nes įvairių organų, pavyzdžiui, krūties, žarnyno, plaučių ir kitos piktybinės ligos skiriasi. Be to, kiekvieno žmogaus vėžys skirtingas. Didelės viltys dedamos į tikslios diagnostinės aparatūros kūrimą, kuri padėtų nustatyti piktybinių auglių ankstyvąsias stadijas, net kai juos sudarys kelios pakitusios ląstelės, ir joms nespėjus virsti piktybiniais navikais, sunaikintų. Vėžys jau nelaikomas mirties nuosprendžiu: nustačius ligą ankstyvoje stadijoje atsiranda galimybė sėkmingai gydytis ir normaliai gyventi. Tačiau nebūkime naivūs: būtų labai paprasta gyventi, jei žinotume, kaip vėžiui užkirsti kelią. Praėjusį šimtmetį padarytas vienas didžiausių mokslo atradimų – atrastas genų mutacijos mechanizmas, ir šiuo metu jau atliekami tyrimai, leidžiantys surasti mutuotus (pakitusius) genus ir skirti atitinkamą gydymą. Didžiulės permainos siejamos su organizmo antikūniais, kurie aptiktų ir naikintų vėžio ląsteles tačiau nepažeistų normalių, sveikų audinių. Kuriama biologinė (taikinių) terapija, kuri taikosi į tam tikrą vėžio ląstelių mechanizmą, blokuoja vėžinių ląstelių gyvybinius priocesus ir jas žudo. Jau praktikoje naudojamas vaistas herceptinas  ,kuriuo  gydomos kai kurios krūties,skrandžio vėžio formos.Laboratorijose kuriami medikamentai,kurie,nors ir nepašalins ligos,bet kontroliuos jos eigą,neleis jai plisti-panašiai kaip visą gyvenimą gydomas aukštas kraujo spaudimas ar cukraligė.Tiesiog žmogus turės išmokti gyventi su liga.

 

Leonarda Šarakauskienė:  info@sarakauskiene.lt

Krūtų savityra

Kiekvienai moteriai naudinga išmokti stebėti savo krūtis – mokėti atlikti krūtų savityrą. Kodėl? Ar nepakanka apsilankymo pas gydytoją, kas dveji metai atliekamų mamogramų? Krūtų savityra neatstoja mamografinio tyrimo, nes nuolat stebėdama savo krūtis moteris greitai pajunta ir supranta, kai jose atsiranda kokių nors pokyčių, kurių anksčiau nebuvo. Krūtų savityra – tai savo krūtų tikrinimas apčiuopa ir apžiūra, ją nuolat  atlikdama, moteris gali pati aptikti dar ankstyvos stadijos piktybinį naviką ar kitokius darinius, kuriuos reika gydyti, nes juose laikui bėgant gali rastis vėžys

Krūtų savityrą reikia pradėti nuo jaunystės ir tęsti visą gyvenimą. Tirtis reikia vieną kartą per mėnesį, tą pačią dieną, geriausia po menstruacijų (jei jų nebėra, bet kurią kitą dieną). Po menstruacijų krūtys būna neskausmingos, minkštos, jose nėra liaukinio išvešėjusio liaukinio audinio, kuris kartais atrodo kaip susiformavę mazgai.

Kaip tikrintis krūtis – pavaizduota paveikslėliuose.

 

256

 

Leonarda Šarakauskienė:info@sarakauskiene.lt

Kaip elgtis susirgus

 

"Visiems atverti širdį nebūtina, pakaks, jei atversi ją tiems, kuriuos myli" A.Kamiu

Diagnozavus vėžį, ligonis stengiasi surasti jo priežastį,dažnai į ligą žiūrima kaip į bausmę, o ir pati liga nuvertina žmogų, pažeidžia jo orumą, asmenybę. Susirgus dažnai pasikeičia šeimyniniai santykiai, nuo jo nutolsta draugai ir buvę jam artimi žmonės. Tai verčia ligonį užsisklęsti savyje, pažeidžia jo socialinius ryšius, santykius su aplinka, pakeičia dvasinę pusiausvyrą. Liga, kaip naujas, nepažįstamas pavojus, sukelia nežinomybės baimę. Neretai tokiais atvejais kyla savęs kaltinimo idėjos, pacientai nuolat sau užduoda klausimą: kodėl taip atsitiko man, už ką man tai? Ne visi gali suprasti ir neįmanoma paaiškinti, kodėl vieniems kažkas atsitinka, o kitus tie dalykai aplenkia. Manau, kad žinoti kodėl  nėra svarbiausia. Bet kokia liga pažeidžia žmogų visą – ir kūną, ir dvasią, todėl artimųjų rūpestis, jų neįkyri pagalba turi drąsinti, o ne gniuždyti. Artimųjų elgesys neturi trukdyti sergančiąjam normaliai gyventi, jis pats turi išmokti gyventi su savo liga, ligos ir gydymo pasekmėmis. Kiekvienas žmogus puikiai jaučia savo fizines ir dvasines galimybes ir niekada  patarimais  bei draudimais tų galimybių riboti nereikia. Reikia stiprinti ir tobulinti išlikusias organizmo funkcijas, padėti prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo ar darbo sąlygų. Liga, užklupusi netikėtai, ligonius varo į neviltį, jie pasijunta nevisaverčiais, jaučiasi našta savo šeimai ir artimiesiems, praranda aktyvumą, o tai gniuždo dvasią ir sunkina ligos eigą. Galiu drąsiai teigti, kad nuo asmenybės, nuo žmogaus dvasinės būsenos priklauso ne tik sveikimas, bet ir ligos progresavimas. Supraskite, kad vėžio liga – tai įvairiapusis iššūkis ir ligoniui, ir jo šeimai, todėl nereikėtų vengti psichoterapeutų, netgi psichiatrų  pagalbos. Po gydymo turi praeiti gana ilgas laiko tarpas, kuris nutolina buvusius nemalonius ligos ir gydymo  prisiminimus ir palengva grąžina pacientą į normalią aplinką.

Leonarda Šarakauskiene  rašykite,klauskite :info@sarakauskiene.lt

SENTI IR BŪTI NEPRIKLAUSOMAM; AR TAI ĮMANOMA ?

"Ir vienas, ir vienišas stoviu šių sutemų gūdy,

Lydėdamas temstančią,liūdną būties savo dieną.

Žinau, kad neverta dėl to kruvinai skaudint širdį- lydėt savo savo džiaugsmą ir laimę, juk man ne pirmiena…..

Gyventi dar noriu ir džiaugtis gyvybės palaima .

Ir nušviestą veidą pakelti į dangų žvaigždėtą.

Ir sutemoj pamestą draugą netyčia sutikti,

ir bent prisiminti, kas vakar buvo žadėta"…

  Šio lietuvių poeto V. M. Putino žodžiais  pradedu savo tinklapio dalį skirtą Jums, visiems, vienišiems, įkalintiems savo namuose su savo bėdomis, nesibaigiančiais vargais ir liūdesiu – pabaigusiems  aktyvią veiklą ir panirusiems į savo vienatvę Senatvė – tai vienatvė.Ar tikrai ? Kas man yra senatvė? Ar ji mano priešas?  Pavojus? Sunkumas? Nuosmukis? Priklausomai nuo to, kaip į ją žiūrėsui, galiu ją išgyventi kaip didelį nuotykį. Žinau, kad nepakeisiu savo kūno, mano veido raukšlės rodo mano amžių, bet ar tai svarbu, jei tai nekeičia mano sąmonės, mano minčių, mano užmojų. Aš nustojau stebėtis žmonėmis, kuomet kelionėse ( o keliauju labai daug) žmonės paklausia  kiek man metų ? Visuomet paklausiu, kodėl juos tai domina ? Kodėl to neklausiate kitų keliauninkų?

Žodyne paieškojau žodžio senatvė reikšmės. Radau: paskutinis žmogaus gyvenimo tarpsnis gyvenimo metas, einantis po brandos, kuriam būdingas fiziologinis senėjimo procesas. O apie senėjimą dar blogiau, net ir rašyti nesinori. 

Ką bepridėsi. Pasidaro baugu, kai netikėtai uždėjus ranką ant peties žmogus krūpteli, o girdėdamas nuoširdžius žodžius nejaukiai įsitempia, nenatūraliai šypsosi, įtaria pavojų, blogus ketinimus, klastą. Esame tiek stiprūs, kad vienatvė būtų mūsų namai? Kūno skausmas menkas ir mažareikšmis prieš nejautros pašalą, kandantį vilties daigą… Galima šaipytis iš idealų, dorovės, meilės, tačiau nuo to jų esmė netaps mažiau reikšminga. Ar dažną iš mūsų žeidžia tokia šypsena? Tuos, kurie regi ir girdi, taip. Jie sulaikys akmenį sviedžiančią ranką, o nespėję to padaryti žengs per šukes į nukentėjusio būstą, kad guostų, ramintų. Tai, kas mumyse skurdas, šalia mūsų – smurtas, kančia, ašaros… Nespjaudinkime ant neapykanta turtingų. Apeikime juos. Mums rytmetys dovanoja saulės spindulį. Visa kita – rankos šilumoje ant peties…

Nepaisant su amžiumi susijusių pokyčių, reikia išlikti tuo, kas esi. Gal būt, sulaukę žilos senatvės , pagaliau galėsim patirti tą lengvumą, apie kurį kalba  Hermanas Hesė:

"Visi žiedai nori tapti vaisiais,rytas virsta vakaru;

Žemėje nėra amžinybės,viskas keičiasi, viska išnyksta.

Vasaros grožis geidžia rudens, nori nuvysti, nemėgina kovoti, kai vėjas jį bando nuplėšti.

Žaisk toliau ir nesipriešink,tegul viskas vyksta savaime.

Leisk, kad vėjas tave sudaužęs, tave nuneštų link tavo būsto"….

 

Leonarda Sarakauskiene

Rašykite,bendraukime :info@sarakauskiene.lt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ginekomastija-vyrų krūtų liga

Vyrų krūties struktūra yra tokia pati kaip moterų. Tačiau vyriškoje krūtyje labiau išsivystęs jungiamasis ir riebalinis audinys, o liaukinio – žymiai mažiau. Taigi ir vyrai gali susirgti ir serga  krūties vėžiu!  Ši liga vyrams nėra dažna, jie dažniau serga gėrybine krūties liga-ginekomastija (išvertus iš graikų kalbos – moteriška krūtis ). Ginekomastija – tai išvešėjęs liaukinis audinys ir vizualiai – padidėjusi "moteriška" krūtis. Padidėti gali viena krūtis, arba abi.

Berniukų krūties vystymąsi galima išskirti į keletą etapų:

Pirmasis – tai pasiruošimas lytiniam brendimui (apie 9-12  metus). Šiame etape ima keistis berniuko organizmas, lytinė sistema, keičiasi balsas.

Antrasis laikotarpis apima 12-16 metus. Tuomet berniukų organizme vystosi patys svarbiausi lytiniai pokyčiai: didėja vyriškų hormonų (androgenų kiekis). Šių hormonų poveikyje pradeda sparčiau augti raumenys, stiprėja kaulai, didėja kūno plaukuotumas, pradeda augti barzda, atsiranda naktinės poliucijos-savaiminis sėklos išsiliejimas. Šiuo laikotarpiu sparčiai vystosi ir krūtų liaukinis audinys, jis išburksta, krūtys patinsta, kartais atsiranda kieti mazgai ir  maudžiantis skausmas. Tiesa, tuo pat metu berniukų sėklidėse gaminamas specialus hormonas, užblokuojantis moteriškų lytinių hormonų (tiek vyrai, tiek moterys turi vienodai vyriškų ir moteriškų hormonų) poveikį krūties liaukinio audinio vystymuisi, o galiausiai bręstančio jaunuolio organizme ima vyrauti vyriškieji hormonai (androgenai). Būtent dėl to, nors ir pas vyrus krūtyse yra liaukinio audinio, šis, priešingai nei pas moteris, nefunkcionuoja.

Trečiajame etape (16-18 metų) lytinis brendimmas baigiasi – jaunuolis pilnai lytiškai subrendęs.

Pagrindiniai ginekomastijos simptomai yra vienos ar abiejų krūtų padidėjimas ir jį lydintis skausmas. Kartais atsiranda skausmingi mazgai po speneliu, kartais išdidėja viena ar abi krūtys.

Berniukams lytinio brendimo metu ginekomastija yra gana dažna, atsiranda labai skausmingas mazgas po speneliu. Paprastai po kelių mėnesių viskas susitvarko be jokio gydymo, nes šie pakitimai yra fiziologiniai – tai brendimo išdava.

Suagusieji, pajutę įtartinus simptomus – krūties padidėjimą, skausmą, turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai, nustatyta tiksli diagnozė, skrtas tinkamas gydymas. Tam tikrais amžiaus tarpsniais – kūdikystėje, antrajame brendimo etape, senatvėje – ginekomastija laikoma tarsi natūraliu reiškiniu, o pagyvenę vyrai turėtų susirūpinti, nes ginekomastija dažnai išsyvysto dėl įvairių lėtinių ligų – kaip diabetas, urologinės ligos, dažnai būna pirmasis plaučių ar prostatos vėžio simptomas.

Ginekomastija išsivysto ilgą laiką vartojant kai kuriuos vaistus – raminamuosius, šlapimą varančius, kraujospūdį mažinančius, kai kuriuos chemopreparatus. Pastaruoju metu daug jaunų vyrų naudoja proteinus, maisto papildus, hormonus (anabolikus), kurie skatina raumenų masės augimą. Šie hormonai, augindami raumenų masę, kartu augina ir krūtis. Vienintelis tokių  medikamentais "išpūstų"  krūtų gydymas – operacija, nes kitokio gydymo nėra. Net ir nutraukus anabolinių hormonų naudojimą krūtys nesumažėja. 

Ginekomastija ikinavikinė liga. Esant tam tikroms sąlygoms ji gali supiktybėti, todėl nereikėtų į šią, atrodytų nereikšmingą ligą, numoti ranka ir laukti, kad pati praeis.

Prašau rašykite,klauskite: info@sarakauskiene.lt

Neišvengę ligos,nevenkime gydymo

 

Ar galima išvengti ligos? Profilaktika – tai apsisaugojimas nuo ligos. Laiku ir veiksmingai gydant ikinavikines ligas galima tik sumažinti galimybę susirgti vėžiu. Tabako rūkymas-dingstis plaučių, šlapimo pūslės vėžiui atsirasti. Tad ar verta rūkyti? Jei moteris reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir stropiai gydytųsi gimdos kaklelio įplyšimus, įvairias kiaušidžių ligas, sumažintų vėžio išsivystymo galimybę šiuose organuose. Pastaruoju metu skiepai nuo papilomos viruso mažina galimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Sumažėtų rizika moterims susirgti krūties vėžiu, jei jos vengtų abortų, gimdytų, žindytų kūdikį krūtimi, o pastebėjusios atsiradusius pakitimus krūtyse iškart kreiptųsi į gydytoją ir vykdytų jo nurodymus. Laikydamiesi odos higienos taisyklių, šalindami nuolatinio dirginimo priežastis, o taip pat gydydami ikivėžines ligas, daugeliu atvejų galėtume išvengti odos vėžio.

Koks gydymo būdas geriausias?

Kuomet kalbame apie gydymą, ligą turime suvokti kaip organizmo visumą. Daugelis susirgusiųjų vėžiu atsiduria tarp dviejų blogybių: iš vienos pusės baisi liga, iš kitos-sudėtingas gydymas. Ligonis iš šių dviejų blogybių turi pasirinkti vieną. Kuri mažesnė?  Blogybė – tai vėžys. Visuomet iškyla vėžio metastazių pavojus, todėl vieno gydymo būdo, tarkim, operacijos nepakanka. Štai kodėl chirurginį gydymą turime pildyti chemoterapija, spinduliniu gydymu, hormonoterapija. Išimtinais atvejais, kai navikas mažas ir nėra metastazių grėsmės, galima apsiriboti vienu – chirurginiu ar spinduliniu gydymo metodu. Kartais kompleksinis gydymas netaikomas dėl sunkių gretutinių ligų, kartais patys pacientai atsisako bijodami komplikacijų ir gydymo pasekmių – plaukų nuslinkimo, pykinimo ir vėmimo. Bijo, kad ilgas ir varginantis gydymas sunaikins juos kaip asmenybę. Onkologinės ligos gydymas yra sunkus ir sudėtingas, kaip ir pati liga. Bet reikia suprasti, kad tuos skausmingus bei sunkius potyrius renkatės ne tam, kad nubaustumėte save, o tam, kad pasveiktumėte.

Rašykite,klauskite:info@sarakauskiene.l

Skauda krūtis? Ką daryti ?

Atsirado skausmingas nerimas krūtyse? Prisipažinkite, kad baiminatės… Juk nėra malonu sužinoti, kad susirgote rimta liga, kad gydytojas aptiks auglį jūsų krūtyje. Ir taip elgiatės, vadovaudamasi šia "baimės" logika, pradedate atidėlioti vizitą pas mamologą – krūtų ligų specialistą. Nereikia iš anksto nuogąstauti. Atsiradęs skausmas krūtyse dar nėra vėžio pranašas, tai būsena, kurią patiria dažna moteris. Kodėl? Išaiškinsiu. Skausmas krūtyse "skausminga krūtis" yra dažniausia priežastis dėl ko moterys kreipiasi į gydytojus. Nors ši liga vargina apie 45-50 proc. moterų, jos priežastys yra neaiškios ir aišku, nėra veiksmingo gydymo. Yra skiriamos dvi pagrindinės krūtų skausmų  grupės: cikliniai ir necikliniai skausmai.

Ciklinis skausmas dar vadinamas priešmentruaciniu skausmu – tai skausmas, atsiradęs dėl hormonų poveikio į krūties audinį. Paparastai šis skausmas vargina jaunas, menstruojančias moteris, jis atsiranda periodiškai 7-10 parą prieš menstruacijas ir įvykus menstruacijoms, savaime išnyksta. Kai kurioms, ypatingai jautresnėms moterims, šis skausmas gali tęstis ir po menstruacijų, sukeldamas nemalonius jutimus ir didelį nerimą. Kodėl jaunas moteris vargina įkyrus krūtų skausmas? Priežasčių yra įvairių ir kartais sunku surasti tą vienintelę priežastį. Kiekvieną dieną krūtyse vyksta tam tikri fiziologiniai pokyčiai: krūties audinys "bręsta", ruošiasi pastojimui ir kūdikio maitinimui. Įvykus menstruacijims – krūties audinys palengva grįžta į ramybės būseną tam, kad po kurio laiko vėl kartotų prieš tai vykusį ciklą. Šį cikliškumą reguliuoja keliolika hormonų gaminamų kiaušidėse, skydliaukėje, hipofizyje. Net ir kepenų veikla netiesiogiai veikia į krūties audinį. Todėl savaime aišku, kad net šiuolaikiškais tyrimo metodais surasti tikslią krūties skausmų priežastį yra neįmanoma, tuo labiau, kad be šių išvardintų vidinių priažasčių, yra daug išorinių – tai ir įvairios moters stresinės būsenos, psichinės traumos, santykiai šeimoje ir daug, daug kitų – pvz.: net mergaičių ir jaunų moterų rūkymas gali sukelti skausmingą krūties audinio išvešėjimą. Štai kodėl, kuomet menstruojanti moteris kreipiasi dėl krūtų skausmų į gydytoją, šis, norėdamas išsiaiškinti tikrąją ligos priežastį, užduoda labai daug klausimų apie šeimą, vaikus, intymųjį gyvenimą, persirgtas ligas ,patirtus stresus ir t.t. Mat, kartais ligos priežastys gali būti tik psichologinės, kai kada užtenka patarimo susitvarkyti lytinio gyvenimo higieną – atsikratyti pastoviai lydinčios psichologinės įtampos ir išnyksta varginantys pojūčiai krūtyse. Ne paslaptis, kad dar daugelyje šeimų nutrauktas lytinis aktas yra pats populiariausias saugojimosi nuo nepageidaujamo nėštumo metodas. O jis neleidžia moteriai ramiai ir laisvai mėgautis intymiuoju gyvenimu. Tai atrodo visai nereikšminga, bet tai labai svarbu moters ir vyro sveikatai. Ne veltui sakoma, kad krūtys yra moters emocinės būklės veidrodis.

Neciklinis skausmas dažniau vargina vyresnes moteris, dažniau lokalizuojasi vienoje krūtyje. Jo priežastis – hormonų funkcjos nykimas. Gęstant hormonų gamybai moters organizme, nyksta ir krūties liaukinis  audinys, jo vietą užima riebalinis audinys. Krūties liaukinio audinio likučiai suformuoja skausmingus kietus židinėlius, taip vadinamuosius mastopatinius židinius. Kadangi vyresnio amžiaus moterys turi didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu – todėl būtini tyrimai: mamografija (krūties tyrimas rentgenu), ultragarsinis tyrimas, įtartinais atvejais – punktuojama ar įmama biopsija – audinio gabalėlis tyrimui. Vyresnio amžiaus moterims krūtų skausmą gali išprovokuoti pakaitinė hormonų terapija, kuri, "jaunindama" moterį sukelia krūties liaukinio audinio išvešėjimą, kuris visuomet lydimas skausmų.

Nereikia pamiršti, kad yra visa eilė krūties gėrybinių ligų – tai fibroadenomos, liaukinio audinio fibrozės, kurios taip pat lydymos skausmų ar įkyraus maudimo, dažnai neturinčiio ryšio su menstruacijomis. Ultragarsinio tyrimo metu dažnai diagnozuojamos cistos krūtyse – tai nelaikoma liga, o tik funkcinė  krūties audinio būsena, tačiau taip pat dažnai lydima nepastovių skausmų krūtyse. Galų gale ir vėžys, augdamas krūtyje, sukelia jei ne fizinį skausmą, bet nemalonų pojūtį krūtyje. Taigi, gėrybinės ligos, lygiai kaip ir sunkiai paaišlinamas jaunų moterų krūtų skausmas, gana įvairialypės, visoms joms diagnozuoti reikalingi atitinkami tyrimai. Gydymas galimas tik pilnai ištyrus moterį ir bent kiek tiksliau nustačius ligą ar skausmą sukėlusiais priežastis.

Sakoma: ne kiekvienas atsiradęs nerimas krūtyje yra vėžys, bet kiekvienas atsiradęs pokytis turi būti tiriamas dėl vėžio.

Rašykite,teiraukitės :info@sarakauskiene.lt

:

Krūtų ligos

Ištarę žodį  "krūtis" – pagalvojame apie kažką gražaus, jautraus, gundančio. Ištarę "krūties vėžys" – pajuntame begalinį nerimą, baimę, nežinomybę. Neišsigąskime. Ne kiekvienas krūtyje atsiradęs mazgas yra vėžys, bet kiekvienas krūtyje atsiradęs naujas darinys turi būti tiriamas dėl vėžio. Tokia yra onkologų taisyklė.

Krūties ligos, tiek gėrybinės, tiek piktybinės yra dažniausios ligos, kuriomis serga moterys. Santykis tarp gėrybinių ir piktybinių krūties ligų yra 10×1, todėl didžiausią  masę besikreipiančių dėl įvairių krūtyse atsiradusių negalavimų sudaro moterys, sergančios gėrybinėmis krūties ligomis.

Rizika susirgti krūties vėžiu atsiranda po 30 metų amžiaus, bet didžiausia tikimybė susirgti sulaukusioms 60 ir daugiau metų. Tikrosios ligos atsiradimo priežastys nėra visai aiškios. Tai gali būti vidiniai hormoniniai faktoriai (ankstyvos iki 12 m. mėnesinės ir vėlyva – po 55m. jų baigtis). 3-4 kartus dažnaiu serga negimdžiusios ar po 30-ties metų pirmą kartą gimdžiusios moterys. Įtakos turi ir riebalai – nutukusios krūties vėžiu serga dažniau, ne paskutinę vietą turi alkoholis, diabetas ir kitos chroninės ligos. Trečia grupė – genetiniai faktoriai: didesnę tikimybę susirgti turi  moterys, kurių motinos, močiutės, seserys sirgo ar serga krūties, kiaušidžių ar kitų lokalizacijų vėžiu. Pastaruoju metu išaiškinama vis daugiau krūties vėžį lemiančių genų mutacijų. Krūties vėžiu daugiau linkusios sirgti melancholiškos, "sunkaus" charakterio moterys, ypač jei jų gyvenime buvo daug sunkių psichinių traumų, sielvarto, išdavysčių.

Liga paprastai vystosi labai lėtai ir nesukeldama moteriai didelių nemalonumų. Apie 90 proc. besikreipiančių moterų dėl įvairių negalavimų, diskomforto  krūtyse sudaro gėrybinėmis ligomis sergančios moterys. Pagrindinė problema – nėra lengva atskirti patologinius ir fiziologinius pokyčius krūtyse. Fibrocistinės ar gėrybinės krūties ligos pavadinimas apima ir ciklinius fiziologinius krūties pokyčius ir ikivėžinius proliferacinius pakitimus, kurie ilgainiui gali transformuotis į vėžį. Todėl ir skiriame dvi krūties vėžio vystymosi formas: į ikiklinikinę ir tą, kurįą jau galime nustatyti turimais tyrimo metodais – mamografija, ultragarsu, jei reikia diagnozės patikslinimo – punkcija arba  biopsija.

Ligos pradžioje simptomų nedaug: dažniausiai randamas kietas, neskausmingas nelygus mazgas. Augliui didėjant gali būti įtraukiama virš jo esanti oda, patraukiamas spenelis, padidėja pažasties limfmazgiai. Negydant liga plinta per visą krūtį – ji padidėja, parausta, kartais išopėja, darosi nejudri. Moteris turi pati kartą per mėnesį apžiūrėti savo krūtis, atkreipti dėmesį į formos pasikeitimus, simetriškumą, odos ar spenelio įtraukimus, ribotus sukietiejimus, išskyras iš spenelių. Esant net menkiausiam įtarimui, kad įvyko pokyčiai, kurių anksčiau nebuvo, moteris nedelsiant turi kreiptis į gydytoją.

Krūties vėžio gydymas ir medicinos mokslo istorija yra neatsiejami dalykai. Jau V-me amžiuje prieš mūsų erą istorikas Herodotas aprašo krūties augliu sirgusią ir išgydytą princesę Atossą. Apie šią ligą užsisminė ir Hipokratas, teigęs, kad, jei liga išplitusi, geriau iš vis jos negydyti, o nepagydomos ligos tai tos, kurios neišgydomos nei peiliu, nei ugnimi. Nuo medicinos mokslų kūrėjų laikų praėjo  tūkstantmečiai. Keitėsi supratimas apie krūties vėžį, jo pobūdį, eigą. Mokslas nestovi vietoje. Nuo pirmųjų moteris luošinačių operacijų praėjo daug laiko, šiuo metu, turint galingą papildomą gydymą – chemoterapiją, spindulinį gydymą, hormonoterapiją bei biologinę terapiją, atsisakyta didelių, moters kūną  sudarkančių  krūties šalinimo operacijų, pasitelkiant plastinę chirurgiją – gaunamas puikus kosmetinis vaizdas, net jei tenka šalinti ir didelius krūties navikus.

Reikai atminti, kad moteris ir po gydymo turi save stebėti, reguliariai tikrintis pas gydytoją, kadangi niekas negali prognozuoti, ar liga neatsinaujins. Čia ir slypi tos ligos klasta.

Ne visos krūties vėžio formos gydomos sėkmingai, yra labai piktų, greitai plintančių formų (tik jų yra labai mažai), be to,jei kreipiamasi pavėluotai ir liga išplitusi, gydymas negali būti labai sėkmingas. Šių liūdnų atvejų buvo ir bus, tačiau jų sumažėtų, jei moterys sau skirtų daugiau dėmesio, laiku kreiptųsi į gydytojus ir gydytųsi, kai tai yra būtina.

 

 

 

Kas yra vėžys ?

Vėžys. Tame žodyje slypi begalinė jėga. Pirmiausia jis mus užmuša savo pavadinimu, nes mes leidome jam tapti mirties sinonimu. Žmogus, kuriam pasakoma, kad jis serga vėžiu, išgirsta šiurpų pripažinimą, kad kažin kas baisaus vyksta jo paties kūne.

Vėžys tampa gėdos liga, liga skatinančia slapukauti ir meluoti, gintis taip pat, kaip ir slėpti. Susirgusiam žodis vėžys tikrai baisus – nei vienos ligos atveju nenaudojame karo metaforų, o čia tik ir girdime – kova su vėžiu, laimėtas ar pralaimėtas, mūšis, priešo įsiskverbimas, o gydymas - gynybos strategija. Kaip galima kariauti su pačiu savimi ?

Ar galime suprasti vėžį?

Liga prasideda iš lėto ir dažniausiai būna pasislėpusi. Viena ląstelė pasidalija į dvi, toliau į keturias, keturios – į šešiolika. Nenormalios ląstelės sunaikina normalias. Tai ir yra viena iš piktybiškiausių vėžio savybių, dėl kurios taip sunku įveikti šią ligą – navikas susiformuoja iš sveikų kūno ląstelių, ir organizmo imuninė sistema ilgai jų neatpažįsta ir leidžia joms netvarkingai daugintis. Po kiek laiko ląstelių sankaupos sutvirtėja, sukietėja ir pasireiškia, išnyra į paviršių. Galima jas vadinti mase, naviku, augliu, tačiau susiformavęs darinys jau pareikalauja dėmesio. Mes galime darinį pašalinti chirurgiškai, priversti susitraukti spindulinėmis procedūromis, galime nunuodyti vaistais – chemoterapija. Kad ir ką pasirinktume – naviką turime suvokti kaip svetimkūnį, kaip pašalinį daiktą atsiradusį mūsų organizme. Ir vis dėl to – jis mūsų pačių kūrinys. Kūrinys – kurio visi taip bijome.

Kas sukelia vėžį?

Tai vienas labiausiai  ginčytinų ir sudėtingiausių klausimų. Priešingai negu buvo manoma, žmogus nėra vienintelė būtybė, kuri serga vėžiu. Ne tik žinduoliai, bet ir visa gyvoji gamta – žuvys, paukščiai ropliai taip pat serga vėžiu. Vėžys nėra vien pramoninės eros nelaimė. Naviko pėdsakų randama Egipto mumijose, jau medicinos tėvas Hipokratas ketvirtame amžiuje prieš Kristų nemažai rašė apie vėžį bei darė prielaidas apie jo galimas priežastis, jis, pamatęs išopėjusios krūties opos panašumą į vėžio žnyples, pavadino šią ligą cancer-vėžys.

Dabartinis mokslas vėžio atsiradimą apibėžia kaip ląstelėje vykstančią procesų seką ,kurio pabaigoje ląstelė supiktybėja. Ši įvykių seka prasideda nuo sveikų ląstelių genetinės medžiagos pokyčių, kuriuos sukelia vadinamieji vėžio iniciatoriai, kurie gali būti išoriniai (cigarečių dūmai, jonizuojanti radiacija, nors ir retai-virusai) ) ir vidiniai – tokie kaip sutrikusi hormonų veikla ar įgimtos genų anomalijos. Taip pat viena iš priežasčių gali būti suaktyvėję kai kurie vėžį sukeliantys genai dar vadinami onkogenais. Tačiau į pagrindinį klausimą – kas paleidžia ląstelių supiktybėjimo mechanizmą atsakymo kol kas nežinome.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt