Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai
Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis. Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais... Plačiau »
MY INCREDIBLE HOLIDAY IN ETHIOPIA
What kind of holidays are the most amazing? Which place in the world you have ever visited is the most inspiring ? For me- the places which were rarely seen by the tourists eyes. The places which I can get known about reading an articles with experiences from other single travellers . Usually, when I see the pictures of extra ordinary places, I decide that I have to see it myself and after, I try to do as much research as I possibly could and find the way, how to make my dream come true. That is how, after reading impressive and interesting articles of N. Hulo, Ryan Salm, and seeing unreal pictures on the website about hotest inhabited unique place in the world, I made my decision to visit Ethiopia. An articles and pictures were about the Danakil Depression with the Dalol crater located in just there.
Pictures really inspired me and not left me alone. For a while, nobody from Lithuania was organizing any tours to that place of Ethiopia because of non stable politican situation (as they are having some terror incidences with Eritrea which is located beside The Danakil ),safety reasons and lack of interest from the other tourists. I have found a local travelling agency which was organising the tours to this wild, undisturbed by civilization place. Really to say, I was afraid of being fooled, did not want to be left without nothing, so kept searching on the internet ,looking for reviews from other travellers and tryed to find the very best and reliable travelling agency. I took a lot of risks as I decided to travel alone. But on the other hand, mostly I'm travelling alone. As I am sole traveller, my major concern was safety, given "do not travel alone "status given by my reliatives due to killings, robbery and something else. Since I wanted to visit not only a Danakil Depression, but also a places of the Christian heritages- like marvellous Rock Hewn churches of Lalibela ,stelaes of Axum which are knowing as a place where The Ark of Covenant is being kept, I went there using an individual travelling program which was put together by travelling agency called "Origins Ethiopia Tours & Travel". I am so glad, that everything went smoothly . They took very good care of me. The flight from Vilnius to Frankfurt and then to Adis Abeba took about 8 hours. Trully to say, I felt a slight pang of concerrn -who knows will be I meeted at airport and what would to do if not? But the guest service officer was waited me and I was taken to the hotel. There I was met by mr. Samson Teshome Demena ,the main head of the travelling agency .We got few details of our trip sorted and the next morning I was ready to take my local flight to the north,city called Mekele from where I started my journey to Danakil. I was the only one European at the airplane but the locals were so pleased seeing me and kept asking where are I am from and why and where I travel alone. 
At the Mekele I joined other travellers- a couple from England, german professor of vulcanology and teacher of geography from US. We were leading by three guides ,had a three 4WD and began our journey After short driving on a paved road we had to turn on the wild one and for the rest of the day we just continued going through the sandy desert. The heat was hard to handle, all the dust and circling sand created an impression of a surreal world and it makes you feel like a dust yourself and realize, that only water has a real value here. Sometimes it looked as if we're entering a storm at sea. For a while we reached our main campsite, cars had no possibilty go further because of the lava fields. We took only our essiantials for three days (another needed gear was carried by camels) 
and continued walking by feet to the first main destination – Erta Ale volcano . In the local language Erta Ale means "A steaming mountain".
This volcano is still active, the last eruption had happened on 25th.of January,2017. Erta Alle, Danakil Depression and the Lake Assale (or lake Karum ) creates the Afar triangle.On the top of this volcano there is a lava lake. The only five volcanos in the whole world are having this tipe of thing. Walking through massive stones of lava was very tiredning because of the dusts, heat and the thirstiness which you can't avoid even drinking plenty of water. We finally reached our campsite at the bottom of Erta Ale.The plan was to start climbing to the top at the middle of the night because the weather is going to get cooler at that time. Campsite was undisturbed by civilization, little sheds made by branches looked like being 
here since the times of D.Livingston when he was travelling around the Africa, looking for the origins of the Nile 170 years ago. Sky was bright and cloudless, through the holes in the roof we could count the stars. Food was incredible:national ethiopic bread "injero " with the rice, pasta and vegetables on top.
We sat round the table and all dipped pieces of the bread into a single dish containing a powerfully delicious the all kind sauces. After that- amazing Ethiopian coffee called "buna ". Around 3a.m. we started walking. It was 13 km. walk through the lava field and 630m. climbing up on the top of the volcano.In the moonlight our walk was very mysterious. This took us 4 hours ,but the scenery was worth all the slight tiredness we had to experience during this walk. Note:for those,who feel that will be difficult to walk , there are camels.
Lava was bubbling, little fires sparkling and the steam going up.
The view was amazingly hard to explain or even to picture as in the photo you can't feel that strong smell of sulfur, sound of boiling hot, bubling lava. That's why the locals started calling this place "the gates to hell ". I couldn't image hell being very different .After walking back and having some rest, me and the rest of my group went to different ways. They continued the journey and went to see the other volcanos. I, together with my guide, went back to the campsite , took our 4WD and started driving to the most unique place in the world – the crater of Dalol located at the depression of Danakil. This had been found by europeans by 17-18 th century but unfortunately after that nobody never organized any tours as the heat was dangerous together with an acid lakes and toxic steams. Because of isolation and non stable political situation ,ferocious tribes living nearby, nobody was visiting this harsh, inhospitable place , only in 2005, the French explorer and documentalist N. Hulo introduced the the depression of Danakil to an audience. Depression of Danakil is the lowest point on Earth, 136,8m. below the sea level, temperature can reach +45-55 C degrees.
This volcano creature is the most eccentric in our planet, which is being known because of very interesting geological structures like hot and soar water, hills of sulfur, little geysers of gas and salt poles. Word "Dalol "in a native Amhar language means "cracked, crushed "
. Sometimes geysers and springs are steaming together with the poisonous gas.Non stable base is a real danger for an animals and human beings. It happened after the many floods and low tides by Red sea, created by the sun, wind, sand and salt. I have been to many places in the whole world, climbed volcanos in Guatemala, Mexico, Hawaii, Reunion, Iceland and so on, but I have never seen anything that awesome landscape , who, looking from afar , was similar to an enormous old Persian carpet.
Place looked so surreal , mesmerizing and absolutely incredible. I was surrounded by lava, salt rocks and the green-blue -orange coloured lakes. I have never seen this before and shall treasure the memory of it. It is difficult to reach the Dalol crater. You have to walk about 5 km. through the desert, leaded by the armed security and local people as intermediary, as it is dangerous place since the intensive situation between an Eritrea and Ethiopia happened. I reckon, that is why here are not creating any infrastructure for tourism trying to attract the tourists. The last settlement before lake Assal is village Hamed Ela.
The village is poor:there are no phone connection, no electricity, water supply. Locals live in a tiny shacks built by branches ,water is carried in the special canisters from the well in the desert. But this didn't made any inconvieniences to me. In my travels I do not worry too much about my living conditions, meal and another things. What about a meal here, in our living at Hamed Ela? The food, prepared by the guide Habtom and driver Semenh was deliciuos,drinking water was enough. 
Local people earning money selling the salt at the closest market in the city Berhale which they are getting from the salt lake using a very difficult manual way.
It is incredibly tough work of the salt miners , extracting salt pieces tens of thousands of years ago from this harsh, inhospitable land. I think so it looks only for us, not accustomed to see such an unusual to our eyes landscape. The locals love their native land and their hard work. For the transportation they use a camels. When the sun is going down , it's very nice to see an endless convoys of camels carying the massive bricks of salt on their backs. They are leaded by the proud , straight teamsters ,most of them are barefoot or wearing flip-flop sandals .
Apparently their feet are used to be soaked in the salty lake water. The camels draw closer moving with a careful gait, noses upturned, as if finding the whole thing intensely distasteful. Seems like they are being hipnotized by their daily journey, however looking very graceful in motion and in repose.Their long eyelashes can envy any girl .Whenever we left the most awful place in the world- the crater of Dalol , headed to explore the other, no less interesting part of Ethiopia :lush history of Ethiopia, amazing heritage of religion,marvelous nature and local people.
Indeed, the local people are beautiful here :the women are tall and graceful, carying loads on their heads ,are walking with that classic grace which Europian women seem to have lost.
Men long legged and proud, often with sticks in their arms, seemed they are swimming while walking. Faces are wery symetric , some of the older people have crosses tattooed on their foreheads.Their skin has a beautiful coppery tint.
We were driving past the Great Rift Valley (it's a real miracle created by nature which starts from Lebanon and extends to Mozambique in the south), hills and mountains,and little villages with poor looking huts beside the road. It was already somebody on the road -walking people, cows, goats or sheeps were always crossing it.
The road here belongs to everyone.
Whenever we stoped to take pictures – kids started surrounding our car , really out of nowhere. We were heading to the Axum city, it was the capital of Ethiopy when the legendary queen of Sheba (or Makeda) was in throne. She met the king of Israel Solomon after that gave a birth to the son Menelic. Qeen of Sheba is still the main character of religious art. Even Hollywood made a movie called "Solomon and qeen of Sheba". As a legend says – Menelic stole the Ark of Covenant from Jerusalem , where the two tablets of 10 Gods commandments are kept. He brought the Ark to Ehiophy, and at first hid it in the island of lake Tana. After a while it was moved to Axum st. Mary Sion chapel and it's being kept there since now even knowing , that nobody ever seen this. Replicas of the Ark are kept in every Ethiopian Ortodox church ,hidden behind the curtain and only a priest is allowed to see it. An original Ark of the Covenant is looked after only of the one priest and nobody else in the world , any other human being is not allowed to go there and see it. Nobody but that one priest had never seen the Ark . It's the real story or a very deep faith? Nobody can tell. .
The most famous thing in Axum are the monolitic stelaes which can be found in various sizes. From 1 meter to 20-25 meters high. As researches found it was used as a tombstones. At the 4th century after the christianity was accepted in Ethiopia, building of stelaes had stopped. During the Mussolini invasion in Ethiopia (1935-1944), one of the stelaes was stolen and taken to Rome but in 2005 returned back and restored at the same place from where it was stolen. Kings and dynasties were changing , time was passing and it changed the lifestyle of the African people, however, the faith, rituals and churches stayed the same since the begining of christianity. Syrians brought the christianity to Ethiopia at the 4th. century. For a while, the community of religious people was very closed, they made very own with unique traditions an ortodox Tevahedo church. Ethiopians are very religious even nowadays ,everybody can be sure to say that Ethiopia is the realest stronghold of christianity in the whole world.
The stone churces of Lalibela are surrounded by the secrets and myths, they are build at the outlying highlands of Ethiopia. Historicans says, that the churches were built by medieval warriors while coming back from the Saint Land. (G. Hancock, exploring the history of Ethiopia) ,but locals believe, that more than 1000 years ago churches were built by the imperator Lalibela who was helped by angels. It is said, that in one church there is a pillar wrapped in canvas where Lalibela described the construction of the churches , but it is blasphemy to remove this and nobody dare to do it.
There are 11 chuches altogether built in Lalibela and the biggest one is called "Beta Medhane Alem"(residence of Emanuel ),it takes 800 square meters and is the biggest monolitic building in the world. The majestic casing is held by 72 columns. Half of them inside, half- outside. Incredible thing is "Beta Georgis", st. George church is called after st. George, guard of Ethiopia. The cross shaped church is the miracle of an art of building. Church is made inside a big hollow, after builders had finished with the windows and the doors they created a space inside. All the churches are connected by the tunnels and it is like a very confusing maze- narrow coridors, underground passages and raillings which are connecting all the churches together. They don't look in their best condition but still are working. Every church has own priest who is always pleased to show the patrimony of the church- old,around 700 years old Bibles written in an ancient languages.
Piligrims often come visit Lalibela from every place in Ethiopia, some of them just sit on their own and read the Bible. At the very first, the plan was to make Lalibela to be the new Jerusalem because at this time Jerusalem was occupied by muslims , even the river, which goes through the city was named Jordan.
After leaving an amazing churches of Lalibela ,started going ahead to Tana lake. This lake is the biggest in the Ethiopia and one of the biggest lake of the highlands in the world. There could be find various tipes of plants and animals :crocodiles, hippos, loads of water birds and twenty islands with the unique churches and abbeys. We went on a boat and reached the most famous abbey church Uda Zidane Mhiret with unique collection of icones from the 16-17 century. 30 km away from there are the waterfalls of the Blue Nile called "Tis Abay "-streaming water. Water is falling from the 45 m. high ,creating the river from deep between the rocks which from the Blue Nile streams into the White Nile and from then being called just a Nile. Coffee trees are growing in the 
islands of Tana lake , the word "coffee"was made because of the city called "Kaffa"in Ethiopia. The coffee drinking ceremony is a real ritual and it is made only by women. They are roasting, grinding and preparing only after when coffee is already ordered and it's made in a very tiny cups, sweetened. Beside is placed a little stand with myrrh insence which smell is making a very euphoric atmosphere while enjoying coffee.
Trip was reaching the end, but before I visited Gondero city on my way back. It's a city from 16 th. century, the capital of Fasilido empire. Well preserved Fasil- Ghebbi fortress the residence of dynasty of Fasilidu. Inside of the fortress -churches, saunas, swimming pool which is filled with water during the Timket Melkat (christening) celebration for christians -ortodox could renew their christening sacrament.
Last day of journey was dedicated to the capital- Adis Abeba. (in Amhar language- White Flower ). The city was built in1887 by imperator Menelik the second. As every city of Africa, Adis Abeba is very chaotic and full of contrasts. Beside the new buildings, luxurious hotels poor looking houses, streets are very busy and loud. Driving here requires a great skills from the driver. The noise is creating so much chaos, that you want to go back to the wild and silent nature. Main symbol of the city – baroque church of 
Three Saints , National and Etnografic museum filled with collections showing the lifestyle of various religions, cultures and traditions of various tribes. Also here is the famous sceleton of austratropithecus Lucy. I had look around king Menelik the second residency which is made of clay, st. Marys chuch where the imperator was crowned , church of st. George, where all the treasures are being kept. Vibrant and autentic local market "Mercato "is so crowded, you even want to run away before you got there. The 
last lunch with my beloved travel companions Habtom and Semenh at the first hotel of Adis Abeba "Taitu Hotel " after the last look to Adis Abeba from the peak of Entoto mountain which is overlooking the city and late at night flight back to Europe.
It was my fifth time I had been visiting Africa. While plane was going up my memories turned out about an orange Namibian dunes, orange coloured girls from Himbu tribe,the heards of antilopes and buffalos in national parks of Kenya and Tanzania , Ngorongoro crater, majestic Victoria waterfall , Fish River canyon, Dragon and Atlas mountains. I could see the river of lights under the plane wings. I left the full of contrasts ,big and interesting land. Tribes from the valley of Omo river I left unseen with all their unique culture ,paintings and extended tunnels under their lips, Abaya and Chamo lakes , Nechsar national park. But it was not the goal of my trip. This country is too big , too interesting and it is impossible explore everything at once. I am very glad, that my dream came true and I had a chance to see a trully unique place in the world – Danakil depression and Dalol crater, to visit a land of the legendary qeen of Sheba and see the churches which still are keeping their archaic identity. Watching praying rituals of priests I was feeling like I actually see the live images from an Old Testament. Ethiopia had never been colonised that is why Ethiopians managed to save their African identity for which they are really proud. That's why Ethiopia is never called British or Francofonic Africa. It is the real Africa. I am very surprised that the tourists from the West slowly explore the unique nature of Ethiopia yet. They are coming to see the religious places and tribes. And I'cant get one thing out of my head -to come back and explore this full of contrasts land again. It is full of everyting- nature, ancient culture, history. It is nice to have a dream….A dream about Africa…..
I would love to say the big thank to the manager of the company "Origins Ethiopia Tours&Travel " Samson Demena Teshome for the perfect organization of my travel, tour guide Habtom Addis whose deep knowledge about his country was surprising and our super tough driver Semenh Getahun . It's impossible to thank everyone who helped me out the road.
Afterword
I wonder that more Western tourists haven't heard of the Danakil depression ,as it is one of the most extraordinary place that I have seen in all my travels across the world. I wish everyone has possibility to visit this the most uninhabitable place on Earth, also the most beautiful and mesmerizing place. But I wonder – Afar region people working so hard and being so poor having so awesomes landscapes similar to Yellowstone, Canyons of America , New Zealand, South America- why not turn this into tourism industry ? The locals could make much better living if they would start developing what they have.Otherwise, the mystery of Dalol remains largely intact. That is why I write a lot of articles in Lithuanian and English telling about this wonderful land, believing that more and more tourists will get interested and will help to the Ethiopians to create a better life for themselves .
Leonarda Sarakauskiene , solo traveller , travelled on Feb. 2017
info@sarakauskiene.lt
JONINĖS LATVIJOJE, KULDYGOJE
Labai seniai,dar tarybiniais laikais ,visa šeimyna išsiruošėme pakeliauti po Latviją, Estiją iki Novgorodo. Taip sutapo,kad Joninų naktį atsidūrėme kempinge Latvijoje, Saulkrastėje. Ilgam įstrigo Joninių šventimas tenai, su visomis tradicijomis, kuomet naktis ir diena sujungiama laužais, o dainą lyguo Jani, lyguo (Jani,na tai tavo diena atėjo) dar ilgai vaikai niūniavo. Mūsų kaimynai latviai trumpiausios nakties šventę mėgsta labiau nei Kalėdas ar bet kurią kitą šventę nes Lyguo vakaras ir Jani diena Latvijoje didelė nacionalinė šventė. Ugnis negali užgęsti per naktį, visi ir dideli ir maži , laukia saulės patekėjimo . Pasveikinti saulę, kuriai ir skirta ši šventė, ypač svarbu: jei tą laiką pramėgosi– miegoti norėsi visą vasarą. Giliausios šventimo tradicijos yra išlikusios Kurzemėje, Kuldygos mieste, todėl ir aš, tik šį kartą jau viena , nusprendžiau nuvykti ten pasitikti tekančios saulės ir kartu su latvių Jonais ir Janytėmis sudainuoti garsiąją "lyguo ". 
Atvykus nustebino vietiniai, pasipuošę tautiniais rūbais, mergaitės lauko gėlių vainikais ant galvų, net ir mašinos buvo papuoštos ąžuolų šakelėmis.Pagrindinėje miesto gatvėje pastatyti vartai su beržų ir ažuolų girliandomis su palinkėjimais Jonams ir Janytėms. Iš karto pasijutau, kad patekau į didelę šventę.
.Kurzemė yra viena turtingiausių sričių šalyje ,ji daugiausiai lankoma turistų. Kurzemės hercogystė buvo garsi jau 16-18a., kai jai vadovavo Kuldygoje gimęs ir mokslus užsienyje baigęs hercogas Jakobas. Jis gamino laivus, iš vario ir geležies ginklus, kuriuos pelningai parduodavo vikingams. Kurzemės sostinė Kuldyga Jakobo laikais klestėjo ir gražėjo. Jakobas daug keliavo, manoma, kad į savo kraštą jis atvežė bulves, savo laivais plukdė iš tolimų kraštų egzotinius vaisius. Jis įsigyjo dvi užjūrio kolonijas–Afrikos Gambiją (mažutė valstybėlė Afrikoje šalia Senegalo, kaip šeštadalis Lietuvos ) ir Tobagą Centrinėje Amerikoje.(Sala Karibų jūroje ) .Ten jis nuvežė kelis šimtus žmonių vystyti žemės ūkį, o iš ten savo laivais plukdė egzotiškus vaisius ir vaismedžius . Hercogystė sunyko 18a. žlugus Abiejų Tautų respublikai.
Kaip ne keista, Kuldyga išlaikė savo pirmykštį grožį, čia nėra naujos statybos kvartalų, namai ir gatvės tarsi užkonservuoti 18–me amžiuje taip ir tebestovi dabar. 
Čia lyg šiaurės Venecija– Alekšupytės upės (Ventos intakas ) vanduo čiurlena tarp namų. Mat, nežinodami,kaip atsivesti vandenį į namus, miestelėnai 1930m. tarp 16-17 amžiuje statytų namų iškasė kanalą ir jis yra toks pats šiandien, kaip ir tuomet buvo pastatytas. Seniausia Kuldygoje 13-18a.Šv.Kotrynos liuteronų bažnyčia, Šv. Kotryna yra miesto globėja. Viduramžius mena ir senoji rotušė, bei vaistinė, sinagoga, kurioje dabar yra moderniausia Latvijoje biblioteka
.
Kuldiga garsi ir plačiausiu Eurojoje kriokliu (Ventas Rumba) per Ventos upę– krioklio plotis 240m. Pavasarį čia galima pamatyti lašišas šokančias per krioklį, iš čia kilęs posakis "susitiksime,kur lašišos šoka".
1874m. pastatytas ilgiausias plytinis tiltas Europoje- 164m.ilgio, tilto konstrukciją laiko 7 arkos ,sumūrytos iš plytų.Pasakojama, kad seniau, nuogi vyrai Joninių naktį nuogi bėgavo per šį tiltą, deja, ,dabar ši tradicija sunykusi.
Netoli Kuldygos yra dar viena įdomybė: Riežupės smėlio uolos. (Riežupes smilšu alas).
Uolos (panašiau urvai ) buvo kasamos rankiniu būdu. Smėlio urvų ilgis yra apie du kilometrus. Juos galima apžiūrėti vaikštant 460m. ilgio tuneliu , kurio labirintai, kaip pasakojama,turi keistų galių.Urvus kasė tris kartos žmonių ,baltas urvų smėlis buvo naudojamas stiklo gamybai Rygoje. Smėlį kasė viena šeima–tėvas , motina ir jų dvylika vaikų. Vaikai kibirais nešdavo smėlį į viršų,kur jis buvo pilamas į vežimus ir vežamas į Ventspilį, o iš ten–traukiniu į Rygą. Urvai yra privati nuosavybė, jų savininkė yra ketvirtosios kartos paveldėtoja. Šiuo metu urvai yra tik turistinis objektas. Žiemą juose apsigyvena šikšnosparniai, čia galima rasti 8 šikšnosparnių rūšis, kurios niekieno netrukdomos žiemoja, o pavasarį užleidžia vietą turistams, lankantiems labirintus.Uolų smėlį žmonės naudoja gydymui, šildo skaudamas vietas, nes jo sudėtyje yra jūros druskos.
Aštuonių metrų gylyje patenkame į meilės salę, kurioje jaunavedžiai ant uolų palieka savo puokštes ir jos be vandens žydi dar keletą mėnesių. Uolos jaunavedžiams suteikia ypatingų galių jų naujam bendram gyvenimui. Kiek toliau, patenkame į tikėjimo salę, kurioje apima keistas jausmas, nes atsiduriame uolų geopatogeninių zonų kryžkelėje. Toliau einame į vilties salę,kurioje pasijuntame pilni energijos,vilties ir tikėjimo savimi…
Jonių naktis trumpa. Nespėjo net sutemti -o jau ir švinta.. Susėdę ratu aplink laužą vaišinomės ožkos sūriu, bandelėmis su lašinukais, gardžia gira.
Gražu buvo žiūrėti į moteris ir vaikus pasipuošusius tautiniais rūbais, lauko gėlių vainikais .Daug buvo atvykusių čia švęsti Joninių iš Rygos , kurioje,kaip jie sakė, jau tokių tradicijų nėra, buvo daug lietuvių- juk tai tik virš 100 km nuo sienos. O kita diena– tai visiškai tuščios gatvės, uždaryti barai ir restoranai, pavienai turistai, pliaupiantis lietus. Visai nesinorėjo būti viešbutyje, smagu buvo klaidžioti viduramžius menačiomis jaukiomis gatvelėmis po ištuštėjusį miestelį ir kurti legendas apie čia gyvenusius žmones, klausytis nepaliaujamos krioklių ir fontanų muzikos, skaityti Jonams ir Janytėms skirtus palinkėjimus. Ir pajausti, kad nereikia keliauti labai toli– ir arti yra tiek daug grožio,tik reikia noro jį pamatyti.
Toliau nuotraukos;
SMEGENŲ MAISTAS – FIZINIAI PRATIMAI
Senėjimas susijęs su viso kūno funkciniais ir struktūriniais pakitimais.Ne išimtis- smegenys. Smegenų struktūriniai pakitimai lemia pažinimo funkcijų blogėjimą (gebėjimą gauti, įsiminti,perdirbti ir atgaminti informaciją) Mokslininkai nustatė, kad sveiki žmonės nuo 30 iki 90 metų praranda apie 15 proc. smegenų žievės audinio .Esminė smegenų dalis, užtikrinanti normalią pažinimo, įsiminimo, atkūrimo veiklą yra smegenų dalis vadinama hippokampu. Vyresniems nei 55 metų amžiaus sveikiems žmonėms hippokampo tūris sumažėja apie 1-2 proc. per metus. Smegenų žievės ir hippokampo tūrio mažėjimas lemia pagrindinių funkcijų ir atminties praradimą. Su amžiumi susijusi smegenų atrofija pasireiškia dėl ląstelių susitraukimo ar jų mirties, kraujagyslių praradimo, tačiau joms atstatyti puikiai tinka mankštinimasis. Moksliškai įrodyta, kad smegenys išlieka plastiškos (smegenų gebėjimas sudaryti naujas nervines jungtis ) ir fiziniai pratimai teigiamai veika smegenų struktūrą ir jų funkcijas.
Reguliarus fizinis aktyvumas buvo pripažintas geriausių tarp strategijų (pvz :intelektinės veiklos, socialinio aktyvumo, sveikos mitybos) skirtų gerinti bendrą fizinę bei psichinę sveikatos būklę. Daugelio pastarųjų metų klinikinių stebėjimų, epidemiologinių tyrimų ir perspektyviųjų tyrimų duomenys rodo, kad fiziniai pratimai gali sumažinti depresijos išsivystymo riziką ir palengvinti depresijos simptomus asmenims, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija.
Amerikiečių mokslininkai A.M. Weinstein ir K.I.Ericson straipsnyje "Sveikas kūnas lygu sveikas protas " (Journal of the American Society on Aging) rašo, kad nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio aktyvumo ir smegenų tūrio. Mokslininkai iš Pittsburgo universiteto, tyrinėdami žiurkes , kurios kasdien bėgdavo 1,5 km. žiurkėms skirtu ratuku ,nustatė,kad fiziniai pratimai skatina ypatingo hormono BDNF (brain -derived neutrophic factor) gerinančio smegenų veiklą išsiskyrimą. Alzheimerio liga ir atminties problemos taip pat susijusios su mažu šio hormono kiekiu. Nustatyta, kad BDNF lygis kraujyje stipriai susijęs su žmogaus hippokampo tūriu ir fiziniu aktyvumu. Šis hormonas palaiko ir gerą nuotaiką. Ar matėte piktą, susiraukusį žmogų bėgantį maratoną ar einantį su šiaurietiškomis lazdomis, ar tiesiog išėjusį pasivaikščioti ? .Mokslininkai teigia,kad fizinis aktyvumas žmogaus viduramžyje padeda išvengti smegenų atrofijos senyvame amžiuje. Sveiki,suaugę žmonės, kurie daugiau vaikščiodavo, pasižymėjo didesniu smegenų žievės audiniu ir požievine smegenų sruktūra.Teigiama,jog smegenų sveikata buvo geresnė tų asmenų, kurie nueidavo apie porą kilometrų kasdien.
Galima teigti, kad kuo daugiau vaikščiosime, judėsime, tuo labiau išsaugosime ne tik sveiką kūną, bet ir pagerinsime smegenų struktūrą, o tai padės išvengti daugybės sveikatos problemų vyresniame amžiuje. A. M. Weinstein su kolegomis atlikusi eksperimentą su vyresniais žmonėmis nustatė, kad po šešių mėnesių intensyvių aerobikos treniruočių padidėjo jų smegenų pilkosios (sudaryta iš neuronų kūnų telkinių ir baltosios (sudaryta tik iš neuronų ataugų) medžiagos. Įvairūs fiziniai pratimai, pavyzdžiui bėgimas skirtingais maršrutais, važiavimas dviračiu, skatina smegenų neurogenezę (naujų nervinių ląstelių susidarymą), tiek jauniems, tiek ir senyvo amžiaus žmonėms. Nervinių tinklų kiekis didėja, kai žmogus atlieka fizinius pratimus turtingoje savo vaizdais, įdomioje ir nuolat kintančioje aplinkoje. Mokslininkai įrodė ,kad ištvermės, jėgos, lankstumo koordinacijos pratimai sukelia pažinimo funkcijos (gebėjimo išlaikyti ir atgaminti informaciją ) gerėjimą, tačiau ne visi šie pratimai yra lygiaverčiai. Tyrimai parodė ,kad pratimai, skirti širdies ir kvėpavimo funkcijos gerinimui turėjo didesnį teigiamą poveikį pažinimo funkcijai , nei pratimai, atliekami jėgos stiprinimui ar lankstumui gerinti. Nustatytas stiprus ryšys tarp žmomių fizinio pajėgumo (gebėjimo tenkinti kasdienio gyvenimo poreikius be didelio nuovargio ) ir smegenų funkcijos. Viename iš atliktų tyrimų geresnio širdies ir kvėpavimo sistemos pajėgumo moterų reakcijos laikas buvo geresnis nei moterų ,kurių ši sistema buvo blogesnio pajėgumo.
Tyrėjai pastebėjo, kad po metų eksperimento fiziškai pasyvių tiriamųjų grupei hippokampo dydis sumažėjo vidutiniškai vienu procentu, o fiziškai aktyvios tiriamųjų -padidėjo dviem procentais.
Fizinis aktyvumas yra svarbi žmogaus elgesio sritis, o reguliari fizinė veikla turi būti privaloma, kaip sudedamoji sveikos gyvensenos dalis, norint kuo ilgiau išsaugoti sveikas smegenis.
Pagal A.M. Weinstein ir K.I. Ericson straipsnį žurnale "Generations" paruošė L. Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
ETIOPIA:TANOS EŽERAS, MĖLYNOJO NILO IŠTAKOS, ADIS ABEBA (III-JI DALIS)
Išvaikščioję siaurais ir klaidžiais Lalibelos bažnyčių tuneliais, pakylame į Debra Zeit (Alyvų kalnas ) kalną.Prieš akis-Lalibelos miestelio panorama
Čia šventikas, susisodinęs berniukus moko tikybos , gidas pasakė, kad tai būsimieji šventikai
.Vėl kelias kyla tarp rusvos uolinės lavos kalnų–net nusijuokiau gidui, kad E. Hemingvėjus parašė knygą "Žaliosios Afrikos kalvos", jei būtų keliavęs po Etiopiją– būtų parašęs "Rudosios Afrikos kalvos ". Ilgai negalėjau pamiršti Lalibelos– ar tikrai tokia monumentali statyba galėjo trukti tik 24 metus (gidas aiškino, kad nebuvo naudojamas vergų darbas ), ar tikrai tai karaliaus Lalibelos sapnas, ar tik legenda? Kodėl reikėjo kirsti šv. Jurgio bažnyčią iš viršaus į žemę-juk lengviau pastatyti ant žemės? Šv. Jurgio bažnyčią bandoma lyginti su Egipto piramidėmis ,bet etiopų žodžiais- ji tokia unikali ir šventa, kad negali būti lyginama su jokiu kitu pastatu pasaulyje.Tarp tų 11-kos bažnyčių yra ir Lalibelos žmonos pastatyta bažnyčia "Meskel Kebre",kurią ,pagal legendą, angelai pastatė per vieną naktį. Išsukame iš pagrindinio kelio į siaurą kalnų keliuką– dar vienas stebuklas- tiesiog kalne iškirstas šv. Neakutoabo (Lalibelos sūnėno) vienuolynas.
Jis toks mažas ir pasislėpęs kalne,kad nežinodamas jo ir nerastum. Pro lubų akmenis nesustodamas laša kalnų vanduo– gidas paaiškino,kad tai šventas vanduo, ten esantis šventikas
visus šlaksto tuo vandeniu.Pašventinti ir gavę kunigo palaiminimą, važiavome link Tanos ežero.Ežeras unikalus daug kuo–tai vienas didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje,
(1788m.. virš jūros lygio),į jį suteka daug upių, išteka Žydrasis Nilas ,čia didelė augalų ir gyvūnų įvairovė, jame veisiasi krokodilai bei hipopotamai ,daugybė vandens paukščių, o 20-je salų buvo 
pastatytos unikalios medinės bažnyčios ir vienuolynai .Pirmieji čia atsikraustė ortodoksai vienuoliai, ieškoję ramybės ir nuošalumo. Viename salos vienuolyne buvo laidojami imperatoriai .Laivu priplaukiame garsiausią Ura Zidane Mehret bažnyčią bei vienuolyną.
Vienuolynas buvo įkurtas 14a. ,bažnyčia pastatyta 16a. Bažnyčioje yra unikali 16-17a. ikonų kolekcija, saugojami šventikų rūbai, karalių karūnos.. Beveik kiekvienoje saloje yra didesnė,ar mažesnė bažnyčios, vienuolynai.Tai neišvaizdūs statinai, dažnai iš išorės net nepanašūs į šventyklas.
.
Vienuoliai verčiasi žemdirbyste, salose auga kavamedžiai, įvairūs vaisiai.
30km. nuo ežero yra Mėlynojo Nilo kriokliai–po šias vietas vaikščiojo D. Livingstonas, ieškodamas Nilo ištakų. Nilo krioklius vietiniai vadina "Tis Abay"–rūkstantis vanduo.Vanduo krenta iš 45m. aukščio ,giliai tarp uolų suformuodamas Mėlynojo Nilo baseiną, kuris ties Chartumu įteka į Baltąjį Nilą ir toliau jau vadinamas tiesiog Nilu .Salų gyventojai verčiasi žvejyba- čia gaudomos tilapijos, auga kavamedžiai,didelė įvairovė vaisių.
Atskirai reikia pakalbėti apie Etiopijos kavą. Etiopija- kavos gimtinė, jos pavadinimas kilęs iš Etiopijos miesto Kaffa .Kava čia aromatinga, kvapni ir labai skani. Kavos gėrimo ceremonija– tai visas ritualas, jam skiriama nemenka laiko dalis. Kavos pupelės skrudinamos tik prieš gėrimą, grūdamos specialiame inde gana rupiai, plikinama moliniame inde . Geriama iš labai mažų puodelių, saldinta. Dažnai geriama su žolelių mišiniu "Adomo sveikata ", būtinai , geriant kavą pastatomas stovelis su miros smilkalais ,kurių skleidžiamas aromatas sukuria nuostabų euforijos jausmą.
Kelionė ėjo į pabaigą.Dar liko diena pasivaikščioti po Adis Abebą (išverus iš amharų kalbos " baltoji gėlė "). Miestas įkurtas 1887m. imperatoriaus Meneliko II-jo . Miestas, kaip ir visi Afrikos miestai chaotiškas, judrus,pilnas kontrastų. Mieste tarp mašinų vaikšto asilai, karvės, prekeiviai prekes išsidėstę ant žemės,parduodantys kas ką turi: daržoves, vaisius, rūbus. Tarp prabangių viešbučių ir apskurę namai, gatvės pilnos šiukšlių, eismas be jokių taisyklių, pėsčiųjų perėjos tik kad pažymėtos,bet niekas jose į pėsčiuosius nekreipia dėmesio, mašinų signalai,triukšmas kelia tokį chaosą, kad atvažiavus iš gamtos norisi kuo greičiau bėgti į tylumą.
. Miesto simbolis- barokinė šv. Trejybės katedra (Italijos įtaka ), aplankome nacionalinį ir etnografinį muziejų, kuriame surinkta gausi įvairių kultūrų, tradicijų, religijų, įvairių genčių gyvenimo būdą atspindinčios kolekcijos. Čia ir garsioji fosilija– 
seniausiai gyvenusios (prieš3,2 mln. m) žmonių pramotės Lucy griaučiai. Apžiūrime karaliaus Meneliko II-jo rezidenciją,pastatytą iš molio,
šv. Marijos bažnyčią, kurioje imperatorius buvo karūnuotas, Selasidų dinastijos muziejų,kuriame sukaupti karalių lobiai, rūbai, skeptrai, pirmasis viešbutis Adis Abeboje "Taitu hotel" Gyvas, autentiškas vietinis turgus , vienas didžiausių Afrikoje "Mercato ",bet jame toks žmonių skruzdėlynas , kad norisi iš jo greičiau pabėgti nes pirkti nieko nereikia.
Paskutinis žvilgsnis į Adis Abebą nuo Entono kalno, kurio aukštis 3200m. ir vėlai vakare–skrydis į Europą.
Kylant lėktuvui jau visiškai sutemus matėsi tik šviesų jūra.
Po lėktuvo sparnais liko pilna kontrastų didelė žemė, liko neaplankytos gentys Omo upės slėniuose, su savo savita kultūra , piešiniais ant kūno ir lėkštėmis ištemptomis lūpomis, Abyya, Čamo ežerai, Nech Sar nacionalinis parkas. Bet tai nebuvo mano kelionės tikslas. Šalis per didelė, per daug įvairi kad vienos kelionės metu joje pamatyti viską. Džiaugiuosi,kad pavyko įgyvendinti svajonę –pamatyti tikrai unikalią vietą pasaulyje Danakilo įdubą ir Dalol kraterį, pabuvoti legendinės karalienės Sabos žemėje, o lankantis bažnyčiose, išsaugojusias savo archajiškumą , stebint nemažiau archajiškas apeigas –atrodė,kad matai gyvus vaizdus iš Senojo Testamento . Ir vėl persekioja mintis –dar sugrįžti į tą pilną kontrastų šalį, joje visko tiek daug:gamtos, kultūros, istorijos….Aš pamačiau tik mažą dalelę to pasaulinio civilizacijos paveldo, iš kurio, galbūt ir prasidėjo žmonijos istorija.Visuomet reikia turėti svajonę……
Toliau-nuotraukos
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
ETIOPIJA: SENOSIOS CIVILIZACIJOS IR KRIŠČIONIŠKASIS PAVELDAS (II- JI DALIS )
Palikę "Patį nesvetingiausią pasaulio kampelį" Dalol kraterį, leidomės į kitą,nemažiau įdomią Etiopijos dalį- juk tai legendinės karalienės Sabos šalis, kurioje kūrėsi ir griuvo galingos imperijos ,įspūdingas krikščioniškasis religijos paveldas ,nuostabi gamta ir jos žmonės.
O žmonės tikrai gražūs :aukštos,lieknos moterys su gražiomis ,iš daugelio kasyčių supintomis šukuosenimis, (visai nepanašiomis į jų tautiečių himbu genties moterų moliu sulipdytų šukuosenų ),aukšti ,tiesūs ilgakojai vyrai , atrodo ,kad jie neina, o plaukia.Jie ne tokie juodi,kaip kitų Afrikos dalių žmonės, spalva jų bronzinė, gražūs, taisyklingi veido bruožai. Anksčiau populiaru buvo tatuiruoti kaktą kryžiais, smakrą tiesiomis linijomis, bet dabar jau retai pamatysi jaunimą tatuiruotu veidu, tik vyresnieji, dar matyt iš seno yra išsitatuiravę..Važiavome palei gamtos sukurtą stebuklą-
Didijį Riftinį slėnį (arba Didysis Lūžių slėnis , ilgiausias planetoje,besidriekiantis nuo Sirijos iki Mozambiko ) vaizdingu kalnų keliu, pravažiuodami nedideles gyvenvietes su skurdžiomis lūšnelėmis be durų ir langų, pintomis iš žabų. Pilnos pakelės kažkur einančių, skubančių žmonių. Einantys kažkur- taip galima pasakyti apie žmones, kurie nuo ankstyvo ryto iki vakaro vis eina ir eina.
Kelias, koks jis bebūtų, asfaltuotas ar žvyruotas skirtas visiems: karvių. ožkų, avių bandos dažnai kirsdavo kelią, žmonių gausybė- nebūdavo kelio atkarpos,kad kažko gyvo nesutiktum.
Beje,už gyvulių ganymą atsakingi vaikai. Užtekdavo tik trumpam stabtelėti fotografijai –kaip mat aplink mašiną susirinkdavo pulkas murzinų vaikų, prašančių… pieštukų. Pervažiavimai gana ilgi, tačiau vietinis gidas Habtomas neleido nuobodžiauti .Visą kelionės laiką jis pasakojo įdomią savo šalies istoriją siekiančią karalienės Sabos (Sheaba) laikus . Etiopijoje ji vadinama Makeda, o islamo tikėjime minima kaip karalienė Bilkis.
Ši paslaptinga, išmintinga ir turtinga moteris gyveno 7a.pr.Kr., valdė tais laikais galingą šiaurės Etiopijos Aksumo imperiją, vyko į Jeruzalę susitikti su išmintinguoju karaliumi Saliamonu, nuo jo pagimdė sūnų Meneliką, kuris tapo Etiopijos imperatorių dinastijų pradininku. Spėjama, kad karalienė ir jos sūnus Menelikas priėmė žydų tikėjimą, kuris amžių bėgyje transformavosi į krikščioniškąją Saliamono dinastiją .Pagal gidą Habtomą–biblijoje Etiopija paminėta 40 kartų, o legendinė karalienė Saba 10 kartų ,tiek pat kartų ir korane. Pirmoje senojo testamento Karalių knygoje rašoma,kaip su gausybe dovanų ji nuvyko į Jeruzalę pas karalių Saliamoną, kad įsitikintų jo išmintimi uždavė jam daug sunkių klausimų į kuriuos visus Saliamonas atsakęs. Tuomet ji tarė karaliui :"Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus bei
išmintį, yra tiesa.".(Pirmoji Karalių knyga). 
.ki šiol Aksumo mieste išlikę karalienės Sabos rūmų griuvėsiai ir baseinas,kuriame net didžiausių sausrų metu vanduo neišgaruoja. Per krikščioniškas šventes prie baseino susirenka piligrimai, kurie meldžiasi visą naktį. Netoliese esančiame miestelyje Yeaha yra viena seniausių karalienės Sabos laikų šventykla (7a.pr. Kr.), vėliau paversta į bažnyčią.
Pagal etiopų legendą , į Aksumą karalienė Saba atvežė Sandoros skrynią, kuri,kaip tikima iki šiol, saugojama Šv. Mergelės Marijos Siono koplyčioje (kitoje legendoje pasakojama, kad skrynią atvežė jos sūnus Menelikas ir ji bavo saugojama šv. Trejybės Šviesos bažnyčioje Gondero mieste ir tik vėliau parvežta į Aksumą ).Į koplyčią patekti ir Sandoros skrynią prižiūrėti gali tik vienas šventikas, be jo , niekas daugiau, (net ir dvasininkai) į koplyčią įeiti negali. Įdomu ,kad kiekvienoje bažnyčioje yra Sandoros skrynios replikos, uždengtos užuolaidomis , už užuolaidų gali užeiti tik šventikas.Iki šiol karalienė Saba yra neatsiejamas religinio meno personažas, netgi Holivudas sukuręs filmą "Saliamonas ir karalienė Saba." Aksumo imperijos klestėjimo laikotarpiu 270–610m. buvo kalami pinigai ir tai buvo pirmoji juodosios Afrikos valstybė, turėjusi savo pinigus. Aksumo imperija žlugo Xa. valdant karalienei Jodit. Neaišku,kas ji buvo –pagonė ar žydė. Ji sudegino krikščionių bažnyčias, išžudė imperatorių šeimą.
Iki šiol, netoli Aksumo yra išlikęs nedidelis žydų kaimelis Welaka,
kuriame puoselėjamos žydiškos tradicijos, gyvena nedidelė žydų bendruomenė. Aksume, asimiliuojantis tautoms iš Jemeno, Sirijos, Nubijos susiformavo gezo (gees) kalba, kuri iki šiol naudojama Etiopijos liturgijoje.
Tačiau labiausiai Aksumas garsus savo monolitinėmis stelomis. Stelos yra įvairių dydžių ir aukščių – nuo 1m. iki 20-25 m. Kasinėjimai parodė, kad tai yra antkapiniai paminklai.
Viena milžiniška stela kuri būtų siekusi 30m. aukštį ir svėrusi apie 530 tonų,statybos metu nugriuvo ir suskilo,taip nugriuvusi ir palikta. IVa. pradžioje, priėmus krikščionybę, stelų statybos atsisakyta .
Musolinio invazijos į Etiopiją metu viena stela buvo išvežta į Romą, kuri 2005m. buvo gražinta Etiopijai .Karaliai ir dinastijos keitė vienas kitą, laikas- afrikiečių gyvenimo būdą, tik tikėjimas, apeigos, bažnyčios liko nepasikeitusios nuo krikščionybės atsiradimo IVa. Etiopijos religinė bendruomenė ilgą laiką buvo labai uždara, ryšiai su kitomis bendruomenėmis buvo silpni, todėl šalyje susiformavo labai savitas krikščioniškas tikėjimas–Etiopijos ortodoksinė tevahedo bažnyčia. Iki šiol etiopai yra labai tikintys, galima sakyti, kad Etiopija yra viena stipriausių krikščionybės tvirtovių pasaulyje. Etiopai krikščionys didžiuodamiesi vadina save pirmaisiais, atmetusiais pagonybę. Kiekvienas etiopas, net ir mažas vaikelis nešiojasi pakabuką su kryžiumi, o tie kryžiai labai įvairūs–Lalibelos, Aksumo, Gondero ir kt .Keičiantis dinastijoms ,keitėsi sostinės, valdovai dažniau dairėsi po pasaulį ir kūrė modernesnes savo rezidencijas. 16a. imperatorius Fasilidas sostinę įkuria Gondero mieste. Šiandien tai nedidelis miestas, turintis apie 150tūks,. gyventojų, tačiau 16-17a. tai buvo imperatoriaus Fasilido ir jo palikuonių rezidencija , kuri gerai išsilaikiusi ik šių dienų.
Tai tvirtovė Fasil–Ghebbi (įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą). Tvirtovė apjuosta 900m. ilgio siena, tvirtovės viduje –karaliaus rūmai, bažnyčios, pirtys, baseinas, kuris krikščionių-ortodoksų Timket -Melkat šventės metu pripildomas vandens.
Apeigų metų tikintieji atnaujina savo krikštą.Nedideliame mieste net 44 bažnyčios, didžiausia šv. Trejybės Šviesos bažnyčia, kuri dekoruota freskomis biblijine tematika, o lubose ištapyti 144 angelų veidai. Gondere yra gana keistas įvairių architektūros,puošybos stilių mišinys kuriam įtakos matomai turėjo indų bei arabų amatininkai bei Europos jėzuitų misionieriai.
Visose bažnyčiose daug senovinių religinių knygų, biblijų iš įvairių amžių, bei parašytų įvairiomis kalbomis. Visose bažnyčiose trejos durys- priekinės, pagrindinės įeiti kunigams, kairiosios šoninės — vyrams, dešiniosios- moterims.Įeinant į visas bažnyčias būtina nusiauti batus, galvą apsidengti skara. Bažnyčios nėra didelės, dažniausiai meldžiamasi šventoriuje. Vietiniai, tiek vyrai, tiek moterys į bažnyčią eina susisupę į baltas skaras, anksti ryte pilnos pakelės baltomis marškonis apsigaubusių žmonių skubančių į bažnyčias.
Apeigų metu naudojami būgnai- jie yra siaurėjančios formos, vienas galas siauresnis, taip skiriasi Senojo ir Naujojo testamento garsai. Mišios giedotinės, gieda tik šventikai vyrai. Etiopai labai pamaldūs, nes tiek gidas, tiek vairuotojas įeinant į bažnyčią bučiuoja staktas, iš jų susikaupusių veidų matyti,kad jie meldžiasi,kol aš fotografuodama ir apžiūrėdama vaikštau. Vingiuotu kalnų keliu kylame į viršų ir 2650m. aukštyje atsiveria dar vienas Etiopijos stebuklas- niekur nematytos ir mūsų europietiškai akiai neįprastos rusvame granite iškaltos bažnyčios–tai Lalibela, kurios 11-ka unikalių bažnyčių 1978m. įtrauktos į UNESKO pasaulio paveldą.Vaizdas prilygsta aštuntąjam pasaulio stebuklui. Bažnyčios stebina savo unikalumu, mums neįprasta bažnyčių architektūra, pirmykščiu, neaprašomu grožiu. Lalibela–Etiopijos krikščionių ortodoksų centras ir piligrimystės vieta. Pagal legendą imperatorius Lalibela susapnavo sapną, kuriame Dievas jam liepė pastatyti bažnyčias , nurodė vietas, kur jos turi būti pastatytos , kaip turi atrodyti. Tai 13a. statiniai,. Bažnyčios iškaltos iš vientisos uolienos ir priskiriamos monolitiniams statiniams.Tai yra legenda, tačiau spėjama ,kad bažnyčias pastatė Tamplierių ordino kariai, grįždami iš Jeruzalės,kai ji buvo užimta musulmonų.
Bete Medhame laikoma didžiausia monolitine bažnyčia pasaulyje, bene ispūdingiausia graikiško kryžiaus formos Bete Giorgis (šv. Jurgio) bažnyčia, kasta nuo žemės paviršiaus į gylį. Sunku įsivaizduoti, kaip be šiuolaikinės technikos, naudojant tik kirstukus ir plaktukus,buvo įmanoma sukurti tokį stebuklą,bet mes tą stebuklą dabar matome.
Visas bažnyčias jungia painus ir gluminantis tunelių labirintas, siauri koridoriai su požeminėmis perėjomis, grotomis ir visa tai jungia bažnyčias į vieną visumą. Statybos vyko labai greitai, nes dienomis dirbo meistrai, o naktimis, kaip teigia legenda–angelai. Lalibelą buvo numatyta paversti naująja Jeruzale, nes tuo metu Jeruzalė buvo užimta musulmonų. Net per miestą tekanti upė buvo pavadinta Jordano upe. Visos bažnyčios yra veikiančios, jose vyksta apeigos.
Vienas apeigas pamačiau ir aš–keliolika baltai apsirengusių vyrų giedodami šoko apeiginį šokį, gidas paaiškino, kad taip garbinamas Dievas. Palikę įspūdingas Lalibelos bažnyčias vėl leidomės į kelią. Šį kartą laukė didžiausias Etiopijoje ir vienas didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje–Tanos ežeras ir jo salose esantys vienuolynai, bet tai jau kito pasakojimo dalis
.Toliau- nuotraukos
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
MAGIŠKOJI ETIOPIJOS ŽEMĖ (I dalis)
Kiek ir ką žinome apie Etiopiją ? Dauguma pasakys,kad tai valstybė Afrikoje ,pagal gyventojų skaičių antroji šalis Afrikos kontinente (pirmoji Nigerija ),.Tai vienintelė ir viena seniausių civilizacijų Afrikos žemyne ir pasaulyje,turinti daug išskirtinių bruožų.Etiopijoje aptikti seniausi pasaulyje žmonijos pėdsakai,todėl galima sakyti,kad čia prasidėjo žmonijos istorija,nes archeologų atrastojo pirmojo žmogaus Luci griaučiai yra 3,2mln. 
metų senumo ir saugojami Adis Abebos nacionaliniame muziejuje.Krikščionybė čia atėjo tuo pat metu ,kaip ir į Romos imperiją -IV mūsų eros amžiuje ir yra antra šalis po Armėnijos,oficialiai krikščionybę paskelbusi valstybine religija.Nuo 1974m. šalis yra pasaulietinė. Nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę,kuri kartu su katalikais ortodoksais sugyvena taikiai.Didžiausios religinės grupės-Etiopijos ortodoksai sudaro 51 proc. musulmonai- 32,8 proc. Krikščionybė labai paveikė Etiopijos meną. Čia susiformavo ypatingas bažnyčių stilius,nei kiek nepanašus į mūsų europines bažnyčias,jas puošia ryškios,tapytos ikonos, kuriose vaizduojami biblijiniai siužetai ir personažai, populiari sienų tapyba. Pagal legendą Etiopijoje, Axumo mieste yra saugojama Sandoros skrynia.
Tačiau apie Etiopijos religiją,kultūrą,įdomias istorijų peripetijas papasakosiu vėliau. Tai bus kitų straipsnių temos. Dabar- apie unikaliausią pasaulio vietą- Danakilo žemumą (Danakil depression) su Dalol krateriu,kuris vietinių vadinamas "pragaru žemėje " arba vartais į pragarą. Mintis aplankyti šią unikalią vietą kilo perskaičius geografų ir žurnalistų N. Hulo, Ryan Salm straipsnius. Susižavėjau nuotraukomis ir nusprendžiau ,kad pati turiu tai pamatyti.Dėl toje Etiopijos dalyje esančios nestabilios situacijos (tai pasienis su Eritrėja , kuri su Etiopija turi teritorinių nesutarimų), nesaugumo bei nedaug ta vietove besidominčių turistų, ekskursijos iš Lietuvos į šią Etiopijos dalį neorganizuojamos, todėl teko ieškoti vietinės turizmo agentūros, organizuojančios ekskursijas į šią, nutolusią nuo bet kokios civilizacijos vietą.Reikėjo rasti patikimą agentūrą,nes labai bijojau,kad galiu susimokėti ir nieko nepešus grįžti atgal (kiek Lietuvoje yra tokių turizmo agentūrų, paliekančių turistus likimo valiai. ).Padėjo visagalis internetas,keliautojų komentarai ir aišku, šiek tiek rizikos- juk keliavau vienų viena. Na, ir reikėjo atlaikyti gąsdinimus net ir tų ,nebuvusių Etiopijoje ir aplamai Afrikoje (aš į Afriką vykau penktą kartą): visi įtikinėjo,kad būsiu apgauta, apvogta, apiplėšta., o gal būt ir pagrobta ar nužudyta. Etiopijos vizą gavau Stokholme Etiopijos ambasadoje, viską susitvarkiau internetu ,skrydis Vilnius-Frankfurtas- Saudo Arabija- Adis Abeba ir vėlai vakare aš jau juodojo kontinento širdyje- Adis Abeboje. Kaip ir buvo tartasi – pasitiko viešbučio tarnautojas, o pačiame viešbutyje manęs laukė turizmo firmos vadovas p. Samsonas. Su juo dar paderinome kai kurias kelionės detales ir kitą rytą aš jau vietiniu reisu išskridau į miestą Etiopijos šiaurėje Mekele, nes šiame mieste prasideda turistinis Danakilo maršrutas .Lėktuve buvau vienintelė baltoji, tačiau vietiniai, kurie bent kiek kalbėjo angliškai ,labai maloniai klausinėjo, iš kur esu, kur ir kodėl viena keliauju. Šiame mieste prisijungiau prie mūsų turistinės tarptautinės grupelės- pora iš Anglijos, vulkanologijos profesorius iš Vokietijos ir geografijos mokytojas iš JAV.Tokią nedidelę grupę lydėjo tris gidai ,buvo skirti tris visureigiai ,kuriais ir patraukėme į savo kelionės 
tikslą. Labai trumpai pavažiavę asfaltuotu keliu pasukome į dykumos keliuką, kuris baigėsi po kelių kilometrų ir toliau beveik visą dieną važiavome tik smėlio dykuma.Nežmoniškas karštis, dulkės,pustomo smėlio sūkuriai kūrė siurrealistinį pasaulį, kuriame pasijunti lyg pustomo smėlio dulkė ir supranti,kad vienintelė ir didžiausia vertybė čionai- vanduo.Taip pasiekėme bazinę stovyklą, nes prasidėjus lavos laukams mašinos toliau važiuoti negalėjo ir mes,pasiėmę tik būtiniausius daiktus trims dienoms iškeliavome iki mūsų pirmojo kelionės tikslo – Erta Ale ugnikalnio. Erta Ale- vietinių kalba smilkstantis kalnas, yra veikiantis ugnikalnis, (paskutinis lavos išsiveržimas įvyko 2017.01.25d. ),jo viršūnėje yra lavos ežeras. (Žemėje yra tik 5 ugnikalniai ,turintys lavos ežerus viršūnėje ). Erta Ale, Danakilo žemuma su Dalol krateriu ir Druskos ežeru (Lake Asale ),sudaro taip vadinamą Afaro trikampį.Kelionė pėsčiomis ( 6 km. kaip ir nedidelis atstumas ), bet per didelius lavos akmenis, o dar karštis,pastovus troškulys, nors gėrėme be perstojo,buvo varginanti.Pasiekėme stovyklą Erte Ale ugnikalnio papėdėje, kad naktį, kuomet ne taip karšta, galėtume kopti į ugnikalnį.
Stovykloje jokios civilizacios- iš šakų pintos lūšnelės, atrodo, stovinčios nuo D. Livingstono laikų, kuris beveik prieš 170m. keliavo po Afriką ieškodamas Nilo ištakų, nakvynė miegmaišyje ,galima sakyti po atviru dangumi,čia pat ruošiamas paprastas maistas- etiopiška duona injera (tai toks paplotis) , ant jo dedami ryžiai,makaronai,daržovės,Valgoma pirštais,plėšiant papločio gabalėlius ,vyniojant į juos tai,kas padėta ant viršaus ir mirkant į padažus. Ir pabaigai aišku,puiki,kvapni etiopiška kava- buna. Apie trečią valandą nakties iškeliavome. Nueti lavos lauku ir pakilti iki ugnikalnio viršūnės reikėjo apie 13 km. ,visas žygis užtruko apie 4 valandas,bet atsivėręs vaizdas atpirko visą 
nuovargį.Kunkuliuojanti lava,žybsinčios liepsnelės,kylantys dūmai- visa tai nuotraukose,nes nėra žodžių aprašyti visą tą grožį ir gamtos stichiją.Be abejo ,nuotraukose nėra nei stipraus sieros kvapo,nei burbuliuojančios,verdančios lavos garso. Jei norėtum įsivaizduoti pragarą- jis tikriausiai toks ir būtų
.Nusileidus nuo kraterio ir pailsėjus mano ir grupės keliai išsiskyrė- jie pasiliko aplankyti dar du ten esančius ugnikalnius, o aš su gidu patraukiau į bazinę stovyklą, kur mūsų laukė paliktas visureigis ir kelionė toliau į vieną unikaliausių vietų pasaulyje- Dalol kraterį,esantį Danakilo dykumoje.
Šią vietą surado europiečiai ekspedicijų ir kolonizacijų laikais apie 17-18a., bet nusivylė:čia pasirodė gana pavojinga- nepakeliamas karštis, rūgšties baseinai, toksiški dūmai. Niekas daugiau nerengė ekspedicijų į šią vietą. Dėl savo izoliacijos,geopolitiškai nestabilios situacijos, ugnikalnis ilgą laiką nebuvo lankomas, tik 2005m. tyrinėtojo ir dokumentalisto Nicolas Hulot dėka visuomenei buvo pristatyta Danakilo žemuma- žemiausia vieta pasaulyje- 136,8m. žemiau jūros lygio, temperatūra čia siekia iki 48-50 laipsnių.Šis vulkaninis reiškinys yra pats ekscentriškiausias planetoje, žinomas dėl įdomių geologinių struktūrų :karšti,rūgštūs šaltinai,sieros kalnai,maži dujų geizeriai, druskų stulpai.Karšti šaltinai,prisotinti mineralų ,turi fluorescentinius atspalvius. Išvertus Dalol- suardytas, suskaldytas
.Kartais iš šaltinių ir geizerių kyla nuodingos dujos,.Nestabilus pagrindas yra tikri spąstai gyvūnams ir žmonėms.Kita šios vietos ypatybė- maži geizeriai, kurie nepanašūs į nieką, kas žinoma mokslui.Visa tai susidarė per daug tūkstančių metų,po daugybės Raudonosios jūros potvynių ir atoslūgių.
Keliaudama jūra aplink ugnikalnį palikdavo druskos kristalų,kuriuos išgarindavo vėjas, o laikui bėgant, susiformavo sodos ir druskos stulpai. Ir vėl- visa tai nuotraukose, nes tai neaprašomi vaizdai.Aš buvau daugelyje pasaulio šalių,kopiau į ugnikalnius Gvatemaloje, Havajuose, Reuniono saloje, Islandijoje, bet tokio nuostabaus grožio ,tokioje izoliuotoje ir nesvetingoje vietovėje kurioje tik lava,druska ir smėlis- dar nebuvau.Ne veltui šią vietovę vietiniai vadina pragaru.Dalol dar nepaskelbtas nacionaliniu parku, tik izoliacija ir sunkiai prieinama vietovė,tvyranti įtampa tarp Eritrėjos ir Etiopijos, priešiškai lankytojų atžvilgiu nusiteikusi Danakilų gentis apsaugo šią vietą nuo lankytojų srauto.
Toje vietovėje visai nėra turizmui reikalingos infrastruktūros. Paskutinė gyvenvietė- Hamadelos kaimas, be vandens, elektros ir bet kokio ryšio.Gyvenimas ten- iš žabų pintose lūšnose, higienai gelbėjo tik šlapios servetėlės,nes vanduo atvežamas bakuose ir labai taupomas. Ten gyvenantys žmonės iš šalia esančio druskos ežero rankiniu būdu išgauna druską ir ilgais kupranugarių karavanais gabena ją į parduoti į artimiausius miestelius
.Labai gražu temstant stebėti begalines kupranugarių vilkstines, gabenančias druskos luitus.Tai tik maža dalelė mano pasakojimo apie tą magišką Etiopijos žemės kampelį, apie kurį tikriausia mažai kas girdėjo ir matė,nes visos organizuojamos į Etiopiją ekskursijos yra per Pasaulinio krikščioniškojo paveldo bažnyčias bei įvairias gentis.
Ir pabaigai – kad ten , Erta Ale , Danakilo dykumoje pavojinga-sprendėme iš mus lydinčios ginkluotos apsaugos. Griežtai buvome įspėti nenutolti nuo stovyklos ribų,nevaikščioti po lavos laukus,nes juose daug įgriuvų, lava, vietomis minkšta ir karšta, į ją galima įklimpti ,kaip įklimstama į purvą..
O toliau nuotraukos:
Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt
HAVAJAI GĖLIŲ IR UGNIES SALOS
Greitai prabėgo visomis vaivorykštės spalvomis nuspalvintas spalis, atslinko niūrus lapkritis su trumpomis dienomis, vėjais, lietumi ir šlapdriba. Smagu prisiminti prieš metus buvusį kitokį lapkritį- atostogas šiltuose Havajuose. Tad pasidalinsiu savo įspūdžiais apie šias,Ramiojo vandenyno platybėse esančias salas, kurių vien pavadinimas dvelkia romantika ir egzotika. Keliavau viena, beveik prieš metus susiplanavusi maršrutą, su didele nuolaida įsigyjusi lėktuvų bilietus ir apgyvendinimą per agentūrą Airbnb.. Viešbučiuose vienviečių kambarių beveik nėra ir jie Havajuose labai brangūs, o per šią agentūrą, nors pasiūla irgi nėra labai didelė, bet galima susirasti nebrangų, vienvietį kambarį privačiame sektoriuje.
20 valandų skrydis Vilnius-Frankfurtas- San Franciskas- Honolulu ir iš lapkričio darganos patekau į šiltą, lengvą Havajų orą, persmelktą žiedų aromatu ir išgirdau pirmą havajietišką žodį - aloha ! Šį negirdėtą žodį vėliau girdėjau visur- ir pasisveikinant ir atsisveikinant, ir dėkojant, ir tiesiog prasilenkiant su vietiniu gatvėje. .Sužinojau ir to magiško žodžio reikšmę, o ji labai plati- "aloha" reiškia ir labas bei sudie, ir meilę bei atsidavimą , ir tiesiog ačiū. Atskridusias turistų grupes pasitiko vietiniai gidai ir iš karto visus papuosė žiedų vainikais -tai meilės ir vaišingumo simbolis. Polinezijos gyventojai neturėjo aukso ir brangakmenių ,vienintelė dovana- jų rankomis nupintas žiedų vainikas.Kadangi manęs niekas nepasitiko- žiedų vainiką gavau vėliau,viešėdama Polinezijos tautų kultūros centre. 
Salyną sudaro 18 salų,iš jų tik 8 gyvenamos.Tai vulkaninės kilmės salos,prieš milijonus metų iškilusios iš vandenyno dugno.Vėjas ir paukščiai atnešė sėklų ir per ilgus amžius čia sužydėjo spalvinga augmenija. Daug augalų į Havajus atvežė kolonistai iš Polinezijos salų:tai taro augalas,iš kurio šaknų gamina kruopas ir verda košę poi,duonmedį,kokoso palmes, bananus, žaliuosius kikui,iš jų riešutų spaudžia aliejų, bei arbatos medį, iš kurio lapų gamina garsiuosius hula šokio sijonėlius .Kartu su kolonistais atkeliavo ir daugybė įvairių gėlių bei dekoratyvinių augalų, todėl Havajus labai tiktų pavadinti ir dideliu botanikos sodu
.Yra kelios legendos apie Havajų salų atsiradimą: pirmieji jų valdovai kilę iš pusdievių ,kurie buvo labai galingi.Pirmoji lagenda apie pusdievį Maui (taip pavadinta viena iš salų), kuris pastūmęs aukščiau dangaus skliautą ir atvėrė galimybę gyventi salose. Kita legenda apie narsų jūrininką Hawaii i Ioa, kuris atrado šias salas ir apgyvendino čia savo šeimą.1778m. į salas atplaukė anglų keliautojo J.Cook'o ekspedicija, kapitoną Cook'ą vietiniai palaikė net savo dievu Lono ,tačiau antro apsilankymo metu kapitonas J.Cooka's buvo vietinių nužudytas.Jo vardu pavadinta įlanka Didžiojoje arba Vulkano saloje.Havajų istorija spalvinga: tai buvusi karalystė,vėliau jos valdymą perėmė amerikiečiai, 1959m.JAV kongresas Havajus aneksavo ir paskelbė 50-ja valstija.
Kelionę pradėjau Oahu saloje. Vietinių kalba "Oahu"- susibūrimų ar suėjimų sala,joje ir Havajų sostinė Honolulu.Tai tikras didmiestis ,su savo garsiuoju Waikiki rajonu, kuriame šalia geltono smėlio paplūdymių stovi daugiaaukščiai prabangūs viešbučiai, mieste spalvingi gėlynai, parkai, fontanai, restoranai .Per Oahu salą tęsiasi dvi kalnų grandinės, kalnų keteros puikiausiai matosi iš Honolulu .Labai gerai matosi, kaip debesys tarsi pakimba ties kalnų keteronis ir jų nepraleidžia, todėl kalnuose dažnai lyja,o prie vandenyno šviečia saulė.
.Netoli Honolulu yra garsus Polinezijos kultūros centras .Centras įkurtas 1864m.Jo įkūrėjai – mormonai. Tai religinė sekta, jų tikėjimas politeizmo ir krikščionybės mišinys .Mormonai čia pastatė ir savo šventovę, įsteigė universitetą ir kitas kultūros įstaigas
Centras užima 5 ha. plotą, išraižytas kanalais ir pasivaikščiojimo takais.
Įdomu buvo žiūrėti į kanalais plaukiančius laivelius ,kuriuose penkių Polinezijos salų šokėjai šoko savo tautinius šokius palydimus liaudies muzikos ir dainų .Šventė baigėsi bendra didele vakariene ,kurioje vienas iš patiekalų- 10 valandų žemėje kepta kiaulė.
.Oahu saloje sužavėjo naktinis buriavimas vandenyne, nardymas.Užkopiau į Honolulu simbolį – ugnikalnį Diamond Head (Deimanto kepurė), nuo kurio viršukalnės atsiveria nuostabi Honolulu panorama,
. aplankiau JAV karinio laivyno bazę- Perl Harborą ir UNESKO saugomą paplūdimį Haunama Bay.
.Pats lankomiausias objektas Havajų salose- Nacionalinis Vulkano parkas Didžiojoje arba Vulkano saloje.Į salą iš Honolulu skrydis trunka apie 40 min.pigių oro linijų "Hawaiian airlines" lėktuvai ten skrenda kelis kartus per dieną. Kadangi norėjau aplankyti tris pagrindinius salos ugnikalnius (Mauna Kea, Mauna Loa ir Kilauea), saloje prabuvau kelias dienas..Kopiau tik į Kilauea (1247m.) ugnikalnį.
.Kopimas nebuvo sunkus. Įspūdis didžiausias vakare, kai sutemus pasirodo liepsna iš kraterio.Mauna Kea ugnikalnis yra laikomas aukščiausiu pasaulio kalnu,nors yra iškilęs 4,205m. virš jūros lygio,bet matuojant nuo vandenyno dugno iki viršūnės -yra 10 000m. (Everestas 8,850m.)
.Iš Didžiosios (Havajų) salos skrydis į
Maui salą.Tai antroji pagal plotą Havajų salyno sala,kartu su trimis artimiausiomis salomis- Lanai,Kahooheve ir Molokai sudaro Maui Nui salų grupę.Į šias artimas salas galima nuplaukti kateriu .Maui sala dar vadinama Slėnio sala,nes yra tarp yra slėnyje tarp dviejų ugnikalnių: Haleakala ir Pu'u Kukui. Sala mena banginių medžiotojų laikus, nes salos Lahaina uoste švartuodavosi banginių medžiotojų laivai, čia įsikūrę misionieriai sukūrė havajiečių kalbos abėcėlę ir iš pasakojimų užrašė Havajų salų istoriją. Havajų abėcėlėje tik 13 raidžių,bet tarptautiniai žodžiai "Wikipedija", "Wikileaks" kilę iš havajietiško žodžio "Wiki"- greitas.
1873-1889m.saloje buvo įkurta raupsais sergančiųjų ligoninė į kurią sergantys buvo plukdomi laivais iš visų salų .
.Su raupsuotaisiais dirbo belgų kilmės kunigas Tėvas Damien,po mirties kunigas buvo beatifikuotas šventuoju. Palaidotas saloje, jam pastatytas paminklas. Saloje įsikūręs banginių stebėjimo punktas,nes čia žiemoja kuprotieji banginiai..Tai įspūdingo grožio sala- gilūs slėniai,atogražų augmenija,įspūdingas kelias į Haną, miestą, kurį supa žmogaus rankų nepaliesta augmenija, stačios uolos į vandenyną ir juodojo smėlio paplūdimiai, netoli užgęsęs Haleakala ugnikalnis, į kurį važiuojama stebėti saulėtekių ir saulėlydžių.
. Tik šio ugnikalnio šlaituose auga retas augalas "silvesword", kuris yra labai griežtai saugomas ir draudžiama kopti į ugnikalnį nepažymėtais takais, kad nebūtų žalojamos augalo šaknys. 
.Kelias į Haną (road to Hana) 52 mylių kelias su 59 vienos juostos tiltais, 617 staigių posūkių ir nenusakomo grožio vaizdais- atogrąžų augmenija, gilūs slėniai, tarpekliai,kriokliai ,juodojo smėlio paplūdimiai.Kelias patenka į 10 JAV pavojingiausių kelių sąrašą ,net parduodami marškinėliai su užrašu "Aš įveikiau kelią į Haną."
Aš ir japonų šeima važiavome su minivenu, vairavo vietinė moteris, važiavome stebėti saulėlydžio į ugnikalnį, tik gaila,kad saulė nusileido į debesis ir to tikro grožio,kuomet paskutinis saulės spindulys nuspalvina vaivorykštės spalvomis lavos laukus, nepamatėme
.Saloje yra didžiausias kanjonas Ramiajame vandenyne.
Anksti ryte skrydis į Kauai salą.Vešli augmenija, daug kritulių jai davė "Sodo salos" vardą. Tai viena iš drėgniausių salų pasaulyje.
.Salos įžymybė- Kipu Falls krioklys,krintantis iš 1569m.,tai aukščiausias krioklys Ramiajame vandenyne. Seniau į šį krioklį šokdavo vaikinai, norėdami parodyti savo drąsą. Spalvingas Waimea kanjonas, kurį išgraužė Waimea upė . Kanjonas leidžiasi į 900m. gylį ir dar vadinamas "Didžiuoju Ramiojo vandenyno kanjonu." (Grand canyon of Pacific) 
.Waimea miestas, įsikūręs toje vietoje,kurioje 1778m. išsilaipino kapitonas D.Cook'as.Puikus Limahuli botanikos parkas, 1997m. pripažintas geriausiu JAV botanikos parku.Salos žemė labai derlinga,čia auginami visi atogrąžų vaisiai:mango,papajos, bananai,guava. didelės cukranendrių plantacijos.
.Saloje gausybė laisvai vaikščiojančių vištų, gaidžių ,nes čia nėra mangustų ir kitų plėšrūnų, kurie tuos paukščius išgaudytų.
Po kelių dienų,praleistų šioje ,galima sakyti rojaus saloje, skrydis atgal į Honolulu- kur dar laukė nardymas, naktinis plaukimas jachta bei delfinų stebėjimas ir skrydis į JAV Tenesio valstijos Memfio miestą- pasisvečiuoti ten gyvenančio sūnaus šeimoje.
Mano spalvingos,šiltos pilnos naujų įspūdžių atostogos baigėsi.Aloha ir mahalo (ačiū ir sudie) Havajai! Tai nuostabios, išsaugotos gamtos ,įvariausios augmenijos salos. Kiekvienoje saloje yra ir ugnikalnių, ir slėnių su atogrąžų augmenija ,krioklių ir kanjonų. Ir visa tai griežtai saugojama,leidžiama vaikščioti tik pažymėtais takais, įvažiavimas į nacionalinius parkus mokamas. Kurortiniai miesteliai įsikūrę vandenyno pakrantėse, o garsių ir turtingų žmonių vilos kažkur salų gilumose.
Ar įdomu keliauti vienai ? Taip .Aš manau,kad patyriau daugiau įspūdžių, daugiau pamačiau ir keliavau pigiau, nei naudodamasi turizmo agentūrų siūlomais kelionių paketais.Pagaliau nebūni visai viena- susipažinau su lenkų pora iš Poznanės ir kelis maršrutus keliavome kartu. Su pagyvenusia pora iš Australijos kopėme į Kilaulea ugnikalnį,su japonų šeima važiavome Hanos keliu, o plaukiant jachta patekau į gydytojų kompaniją iš Aliaskos.Tai nuostabios akimirkos, kuomet pradedi pasakoti apie savo šalį, labai nustemba, kai sužino ,kad ir apie jų jų šalį šį tą žinai. Yra net terminas "solo traveler"- vienišas keleivis, man tas terminas labai patinka. Išlydint iš viešbučio ,lipant iš taksi oro uoste, išeinat po skrydžio iš lėktuvo visur girdėjau frazę "kipa hoi moi, aloha"- sugrįžkite. Gera būtų sugrįžti į tas šiltas ,gėlėmis kvepiančiasir savo pirmykščiu gamtos grožiu užburiančias Rojaus salas,bet…tai labai toli ir ganėtinai brangu.
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
O toliau -nuotraukos :
KAS YRA PROBIOTIKAI ?
Probiotikai- tai gyvi mikroorganizmai, arba dar kitaip vadinamos "gerosios bakterijos", kurios yra būtinos tinkamai žarnyno veiklai Žodis "probiotikas " kilęs iš graikų kalbos ir reiškia "už gyvenimą ".Tam tikrais atvejais – pvz. gydantis didelėmis antibiotikų dozėmis, chemoterapiniais vaistais, esant įvairioms stresinėms būklėms sutrinka pusiausvyra tarp virškinimui naudingų ir žalingų bakterijų.Tuomet organizmas pasidaro neatsparus maisto infekcijoms, ilgai besitęsiantis disbalansas tarp "gerųjų" ir "blogųjų" bakterijų gali įtakoti žarnų uždegimą- kolitą, o gal būt tai yra ir viena iš storžarnės vėžio priežasčių .Dažnai manoma, kad probiotikų galima įsigyti tik vaistinėse, tačiau jų yra įvairiuose maisto produktuose, todėl žymiai sveikiau yra valgyti probiotikais turtingą maistą , nei gerti sintetines tabletes.
Kokie maisto produktai yra turtingi probiotikais ?
1.Jogurtas. Tai žinomiausias "gerųjų" bakterijų šaltinis, kuris palaiko sveiką gerųjų-blogųjų žarnyno bakterijų balansą .Jogurtų yra įvairių- pagardintų įvairiomis uogomis, rūgštesnių, saldesnių, Yra natūralių, dar papildytų "bifidobakterijomis".Tai naudingos bakterijos,slopinančios žarnyne "blogųjų" bakterijų veiklą,gerinančios imunitetą, įvairių mineralų įsisavinimą ir kt.
2.Rauginti kopūstai .Raugintuose kopūstuose yra daug C ir B grupės vitaminų, pieno bakterijų. Daržovės,raugintos su druska, išsaugo gerąsias bakterijas,todėl maisto racione nereikėtų atsisakyti raugintų kopūstų, raugintų agurkų.Kaimuose dar ir dabar išlikęs paprotys prisiraugti statines kopūstų bei agurkų, nes žiemą tai pagrindinis vitaminų šaltinis.
3.Varškėje, fermentiniuose sūriuose (gauda, parmezanas, čedaras ir kt.) yra daug gerųjų bakterijų, kurios gaminasi fermentacijos metu. Kuo sūris ilgiau brandinamas, tuo gerųjų bakterijų jame daugiau.
4. Kefyras.Pagal legendą- kefyrą sugalvojo Kaukazo piemenys pastebėję, kad pienas, laikomas odiniuose maišeliuose, rūgsta kitaip, nei paprastai rauginamas pienas. Piemenys šiuos maišelius kabindavo tarpduriuose, kad praeinantys žmonės geriau suplaktų maišelio turinį ir gaudavosi kitoks gėrimas nei rūgpienis.Tirštas, kreminis, aštroko skonio, panašus į jogurtą, tačiau žymiai turtingesnis natūraliais probiotikais, pasigaminančiais fermentacijos metu.
5.Raugo duona.Sveikiausia duona yra su natūraliu raugu, kepta iš viso grūdo miltų. Tai tikras natūralių probiotikų, vitaminų ,baltymų, angliavandenių šaltinis.
6.Prebiotikai.Probiotikai yra gyvosios bakterijos gaunamos su maistu. Prebiotikai- bakterijos,kurios maitina jau esančias gerąsias bakterijas žarnyne. Prebiotikų daug yra ankštinėse daržovėse, šparaguose, špinatuose, bananuose, meduje,grikiuose,avižiniuose dribsniuose,.Pusryčiams labai sveika avižinių dribsnių, grikių košės, paskanintos medumi ar vaisiais. Prebiotikai tiesiog sustiprina probiotikų veiklą žarnyne.
Pagal WebMD paruošė Leonarda Šarakauskienė info@sarakauskiene.lt
KRŪTŲ GĖRYBINĖS LIGOS-CISTOS, FIBROADENOMOS, MASTOPATIJOS.
Krūtų cistos,fibroadenomos, mastopatijos yra nepiktybinės krūties ligos.Nors tiek klinikiniai,tiek gydytojų stebėjimai nerodo ryšio tarp nepiktybinių krūties ligų ir vėžio, vis dėlto nėra aišku, ar atskiri gėrybiniai pakitimai krūtyse yra padidėjusios rizikos susirgti krūties vėžiu žymenys, ar rizikos veiksniai. Ir čia turėčiau pažymėti, kad jei realiatyviąją riziką susirgti krūties vėžiu ,kai yra ilgai besitęsiančių gėrybinių ligų krūtyse prilyginsime 1, tai ši rizika padidėja esant gėrybinėms proliferacinėms krūties ligoms 1,3-1,9 kartų.Prielaida -sveikame krūties audinyje vėžys neturėtų vystytis Todėl ,visos moterys ,kurioms randami gėrybiniai pakitimai krūtyse, yra tiriamos ir stebimos.
1. Fiziologinius procesus krūtyse reguliuoja net keliolika hormonų,kuriuos išskiria kiaušidės,skydliaukė, hipofizis ir eilė kitų.Net ir turimais tyrimo metodais nustatyti hormonų poveikį į krūtį nėra lengva, nes tai yra nuolat kintantis procesas ,todėl krūtų gėrybinių ligų priežastys kiekvienu konkrečiu atveju dažniausiai lieka neaiškios
.2..Visos gėrybinės ligos vadinamos vienu bendru vardu- fibrocistinė liga arba mastopatija.
3..Paprastaii moterys skundžiasi krūtų skausmais, einančiais į nugarą,pažastis, kai kuriais atvejais- skausmingais krūties audinio sukietėjimais.
5. Šiandien neįrodyta ,kad šių ligų gydymas vaistais sumažintų riziką susirgti krūties vėžiu, be to, nežinant aiškios ligos priežasties , vieno visais atvejais tinkamo gydymo metodo ar vaisto aišku ,būti negali.
Visos gėrybinės krūties ligos skirstomos į difuzines ir mazgines.
1. Mazginės: fibroadenomos,cistos,fibrozinio liaukinio audino mazgai.Cistos netgi nelaikomos liga ,tai tam tikra krūties audinio būsena ,atsiradusi išsiplėtus pieno latakėliams. Išsiplėtimo priežastis neaiški . Pavienėms cistoms iki kelių milimetrų diametro, kurios randamos ultragarsinio tyrimo metu, jokio gydymo nereikia ir jo nėra ,o jei didesnės- virš 2-jų cm, yra punktuojamos ir tiriamos.Jeigu tyrime nerandama pavojingų ląstelių- tyrimas ir gydymas tuo ir apsiriboja . Kartais punktuojama kelis kartus, kad cistos sienelės suliptų. Tai ilgai besitęsianti būklė,cistos sunyksta su amžiumi- kai pradeda nykti pats krūties audinys.
Fibroadenoms- priklausomai nuo moters amžiaus , fibroadenomos dydžio, arba operuojamos arba stebimos, nes vaistų, kad jos išnyktų nėra.Jei fibroadenoma atsiranda brendimo metu ar tuoj po brendimo- patartina operuoti, nes jos auga greitai, ir aišku , kuo didesnę operuosi, tuo liks didesnis defektas. Fibroadenomos, atsiradusios vyresniame amžiuje ,operuojamos.
2. Difuzinės: su amžiumi, nykstant krūties liaukiniam audiniui, jo vietoje atsiranda riebalinis audinys, o išlikęs liaukinis audinys perauga kietu fibroziniu audiniu, susiformuoja kieti mazgai, kas labai gąsdina moteris, nes jie dar yra ir skausmingi.Visi šie pakitimai vadinami vienu bendru vardu-mastopatija..
Krūtų tyrimas sergant tiek gėrybinėmis ligomis ,tiek įtariant vėžį- nesiskiria. Moterims po 50-ties metų atliekamos mamogramos (jei nėra įtarimo dėl vėžio mamogamos atliekamos kas dveji metai), jaunesnėms- pakanka ultragarsinio tyrimo, jei reika papildomo ištyrimo- punktuojamos ir atliekamas citologinis tyrimas,jei yra įtarimas dėl vėžio- atliekama biopsija.
Savo darbe visuomet vadovaujamės principu "ne kiekvienas krūtyje atsiradęs mazgas yra vėžys,bet kiekvienas mazgas, atsiradęs krūtyje, turi būti tiriamas dėl vėžio ".
Leonarda Šarakauskiene:info@sarakauskiene.lt
SKAUSMINGAS NERIMAS KRŪTYSE– KĄ DARYTI ?
Skausmas krūtyse "skausminga krūtis" yra dažniausia priežastis dėl ko moterys kreipiasi į gydytojus.Nors ši liga vargina apie 30-45 proc. moterų ,jos priežastys yra neaiškkios ir aišku ,nėra veiksmingo gydymo. Yra skiriamos dvi pagrindinės krūtų skausmų grupės: cikliniai ir necikliniai skausmai, be to, skausmai gali būti nesusiję su krūtimi :tai krūtinės sienos- raumenų, nervų skausmai, širdies ir plaučių ligos ir kt .Ciklinis skausmas dar vadinamas priešmenstruaciniu skausmu- tai skausmas,atsiradęs dėl hormonų poveikio į krūties audinį. Paprastai šis skausmas vargina jaunas,menstruojančias moteris, jis atsiranda periodiškai 7-10 parą prieš menstruacijas ir, įvykus menstruacijoms, savaime išnyksta. Kai kurioms, ypatingai jautresnėms moterims, šis skausmas gali tęstis ir po menstruacijų, sukeldamas nemalonius jutimus ir didelį nerimą.Kodėl jaunas moteris vargina įkyrus krūtų skausmas? Priežasčių yra įvairių ir kartais sunku surasti tą vienintelę priežastį, sukėlusią moteriai tokį didelį nerimą
Kiekvieną dieną krūtyse vyksta tam tikri fiziologiniai pokyčiai: krūties audinys "bręsta", ruošiasi pastojimui ir kūdikio maitinimui. Įvykus menstruacijoms ,krūties audinys palengva grįžta į ramybės būseną tam, kad po kurio laiko vėl kartotų prieš tai vykusį ciklą.Šį cikliškumą reguliuoja keliolika hormonų gaminamų kiaušidėse, skydliaukėje, hipofizyje. Krūties veiklai netiesioginės įtakos turi ir kepenų funkcija. Todėl savaime aišku, kad net šiuolaikiškais tyrimo metodais surasti tikslią krūties skausmų priežastį yra neįmanoma, tuo labiau, kad be šių išvardintų vidinių priežasčių yra daug ir išorinių: tai ir įvairios moters stresinės būsenos,psichinės traumos, santykiai šeimoje ir daug,daug kitų priežasčių.Net mergaičių ir jaunų moterų rūkymas gali būti krūties skausmų priežastimi.
.Štai kodėl, kuomet menstruojanti moteris kreipiasi dėl krūtų skausmų į gydytoją, šis, norėdamas išsiaiškinti tikrąją ligos priežastį , užduoda daug klausimų apie šeimą,vaikus,intymųjį gyvenimą, persirgtas ligas, patirtus stresus ir kt .Mat,kartais ligos priežastys gali būti tik psichologinės, kai kada užtenka tik patarimo susitvarkyti lytinio gyvenimo higieną – atsikratyti pastoviai lydinčios psichologinės įtampos ir išnyksta varginantys pojūčiai krūtyse. Ne paslaptis, kad dar daugelyje šeimų nutrauktas lytinis aktas yra pats populiariausias saugojimosi nuo nepageidaujamo nėštumo metodas.O jis neleidžia moteriai ramiai ir laisvai mėgautis intymiuoju gyvenimu.Tai atrodytu labai nereikšminga, bet tai taip svarbu moters sveikatai. Neveltui sakoma, kad krūtys yra moters emocinės būklės veidrodis.
Neciklinis skausmas dažniau vargina vyresnes moteris,jis neretai lokalizuojasi vienoje krūtyje. Jo priežastis- tai krūties audinio nykimas gęstant hormonų gamybai . Nykstančio krūties liaukinio audinio vietą užima riebalinis audinys.Liaukinio audinio likučiai suformuoja kietus ,skausmingus mazgus,taip vadinamuosius mastopatinius židinius.
Kadangi vyresnio amžiaus moterys turi didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu, todėl būtini tyrimai: mamografija (kas dveji metai ), įtartini mazgai punktuojami, kai kuriais atvejais,įvertinant vėžio riziką netgi operuojami.Vyrenio amžiaus moterims krūtų skausmą gali išprovokuoti pakaitinė hormonų terapija, kuri, "jaunindama " moterį, sukelia krūties liaukinio audinio išburkimą kuris visuomet lydimas skausmų.
Nereikia pamiršti, kad yra visa eilė krūties gėrybinių būsenų – kaip cistos,gėrybiniai augliai fibroadenomos , kurios taipogi lydimos pastovaus skausmo ar maudimo, dažnai neturinčio ryšio su menstruacijomis, galų gale ir vėžys, augdamas krūtyje ,sukelia jei ne fizinį skausmą, bet nemalonų pojūtį krūtyje.
Taigi,gėrybinės ligos, lygiai kaip ir sunkiai paaiškinamas jaunų moterų krūtų skausmas yra labai įvairialypis,šioms būsenoms diagnozuoti reikalingi atitinkami tyrimai. Gydymas galimas tik pilnai ištyrus moterį ir bent kiek nustačius ligą ar skausmą sukėlusias priežastis.Sakoma: ne kiekvienas atsiradęs nerimas krūtyje yra vėžys, bet kiekvienas atsiradęs pokytis turi būti tiriamas dėl vėžio.
Leonarda Šarakauskienė : info@sarakauskiene.lt
