Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai
Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis. Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais... Plačiau »
SEPSIS ARBA KRAUJO UŽKRĖTIMAS. KODĖL JO TAIP BIJOMA ?
Sepsis, arba kraujo užkrėtimas yra infekcinis procesas, kuomet mikroorganizmai iš kraujo patenka į organus, juose dauginasi ir vėl kartotinai patenka į kraują.Sepsis nėra savarankiška liga, tai tam tikra įvairių infekcijų raidos forma, arba variantas.Sepsis taip pat nėra užkrečiamas .Pavyzdžiui, atsitiktinai susižeidus operuojant sergantį ligonį arba kitaip su sergančiu kontaktuojant, paprastai susiformuoja tik vietinis sužeidimo vietos uždegimas ir jeigu susižeidusio imuninė būklė gera, sužeidimas užgyja nesukeldamas nepageidaujamų komplikacijų .Sunkiais atvejais ,ypač jei laiku nepastebėtas ,sepsis tampa pavojinga ,mirtina liga.Sepsio klinikinė eiga gali būti labai ūmi ,arba žaibiška, poūmė arba užsitęsusi (mėnesiais,metais). Užsitęsusią eigą neretai įgyja intensyviai,bet vis tiek nepakankamai gydoma septinė infekcija.
Sepsį dažniausiai sukelia vietinės bakterijos, rečiau- grybelinės infekcijos Dabar dažnesnės stafilokokų,streptokokų žarnyno ir kitų mikrobų sukeltos sepsinės infekcijos .Ankstyvieji sepsio simptomai: karščiavimas su šalčio krėtimu, silpnumas, padažnėja pulsas,atsiranda dažnas kvėpavimas .Negydomas sepsis pažeidžia gyvybiškai svarbius organus,dėl ko pasunkėja kvėpavimas,sutrinka inkstų veikla, atsiranda viduriavimas ,pykinimas. Dėl intoksikacijos pacientai darosi nesąmoningi.
Kaip susergama sepsiu ? Manoma, kad kraujyje mikroorganizmai patys savaime nesidaugina. Sepsio pasireiškimas priklauso ne atskirai nuo bakterijų ir imuninės sistemos būklės, bet nuo jų tarpusavio sąveikos. Paprastai būna vietinis pūlinys- tai gali būti eilinis sužeidimas ,pooperacinė žaizda, trauma.Kai infekcija įgauna sepsinę eigą, mikrobai patenka į audinius ir organus ,kuriuose dauginasi ,sukeldami vietinius pūlinius- abscesus, iš šių- mikroorganizmai vėl patenka į kraują ,sukeldami taip vadinamus "šalčio krėtimus" ir staigius temperatūros pakilimus..Sepsiu dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, taipogi tie,kurių dėl šalutinių ligų ( kaip diabetas, vėžys) nusilpusi imuninė sistema, kūdikiai, ypač nemaitinami motinos pienu ,nes jų imuninė sistema yra labai silpna.
Sepsis ir nėštumas.Retai, tačiau besilaukiančioms moterims gali išsivystyti septinės būsenos.Dažniausia priežastis- šlapimo takai, kuomet vaisius užspaudžia šlapimtakius, sutrinka šlapimo nutekėjimas ir vystosi inkstų geldelių uždegimai,tulžies latakų uždegimai, ar infekcija makštyje.Pavojingi pogimdyviniai sepsiai, kai infekcija patenka gimdymo metu ar dėl pieno sąstovio krūtyse vystosi pūlingi krūtų uždegimai-mastitai.
Hospitalinė infekcija (MRSA sepsis) MRSA infekcija- meticilinui atspari stafilokokinė infekcija yra ligoninėje įgyta infekcija.Šioms infekcijoms yra priskiriamos visos infekcijos,kurių pacientas neturėjo atvykdamas į ligoninę.Hospitalinių infekcijų paplitimas priklauso nuo daugelio veiksnių:gydymo ligoninėje trukmės ,imuninės ligonio būklės, invazinių procedūrų skaičiaus ir pobūdžio,hospitalinės higienos ligoninėje, mikroorganizmų atsparumo antibiotikams. Ligoninėse infekcijos gali būti perduotos nuo personalo pacientui, nuo vieno paciento kitam pacientui ir nuo paciento -personalui per rankas, medicinos prietaisus, aplinką.
Septinis šokas- tai kompleksas pažeidimų, kurį sukelia gausi bakterijų ir audinių toksinų bei biologiškai aktyvių medžigų patekimas į kraują.Septinio šoko metu sutrinka širdies veikla,vystosi kvėpavimo nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai, sutrinka krešumo sistema, dėl ko atsiranda masyvios kraujosrūvos .Tai ypatingai "sunkūs" pacientai ,gydomi inensyvios terapijos skyriuose.
Sepsio gydymas.Sepsis yra viso organizmo atsakas į bakterijas ir jų toksinus.Visi bijome susirgti vėžiu ,infarktu ,insultu. Kai žmogų ištinka sepsis, jo būklė blogėja labai greitai, pažeidžiamos visos organizmo sistemos. Patys pirmieji sepsio požymiai nelabai kuo skiriasi nuo gripo ar kitos infekcijos: krečia šaltis,pakyla temperatūra, pacientas vemia, skauda galvą ir ypatingai raumenis. Jei prieš tai buvo diagnozuota bet kokia infekcija- plaučių, šlapimo takų, pilvo organų, patyrėte traumą ar susižeidėte, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Kuo anksčiau kreipiamasi ir pradedama gydyti ,tuo didesbė tikimybė ,kad sepsį pavyks įveikti.Gydymas labai sudėtingas, dėl kraujo mikrocirkuliacijos sutrikimų gali vystytis galūnių gangrenos, dėl ko tenka amputuoti galūnes,dėl intoksikacijos pacientai panyra į komą, arba sukeliama dirbtina koma,kad ligonis nejaustų skausmų ir būtų pakankamai aprūpintas deguonimi .Dažniausiai pacientai miršta ne dėl pačios infekcijos ,o nuo jos padarytos žalos įvairiems organams
Pagal
paruošė Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt
KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ PERSODINIMAS–KADA TAI ATLIEKAMA ?
Kamieninių ląstelių transplantacija yra procedūra, skirta organizmo kraujodaros ląstelių atkūrimui, kuomet kraujodaros ląstelės suserga onkologine liga- tai leukozė, kai kurios limfomų formos, taipogi taikant dideles chemoterapinių vaistų dozes kuomet "išsenka" kaulų čiulpai ir organizmas nepajėgia jų atstatyti. Kamieninių ląstelių šaltiniai yra keli: kaulų čiulpai, periferinis kraujas, virkštelės kraujas. Priklausomai nuo to, iš kurio šaltinio imamos kamieninės ląstelės transplantacija , atitinkamai vadinama: kaulų čiulpų, periferinio kraujo, kamieninių ląstelių, virkštelės kraujo (ši rūšis Lietuvoje dar neatliekama ) .Kaulų čiulpų transplantacijai gali būti panaudojamos paciento organizmo ląstelės (paimtos iš paciento) prieš numatomą chemoterapiją. Tai vadinama autologine, arba donoro ląstelės- alogeninė transplantacija .
.Ląstelės iš donoro kaulų čiulpų imamos bendrinėje nejautroje , iš klubakaulio ištraukiant apie 750-1500 ml. kraujo kartu su kaulų čiulpais.Tačiau pastaruoju metu šis metodas naudojamas vis rečiau. Dažniau .kamieninės ląstelės imamos iš periferinio kraujo, kuomet per į veną įvestą kateterį specialaus aparato pagalba atskiriamos kamieninės ląstelės, o likęs kraujas per kitą kateterį gražinamas donorui. Šis procesas vadinamas afereze. Kadangi periferiniame kraujyje kamieninių ląstelių yra mažai, prieš procedūrą donorui skiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, skatinančios kamieninių ląstelių augimą ir išmetimą į kraują.
Geriausi rezultatai po kamieninių ląstelių persodinimo yra persodinant giminingo donoro (brolio, sesers, giminaičių) ląsteles. Negiminingo donoro paiešką ir norinčius tapti negiminingais kaulų čiulpų donorais vykdo Lietuvos nacionalinis kaulų čiulpų donorų registras. Registras atlieka kaulų čiulpų donorų paiešką tiek Lietuvos ,tiek užsienio šalių piliečiams. Pasaulio negiminingų donorų registre yra daugiau kaip 20 milijonų potencialių donorų.
K
amieninių ląstelių transplantacija gydomos tik kai kurios piktybinės kraujo ligos bei po didelių chemoterapijos dozių nualinus kaulų čiulpus ir visuomet šia procedūra siekiama pilno pasveikimo nors tai pavyksta ne visiems. Tačiau net ir paciento būklės pagerėjimas, gyvenimo trukmės prailginimas ar gyvenimo kokybės pagerinimas yra didelė sėkmė. .Po transplantacijos dar ilgą laiką reikia naudoti imuninę sistemą slopinančius vaistus ,kad organizmas nepradėtų naikinti svetimų ląstelių, tokie pacientai labai neatsparūs infekcijoms, todėl po transplantacijos kurį laiką guli izoliuotose palatose .Pavojingos grybelinės infekcijos, ankstyvame periode galimas inkstų ar kepenų pažeidimas, gali sutrikti kraujo krešėjimas ir įvykti daug kitų sudėtingų komplikacijų. Laiku pastebėtos komplikacijos sėkmingai gydomos, todėl pacientai griežtai turi laikytis gydytojų nurodymų, negali savavališkai nutraukti jiems skirtų vaistų ar praleisti tyrimams paskirtų datų.
Sveikstama po kamieninių ląstelių transplantacijų nevienodai: tai priklauso nuo paciento pagrindinės ligos, jo organizmo imuninės būklės, organizmo atsako į transplantaciją. Didelis dėmesys skiriamas paciento stebėsenai, todėl tokie pacientau turi būti pasiruošę dažniems kraujo tyrimams, kaulų čiulpų punkcijoms, kurios atliekamos kaulų čiulpų funkcijos įvertinimui bei ligos atsinaujinimo požymiams pastebėti.
Nors donorystė nėra tokia pavojinga ir neturi tiek komplikacjų kaip pats kaulų čiulpų persodinimas, tačiau ir kaulų čiulpų donorams reikia tam tikro periodo, jų būklės atsistatymui. Visų pirma, jei kamieninės ląstelės imamos iš periferinio kraujo aferezės metodu, donoras kelias dienas turi gerti kraujodarą stimuliuojančius vaistus, kurie sukelia pašalinį poveikį. Jei imama iš kaulų čiulpų- donoras apie mėnesį jaučia skausmus dubens kauluose,šlaunyje. Kaulų čiulpų ląstelės atsistato per 4-6 savaites,todėl šiuo laikotarpiu donoras irgi tampa neatsparus infekcijoms Retai ,tačiau procedūros metu gali patekti infekcija ar įvykti bendrinės anestezijos komplikacijos.
Kaip matote,kaulų čiulpų ar periferinio kraujo kamieninių ląstelių donorystė nėra tokia lengva palyginus su kraujo donoryste. Kasdieniniame gyvenime apie tai susimąstome retai ,retai pagalvojame apie tuos negiminingus donorus, kurie, prieš aukojant savo kamienines ląsteles, turi gerti biologinius vaistus, po kaulų čiulpų paėmimo kęsti kojos ir dubens kaulų skausmus, jausti bendrą silnpumą ir nuovargį .Bet tai yra žmonės, neieškantys laimės pasaulyje , o tiesiog ją duodantys susirgusiems , kuriems kamieninių ląstelių transplantacija yra viena iš galimybių pasveikti , prailginti gyvenimą arba tiesiog prabusti gyvenimui. Tai yra tiek daug sunkiai sergančiam.
Pagal WebMD tinklalapį paruošė
Leonarda Šarakauskienė :sarakauskiene@info.lt
15 ANKSTYVŲJŲ VĖŽIO SIMTOMŲ,KURIŲ NERTURĖTUMĖTE IGNORUOTI
Pastovus vidurių pūtimas,nuolat varginantis "rėmuo",
nepraeinantis kosulys,silpnumas,
įkyrus nuovargis,
karščiavimas,
sutrikusios menstruacijos,atsiradę krūtų skausmai, staigus svorio kritimas nebūtinai yra vėžio simptomai, tačiau jei tai tęsiasi ilgai ir progresuoja, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes neatmestina kad tai yra pradiniai vėžio simptomai. Vėžys dažniausiai prasideda taip vadinamais "bendrinės intoksikacijos" simptomais ir tik progresuodamas išsiduoda, kokiame organe auga.Todėl ir noriu populiariai paaiškinti apie pradinius pokyčius ,į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį tam ,kad kad liga būtų diagnozuota ir pradėta gydyti laiku .Be abejonės,ne kiekvienas naujai atsiradęs simptomas yra vėžys ,bet tiriant pacientą visuomet turime galvoti apie vėžį. Ir tik atmetus vėžio ligą, galime toliau gydyti tą ligą ,kurią nustatėme atlikę reikiamus tyrimus.
1. Pakitimai odoje.
Net labai menkos paviršutinės, pleiskanojančios ,bet neužgyjančios žaizdelės yra paviršinio odos vėžio simptomas.Tokios dėmelės gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje ,bet dažniausiai lokalizuojasi veido ,kaklo ,nugaros odoje.Pastebėjus tokią negyjančią opelę būtina kreiptis į gydytoją. Paviršinių odos ląstelių vėžys-bazalioma yra pilnai išgydomas.
2.Kosulys.
Jeigu nerūkote ir niekada nerūkėte- maža tikimybė ,kad tai plaučių vėžio simptomas. Paprastai ,tai būna dėl peršalimo, astmos, bronchito ar refliukso- kuomet atsipila rūgščios skrandžio sultys ir nudegina stemplę. Bet jei kosėjate ilgai , pradeda kristi svoris, atsiranda gausus skrepliavimas su kraujo priemaiša, krūtinės skausmai einantys į petį, kaulų skausmai ,karščiavimas-reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti plaučių vėžio pradžia.
3.Pakitimai krūtyse.
.Dauguma atsiradusių pakitimų krūtyse- kaip įvairūs sustandėjimai ,skausmas, krūtų formos pasikeitimas- nėra vėžys .Bet jei pračiuopėte ribotą mazgą, pastebėjote įtrauktą spenelį, paraudusią odą ar sutinusią krūtį- nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją, kuris, atlikęs mamogramas, ultragarsinį krūties tyrimą, jei reikės ir biopsiją- išsiaiškins atsiradusių pakitimų krūtyse priežastį.
4.. Vidurių pūtimas.
Vidurių pūtimas gali atsirasti dėl netinkamo maitinimosi- kai kurie netoleruoja pieno ir jo produktų, net stresinės būsenos, fizinio aktyvumo stoka gali išprovokuoti vidurių pūtimą .Bet jei net pakeitus mitybą, naudojant vaistus, vidurių pūtimas nepraeina ,o dar prisideda nuovargis, netvarkingas tuštinimasis ,kraujas išmatose, svorio kritimas ir nugaros skausmai- jau reikia rimtai susirūpinti ,nes yra didelė tikimybė , kad tai pradiniai storosios žarnos vėžio simptomai.
5. Šlapinimosi problemos.
.Daugumai vyrų senstant atsiranda šlapinimosi bėdų: padažnėja šlapinimasis, susilpnėja šlapimo srovė, vargina dažnas naktinis šlapinimasis .Tai prostatos išvešėjimo arba hiperplazijos simptomai ,tačiau reikia neužmiršti ,kad tie patys simptomai yra būdingi ir prostatos vėžiui.
6.Padidėję limfmazgiai.
.Limfmazgiai- tai pupos pavidalo maži mazgeliai kakle, pažastyse ,kirkšniuose ir kitose kūno vietose. Tai organizmo imuninės sistemos dalis. Susižeidus , jei į žaizdą patenka infekcija- jie patinsta , padidėja, skauda. Jie saugo ,kad infekcija neišplistų visame kūne. Juose nusėda pirmosios vėžinės ląstelės iš krūties, gerklų ir įvairių kitų organų vėžio.Tačiau ir patys limfmazgiai gali susirgti vėžiu- tai taip vadinamos limfomos ,leukemijos.Todėl , jei pastebėjote padidėjusius limfmazgius kakle , pažastyse, viršraktikaulio, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
7..Kraujas išmatose,kraujas po pasituštinimosi, kraujas šlapinantis.
Keli kraujo lašai po pasituštinimo, šviežias kraujas ant tualetinio popieriaus, dažniausiai būna dėl padidėjusių hemoroidinių mazgų ar gleivinės įtrūkimų išeinamąjoje žarnoje, bet tai gali būti ir tiesiosios žarnos ar storžarnės vėžio simptomas. Kraujavimas šlapinantis- gali būti infekcijos šlapimo takuose pasekmė, bet neatmestina , kad tai yra inkstų ar šlapimo pūslės vėžio simptomas.
8. Testikulų (vyriškų kiaušinėlių) pakitimai.
Jei pastebėjote atsiradusį neskausmingą sukietėjimą ar patinimą kiaušinėlyje,nedelsiant turite kreiptis į gydytoją, nes taip prasideda testikulo vėžys .Kartais atsiranda maudžiantis skausmas apatinėje pilvo dalyje, tempimo ar veržimo pojūtis kiaušinėlyje ir, nors nečiuopiate jokio mazgo, reikėtų pasikonsultuoti su urologu dėl atsiradusių simptomų.
9.Ryjimo sutrikimai,skausmas ar springimas ryjant.
Tai gali būti dėl padidinto skrandžio sulčių rūgštingumo ,tačiau taip pat gali būti stemplės ar ryklės vėžio pradinis simptomas. Todėl pastebėjus bet kokius ryjimo sutrikimus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
10. Kraujavimas iš moters lyties organų.
Jei tai nėra menstruacinis kraujavimas, atsiradęs kraujavimas po lytinių santykių, nereguliarios menstruacijos, kraujavimas prasidėjęs moterims praėjus kažkuriam laikui po mėnesinių baigties– tai nėra normalu ir moteris turi nedelsiant kreiptis į ginekologą, nes tai gali būti gimdos kaklelio, gimdos kūno ar makšties vėžio simptomai.
![phototake_rm_photo_of_tongue_cancer[1]](https://www.sarakauskiene.lt/wp-content/uploads/2016/09/phototake_rm_photo_of_tongue_cancer1-300x203.jpg)
11. Opos burnos gleivinėje,liežuvyje,lūpose.
Balkšvos dėmelės burnos gleivinėje, liežuvio paviršiuje- taip vadinamos leukoplakijos nėra pavojingos. Pakitimai, atsiradę liežuvio paviršiuje, gali būti virškinimo sistemos ar kraujo ligų simptomas, tačiau skausminga ir ilgai neužgyjačia opa burnoje ar lūpoje reikia rimtai susirūpinti.
12. Svorio kritimas.
Svoris gali kristi pakeitus mitybą,padidinus fizinį krūvį, esant stresinei situacijai ar sutrikus skydliaukės funkcijai .Bet nėra normalu, jei svoris pastebimai pradeda kristi be priežasties. Tai gali būti pradinis plaučių, skrandžio, kasos vėžinės intoksikacijos simptomas.
13. Karščiavimas.
Karščiavimas dažniausiai parodo organizmo reakciją į infekciją.Taip pat gali būti šalutinis kai kurių medikamentų (pvz.hormonų ) poveikis .Bet jei karščiavimas tęsiasi be priežasties, nepraeina geriant antimikrobinius vaistus ar antibiotikus- tuomet reikia susirūpinti, nes karščiavimu prasideda kraujo sistemos vėžys, karščiavimas atsiranda ir vystantis inkstų, storžarnės vėžiui.
14. Pastovus rėmuo ir virškinimo sutrikimai.
Beveik kiekvienam kartais pradeda "ėsti rėmuo" ar varginti virškinimo sutrikimai-"pilnas skrandis, sustojęs virškinimas". Tai dažniausiai būna pavalgius aštraus, neįprasto maisto, persivalgius ar panaudojus alkoholio. Tačiau jei tie simptomai nepraeina net ir pakeitus mitybą, o pavalgius pasidaro tik blogiau (tai vadinamas skrandžio diskomforto simptomas), pradeda pykinti ir pagaliau maistą reikia išvemti kad palengvėtų, prisideda pastovus nuovargis ,skausmas duobutėje ar nugaroje, svorio kritimas- tai jau grėsmingi simptomai ir atidėlioti vizito pas gydytoją jau nebegalima.
15. Pastovus nuovargis
.Nuovargio priežasčių gali būti labai daug ir dauguma jų nėra rimtos. Pailsėjus, gerai išsimiegojus, nuovargis praeina. Bet ilgai ir be priežasties besitęsiantis nuovargis, nepaaiškinamas silpnumas, nenoras dirbti anksčiau mėgstamų darbų, nesidomėjimas aplinka- visa tai gali būti ankstyvieji vėžinės intoksikacijos simptomai. Tai būdinga ankstyviesiems plaučių,skrandžio, kraujo, storžarnės vėžio simptomams.
Visuomet yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis.Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais, juos pajutęs kiekvienas pradeda jaudintis ir svarstyti – kas atsitiko, ar tai liga, ar ne, ar sveikas ,ar jau serga? Gerai įsiskaitę į šiuos populiariai išdėstytus simptomus ne vienas ras atsakymus į juos dominančius klausimus. Kol dar nėra sėkmingų ir efektyvių vėžio gydymo metodų, labai svarbu nustatyti ligą kaip galima anksčiau- kuo anksčiau pradėta gydyti kiekviena (ne tik vėžys) liga turi žymiai geresnes išeitis ir pasveikimo galimybes. O pasikeitimus, įvykusius savo organizme, pirmiausiai pajaučia pats žmogus (ne kaimynas, draugas ar gydytojas) todėl labai svarbu nenumoti ranka į atsiradusius pokyčius ir neuždelsti vizito pas gydytoją.
Pagal WebMD paruošė
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
ISLANDIJA- ATŠIAURIOS ROMANTIKOS SALA
Islandija,arba ledo ir ugnies sala,kaip rašoma reklaminiuose leidiniuose,yra sala Atlanto 
vandenyno šiaurinėje dalyje,nuo Grenlandijos ją skiria tik 300km. Sala 1,5 karto didesnė už Lietuvą ( salos plotas 103 tūkst.kv. kilometrų,Lietuvos- 65,300 tūkst.kv.km.),gyventojų tik 300 tūkst.,iš jų-200 tūkst.gyvena sostinėje Reikjavike.Tai pati šiauriausia Europos sostinė.Čia nėra iš kaminų rūkstančių dūmų,nes šildymui naudojama geoterminė energija,nėra jokių gamtinių iškasenų, 99% elektros pagaminama geoterminėse jėgainėse.Šiltas vanduo turi aitrų sieros kvapą, o šaltas- yra vienas švariausių pasaulyje. Šalies ekonomika priklausoma nuo žuvies kainų ,todėl vyriausybė griežtai pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą bijant prarasti žvejybos kontrolę,kadangi apie 40% viso šalies eksporto sudaro žuvis ir jos produktai.
Manoma,kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai,atplaukę į salą apie 800 metus.IX -X a, į salą atsikraustė norvegų vikingai,vikingas Floki Vilgerdarson šaliai suteikė dabartinį pavadinimą, Iki 1814m. buvo Norvegijos kolonija,vėliau priklausė Danijai ,o 1944 m. šaliai suteikta nepriklausomybė.
Įdomu,kad saloje yra vienintelė vieta pasaulyje,kurioje matoma dviejų tektoninių plokščių sandūros vieta- Almanagjau lūžis (išvertus- paprasto žmogaus plyšys).Šioje vietoje (Tingveliro nacionalinis parkas ) per kelias minutes galima pabuvoti Amerikoje ir Europoje.Niekur kitur pasaulyje nėra geresnio ir aiškesnio vaizdo parodančio,kaip viena nuo kitos tolsta litosferos plokštės ir, anot mokslinių tyrimų, po daugelio metų Islandija bus padalinta į dvi dalis.Kasmet plyšys padidėja 2,54 cm.ir dabar yra 4 metrų pločio ir 40 metrų gylio .Kai atsivėrė plyšys ir į viršų išsiliejo magma, prieš daug milijonų metų susiformavo Islandija. Netoli Almanagjau lūžio,Tingveliro nacionaliniame parke 930 m. buvo įkurtas vienas seniausių parlamentų pasaulyje-Altingas. Islandijos Altingas, tuometinio Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hanniballsono iniciatyva Islandija pirmoji 1991 metais pripažino Lietuvos nepriklausomybę
Kelionių agentūros "Grūda" pasiūlyta kelionė į šią unikalią salą buvo viliojanti. Pirmiausiai viliojo įspūdingas kelionės maršrutas kuris neapsiribojo tik šalies "turistinio veido" parodymu: sostinės Reikjaviko ir šalia jos esančio "Auksinio rato "- tai trys lankomiausios vietos- Žydroji lagūna, geizeriai ir garsusis Gulfoss krioklys. Pagal mūsų kelionės programą vykome ir į šalies gilumą- kur galima pravažiuoti tik paaukštinto pravažumo autobusu ir į garsųjį Snaefellsness pusiasalį ,kopti į ugnikalnius, kad pamatytume jų kraterius, plaukti amfibija į ledynų karalystę. 
Islandijoje yra didžiausias Europoje Vatnajokudlio ledynas, kurio storis vietomis siekia iki 1 kilometro. Ledynas leidžiasi iki jūros, todėl plaukiojant amfibija tarp aisbergų pasijunti kaip Arktyje.. Supratome, kad turime būti pasiruošę visiškam kontrastui su įprastomis poilsio formomis: vietoje šiltų Viduržemio jūros pliažų, Islandijoje mūsų laukė vidutinė net liepos mėn pabaigoje +10-12 laipsnių temperatūra, stiprūs vėjai,gal būt ir lietus (mūsų laimei jo išvengėme), žygiai į ugnikalnių viršūnes krioklių panoramas, todėl įprastą vasarinę avalynę teko iškeisti į kalnų batus, vasarinę aprangą į vėjo neperpučiamas ir neperšlampamas striukes .Bet kas norėjo pamatyti atšiaurios gamtos grožį ,pajausti vėjo stiprumą,išgirsti nepaliaujamą krioklių muziką ir pamatyti ugnikalnių viršūnėse nuostabaus grožio kraterius, šioje kelionėje tai patyrė su kaupu 
Lavos.laukai ugnikalniai, ledynai, krioklių muzika ir vėjas, ypač ugnikalnių viršūnėse, kūrė tokią romantiką, lyg visiškai nebūtų kito kažkur egzistuojančio pasaulio, o kai kur kraštovaizdis labiau priminė mėnulio paviršių nei mūsų žemę .Neveltui lavos laukuose treniravosi Amerikos astronautai, kad jų akys įprastų prie beribių rusvai juodų lavos laukų ,pajaustų gamtos stchijos jėgą ir pabūtų tik patys su savimi. O kur dar geizeriai, fumarolių laukai geoterminiai šaltiniai,lavos išgriaužti urvai- visas šis sunkiai įsivaizduojamas grožis sukurtas dviejų stichijų-ugnies ir vandens..Net trumpai pakeliavus po salą užteka pajausti šį neskubaus salos gyvenimo žavesį ir įsimylėti šią atšiaurią , tačiau labai svetingą žemę.
Kelionę pradėjome sostinėje Reikjavike ("padūmavusi įlanka",) šį pavadinimą davė saloje devintą šimtmetį išsilaipinęs jūreivis Ingolfuras Anarsonas ) ,kurioje gyvena daugiau nei pusė salos gyventojų .Įspūdinga Hallgrims bažnyčia ,primenanti sustingusią per bazalto uolas tekančią lavą. Bažnyčia matoma 20 km .spinduliu, o pasikėlus liftu į bažnyčios bokštą atsiveria nuostabi Reikjaviko panorama .Prieš bažnyčią išdidžiai į tolumą
. žiūrinčio pirmojo europiečio, atradusio Ameriką, vikingo Leifuro Eirikssono skulptūra, kurią dovanojo Islandijai Amerika 1000- jų Altingo metinių proga. Mieste daug jaukių kavinaičių ,aikščių, pėsčiųjų gatvių, garsioji vandens saugykla-Perlanas. Kadangi islandai labai tiki elfais ir troliais- prie parduotuvių dažnai pamatysi laimę nešančių elfų,trolių skulptūrų.
.Neilgai pasisvečiavę turėjome palikti šį jaukų miestą, nes laukė žygis prie aukščiausio (196 m.) Glymur krioklio kaskadų.O kad tai pamatyti-turėjome užkopti vietomis statoku šlaitu pučiant labai stipriam šoniniam vėjui. Bet kopimas buvo vertas to grožio,kuris atsivėrė viršūnėje- kaskadomis krintantis krioklys į siaurą kalnų tarpeklį, o aplink- didžiulių lavos akmenų laukas,primenąs žmogaus pradėtas kurti ir lyg nebaigtas įmantrias skulptūras.
Beje,nusileidimas buvo daug sunkesnis nei kopimas į viršų, vėjas buvo toks stiprus,kad vietomis buvo baisu ,jog neatsilaikysi ir nugarmėsi į tarpeklį. Vėliau keliavome į Snaefellsnes pusiasalį garsėjantį nepaprasta kraštovaizdžio įvairove-ugnikalniai ,krateriai ,lavos laukai ,juodi lavos paplūdimiai ir įspūdingas Holahor ugnikalnio krateris..Dauguma Islandijos krioklių .kraterių,ugnikalnių turi savo legendas,padavimus :Godafoss krioklys- Dievo krioklys ,į kurį islandai,priėmę 
krikščionybę, sumetė savo garbintus stabus, Svartifosas-tamsus krioklys
Gulfoso krioklys,kurį 1907 išgelbėjo vietinė mergaitė Sigridur nuo planuotos čia pastatyti vandens jėgainės.Prie krioklio atkakliajai mergaitei pastatytas paminklas. Dettifoso krioklys- galingiausias Europoje. Barnafoss (vaikų krioklys)-pagal legendą Kalėdų rytą,tėvams išėjus į bažnyčią, vaikai išėjo paskui juos.
Trumpindami kelią ,jie bandė pereiti akmenine ,arka virš krioklio ,bet nelaimei,įkrito į krioklį ir paskendo. Tuomet jų motina prakeikė arką ir pasakė,kad kiekvienas, eidamas per arką, paskęs….Deja,arką sugriovė žemės drebėjimas.Svartifosso krioklys,krintantis nuo bazalto stulpų ,primenančių vargonus ir vadinamu Trolių pirštais ,legenda apie paslėptą lobį po Skogafoss kriokliu. Seljalandsfosso krioklys, kurį galima apeiti -atsidurti tarp uolos ir krioklo. Išvertus iš islandų kalbos-"Prekiautojo krioklys".
Islandija- vulkaninė sala, dėl geologinių ypatumų joje yra nemažai ugnikalnių-Hekla, Katla,Efjafadjokulis, Askja ,Hvannadalshnukur (aukščiausia šalies viršūnė)
.Labiausiai žinomas tapo Efjafadjokudlio ugnikalnis,išsiveržęs 2010 m. ,kuomet dideli kiekiai ištirpusio ledyno vandens upėmis pasileido iki vandenyno ,apie 800 žmonių buvo evakuota, išsiveržęs ugnikalnis paskleidė didelį vulkaninių pelenų debesį,dėl kurio didžiojoje Europos dalyje buvo uždaryta oro erdvė .Apie šio ugnikalnio išsiveržimą ir jo padarinių likvidavimą sukurtas dokumentinis filmas rodomas ūkininko sodyboje, esančioje ugnikalnio papėdėje. Visa sodyba buvo uždengta storu pelenų sluoksniu, tačiau sutvarkyta ir šiandien joje gyvena žmonės ,kaip ir gyvenę iki katastrofos .Įdomus Snefferso krateris ,kurį išgarsino Jules Verne (Žiulio Verno ) knyga "Kelionė į žemės centrą ".Heklos ugnikalnis, kadaise pramintas "Pragaro vartais ". Šiaurinėje salos dalyje yra giliausiai į salą įsirėžęs Hruta fjordas, netoli jo- Glaumbaeris.
Tai muziejus po atviru dangumi ,kuriame susipažįstama su čia gyvenusių žmonių buitimi, kultūros paveldu.Per ilgus priespaudos ir nepriteklių amžius islandai,puosėlėdami kalbą, sugebėjo išlaikyti savo tautos savitumą, papročius. Islandų kalba nuo vikingų laikų beveik nepasikeitė.Islandų mitai ir legendos ėjo iš lūpų į lūpas, užrašinėti jas pradėta žymiai vėliau . Vargu,ar be Islandijos mitų ir sagų Islandija turėtų Nobelio literatūros premijos laureatą Haldorą Lakness puikų pasakotoją, kurio kūryboje taip įtaigiai vaizduojami islandų mitologiniai personažai, jog sunku patikėti ,kad tai tik rašytojo fantazija.Mūsų kelionė tęsėsi per lavos laukus, pseudokraterius link Myvatno (uodų) ežero,kuris susiformavo prieš 2300 metų lavos išsiveržimo metu.
Tai dažnų žemės drebėjimų ir ugnikalnių kraštas, čia tikra paukščių karalystė ir vienintelė vieta, kur pajutome uodus Myvatnos ežero apylinkėse pamatėme dar vieną neįpratą gamtos kūrinį- iš žemės kylančius garus- fumaroles, sustingusios lavos suformuotus labirintus "tamsos miestus"..Po ilgos kelionės buvo malonu paplūduriuoti Myvatno lagūnos geoterminiame baseine. Kalnais kopėme prie prie krioklų ir ugnikalnių kraterių ir viskas buvo taip gražu,kad nejutome nei nuovargio,nei šalto vėjo ,kuris plėšė nuo mūsų rūbus ,o vasarą reikėjo pirštinių ir kepurių. Kiekvieną dieną kelias vingiuodavo vaizdingomid fiordų, ugnikalnių ir lavos laukų keliukais, kur asfalto nėra ,o žiemą jie dėl saugumo uždaromi .Visą siaurą keliuko plotį užėmė mūsų autobusas, bet vairuotojai labai paslaugūs ir kažkaip sugebėdavo prasilenkti
.Tiltai irgi tik vienpusiai per dideles upes, o mažesni upeliai pravažiuojami per brastas .Aplink kalnai su snieguotom keterom,sniegas ir šlaitų šonuose. .Sustojame pasigerėti ir pasifotografuoti. Sniegas vasarą kaip ir nesiderina, bet smagu ir gražu.Geoterminiame slėnyje pietvakarių Islandijoje trykšta daugiau nei 50 karštų versmių ir burbuliuoja purvo duobutės, yra du galingi geizeriai- 
Geysiras ir Strokuras (maišytuvas ).Net bendrinis žodis "geizeris " kilęs iš trykštančios karštos versmės Geisyr kas reiškia "nuolat besiveržiantis ".Strokuro išsiveržimas trunka 7-8 minutes,vanduo pakyla į 20 m. aukštį ar aukščiau.Geysiras šiuo metu aprimęs .
Neįmanoma trumpoje apžvalgoje aprašyti visą matytą unikalų gamtos grožį: jį reikia pamatyti,pajausti vėjo galią ant ugnikalnio kraterio,pajausti vienatvę beribiuose lavos laukuose, paplaukioti tarp aisbergų, išplaukti į vandenyną stebėti banginių,uosti sieros kvapą einantį iš karštųjų versmių ir pasimaudyti garsiojoje "Žydrojoje lagūnoje ". Ilgai galima stovėti ir klausytis nepabaigiamos krioklių muzikos, galbūt pasakojančios elfų ir trolių istorijas.Be abejo ,reikėjo paragauti ir pūdytos ryklienos ,ir banginių mėsos, o jų delikatesas- kepta avies galva.O taip "pūdoma" rykliena :
Islandai darbštūs žmonės.Kadangi vasara ten tetrunka vos kelis mėnesius, ilgai tęsiai poliarinė tamsa, turistinis periodas taip pat labai trumpas.Viešbučių yra labai nedaug, todėl vasaros periodu viešbučiais arba svečių namais paverčiami mokinių bendrabučiai.Tiesa,juose patogumai yra bendri,tačiau tai nesumenkina kelionės. Vasarą šalis "okupuota" turistų: dviratininkų, pėsčiųjų ir galingų visureigių sutiksi visur. Daug kempingų,todėl nakvynę susirasti nesunku, tik kai kuriuose kempinguose nakvynę reikia užsisakyti iš anksto. Įdomu,kad visą vasarą moksleiviai dirba- padavėjais, prekybos centruose, kambarinėmis, tvarko gyvenviečių ,kempingų aplinką.Pagrindiniai darbuotojai ,kurių žiemą reikia ne tiek daug- išleidžiami atostogauti, paliekamas prižiūrėti dirbančius mokinius tik vienas kitas.Kadangi dirbamos žemės yra labai nedaug- pagrindiniai verslai avininkystė, arklininkystė ir žvejyba Šiltnamiuose naudojama geoterminė energija ,todėl užsiaugina ir šiltųjų kraštų vaisių, net bananus užsiaugina šiltnamiuose,.
Augmenija labai skurdi,net botanikos sode nėra egzotinių gėlių :tai mūsų lubinai (ten buvo jų pats žydėjimas) nasturtos,gvazdikai,aguonos,įvairių rūšių kerpės. Bet buvo savotiškai gražu..Islandijos gyventojai neturi pavardžių. Vaikas,gimęs Islandijoje gauna vieną ar du vardus ir tėvavardį .(Išskirtiniais atvejais gauna motinos vardą).Tėvavardis susidaro iš tėvo vardo ir galūnės son (sūnus) arba dottir (duktė).Islandai vieni iš ilgiausiai gyvenančių žmonių pasaulyje ,nors valgo daug mėsos ir geria labai daug kavos.
Ko mes ieškome kelionėse ,ko tikmės ? Man kelionės -tai mano svajonių išsipildymas, pakylėjimas virš mano pačios gyvenimo ir susiliejimas su gyvenimu aplink mane. Kelionėse tiek visko daug:naujų žmonių ,minčių, kalbų ,papročių ,garsų, kvapų, vaizdų..Kelionėse pasijunti tartum naujame lygmenyje- nesikapstai praeityje , nebelauki miglotos ateities, esi prikaustyta dabartyje- žaviesi tuo ,ką matai ,gyveni visai kitu ritmu,kai kada ir kitu laiku ir džiaugiesi, kad tavyje ilgai brandinta svajonė pagaliau pildosi. Ir vėl kuri naują svajonę…
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt …
Daugiau nuotraukų
.
d
ALZHEIMERIO LIGA–MITAI IR FAKTAI
Alzheimerio liga prasideda pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu, sutrinka pažinimo funkcija, baigiasi- visišku nesiorientavimu aplinkoje, kai kada agresija, nevalingu šlapinimusi, tuštinimusi.
Visuomenėje vyraujanti nuomonė apie Alzheimerio ligą:
tarp mitų ir faktų :
1. Alzheimerio liga ir silpnaprotystė (demecija) yra tas pats. Ne. Demencija yra grupė simptomų, kurie pasireiškia intelekto ,suvokimo, .elgesio pakitimais .Alzheimerio liga yra viena iš demencijos formų, kuomet pradeda silpnėti atmintis ir ,išskirtinis simptomas- silpnėja pažinimo funkcija.
2 .Raudonas vynas ,vynuogių sultys gali sumažinti Alzheimerio ligos progresiją .Ne. Nei vitaminai,nei vaistai negydo Alzheimerio ligos. Buvo manoma,kad vitaminas E,C, ginkmedžio ekstraktai ir fermentas Q10 gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos, bet nei vienas iš šių vaistų neapsaugoja ir nesulėtina Alzheimerio ligos vystymosi.
3. Kas didina riziką susirgti Alzheimerio liga ? Amžius. Kuo vyresnis- tuo didesnė tikimybė susirgti Alzheimerio liga. Kitos priežastys nėra pilnai aiškios..
4. Jei vienas iš jūsų tėvų sirgo Alzheimerio liga, tikriausiai sirgsite ir jūs. Nevisai. Genetinis paveldimumas galimas, jei tėvai,giminaičiai sirgo šia liga. Tačiau paveldimumas tesudaro mažiau nei 5 % visų susirgusių. Aktyvus fizinis ir protinis gyvenimas, sveika dieta, laiku gydomos širdies ir kraujagyslių ligos , gali sumažinti riziką susirgti šia liga .
5.Kiek ilgai gali trukti ligos "prodromas"- ligos pasireiškimas nuo pirmųjų požymių, kuomet pradeda silpnėti atmintis ? Apie 20 metų. Yra normalu užmiršti pavardę, užmiršti susitikimą ar jo laiką. Bet yra grėsmingas simptomas jei užmirštate didelius įvykius, protarpiais pradedate nesiorientuoti aplinkoje ir laike .Normalu kažkur ne vietoje pasidėti raktus, bet nenormalu- jei juos padedate neįprastoje vietoje- šaldytuve, orkaitėje, ar apkaltinate ką nors iš artimųjų pavogus juos.
6.Kokia tikimybė susirgti Alzheimerio liga, jei gyvenate iki 85 metų? Tai apie 50%.Alzheimerio liga nėra natūralus senėjimo procesas.Ja dažniau susergama apie 65 -tuosius metus .Apie 50% 85-čių neserga šia liga.Ja gali susirgti ir jauni žmonės (30-50 m.)- dažniausiai tai paveldima ligos forma.
7.Kas efektingiausiai išsaugoja smegenų veiklą? Nėra įrodyta,kad protinis darbas gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos.Jos išvengti nepavyko net tokiems garsiems politikams kaip M.Thatcher ar R.Reiganui. Tačiau smegenis reikia pastoviai lavinti- mokytis naujų dalykų ,net kryžiažodžių sprendimas gali būti naudingas: atsakymų ieškojimas knygose,internete, aktyvi socialinė veikla, bendravimas,diskusijos, neleidžia "užmigti " mūsų smegenims.
8.Kas įvyksta smegenyse?
Alzheimerio ligos atveju miršta smegenų nervinės ląsteles. Smegenų audinys traukiasi ,jo vietą užima smegenų skystis (likvoras).Ligai progresuojant- smegenų audinio mažeja,skyčio daugėja.Taip pažeidžiama atmintis, kalba, bendravimo įgūdžiai.
9.Ko tikėtis ?
Kiekvienam susirgusiam 
ligos eiga nevienoda.Vieniems- liga progresuoja labai greitai,kitiems- ji gali tęstis lėtai ,progresuoti tik kai kurie simptomai kaip atminties praradimas suvokimas. Labai svarbu stengtis išsaugoti likusias funkcijas- kiek galima daugiau bendrauti, skatinti užsiimti fiziniais pratimais- tai padeda išlaikyti raumenų jėgą ir koordinaciją.
10. Ar pacientai sugeba įvertinti savo būklę?.Ankstyvose ligos stadijose pacientai supranta kas jiems atsitiko.Juos gali apimti gėda ar rūpestis- kas bus toliau ? Tokiems ligoniams,kurie supranta savo būklę gali vystytis depresija, kuri dar labiau pablogina ligos eigą, todėl depresiją būtina gydyti. Vėliau gali vystytis agresija ar paranoidinės būsenos, šių būsenų pacientai jau nebekontroliuoja ir nesupranta,kas su jais vyksta.
11.Ar reikia slėpti ligą nuo artimųjų,vaikų? Kadangi dažniausiai suserga buvę labai mylimi seneliai- anūkams sunku susitaikyti su pasikeitusiu senelių elgesiu .Būtina išsamiai vaikams išaiškinti apie jų mylimus senelius ištikusią ligą, kaip ir kuo jiems padėti, kaip su jais elgtis.
12.Ar galima išvengti ligos ,ar yra ligos prevencija ? Specialių priemonių, vaistų nėra. Tai bendros sveiko gyvenimos rekomendacijos- sveikas maistas,fizinis aktyvumas,socialinis užimtumas, pastovus smegenų lavinimas.Sakoma,kad "smegenys vienas tingiausių organų "
Pagal WebMD tinklapį paruošė
Leonarda Sarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
ŠTAI IR VIENATVĖ
Visuose gyvenimo etapuose mus lydi giminės,draugai, artimieji. Tuokiantis–draugų ir 
artimųjų būrys padeda žengti į naują gyvenimą.Gimus vaikui-tėvai gausiai apipilami patarimais ir sveikinimais.. Tačiau kuomet mirtis (ar kitos priežastys ) nutraukia sutuoktinių ryšį…kuomet bendrauti tampa sunkiausia- visi, buvę tokie mieli, malonūs, nejaukiai atsitraukia…Seniau didelės šeimos užpildydavo tą atsivėrusią tuštumą, suteikdavo pagalbą. Šiandien- dažnai pasijuntame nustumti ir užmiršti kaip tik tada, kai labiausiai trokštame atgauti tai ką praradome- draugystę, šilumą, bendravimą .Patekus į šią naują būseną nelengva surasti naują kelią, įveikti sunkią emocinę krizę. Ateina laikas, kai į tavo buvusį saugų, ramų gyvenimą įsiveržia netektis ir tik tada suprantame, jog esame visiškai tam nepasiruošę .Pati puikiai prisimenu tą mirtiną tylą ir ją lydinčius šešėlius, baimę, sumaištį ir šaltą vienatvę .Bendrauji su aplinkiniais,bet atrodo, jog mus skiria stora, aukšta siena. Kalbi,tačiau nieko nepasakai, jie klausosi, bet tavęs negirdi. Vaikštai tarsi mašina, užprogramuota daryti ką reikia ,tačiau nejauti realybės. Tavęs niekas negirdi, tavo klyksmas tylus.Kiekviena netektis skirtinga ir per ją įgyta patirtis kiekvieno savita, tačiau gedintiems yra bendrų dalykų:skausmas, baimė, tyla, nebylus susitaikymas ir visiška neviltis. Po šoko bangos seka rimtis, paskui nustėręs imi protauti ir mokaisi gyventi jau pagal naujas taisykles- tai tarsi mokytis vienam irkluoti dvivietę baidarę, kai buvai pripratusi prie dviejų irkluotojų ritmo ir suderintų veiksmų.
Sutuoktiniai yra tarsi veidrodžiai,atspindintys vienas kitą. Netekti artimo ryšio- tai tarsi netekti savo atvaizdo .Nebėra pritarimo šypsenos, leidžiančios suprasti kaip tau einasi, nebėra bendrų rūpesčių, svajonių. Belikusi tik tyla vietoj atsako į vėl ir vėl kylantį klausimą- kodėl taip atsitiko, kodėl man, kodėl turėjau likti viena? Lieki pats sau ir teisėjas, ir kaltintojas ir kaltinamasis. Tampi tarsi aktorius, vaidinantis spektaklį sau pačiam.Skaudino svajonės, niekada netapsiančios tikrove, žodžiai, kurie taip ir liko neištarti, klausimai, į kuriuos niekad nebus atsakyta. Daugelis mūsų,kol aplinkybės nepriverčia, negalime susitaikyti su tiesa, kad iš esmės esame vieniši. Bet po artimo netekties atsiradusi tuštuma, ar vienatvė, kaip ją bepavadinsi, stoja prieš tave tarsi šalta, ledinė siena, kuri, jau žinai, stovės visada prieš tave .Jei nori- gali bandyti pabėgti, nepriimti tikrovės, keliauti, dirbti iki užsimiršimo, bet tai tik laikinas atsitraukimas. Iš kelionių galų gale teks grįžti , iš darbo pareini į namus ir susidurti su tuo, ką palikai išeidama. Šeima? Dalis šeimos toli, vakaruose, kita dalis- čionai, bet jau su savos šeimos džiaugsmais ir vargais, su draugais ir draugų draugais.Tai natūralu,vaikai nėra tavo nuosavybė.Jų gyvenimai yra jų. Todėl palengva ateina supratimas- turi susitaikyti su tuo,kad esi viena ir kad taip pat kada nors turėsi mirti. Supranti, kad turi priimti likusį gyvenimą tokį, koks buvo lemtas ir tinkamai jį nugyventi. Vienatvė, manau, nėra gera draugė,tačiau ji puiki mokytoja. Savo gyvenimo situacijoje išmokau susitaikyti su viskuo ir imti vertinti tai, ką turiu. Ir dar- laimė nėra tikslas. Tie,kurie sako: būsiu laimingas,kai….arba būsiu laimingas, jei…-niekad jos nepatirs .Laimė- tai susitaikymas su dabartimi.
Atrodo ,retokai iš pirmo karto išmokstame pamokas. Protas jau priima, o širdis atkakliai priešinasi ,kad tam tikras gyvenimo tarpsnis jau baigėsi. Noriu, kad paskaitytumėte italų novelisto Dino Buzzati novelės-laiško ištraukas .Paskaitykite,kokį jautrų jis laišką rašo savo mirusiai žmonai….
Bereikalingi kvietimai (iš italų kalbos vertė A.Musteikis)
Norėčiau,kad ateitum pas mane žiemos vakarą ir kad susiglaudę už lango ,žvelgdami į tamsių ir šaltų gatvių vienatvę, prisimintume žiemas iš pasakų, kuriose kartu gyvenome šito nežinodami .Nedrąsiais žingsniais ėjome tais pačiais užburtais takais, tu ir aš, žengėm drauge per vilkų knibždančius miškus, tos pačios dvasios sekė mus iš samanų kuokštų ant bokštų sienų, o aplinkui šmėkščiojo varnai. Abu drauge, to nežinodami, galbūt nuo tų bokštų žvelgėme į mūsų laukiantį paslaptingą gyvenimą.Ten pirmąkart ir suspurdėjo nutrūkgalviški ir švelnūs troškimai. Ar tu prisimeni ? -meiliai apsikabinę šiltame kambaryje paklausime vienas kito , ir tu patikliai man man šypsosies ,o lauke barškės vėjo purtoma stogo skarda. Bet tu- dabar aš prisimenu- nežinai senų pasakų apie bevardžius karalius, pabaisas ir užkerėtus sodus.Niekuomet nevaikščiotum sužavėta po stebuklingais, žmogaus balsu kalbančiais medžiais ,niekuomet nesibelstum į apleistos pilies vartus, naktį nežingsniuotum į toli, toli spinksinčią šviesą, nei užsnūstum po Rytų žvaigždėmis, sūpuojama šventojo luoto. Žiemos vakarą už lango mes tikriausiai sėdėtume tylūs,aš-klaidžiodamas po mirusias pasakas, tu- pasinėrusi į kitokius, man nežinomus rūpesčius.Aš paklausčiau :"ar tu prisimeni ?",bet tu neprisimintum.Norėčiau pavasario dieną, kai dangus pilkas, o vėjas dar gainioja gatvėmis kelis pernykščius lapus , vaikščioti su tavim po priemiesčio kvartalus ir kad būtų sekmadienis. Tokiose vietose dažnai kyla liūdnų ir didingų minčių; būna valandų,kai ten klaidžioja poezija, sujungianti širdis tų, kurie myli vienas kitą.O be to,ten gimsta viltys, kurių nemoki išsakyti -iš neaprėpiamų horizontų už namų ,nuriedančių traukinių, iš šiaurės debesų. Tiesiog laikysimės už rankų ir eisime lengvu žingsniu pasakodami viens kitam paikus, juokingus ir mielus dalykus. Kol užsidegs gatvių žibintai ir iš varganų daugiabučių išlįs grėsmingos miesto istorijos ,geidžiami nuotykiai ir romanai.Tuomet mes tylėsime , tebesilaikydami už rankų, nes sielos kalbasi be žodžių .Bet tu – dabar aš prisimenu – niekuomet nepasakotum man juokingų ir mielų dalykų.Todėl ir negali mylėti tų sekmadienių, apie kuriuos kalbu ,negali savo siela tyloje šnekėtis su manąja, tu nepastebi nei valandų, kai miestą užvaldo kerai,nei vilčių, nusileidžiančių su debesim iš šiaurės.Tau visuomet buvo mielesnės šviesos, minia, į tave žvilgčiojantys vyrai, gatvės, kuriose, sako, gali sutikti fortūną.Dar norėčiau vasarą nuvykti su tavim į nuošalų slėnį ir be perstojo juoktis iš pačių paprasčiausių dalykų, važiuoti patyrinėti miškų, baltų kelių, apleistų namų paslapčių,… Sustoti ant medinio tilto, pažvelgti į skubantį vandenį, klausytis telegrafo stulpuose ilgos, begalinės istorijos, kuri keliauja iš pasaulio galo ir kur nukeliaus- nežinia.Ir skinti pievų gėles ,išsitiesti ant žolės, saulės tyloje stebėti bedugnį dangų, praplaukiančius baltus debesėlius kalnų viršūnėse. Tu pasakytum:"kaip gražu"! Daugiau nieko neištartum, nes būtume laimingi, kad kūnas atsikratė metų naštos , o sielos tapo skaidrios tarsi ką tik užgimusios. Bet tu – dabar galvoju, tu dairytumeisi aplinkui nieko nesuprasdama , man baisu, tu susirūpinusi sustotum ir pasilenktum apžiūrėti kojinės, nekantraudama grįžti.Prabiltum ne "kaip gražu",bet apie tuos menkus dalykėlius, kurie man nerūpi. Nes, deja,tu tokia.Nebūtume nė akimirką laimingi.Tikrai norėčiau – leisk pasakyti – norėčiau su tavim už parankės žengti plačiomis miesto gatvėmis gęstant lapkričio saulėlydžiui ,kuomet dangus krikštolinio skaidrumo.Kada gyvenimo baubai laksto virš kupolų ir tūno grindinio duobėse, stvarstydami patamsėjusius žmones,gatvėse, jau prisipildžiusiose nerimo.Kada po žemę vaikšto prisiminimai apie palaimingą metą ir naujos viltingos nuojautos, palikdamos po savęs į muziką panašų skambėjimą.Su vaikiškai nekaltu išdidumu žiūrėsime į kitų veidus, į tūkstančius veidų, plaukiančių kaip upė.Patys nežinodami mes skleisime džiaugsmo šviesą , ir visi bus priversti žvelgti į mus ne su pavydu ar pagieža,bet su gerumu,vos,vos šypsodamiesi, nes toks vakaras išgydo žmogaus silpnybes.Bet tu- puikiai suprantu – užuot žiūrėjusi į krikštolinį dangų ir besileidžiančios saulės nušviestą lėktuvų rikiuotę, užsigeisi stabtelėti prie vitrinų,aukso ,šilkų ,kitokių prašmatnybių – tokių niekingų dalykų. Todėl ir nepastebėsi nei slampinėjančių vaiduokių, nei nuojautų, negirdėsi, kaip aš, kad šaukia išpuikęs likimas.Nei išgirstum tos muzikos,nei suprastum, kodėl žmonės žiūri į mus gera linkinčiais veidais.Tu mąstytum apie menką savo rytojų, ir veltui virš tavęs auksinės bokštelių statulos iškeltų špagas paskutiniams spinduliams. O aš būčiau vienas.Veltui. Gal visa tai niekai, gal tu geresnė už mane, nereikalavai tiek daug iš gyvenimo. Gal buvai teisi tu,gal kvaila stengtis.Vis dėlto norėčiau tave bent dar kartą išvysti , taip, bent išvysti…Nesvarbu,dieną ar naktį,vasarą ar rudenį, nežinomam krašte, kukliame name, bjaurioje užeigoje.Man užteks,kad būsi arti.Ten aš nesiklausysiu – pažadu – stogo girgždėjimo, nežiūrėsiu į debesis, nekreipsiu dėmesio į muziką ir vėją.Išsižadėsiu šių nereikalingų dalykų, nors juos ir myliu. Turėsiu kantrybės, jei nesuprasi, ką tau sakau , jei kalbėsi apie man keistus reikalus, jei skųsiesi senais drabužiais ar dėl pinigų.Nebus vadinamosios poezijos, bendrų vilčių, meilei tokio artimo ilgesio…..Bet tu – dabar galvoju – esi pernelyg tolima…Tu esi gyvenime,kurio aš neišmanau…Tiek nedaug laiko tereikėjo, kad mane pamirštum.Galbūt nebeįstengi prisiminti net mano vardo…..aš jau išėjęs iš tavo pasaulio ,susimaišęs su nesuskaičiuojamais šešėliais.Vis dėlto ,tik apie tave galvoju.Ir man patinka pasakoti tau šiuos dalykus….Tavo Dino
Taigi,ateina laikas,kai lieki vienas.Bet ar susimąstome, kiek daug gamtos būtybių gyvena vienumoje? Būti vienai nesunku,sunku būti vienišai,tačiau turi priimti gyvenimo tau padiktuotas sąlygas ir žinoti,kad nieko šioje žemėje negauname veltui….
Rašykite, pasidalinkime savo vienatve-
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
Eutanazija: už ir prieš ?
"Ne visur mirtis atrodo vienodai arti, bet ji yra arti "(Seneka)
Eutanazija-graikų kalba geras,garbingas, lengvas ir neskausmingas gyvybės nutraukimas
Medicinos paskirtis yra saugoti žmogaus sveikatą ir atitolinti jį nuo sunkiausios žmogaus būties paslapties -mirties. Nors šiandienos medicina teikia daug vilčių išgyti ir pasveikti, vis vien, laikui bėgant, vienaip ar kitaip susiduriame su paciento gyvenimo tikslo, ligos, gyvenimo pabaigos problemomis ir pagaliau atsiduriame prieš mirtį. Skirtumas tik toks, kad aš, medikė, išgyvenu tai ne pirmą kartą, o mano pacientą nepagydoma liga užklumpa pirmą kartą. Tačiau kiekvieną kartą aš kartu su juo išgyvenu sukrėtimą, nusivylimą, skausmą. Neabejotinai tai yra pats sunkiausias išgyvenimas, kurį patiria kiekvienas gydytojas. Bet ši patirtis išmokė mus suprasti ,kad gyvenimas yra kažkas nepaprasto, jo nepakartosi, kad turi džiaugtis ir naudotis esama valanda .Štai ko išmokė mane nepagydomi ,sunkiai sergantys pacientai. Dažnas ligonis klausia -kaip ilgai pratęsime jo gyvenimą, kiek dar liko gyventi? Tai klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti, nes paprasčiausiai mes to nežinome .Deja ir mes, medikai, ne visagaliai ir mes turime paklusti natūraliems gamtos dėsniams. Matai ,kaip liga ardo kūną, kaip senka gyvybinės jėgos, ligonį kausto skausmai, o akyse panika ir baimė- daktare, nejau aš mirsiu ? O tu bejėgė- žinai, kad vaistai nuo skausmo, raminantys, tik palengvins paciento būklę, bet jo jau neišgydys..Vieno budėjimo metu buvau iškviesta pas sunkų ligonį, kuriam vėžys buvo išsisėjęs smegenyse, jis blaškėsi, jį vargino traukuliai, įprastinės antitraukulinių, nuskausminančių vaistų dozės jau nepadėjo. Budėję prie jo dukra ir sūnus paprašė- suleiskite jam vaistų ,kad jo kančios geičiau baigtųsi .Gerai, sakau ,tuoj sesutė paruoš švirkštą su mirtina vaistų doze-kuris iš jūsų suleisite ? O,kaip įsižeidė vaikai- tai mūsų tėvas,mes jį taip mylime, kaip mes galime tai padaryti ! O aš galiu? Vaikai gailisi savo kenčiančio tėvo, ir nori ,kad jis greičiau mirtų, kad baigtųsi jo kančios. Gailestingumas yra geras jausmas. Anglų kalba gailestingumas-"compassion", lotynų "compatior"-tai dviejų žodžių junginys- kuris, pažodžiui išvertus, "kartu kentėti ".Gal būt vaikai,kartu kentėję su savo mirštančiu tėvu, pradės geriau vertinti gyvenimą, kančią, gal būt pasikeis jų požiūris į aplinkinius, į sergančius, neįgalius….
Hipokrato priesaikoje- dokumente ,vienijančiame viso pasaulio medikus, nė žodžiu neužsimenama apie galimybę kam nors padėti numirti. Maža to- kiekvienas gydytojas prisiekia net ir grasinamas nenukreipti savo žinių prieš žmogiškumą.
Eutanazija mūsų laikmečiu dažniausiai suprantama kaip numarinimas iš gailesčio, kad būtų išvaduoti nuo skausmų nepagydomi ligoniai, apsigimę vaikai, psichiniai ligoniai, kad išvengtų nelaimingo gyvenimo ir sunkios naštos šeimai ir visuomenei .Ar etiška ,humaniška tęsti gyvybę palaikančias procedūras, jeigu jos jau beprasmiškos, kiek laiko galima aparatais palaikyti kūno gyvybę žmogui, kuriam konstatuota smegenų mirtis ? Tokie ir panašūs klausimai lydi mūsų, medikų kasdienybę.Kol kas vienintelė šalis, kur eutanazija legalizuota yra Olandija, tad, kalbant apie šią problemą ,galima remtis tik šios šalies oficialiąja statistika:17% visų mirčių įvyksta tada, kai žmogui netaikomos gydymo priemonės ,kiti 17% yra narkotikų perdozavimas, t.y.situacijos ,kai jais malšinami skausmai nepagydomiems ligoniams,1,8 % tenka aktyviai eutanazijai, kai pacientas pats prašo ,kad jį nunuodytų, o medikas suleidžia vaistus. Eutanazijai būdingi trys pagrindiniai bruožai: pirma,tai yra sąmoningas mediko veiksmas , kai jis tikrai nori nutraukti paciento gyvybę ,antra- paciento gyvenimas sutrumpinamas neskiriant gydymo ar jį nutraukus. Ir trečias bruožas- tokie veiksmai atliekami paciento labui ,norint jį išvaduoti iš kančių.Eutanaziją dar galima skirstyti į pasyviąją ir savanorišką .Manoma,kad pasyvioji eutanazija yra lyg ir įteisinta- pacientas turi teisę atsisakyti gydymo.Jei gydytojas nori tęsti gydymą,o pacientas jo atsisako- tai jokiu būdu nėra eutanazija.Gydymo atsisakymas yra painiojamas su pasyviąja eutanazija,kuomet sąmoningai neskiriamas gydymas paciento būklei palaikyti-nepilamas kraujas esant mažakraujystei, neskiriami antibiotikai esant uždegimui, negydomos ligos komplikacijos, paliekamas tik nuskausminantis gydymas.
Slaugant sunkiai sergantį,kenčiantį žmogų neverta blaškytis ieškant "stebuklingų vaistų",nes jų nerasite,tačiau geras žodis,buvimas kartu,tiesiog palaikymas už rankos, gali padaryti labai daug .Fizinės ir dvasinės kančios neatskiriamos viena nuo kitos. Pagaliau ateina momentas ,kada artimųjų gerumas ir gailestingumas padeda daugiau nei skausmą malšinamieji vaistai ar ligoninės lova.Kaip rašė J.Marcinkevičius:"Visada žemėje per mažai gerų žodžių- meilės,tiesos ir dėkingumo žodžių.Mes dažnai taip ir išsiskiriame jų nepasakę vienas kitam,nusinešdami juos užgniaužę širdyje".Deja,ne visi ligoniai turi geras gyvenimo sąlygas,mylinčias šeimas, kuriose jie jaučia tikrą supratimą ir paramą.Dabar daug kalbama apie "orią mirtį".Tokia mirtis,mano supratimu,tai būtų namuose,savo artimųjų rate, o ne kokioje nors šešiavietėje palatoje slaugos ligoninėje.Gerai,jei šeima didelė, padeda giminės, artimieji.O jei ne- kiek žmonių gali sau leisti samdyti slaugytoją ? Pvz. onkologiniams ligoniams gyvenimo pabaigoje suformuojamos įvairios dirbtinės angos- gerklų, skrandžio, žarnyno. Toks ligonis pasidaro visiškai priklausomas nuo aplinkinių.O slauga po plačių insultų, traumų, įvairių smegenų žūties būsenų, kuomet joks gydymas jau nebepadės? Ar šiais atvejais eutanzija, kad ir pasyvioji, būtų etiška ar ne?
.Sunku nustatyti,kurie gyvenimo pabaigos sprendimai galėtų būti laikomi eutanazija.Medikai susiduria su sudėtinga filosofine ir etine problema, nes eutanazija iš esmės yra gyvenimo sutrumpinimas. Kartais medikas ,ekstraordinarinėmis priemonėmis pratęsdamas gyvybę, padaro daugiau žalos nei naudos- taip dirbtinai pratęsiama kančia savaitėi,gal mėnesiui. Taigi eutanazija žmogžudystė ar gailestingumo aktas? Dėl šito daug diskutuojama medikų bendruomenėse, parlamentuose, paliatyvios slaugos ligoninėse .Prieš tokį kančių nutraukimą gausiausiai pasisakoma krikščioniškuose kraštuose kur pagrindinis argumentas yra Mozei padiktuotas šeštasis Dievo įsakymas "Nežudyk ".Gal tai tiesa.Bet Dievas žmogui suteikė ir pasirinkimo laisvę,tačiau kada šis pasirinkimas teisingas, o kada klaidingas, težino tik žmogus ir Jis.
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
Saksonijos Šveicarija-Drezdenas
17 amžiuje egzistavo bendra Lietuvos-Lenkijos-Saksonijos valstybė,turėjusi bendrą herbą,kariuomenę, ekonomiką.1697 m.Saksonijos kurfiurstas Frydrychas Augustas buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu,pasirinkęs Augusto II-jo vardą,bet dažnai dėl savo nepaprastos fizinės jėgos buvo vadinams Augustu Stipriuoju.
Žemėlapyje pavaizduota bendra Lenkijos-Lietuvos-Saksonijos valstybė ir bendras trijų valstybių herbas.
Bet ne istorija buvo svarbiausia mūsų kelionėje.Važiavome vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis,išraižytomis aukštai kylančiomis uolomis,sudarančias neįtikėtinas skulptūrų grupes-primenančias bokštus,adatas,arkas.Maršrutas tęsėsi palei Elbės upę,kurios pakrantėje pastatytos didingos pilys- vienoje iš jų-Stolpeno pilyje buvo įkalinta grafienė Ana Kozel.
Toliau-kelionė pėsčiomis -iš karto patekome į nuostabius gamtos sukurtus stebuklus:per kelias eras lietus ir šaltis iš smiltainio,nusėdusio prieš 80 mln.metų ,išskaptavo daugybę gotikinių bokštų ir bokštelių,tarpeklių,kuriuose šniokščia veržlūs upeliai ir kriokliai.Eini stačių uolų,šlaitų,akmeninių sienų labirintais.
Nuostabiausia panorama atsiveria einant akmeniniu "Bastėjos "tiltu (76m.) .Nuo tilto atsiveria kabančios uolos,skardžiai,tiesiog visas akmeninis miestas.Pasivaikščioję ispūdingu uolų,tarpeklių ,tiltų labirintais kelionę tęsėme Elbės upe iki Kionigšteino pilies-tvirtovės,stovinčios ant kalno viršūnės.Tai visas miestas,čia Saksonijos valdovai saugojo meno lobius,valstybės iždą,karinį arsenalą.Giliuose vyno rūsiuose buvo brandinamas ir saugojamas vynas, iš giliausio šulinio belaisviai įmantriu mechanizmu semdavo vandenį.Nuo Kionigšteino pilies atsiveria nuostabus vaizdas į Elbės upę ir jos apylinkes.Dėl savo geografinės padėties pilis 
niekuomet nebuvo užkariauta.Nusileidus nuo Kionigšteino pilies-žavi ir nedidelė Vesenšteino pilis,skaičiuojanti daugiau nei 700 metų.Sugriauta,vėliau kelis kartus perstatyta pilis išlaikė įvairius architektūros stilius-nuo gotikos iki klasicizmo.Puikus barokinis pilies sodas,o dar 
nuostabesnis alus iš pilies alaus daryklos ir aludaris,puikiai padainavęs vokiškas daineles apie alų ,pagrojęs dūdmaišiu.Padainavome ir mes lietuvišką dainą- "Ėjo senis lauko arti .Sename rūsyje lietuviška daina labai tiko.
Aplankėme garsųjį porceliano miestą-Meiseną,porceliano gamyklą ir 1000 metų senumo Meiseno centrą -tai katedrą,Albrechburgo pilį,rotušę ir toliau -kelias vedė į galutiną tikslą Drezdeną.Aplankėme atstatytą Dievo Motinos katedrą,pasivaikščiojme Briul terasa,dar vadinama "Europos balkonu",Tašenbergo rūmus ,pastatytus Augusto Stipriojo favoritei grafienei Anai Kozel,kuri vėliau visam gyvenimui buvo įkalinta Stolpeno pilyje
.Čia ir garsioji Zemperio opera ,kurioje dirbo J.S.Bachas,F.Mendelsonas,K.M.Veberis ir kiti garsūs muzikai.Aišku ir Augusto Stipriojo baroko šedevras-Cvingerio rūmai su originaliais didžiųjų tapytojų darbais,karališkųjų brangenybių ekspozicija.Karališkieji rūmai ir Karališkosios šeimos koplyčia, garsioji freska iš daugybės porcelianinių plokštelių "Karališkoji eisena",kurioje pavaizduoti Vetinų dinastijos 
kunigaikščiai.Vakarėjo, šiltą dieną pakeitė stiprus lietus,jau atėjo laikas palikti tą miestą-šedevrą,sugriautą ir prikeltą naujam gyvenimui. .Dievo Motinos katedros griuvėsiai ilgą laiką stovėjo tarsi nebylus liūdininkas apie praūžusią karo vėtrą,sugriovusią gražiuosius miestus,žmonių gyvenimus.
Ketvirtoji kelionės diena-kelias per Lenkiją atgal.Kelionė neprailgo,nes mūsų gidė Rasa stengėsi paįvairinti kelionės monotoniją įvairiomis 
viktorinomis,klausimėlias,pasakojimais.Kas norėjo-žiūrėjo filmus,klausėsi muzikos.Esame dėkingi paslaugiems vairuotojams (neįsidėmėjau jų vardų), linksmuolei gidėi Rasai ir "Grūdai" už turiningą kelionės programą
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
Turistų neatrastas Vroclavas
Per ilgąjį Joninių savaitgalį nesinorėjo likti Kaune ,todėl kelionių agentūros "Grūdos" pasiūlymas vykti į trijų dienų ekskursiją per Lenkiją iki Drezdeno aplankant dar mažai turistų žinomą Vroclavą ir įspūdingąją "Saksonijos Šveicariją " buvo viliojantis. Tuo labiau, kad šios agentūros pažintinės kelionės visuomet būna labai įdomios ir įvairios- neapsiribojama kelių miestų ar objektų aplankymu- paprastai viena ar kelios dienos būna skirtos gamtai, istoriniuose objektuose ,jei keliaujama per Europą,, ieškoma sąsajų su Lietuvos praeitimi. Tokiose kelionėse pajunti didžią Lietuvos istoriją , praplėti savo akiratį ir randi atsakymus į įvairius klausimus. Į ilgą ir ,atrodytų nuobodžią kelionę per Lenkiją ,išvykome saulei tekant. Švintantis rytas, sodri birželio žaluma žydinčios pievos skaidrino nuotaiką . Bendrakeleiviai malonūs, paslaugūs ir įdomūs .Matosi ,kad mūsų kaimynai lenkai tvarkosi labai greitai ir gerai -keliai, anksčiau labai keikiami vairuotojų ,jau geri ,kai kur dar tvarkomi, jau padarytas apvažiavimas per Varšuvą-nereikia važiuoti Varšuvos centrine Maršalkovskos gatve .Kadangi išvykome labai anksti- snūduriavome ir po kelių sustojimų pavalgymui ir vairuotojų poilsiui mes jau Vroclave.Tai Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė, šiuo metu kartu su Ispanijos San Sebastiano miestu yra Europos sostinė. Vroclavas iki 1945 m. priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau .Po II-jo Pasaulinio karo Vroclave gyvenę vokiečiai buvo išvaryti ,o į jų vietą atkelti lenkai,daugiausiai iš Lvovo ir jo apylinkų. Miestas pastatytas ant 12 Odros upės salų ,kurias jungia net 140 tiltų 
.Mieste gausu barokinių ir gotikinių pastatų ,yra net penkios katedros ,pastatų stiliuje juntama Bohemijos, Austrijos ,Prūsijos įtaka. Pažintį su senamiesčiu pradėjome lenkų poeto i J.Slovackio aikštėje.
"kada.gyvenimas pakirs jėgas ir ryžtą,kada minėsi jaunystės svajones, tarpe senų bičiulių nepamiršk manęs, juk nebegrįšiu aš,kaip praeitis negrįžta"(vertė V.Bložė).Šis lenkų poetas gyveno ir mokėsi Vilniuje,1825-1828 m. studijavo teisę Vilniaus universitete.Po 1830-1831 m. sukilimo emigravo į Prancūziją ,mirė nuo džiovos Paryžiuje ,kur ir buvo palaidotas.1927m. poeto palaikai pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelyje šalia Adomo Mickevičiaus.
Čia miesto simbolis-meškutė
Poilsio zona miesto centrinėje aikštėje
Turgaus aikštė ir skulptūros primenant kas buvo parduodama turguje.
Labai žaisminga mažoji architektūra -nykštukai išmėtyti įvairiose gatvėse ,pagal kuriuos galima nueiti "nykštukų kelią"
Nykštukas-fontanas
Nykštukas kalėjime
Tumso sala su seniausia šv.Jono 
krikštytojo katedra ir sinagoga, arkivyskupijos muziejus ,kuriame beveik 100 metų rinktos sakralinės meno relikvijos.
Čia Vroclavo universitetas
Architektūros muziejus
Pasigrožėję jaukiu senamiesčiu palikome gražųjį Vroclavą ir išvykome nakvynėn ,nes anksti ryte laukė kelionė į nuostabų gamtos perlą-Saksonijos Šveicariją.Apie šią kelionę-tolimesnis pasakojimas.
Leonarda Šarakauskienė:info@sarakauskiene.lt
Hormonų paslaptys.Kokia hormonų funkcija ?
Hormonas- tai cheminis junginys, pernešantis informaciją iš vienos ląstelės į kitą.Nuo jų kiekio organizme, nuo jų veiklos, priklauso mūsų sveikata ,išvaizda ,nuotaika, miegas ,apetitas, valia, net ir intelektas.Geriausiai žinome apie du pagrindinius hormonus- moteriškąjį estrogeną ir vyriškąjį- testosteroną. Estrogenas kuria moterį , jos moteriškumą ,patrauklumą, charakterį. Estrogeno perteklius patrauklumo neprideda- tai pasireiškia nelabai estetiniu nutukimu- kuomet didėja klubų ir pilvo apimtis (liaudiškai- apvalaina moteris ),storos šlaunys. Testosteronas- jėgos ir seksualumo hormonas, gaminamas vyrų sėklidėse ir antinksčiuose .Beje ,vyriško hormono testosterono turi ir moterys ir vyrai ,tik moterys turi jo šiek tiek mažiau..Moterys, turinčios per daug vyriško hormono yra raumeningos, jos agresyvesnės, "vyriškesnės" ,jų oda- grubesnė ir riebesnė, dažnai stebimas padidintas plaukuotumas .Pagrindinė šių hormonų funkcija paprasta- pratęsti giminę. Testosteronas reguliuoja spermos gamybą ,moteriški hormonai- menstruacijų ciklą.
Pagrindinės hormonų funkcijos :
1.Ar vyrams būdingas klimakterinis periodas? Ne. Moterims pereinant į menopauzę moteriškųjų hormonų lygis keičiasi dramatiškai sukeldamas didelius pokyčius visame organizme, dėl kurių atsiranda klimakso simptomai.Vyrams vyriškųjų hormonų gamyba lėtėja palengva net ir senyvame amžiuje sperma gaminama, todėl ir senyvo amžiaus vyrai gali susilaukti palikuonių. Krentant testosterono lygiui, vyrai priauga svorio, sumažėja energija, kai kuriems potraukis seksui,o kai kuriems priešingai- seksualinis potraukis didėja, vyrai palieka savo šeimas ir ieško jaunų panelių, taip tikėdamiesi pratęsti savo jaunystę.
2.Hormonai reguliuoja apetitą. Du skirtingi hormonai-grelinas ir leptinas reguliuoja mūsų apetitą (atrasti 1999m.japonų mokslininkų) .Grelinas- dar vadinamas alkio hormonu, gaminamas virškinamająme trakte ir yra tarpininkas tarp virškinimo sistemos ir smegenų.Tai pagaliau paaiškina, kodėl daugeliui žmonių stresinėje situacijoje atsiranda noras sočiai pavalgyti. Leptinas-hormonas, nuo kurio priklauso mūsų lieknumas. Leptinas yra pagrindinė medžiaga reguliuojanti medžiagų apykaitą ir palaikanti energijos pusiausvyrą.Šis hormonas gaminamas riebalinaime audinyje ir veikia kaip tarpininkas tarp virškinimo sistemos ir smegenų. Leptinas susijęs ne tik su maistu ,bet ir motyvacija, nuotaika, seksualiniu aktyvumu.Didžiausia grėsmė organizmui -alkis arba maisto trūkumas, kadangi pagrindinis energijos šaltinis yra maistas. Kai organizmui trūsta energijos ,žmogus tampa vangus, tingus, mieguistas. Jeigu energijos per daug, smegenys siunčia signalą, kad reikia sudeginti riebalų perteklių.Dėl to, net ir esant normaliai hormonų veiklai , žmonės gali būti linkę persivalgyri ir priaugti svorio.
3.Skydliaukė gamina hormoną tiroksiną ,kuris svarbus medžiagų apykaitai ir skatina visus energetinius organizmo procesus. Sutrikus skydliaukės veiklai atsiranda daug įvairių negalavimų: nepaaiškinamas nuovargis, padidėjęs nervingumas, depresija, raumenų silpnumas, svorio priaugimas ar kritimas .Oda netenka skaistumo ,elastingumo, prastėja atmintis ,sutrinka mėnesinių ciklas .Skydliaukės hormonas tiroksinas reguliuoja kraujo spaudimą, ,širdies veiklą, audinių ,kaulų augimą, medžiagų apykaitą, bei reprodukcinę sistemą.
4.Daugumai moterų stprūs galvos skausmai atsiranda dėl moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono lygio kritimo jų organizme .Dažniausiai tai atsitinka prieš menstruacijas .Jautresnėms moterims tai gali išprovokuoti migrenos priepuolius.
5.Hormonų pokyčiai sukelia jaunatviškus spuogus-acne .Bręstant hormonų gamyba staigiai suaktyvėja.Kylant hormonų lygiui- odoje gaminasi daugiau riebalų ,kurie užkemša odos poras – skylutes per kurias pašalinami riebalai, prakaitas .Prisidėjus infekcijai (bręstantis organizmas nėra atsparus infekcijoms), susiformuoja pūlinukai, kurie ir sąlygoja acne atsiradimą.
6.Hormonai gerina miegą. Hormonas melatoninas (dar vadinamas tamsos hormonu ) gaminamas smegenų kankorėžinėje liaukoje, skatina mieguistumą ir padeda greičiau užmigti .Hormono koncentracija kraujyje pradeda didėti kai nusileidžia saulė ir sumažėja šviesos intensyvumas. .Trūkstant šio hormono dažnai vargina nemiga, dažni prabudimai,žmogus atsikelia nepailsėjęs.
7.Žmogaus augimo hormonas (somatotropinas) gaminamas hipofizio liaukoje. Hormonas akrtyviausias paauglystės laikotarpiu ir atsakingas už kaulų, raumenų augimą ,riebalų pasiskirstymą. Vėliau šis hormonas suaktyvina sėklides ir kiaušides, kurios išskiria kitus hormonus nulemiančius charakterį, plaukuotumą ,fizinę kūno išvaizdą .Po 30-ties metų šio hormono sparčiai mažėja ir kai kurių Amerikos mokslinių tyrimų duomenimis tai yra pagrindinė senėjimo priežastis, todėl buvo pradėti kurti vaistai somatropino pagrindu ,kurie atitolintų senatvę .Žinoma ,pratęsti jaunystę galima pakeitus gyvenimo būdą ,bet mokslininkai ieško ir kitų veiksmingų priemonių ,kadangi išgerti tabletę yra lengviau nei užsiiminėti mankšta ar fiziniu krūviu.
8.Koks yra taip vadinams "meilės hormonas"?.Kaip nekeista, bet tai ne estrogenas ar testosteronas, bet hormonas oksitocinas, Jis isiskiria ,kuomet mes apsikabiname, bučiuojamės, tai "chemija" tarp vyro ir moters ,tai ryšys tarp motinos ir vaiko .Šis hormonas padeda gimdymui ,maitinimui, mylinčiai ir mylimai moteriai suteikia energijos ,o šeimai santarvės ir išlaiko bendrumo jausmą.
9.Kasos hormonai-kasoje gaminami virškinimo fermentai bei sintezuojami keli hormonai ,iš kurių svarbiausias insulinas-kurio trūkumas sukelia dabar labai paplitusią ligą-cukrinį diabetą.
Tai tik maža dalelė pasakojimo apie apie sudėtingus biocheminius procesus vykstančius kiekvieną dieną,kiekvieną valandą mūsų organizme .Kaip mes jaučiamės ir elgiamės- nusprendžia mūsų hormonai- sudėtingos cheminės medžiagos gaminamos mūsų vidaus sekrecijos liaukose išsibarsčiuse visur :ir smegenyse, antinksčiuose ,lytiniuose organuose ,netgi skrandyje ir žarnyne.Turint bent menką supratimą,ką "išdarinėja "hormonai mūsų organizme,bus lengviau pakelti hormonų sukeliamas "audras ",pasireiškus kai kuriems simptomams-kaip nuovargis,svorio kritimas ar priaugimas paskatins laiku kreiptis į gydytojus.
Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt
