Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai
Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis. Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais... Plačiau »
PLACEBO EFEKTO PASLAPTIS
Tikriausiai bet kuris vaistininkas ar gydytojas ne kartą girdėjo ar skaitė apie placebo fenomeną. Atsivertę bet kurią rimtesnę farmakologijos ar psichoterapijos knygą , rasite tą paslaptingą žodį - placebo .Šis žodis kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia "malonės suteikimą". Medžiagos, imituojančios tikruosius vaistus ,vadinamos placebo , o jų sukeliami reiškiniai- placebo efektu. Placebo vaistais dažniausiai tampa krakmolo ar cukraus tabletės, kapsulės, milteliai, o kai kada ir tirpalai. Tad kokį terapinį poveikį toks vaistas gali turėti?
Ligoniams, kurių ligos eigai labai svarbi psichinė būsena , pavyzdžiui, sergantiems neurastenija, stenokardija, varginamiems potrauminių ar pooperacinių skausmų ir kt. autoritentingo gydytojo paskirtos net indiferentinės medžiagos, pavidalu ir skoniu nesiskiriančios nuo tikrųjų vaistų, apie 30 proc. atvejų ,o kartais 2-3 proc. daugiau, veikia palankiai. Kita vertus, tos pačios visiškai neveiksmingos medžiagos gali sukelti ir šalutinius reiškinius- nemigą, galvos skausmą, vidurių užkietėjimą ir kt.
Ne vien gydytojai žino, kad paprastai ligonio būklė po tam tikro laiko turi pagerėti arba jis turi visiškai pasveikti net negydomas. Tačiau ar galima pasitikėti savo organizmo jėgomis , ar mus varginantys mikroorganizmai, skausmai, skrandyje atsivėrusi opa visada būna tos pačios kilmės, ar mūsų organizmas sėkmingai įveiks jau ne kartą įveiktus negalavimus? Gal žmogus sveiksta todėl, kad tikisi pasveikti? Ar protas taip gerai "gydo" mūsų negalavimus?
Šiuolaikinė medicina nenori pripažinti placebo efekto , bet negali jo visiškai paneigti. Daugelis gydytojų placebo efektą linkę ignoruoti, kadangi jį sunku prognozuoti . Kaip būta senovėje? Kokias gydomąsias medžiagas naudojo gydytojai prieš tris, keturis šimtmečius ? Kažkokio augalo šaknys, sudžiūvusio medžio žievė, daug įvairiaspalvių abejotinos terapinės vertės eliksyrų ir pavilgų. Tačiau nuo šių "vaistų " ligoniai sveiko, nes naudodami įvairius simbolius ir ritualus gydytojai įkvėpdavo viltį pasveikti. Dažniausiai iš toli atvykę žyniai su tais pačiais spalvotais eliksyrais padarydavo stebuklus ir ligoniai per kelias dienas atsistodavo ant kojų. Ir vėl grįžtame prie to paties klausimo – ar vien tik medikamento veiklioji medžiaga turi terapinį poveikį ?
O ar šiandieną nesusiduriame su panašiu fenomenu?Juk ir dabar ne kartą išgirstame sakant: tas geras daktaras davė tokių mažų raudonų tablečių ir jos man padėjo. O dabar išvažinėjau visas ligonines, gėriau ir didelių baltų ,ir mažų mėlynų, ir dar kitokių, bet nebuvo taip gerai , kaip nuo ano daktaro paskirtų vaistų. Mokslas žengia į priekį, vaistų rinkai pateikiami nauji efektyvesni vaistai, įdiegiamos naujos gydymo metodikos, tačiau senosios "raudonos tabletės" , paskirtos ano, "gerojo gydytojo" veikia geriau nei naujieji vaistai. Tad kaip nubrėžti ribą tarp terapinio medikamento poveikio ir to gerojo gydytojo? Atrodo, kad žmogaus pasitikėjimas gydytoju ir jo paskirtais vaistais gali būti svarbesnis už veikliąją preparato medžiagą.
Neseniai amerikiečių spaudoje buvo aprašytas unikalus atvejis :patyręs stuburo traumą ligonis dvejus metus negalėjo vaikščioti., tačiau pasitikėjo gydytojais ir vylėsi pasveikti. Nors jam buvo taikoma intensyvi reabilitacija, paciento būklė negerėjo. Galiausiai gydytojas pasiūlė pabandyti naujus, ką tik suskurtus ir ne visiškai išbandytus vaistus . Pacientą įspėjo,kad jei per dvi valandas nepasijus geriau, būklė tikrai pablogės ir jis jau niekuomet nevaikščios. Ligonis sutiko. Į raumenis jam buvo sušvirkšta 10ml. tirpalo. Po 25 min. pacientas atsistojo ir be niekieno pagalbos pradėjo vaikščioti. Kokie tie stebuklingi vaistai? Paprasčiausiai ligoniui buvo suleista 10ml. fiziologinio tirpalo. Iš to galima daryti išvadą, kad ne vien tik nauja veiklioji medžiaga lemia teigiamą vaisto poveikį. Harvardo universiteto profesorius Herbertas Bensonas tokius reiškinius apibūdino kaip tikėjimo galios biologinį poveikį. Jis teigia,kad placebo efektą sukelia paciento pasitikėjimas gydytoju ir užsimezgęs tarpusavio ryšys . Nauja mokslo sritis, vadinamoji sielos ir kūno medicina , arba psichoneuroimunologija , taip pat pripažįsta placebo efektą. Ji teigia, kad sielos ir kūno sveikata yra neatsiejamai susijusi, nes dėl įvairių emocijų išsiskyrę neuromediatoriai labai padeda žmogui pasveikti.
Yra kelios jau daugelį kartų gyvenimo patvirtintos paprastos taisyklės, kurios padeda pasireikšti placebo efektui :
1. Pasitikėjimas gydytoju ir jo gydymo metodu dažnai duoda geresnius rezultatus nei sausa kvalifikuoto gydytojo konsultacija.
2.Jeigu liga ir gydytojas leidžia pasirinkti gydymo būdą, reikia rinktis tą, kuriuo labiau pasitikima.
3. Bet koks žodis, suteikiantis viltį pasveikti , yra dar vienas žingsnis pasveikimo link.
4.Jei ligonis serga recidyvuojančia liga, geriau gydyti tuo metodu, kuris jau ne kartą padėjo , o ne imtis eksperimentuoti.
5. Injekcijos ir lašinės infuzijos paciento požiūriu yra kur kas veiksmingesnės nei tabletės ar kapsulės.
Žmogaus tikėjimas gydytoju, nauju vaistu pranoksta terapiniį poveikį. Tad ar nederėtų nieko nekainuojantį placebo efektą suderinti su veikliosios medžiagos poveikiu ir šitaip tikėtis gauti kur kas geresnių gydymo rezultatų? Tai priklauso ne tik nuo gydytojo, bet ir vaistininko gebėjimo pateikti preparatą. Ir gydytojai , ir vaistininkai neturėtų numoti į placebo poveikį. Jį išties verta naudoti.
P.S. placebo fenomenas tinkamas įsisenėjusių chroninių, įsikalbėtų ligų gydymui , kurių daugėja senstant. Sudėtingos ligos, tokios kaip onkologinės, cukraligė, hipertonija,širdies ir kraujagyslių turi būti gydomos pagal tų ligų gydymo metodikas, placebo fenomenas kai kada gali būti taikomas tik kaip pagalbinis gydymas
Pagal WebMD paruošė L.Šarakauskienė
info@sarakauskiene.lt
JONINĖS LATVIJOJE, KULDYGOJE
Labai seniai,dar tarybiniais laikais ,visa šeimyna išsiruošėme pakeliauti po Latviją, Estiją iki Novgorodo. Taip sutapo,kad Joninų naktį atsidūrėme kempinge Latvijoje, Saulkrastėje. Ilgam įstrigo Joninių šventimas tenai, su visomis tradicijomis, kuomet naktis ir diena sujungiama laužais, o dainą lyguo Jani, lyguo (Jani,na tai tavo diena atėjo) dar ilgai vaikai niūniavo. Mūsų kaimynai latviai trumpiausios nakties šventę mėgsta labiau nei Kalėdas ar bet kurią kitą šventę nes Lyguo vakaras ir Jani diena Latvijoje didelė nacionalinė šventė. Ugnis negali užgęsti per naktį, visi ir dideli ir maži , laukia saulės patekėjimo . Pasveikinti saulę, kuriai ir skirta ši šventė, ypač svarbu: jei tą laiką pramėgosi– miegoti norėsi visą vasarą. Giliausios šventimo tradicijos yra išlikusios Kurzemėje, Kuldygos mieste, todėl ir aš, tik šį kartą jau viena , nusprendžiau nuvykti ten pasitikti tekančios saulės ir kartu su latvių Jonais ir Janytėmis sudainuoti garsiąją "lyguo ". 
Atvykus nustebino vietiniai, pasipuošę tautiniais rūbais, mergaitės lauko gėlių vainikais ant galvų, net ir mašinos buvo papuoštos ąžuolų šakelėmis.Pagrindinėje miesto gatvėje pastatyti vartai su beržų ir ažuolų girliandomis su palinkėjimais Jonams ir Janytėms. Iš karto pasijutau, kad patekau į didelę šventę.
.Kurzemė yra viena turtingiausių sričių šalyje ,ji daugiausiai lankoma turistų. Kurzemės hercogystė buvo garsi jau 16-18a., kai jai vadovavo Kuldygoje gimęs ir mokslus užsienyje baigęs hercogas Jakobas. Jis gamino laivus, iš vario ir geležies ginklus, kuriuos pelningai parduodavo vikingams. Kurzemės sostinė Kuldyga Jakobo laikais klestėjo ir gražėjo. Jakobas daug keliavo, manoma, kad į savo kraštą jis atvežė bulves, savo laivais plukdė iš tolimų kraštų egzotinius vaisius. Jis įsigyjo dvi užjūrio kolonijas–Afrikos Gambiją (mažutė valstybėlė Afrikoje šalia Senegalo, kaip šeštadalis Lietuvos ) ir Tobagą Centrinėje Amerikoje.(Sala Karibų jūroje ) .Ten jis nuvežė kelis šimtus žmonių vystyti žemės ūkį, o iš ten savo laivais plukdė egzotiškus vaisius ir vaismedžius . Hercogystė sunyko 18a. žlugus Abiejų Tautų respublikai.
Kaip ne keista, Kuldyga išlaikė savo pirmykštį grožį, čia nėra naujos statybos kvartalų, namai ir gatvės tarsi užkonservuoti 18–me amžiuje taip ir tebestovi dabar. 
Čia lyg šiaurės Venecija– Alekšupytės upės (Ventos intakas ) vanduo čiurlena tarp namų. Mat, nežinodami,kaip atsivesti vandenį į namus, miestelėnai 1930m. tarp 16-17 amžiuje statytų namų iškasė kanalą ir jis yra toks pats šiandien, kaip ir tuomet buvo pastatytas. Seniausia Kuldygoje 13-18a.Šv.Kotrynos liuteronų bažnyčia, Šv. Kotryna yra miesto globėja. Viduramžius mena ir senoji rotušė, bei vaistinė, sinagoga, kurioje dabar yra moderniausia Latvijoje biblioteka
.
Kuldiga garsi ir plačiausiu Eurojoje kriokliu (Ventas Rumba) per Ventos upę– krioklio plotis 240m. Pavasarį čia galima pamatyti lašišas šokančias per krioklį, iš čia kilęs posakis "susitiksime,kur lašišos šoka".
1874m. pastatytas ilgiausias plytinis tiltas Europoje- 164m.ilgio, tilto konstrukciją laiko 7 arkos ,sumūrytos iš plytų.Pasakojama, kad seniau, nuogi vyrai Joninių naktį nuogi bėgavo per šį tiltą, deja, ,dabar ši tradicija sunykusi.
Netoli Kuldygos yra dar viena įdomybė: Riežupės smėlio uolos. (Riežupes smilšu alas).
Uolos (panašiau urvai ) buvo kasamos rankiniu būdu. Smėlio urvų ilgis yra apie du kilometrus. Juos galima apžiūrėti vaikštant 460m. ilgio tuneliu , kurio labirintai, kaip pasakojama,turi keistų galių.Urvus kasė tris kartos žmonių ,baltas urvų smėlis buvo naudojamas stiklo gamybai Rygoje. Smėlį kasė viena šeima–tėvas , motina ir jų dvylika vaikų. Vaikai kibirais nešdavo smėlį į viršų,kur jis buvo pilamas į vežimus ir vežamas į Ventspilį, o iš ten–traukiniu į Rygą. Urvai yra privati nuosavybė, jų savininkė yra ketvirtosios kartos paveldėtoja. Šiuo metu urvai yra tik turistinis objektas. Žiemą juose apsigyvena šikšnosparniai, čia galima rasti 8 šikšnosparnių rūšis, kurios niekieno netrukdomos žiemoja, o pavasarį užleidžia vietą turistams, lankantiems labirintus.Uolų smėlį žmonės naudoja gydymui, šildo skaudamas vietas, nes jo sudėtyje yra jūros druskos.
Aštuonių metrų gylyje patenkame į meilės salę, kurioje jaunavedžiai ant uolų palieka savo puokštes ir jos be vandens žydi dar keletą mėnesių. Uolos jaunavedžiams suteikia ypatingų galių jų naujam bendram gyvenimui. Kiek toliau, patenkame į tikėjimo salę, kurioje apima keistas jausmas, nes atsiduriame uolų geopatogeninių zonų kryžkelėje. Toliau einame į vilties salę,kurioje pasijuntame pilni energijos,vilties ir tikėjimo savimi…
Jonių naktis trumpa. Nespėjo net sutemti -o jau ir švinta.. Susėdę ratu aplink laužą vaišinomės ožkos sūriu, bandelėmis su lašinukais, gardžia gira.
Gražu buvo žiūrėti į moteris ir vaikus pasipuošusius tautiniais rūbais, lauko gėlių vainikais .Daug buvo atvykusių čia švęsti Joninių iš Rygos , kurioje,kaip jie sakė, jau tokių tradicijų nėra, buvo daug lietuvių- juk tai tik virš 100 km nuo sienos. O kita diena– tai visiškai tuščios gatvės, uždaryti barai ir restoranai, pavienai turistai, pliaupiantis lietus. Visai nesinorėjo būti viešbutyje, smagu buvo klaidžioti viduramžius menačiomis jaukiomis gatvelėmis po ištuštėjusį miestelį ir kurti legendas apie čia gyvenusius žmones, klausytis nepaliaujamos krioklių ir fontanų muzikos, skaityti Jonams ir Janytėms skirtus palinkėjimus. Ir pajausti, kad nereikia keliauti labai toli– ir arti yra tiek daug grožio,tik reikia noro jį pamatyti.
Toliau nuotraukos;
ETIOPIA:TANOS EŽERAS, MĖLYNOJO NILO IŠTAKOS, ADIS ABEBA (III-JI DALIS)
Išvaikščioję siaurais ir klaidžiais Lalibelos bažnyčių tuneliais, pakylame į Debra Zeit (Alyvų kalnas ) kalną.Prieš akis-Lalibelos miestelio panorama
Čia šventikas, susisodinęs berniukus moko tikybos , gidas pasakė, kad tai būsimieji šventikai
.Vėl kelias kyla tarp rusvos uolinės lavos kalnų–net nusijuokiau gidui, kad E. Hemingvėjus parašė knygą "Žaliosios Afrikos kalvos", jei būtų keliavęs po Etiopiją– būtų parašęs "Rudosios Afrikos kalvos ". Ilgai negalėjau pamiršti Lalibelos– ar tikrai tokia monumentali statyba galėjo trukti tik 24 metus (gidas aiškino, kad nebuvo naudojamas vergų darbas ), ar tikrai tai karaliaus Lalibelos sapnas, ar tik legenda? Kodėl reikėjo kirsti šv. Jurgio bažnyčią iš viršaus į žemę-juk lengviau pastatyti ant žemės? Šv. Jurgio bažnyčią bandoma lyginti su Egipto piramidėmis ,bet etiopų žodžiais- ji tokia unikali ir šventa, kad negali būti lyginama su jokiu kitu pastatu pasaulyje.Tarp tų 11-kos bažnyčių yra ir Lalibelos žmonos pastatyta bažnyčia "Meskel Kebre",kurią ,pagal legendą, angelai pastatė per vieną naktį. Išsukame iš pagrindinio kelio į siaurą kalnų keliuką– dar vienas stebuklas- tiesiog kalne iškirstas šv. Neakutoabo (Lalibelos sūnėno) vienuolynas.
Jis toks mažas ir pasislėpęs kalne,kad nežinodamas jo ir nerastum. Pro lubų akmenis nesustodamas laša kalnų vanduo– gidas paaiškino,kad tai šventas vanduo, ten esantis šventikas
visus šlaksto tuo vandeniu.Pašventinti ir gavę kunigo palaiminimą, važiavome link Tanos ežero.Ežeras unikalus daug kuo–tai vienas didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje,
(1788m.. virš jūros lygio),į jį suteka daug upių, išteka Žydrasis Nilas ,čia didelė augalų ir gyvūnų įvairovė, jame veisiasi krokodilai bei hipopotamai ,daugybė vandens paukščių, o 20-je salų buvo 
pastatytos unikalios medinės bažnyčios ir vienuolynai .Pirmieji čia atsikraustė ortodoksai vienuoliai, ieškoję ramybės ir nuošalumo. Viename salos vienuolyne buvo laidojami imperatoriai .Laivu priplaukiame garsiausią Ura Zidane Mehret bažnyčią bei vienuolyną.
Vienuolynas buvo įkurtas 14a. ,bažnyčia pastatyta 16a. Bažnyčioje yra unikali 16-17a. ikonų kolekcija, saugojami šventikų rūbai, karalių karūnos.. Beveik kiekvienoje saloje yra didesnė,ar mažesnė bažnyčios, vienuolynai.Tai neišvaizdūs statinai, dažnai iš išorės net nepanašūs į šventyklas.
.
Vienuoliai verčiasi žemdirbyste, salose auga kavamedžiai, įvairūs vaisiai.
30km. nuo ežero yra Mėlynojo Nilo kriokliai–po šias vietas vaikščiojo D. Livingstonas, ieškodamas Nilo ištakų. Nilo krioklius vietiniai vadina "Tis Abay"–rūkstantis vanduo.Vanduo krenta iš 45m. aukščio ,giliai tarp uolų suformuodamas Mėlynojo Nilo baseiną, kuris ties Chartumu įteka į Baltąjį Nilą ir toliau jau vadinamas tiesiog Nilu .Salų gyventojai verčiasi žvejyba- čia gaudomos tilapijos, auga kavamedžiai,didelė įvairovė vaisių.
Atskirai reikia pakalbėti apie Etiopijos kavą. Etiopija- kavos gimtinė, jos pavadinimas kilęs iš Etiopijos miesto Kaffa .Kava čia aromatinga, kvapni ir labai skani. Kavos gėrimo ceremonija– tai visas ritualas, jam skiriama nemenka laiko dalis. Kavos pupelės skrudinamos tik prieš gėrimą, grūdamos specialiame inde gana rupiai, plikinama moliniame inde . Geriama iš labai mažų puodelių, saldinta. Dažnai geriama su žolelių mišiniu "Adomo sveikata ", būtinai , geriant kavą pastatomas stovelis su miros smilkalais ,kurių skleidžiamas aromatas sukuria nuostabų euforijos jausmą.
Kelionė ėjo į pabaigą.Dar liko diena pasivaikščioti po Adis Abebą (išverus iš amharų kalbos " baltoji gėlė "). Miestas įkurtas 1887m. imperatoriaus Meneliko II-jo . Miestas, kaip ir visi Afrikos miestai chaotiškas, judrus,pilnas kontrastų. Mieste tarp mašinų vaikšto asilai, karvės, prekeiviai prekes išsidėstę ant žemės,parduodantys kas ką turi: daržoves, vaisius, rūbus. Tarp prabangių viešbučių ir apskurę namai, gatvės pilnos šiukšlių, eismas be jokių taisyklių, pėsčiųjų perėjos tik kad pažymėtos,bet niekas jose į pėsčiuosius nekreipia dėmesio, mašinų signalai,triukšmas kelia tokį chaosą, kad atvažiavus iš gamtos norisi kuo greičiau bėgti į tylumą.
.
Miesto simbolis- barokinė šv. Trejybės katedra (Italijos įtaka ), aplankome nacionalinį ir etnografinį muziejų, kuriame surinkta gausi įvairių kultūrų, tradicijų, religijų, įvairių genčių gyvenimo būdą atspindinčios kolekcijos. Čia ir garsioji fosilija– 
seniausiai gyvenusios (prieš3,2 mln. m) žmonių pramotės Lucy griaučiai. Apžiūrime karaliaus Meneliko II-jo rezidenciją,pastatytą iš molio,
šv. Marijos bažnyčią, kurioje imperatorius buvo karūnuotas, Selasidų dinastijos muziejų,kuriame sukaupti karalių lobiai, rūbai, skeptrai, pirmasis viešbutis Adis Abeboje
"Taitu hotel" Gyvas, autentiškas vietinis turgus , vienas didžiausių Afrikoje "Mercato ",bet jame toks žmonių skruzdėlynas , kad norisi iš jo greičiau pabėgti nes pirkti nieko nereikia.
Paskutinis žvilgsnis į Adis Abebą nuo Entono kalno, kurio aukštis 3200m. ir vėlai vakare–skrydis į Europą.
Kylant lėktuvui jau visiškai sutemus matėsi tik šviesų jūra.
Po lėktuvo sparnais liko pilna kontrastų didelė žemė, liko neaplankytos gentys Omo upės slėniuose, su savo savita kultūra , piešiniais ant kūno ir lėkštėmis ištemptomis lūpomis, Abyya, Čamo ežerai, Nech Sar nacionalinis parkas. Bet tai nebuvo mano kelionės tikslas. Šalis per didelė, per daug įvairi kad vienos kelionės metu joje pamatyti viską. Džiaugiuosi,kad pavyko įgyvendinti svajonę –pamatyti tikrai unikalią vietą pasaulyje Danakilo įdubą ir Dalol kraterį, pabuvoti legendinės karalienės Sabos žemėje, o lankantis bažnyčiose, išsaugojusias savo archajiškumą , stebint nemažiau archajiškas apeigas –atrodė,kad matai gyvus vaizdus iš Senojo Testamento . Ir vėl persekioja mintis –dar sugrįžti į tą pilną kontrastų šalį, joje visko tiek daug:gamtos, kultūros, istorijos….Aš pamačiau tik mažą dalelę to pasaulinio civilizacijos paveldo, iš kurio, galbūt ir prasidėjo žmonijos istorija.Visuomet reikia turėti svajonę……
Toliau-nuotraukos
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
ETIOPIJA: SENOSIOS CIVILIZACIJOS IR KRIŠČIONIŠKASIS PAVELDAS (II- JI DALIS )
Palikę "Patį nesvetingiausią pasaulio kampelį" Dalol kraterį, leidomės į kitą,nemažiau įdomią Etiopijos dalį- juk tai legendinės karalienės Sabos šalis, kurioje kūrėsi ir griuvo galingos imperijos ,įspūdingas krikščioniškasis religijos paveldas ,nuostabi gamta ir jos žmonės.
O žmonės tikrai gražūs :aukštos,lieknos moterys su gražiomis ,iš daugelio kasyčių supintomis šukuosenimis, (visai nepanašiomis į jų tautiečių himbu genties moterų moliu sulipdytų šukuosenų ),aukšti ,tiesūs ilgakojai vyrai , atrodo ,kad jie neina, o plaukia.Jie ne tokie juodi,kaip kitų Afrikos dalių žmonės, spalva jų bronzinė, gražūs, taisyklingi veido bruožai. Anksčiau populiaru buvo tatuiruoti kaktą kryžiais, smakrą tiesiomis linijomis, bet dabar jau retai pamatysi jaunimą tatuiruotu veidu, tik vyresnieji, dar matyt iš seno yra išsitatuiravę..Važiavome palei gamtos sukurtą stebuklą-
Didijį Riftinį slėnį (arba Didysis Lūžių slėnis , ilgiausias planetoje,besidriekiantis nuo Sirijos iki Mozambiko ) vaizdingu kalnų keliu, pravažiuodami nedideles gyvenvietes su skurdžiomis lūšnelėmis be durų ir langų, pintomis iš žabų. Pilnos pakelės kažkur einančių, skubančių žmonių. Einantys kažkur- taip galima pasakyti apie žmones, kurie nuo ankstyvo ryto iki vakaro vis eina ir eina.
Kelias, koks jis bebūtų, asfaltuotas ar žvyruotas skirtas visiems: karvių. ožkų, avių bandos dažnai kirsdavo kelią, žmonių gausybė- nebūdavo kelio atkarpos,kad kažko gyvo nesutiktum.
Beje,už gyvulių ganymą atsakingi vaikai. Užtekdavo tik trumpam stabtelėti fotografijai –kaip mat aplink mašiną susirinkdavo pulkas murzinų vaikų, prašančių… pieštukų. Pervažiavimai gana ilgi, tačiau vietinis gidas Habtomas neleido nuobodžiauti .Visą kelionės laiką jis pasakojo įdomią savo šalies istoriją siekiančią karalienės Sabos (Sheaba) laikus . Etiopijoje ji vadinama Makeda, o islamo tikėjime minima kaip karalienė Bilkis.
Ši paslaptinga, išmintinga ir turtinga moteris gyveno 7a.pr.Kr., valdė tais laikais galingą šiaurės Etiopijos Aksumo imperiją, vyko į Jeruzalę susitikti su išmintinguoju karaliumi Saliamonu, nuo jo pagimdė sūnų Meneliką, kuris tapo Etiopijos imperatorių dinastijų pradininku. Spėjama, kad karalienė ir jos sūnus Menelikas priėmė žydų tikėjimą, kuris amžių bėgyje transformavosi į krikščioniškąją Saliamono dinastiją .Pagal gidą Habtomą–biblijoje Etiopija paminėta 40 kartų, o legendinė karalienė Saba 10 kartų ,tiek pat kartų ir korane. Pirmoje senojo testamento Karalių knygoje rašoma,kaip su gausybe dovanų ji nuvyko į Jeruzalę pas karalių Saliamoną, kad įsitikintų jo išmintimi uždavė jam daug sunkių klausimų į kuriuos visus Saliamonas atsakęs. Tuomet ji tarė karaliui :"Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus bei
išmintį, yra tiesa.".(Pirmoji Karalių knyga). 
.ki šiol Aksumo mieste išlikę karalienės Sabos rūmų griuvėsiai ir baseinas,kuriame net didžiausių sausrų metu vanduo neišgaruoja. Per krikščioniškas šventes prie baseino susirenka piligrimai, kurie meldžiasi visą naktį. Netoliese esančiame miestelyje Yeaha yra viena seniausių karalienės Sabos laikų šventykla (7a.pr. Kr.), vėliau paversta į bažnyčią.
Pagal etiopų legendą , į Aksumą karalienė Saba atvežė Sandoros skrynią, kuri,kaip tikima iki šiol, saugojama Šv. Mergelės Marijos Siono koplyčioje (kitoje legendoje pasakojama, kad skrynią atvežė jos sūnus Menelikas ir ji bavo saugojama šv. Trejybės Šviesos bažnyčioje Gondero mieste ir tik vėliau parvežta į Aksumą ).Į koplyčią patekti ir Sandoros skrynią prižiūrėti gali tik vienas šventikas, be jo , niekas daugiau, (net ir dvasininkai) į koplyčią įeiti negali. Įdomu ,kad kiekvienoje bažnyčioje yra Sandoros skrynios replikos, uždengtos užuolaidomis , už užuolaidų gali užeiti tik šventikas.Iki šiol karalienė Saba yra neatsiejamas religinio meno personažas, netgi Holivudas sukuręs filmą "Saliamonas ir karalienė Saba." Aksumo imperijos klestėjimo laikotarpiu 270–610m. buvo kalami pinigai ir tai buvo pirmoji juodosios Afrikos valstybė, turėjusi savo pinigus. Aksumo imperija žlugo Xa. valdant karalienei Jodit. Neaišku,kas ji buvo –pagonė ar žydė. Ji sudegino krikščionių bažnyčias, išžudė imperatorių šeimą.
Iki šiol, netoli Aksumo yra išlikęs nedidelis žydų kaimelis Welaka,
kuriame puoselėjamos žydiškos tradicijos, gyvena nedidelė žydų bendruomenė. Aksume, asimiliuojantis tautoms iš Jemeno, Sirijos, Nubijos susiformavo gezo (gees) kalba, kuri iki šiol naudojama Etiopijos liturgijoje.
Tačiau labiausiai Aksumas garsus savo monolitinėmis stelomis. Stelos yra įvairių dydžių ir aukščių – nuo 1m. iki 20-25 m. Kasinėjimai parodė, kad tai yra antkapiniai paminklai.
Viena milžiniška stela kuri būtų siekusi 30m. aukštį ir svėrusi apie 530 tonų,statybos metu nugriuvo ir suskilo,taip nugriuvusi ir palikta. IVa. pradžioje, priėmus krikščionybę, stelų statybos atsisakyta .
Musolinio invazijos į Etiopiją metu viena stela buvo išvežta į Romą, kuri 2005m. buvo gražinta Etiopijai .Karaliai ir dinastijos keitė vienas kitą, laikas- afrikiečių gyvenimo būdą, tik tikėjimas, apeigos, bažnyčios liko nepasikeitusios nuo krikščionybės atsiradimo IVa. Etiopijos religinė bendruomenė ilgą laiką buvo labai uždara, ryšiai su kitomis bendruomenėmis buvo silpni, todėl šalyje susiformavo labai savitas krikščioniškas tikėjimas–Etiopijos ortodoksinė tevahedo bažnyčia. Iki šiol etiopai yra labai tikintys, galima sakyti, kad Etiopija yra viena stipriausių krikščionybės tvirtovių pasaulyje. Etiopai krikščionys didžiuodamiesi vadina save pirmaisiais, atmetusiais pagonybę. Kiekvienas etiopas, net ir mažas vaikelis nešiojasi pakabuką su kryžiumi, o tie kryžiai labai įvairūs–Lalibelos, Aksumo, Gondero ir kt .Keičiantis dinastijoms ,keitėsi sostinės, valdovai dažniau dairėsi po pasaulį ir kūrė modernesnes savo rezidencijas. 16a. imperatorius Fasilidas sostinę įkuria Gondero mieste. Šiandien tai nedidelis miestas, turintis apie 150tūks,. gyventojų, tačiau 16-17a. tai buvo imperatoriaus Fasilido ir jo palikuonių rezidencija , kuri gerai išsilaikiusi ik šių dienų.
Tai tvirtovė Fasil–Ghebbi (įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą). Tvirtovė apjuosta 900m. ilgio siena, tvirtovės viduje –karaliaus rūmai, bažnyčios, pirtys, baseinas, kuris krikščionių-ortodoksų Timket -Melkat šventės metu pripildomas vandens.
Apeigų metų tikintieji atnaujina savo krikštą.Nedideliame mieste net 44 bažnyčios, didžiausia šv. Trejybės Šviesos bažnyčia, kuri dekoruota freskomis biblijine tematika, o lubose ištapyti 144 angelų veidai. Gondere yra gana keistas įvairių architektūros,puošybos stilių mišinys kuriam įtakos matomai turėjo indų bei arabų amatininkai bei Europos jėzuitų misionieriai.
Visose bažnyčiose daug senovinių religinių knygų, biblijų iš įvairių amžių, bei parašytų įvairiomis kalbomis. Visose bažnyčiose trejos durys- priekinės, pagrindinės įeiti kunigams, kairiosios šoninės — vyrams, dešiniosios- moterims.Įeinant į visas bažnyčias būtina nusiauti batus, galvą apsidengti skara. Bažnyčios nėra didelės, dažniausiai meldžiamasi šventoriuje. Vietiniai, tiek vyrai, tiek moterys į bažnyčią eina susisupę į baltas skaras, anksti ryte pilnos pakelės baltomis marškonis apsigaubusių žmonių skubančių į bažnyčias.
Apeigų metu naudojami būgnai- jie yra siaurėjančios formos, vienas galas siauresnis, taip skiriasi Senojo ir Naujojo testamento garsai. Mišios giedotinės, gieda tik šventikai vyrai. Etiopai labai pamaldūs, nes tiek gidas, tiek vairuotojas įeinant į bažnyčią bučiuoja staktas, iš jų susikaupusių veidų matyti,kad jie meldžiasi,kol aš fotografuodama ir apžiūrėdama vaikštau. Vingiuotu kalnų keliu kylame į viršų ir 2650m. aukštyje atsiveria dar vienas Etiopijos stebuklas- niekur nematytos ir mūsų europietiškai akiai neįprastos rusvame granite iškaltos bažnyčios–tai Lalibela, kurios 11-ka unikalių bažnyčių 1978m. įtrauktos į UNESKO pasaulio paveldą.Vaizdas prilygsta aštuntąjam pasaulio stebuklui. Bažnyčios stebina savo unikalumu, mums neįprasta bažnyčių architektūra, pirmykščiu, neaprašomu grožiu. Lalibela–Etiopijos krikščionių ortodoksų centras ir piligrimystės vieta. Pagal legendą imperatorius Lalibela susapnavo sapną, kuriame Dievas jam liepė pastatyti bažnyčias , nurodė vietas, kur jos turi būti pastatytos , kaip turi atrodyti. Tai 13a. statiniai,. Bažnyčios iškaltos iš vientisos uolienos ir priskiriamos monolitiniams statiniams.Tai yra legenda, tačiau spėjama ,kad bažnyčias pastatė Tamplierių ordino kariai, grįždami iš Jeruzalės,kai ji buvo užimta musulmonų.
Bete Medhame laikoma didžiausia monolitine bažnyčia pasaulyje, bene ispūdingiausia graikiško kryžiaus formos Bete Giorgis (šv. Jurgio) bažnyčia, kasta nuo žemės paviršiaus į gylį.
Sunku įsivaizduoti, kaip be šiuolaikinės technikos, naudojant tik kirstukus ir plaktukus,buvo įmanoma sukurti tokį stebuklą,bet mes tą stebuklą dabar matome.
Visas bažnyčias jungia painus ir gluminantis tunelių labirintas, siauri koridoriai su požeminėmis perėjomis, grotomis ir visa tai jungia bažnyčias į vieną visumą. Statybos vyko labai greitai, nes dienomis dirbo meistrai, o naktimis, kaip teigia legenda–angelai. Lalibelą buvo numatyta paversti naująja Jeruzale, nes tuo metu Jeruzalė buvo užimta musulmonų. Net per miestą tekanti upė buvo pavadinta Jordano upe. Visos bažnyčios yra veikiančios, jose vyksta apeigos.
Vienas apeigas pamačiau ir aš–keliolika baltai apsirengusių vyrų giedodami šoko apeiginį šokį, gidas paaiškino, kad taip garbinamas Dievas. Palikę įspūdingas Lalibelos bažnyčias vėl leidomės į kelią. Šį kartą laukė didžiausias Etiopijoje ir vienas didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje–Tanos ežeras ir jo salose esantys vienuolynai, bet tai jau kito pasakojimo dalis
.Toliau- nuotraukos
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
MAGIŠKOJI ETIOPIJOS ŽEMĖ (I dalis)
Kiek ir ką žinome apie Etiopiją ? Dauguma pasakys,kad tai valstybė Afrikoje ,pagal gyventojų skaičių antroji šalis Afrikos kontinente (pirmoji Nigerija ),.Tai vienintelė ir viena seniausių civilizacijų Afrikos žemyne ir pasaulyje,turinti daug išskirtinių bruožų.Etiopijoje aptikti seniausi pasaulyje žmonijos pėdsakai,todėl galima sakyti,kad čia prasidėjo žmonijos istorija,nes archeologų atrastojo pirmojo žmogaus Luci griaučiai yra 3,2mln. 
metų senumo ir saugojami Adis Abebos nacionaliniame muziejuje.Krikščionybė čia atėjo tuo pat metu ,kaip ir į Romos imperiją -IV mūsų eros amžiuje ir yra antra šalis po Armėnijos,oficialiai krikščionybę paskelbusi valstybine religija.Nuo 1974m. šalis yra pasaulietinė. Nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę,kuri kartu su katalikais ortodoksais sugyvena taikiai.Didžiausios religinės grupės-Etiopijos ortodoksai sudaro 51 proc. musulmonai- 32,8 proc. Krikščionybė labai paveikė Etiopijos meną. Čia susiformavo ypatingas bažnyčių stilius,nei kiek nepanašus į mūsų europines bažnyčias,jas puošia ryškios,tapytos ikonos, kuriose vaizduojami biblijiniai siužetai ir personažai, populiari sienų tapyba. Pagal legendą Etiopijoje, Axumo mieste yra saugojama Sandoros skrynia.
Tačiau apie Etiopijos religiją,kultūrą,įdomias istorijų peripetijas papasakosiu vėliau. Tai bus kitų straipsnių temos. Dabar- apie unikaliausią pasaulio vietą- Danakilo žemumą (Danakil depression) su Dalol krateriu,kuris vietinių vadinamas "pragaru žemėje " arba vartais į pragarą. Mintis aplankyti šią unikalią vietą kilo perskaičius geografų ir žurnalistų N. Hulo, Ryan Salm straipsnius. Susižavėjau nuotraukomis ir nusprendžiau ,kad pati turiu tai pamatyti.Dėl toje Etiopijos dalyje esančios nestabilios situacijos (tai pasienis su Eritrėja , kuri su Etiopija turi teritorinių nesutarimų), nesaugumo bei nedaug ta vietove besidominčių turistų, ekskursijos iš Lietuvos į šią Etiopijos dalį neorganizuojamos, todėl teko ieškoti vietinės turizmo agentūros, organizuojančios ekskursijas į šią, nutolusią nuo bet kokios civilizacijos vietą.Reikėjo rasti patikimą agentūrą,nes labai bijojau,kad galiu susimokėti ir nieko nepešus grįžti atgal (kiek Lietuvoje yra tokių turizmo agentūrų, paliekančių turistus likimo valiai. ).Padėjo visagalis internetas,keliautojų komentarai ir aišku, šiek tiek rizikos- juk keliavau vienų viena. Na, ir reikėjo atlaikyti gąsdinimus net ir tų ,nebuvusių Etiopijoje ir aplamai Afrikoje (aš į Afriką vykau penktą kartą): visi įtikinėjo,kad būsiu apgauta, apvogta, apiplėšta., o gal būt ir pagrobta ar nužudyta. Etiopijos vizą gavau Stokholme Etiopijos ambasadoje, viską susitvarkiau internetu ,skrydis Vilnius-Frankfurtas- Saudo Arabija- Adis Abeba ir vėlai vakare aš jau juodojo kontinento širdyje- Adis Abeboje. Kaip ir buvo tartasi – pasitiko viešbučio tarnautojas, o pačiame viešbutyje manęs laukė turizmo firmos vadovas p. Samsonas. Su juo dar paderinome kai kurias kelionės detales ir kitą rytą aš jau vietiniu reisu išskridau į miestą Etiopijos šiaurėje Mekele, nes šiame mieste prasideda turistinis Danakilo maršrutas .Lėktuve buvau vienintelė baltoji, tačiau vietiniai, kurie bent kiek kalbėjo angliškai ,labai maloniai klausinėjo, iš kur esu, kur ir kodėl viena keliauju. Šiame mieste prisijungiau prie mūsų turistinės tarptautinės grupelės- pora iš Anglijos, vulkanologijos profesorius iš Vokietijos ir geografijos mokytojas iš JAV.Tokią nedidelę grupę lydėjo tris gidai ,buvo skirti tris visureigiai ,kuriais ir patraukėme į savo kelionės 
tikslą. Labai trumpai pavažiavę asfaltuotu keliu pasukome į dykumos keliuką, kuris baigėsi po kelių kilometrų ir toliau beveik visą dieną važiavome tik smėlio dykuma.Nežmoniškas karštis, dulkės,pustomo smėlio sūkuriai kūrė siurrealistinį pasaulį, kuriame pasijunti lyg pustomo smėlio dulkė ir supranti,kad vienintelė ir didžiausia vertybė čionai- vanduo.Taip pasiekėme bazinę stovyklą, nes prasidėjus lavos laukams mašinos toliau važiuoti negalėjo ir mes,pasiėmę tik būtiniausius daiktus trims dienoms iškeliavome iki mūsų pirmojo kelionės tikslo – Erta Ale ugnikalnio. Erta Ale- vietinių kalba smilkstantis kalnas, yra veikiantis ugnikalnis, (paskutinis lavos išsiveržimas įvyko 2017.01.25d. ),jo viršūnėje yra lavos ežeras. (Žemėje yra tik 5 ugnikalniai ,turintys lavos ežerus viršūnėje ). Erta Ale, Danakilo žemuma su Dalol krateriu ir Druskos ežeru (Lake Asale ),sudaro taip vadinamą Afaro trikampį.Kelionė pėsčiomis ( 6 km. kaip ir nedidelis atstumas ), bet per didelius lavos akmenis, o dar karštis,pastovus troškulys, nors gėrėme be perstojo,buvo varginanti.Pasiekėme stovyklą Erte Ale ugnikalnio papėdėje, kad naktį, kuomet ne taip karšta, galėtume kopti į ugnikalnį.
Stovykloje jokios civilizacios- iš šakų pintos lūšnelės, atrodo, stovinčios nuo D. Livingstono laikų, kuris beveik prieš 170m. keliavo po Afriką ieškodamas Nilo ištakų, nakvynė miegmaišyje ,galima sakyti po atviru dangumi,čia pat ruošiamas paprastas maistas- etiopiška duona injera (tai toks paplotis) , ant
jo dedami ryžiai,makaronai,daržovės,Valgoma pirštais,plėšiant papločio gabalėlius ,vyniojant į juos tai,kas padėta ant viršaus ir mirkant į padažus. Ir pabaigai aišku,puiki,kvapni etiopiška kava- buna. Apie trečią valandą nakties iškeliavome. Nueti lavos lauku ir pakilti iki ugnikalnio viršūnės reikėjo apie 13 km. ,visas žygis užtruko apie 4 valandas,bet atsivėręs vaizdas atpirko visą 
nuovargį.Kunkuliuojanti 
lava,žybsinčios liepsnelės,kylantys dūmai- visa tai nuotraukose,nes nėra žodžių aprašyti visą tą grožį ir gamtos stichiją.Be abejo ,nuotraukose nėra nei stipraus sieros kvapo,nei burbuliuojančios,verdančios lavos garso. Jei norėtum įsivaizduoti pragarą- jis tikriausiai toks ir būtų
.Nusileidus nuo kraterio ir pailsėjus mano ir grupės keliai išsiskyrė- jie pasiliko aplankyti dar du ten esančius ugnikalnius, o aš su gidu patraukiau į bazinę stovyklą, kur mūsų laukė paliktas visureigis ir kelionė toliau į vieną unikaliausių vietų pasaulyje- Dalol kraterį,esantį Danakilo dykumoje.
Šią vietą surado europiečiai ekspedicijų ir kolonizacijų laikais apie 17-18a., bet nusivylė:čia pasirodė gana pavojinga- nepakeliamas karštis, rūgšties baseinai, toksiški dūmai. Niekas daugiau nerengė ekspedicijų į šią vietą. Dėl savo izoliacijos,geopolitiškai nestabilios situacijos, ugnikalnis ilgą laiką nebuvo lankomas, tik 2005m. tyrinėtojo ir dokumentalisto Nicolas Hulot dėka visuomenei buvo pristatyta Danakilo žemuma- žemiausia vieta pasaulyje- 136,8m. žemiau jūros lygio, temperatūra čia siekia iki 48-50 laipsnių.Šis vulkaninis reiškinys yra pats ekscentriškiausias planetoje, žinomas dėl įdomių geologinių struktūrų :karšti,rūgštūs šaltinai,sieros kalnai,maži dujų geizeriai, druskų stulpai.Karšti šaltinai,prisotinti mineralų ,turi fluorescentinius atspalvius. Išvertus Dalol- suardytas, suskaldytas
.Kartais iš šaltinių ir geizerių kyla nuodingos dujos,.Nestabilus pagrindas yra tikri spąstai gyvūnams ir žmonėms.Kita šios vietos ypatybė- maži geizeriai, kurie nepanašūs į nieką, kas žinoma mokslui.Visa tai susidarė per daug tūkstančių metų,po daugybės Raudonosios jūros potvynių ir atoslūgių.
Keliaudama jūra aplink ugnikalnį palikdavo druskos kristalų,kuriuos išgarindavo vėjas, o laikui bėgant, susiformavo sodos ir druskos stulpai. Ir vėl- visa tai nuotraukose, nes tai neaprašomi vaizdai.Aš buvau daugelyje pasaulio šalių,kopiau į ugnikalnius Gvatemaloje, Havajuose, Reuniono saloje, Islandijoje, bet tokio nuostabaus grožio ,tokioje izoliuotoje ir nesvetingoje vietovėje kurioje tik lava,druska ir smėlis- dar nebuvau.Ne veltui šią vietovę vietiniai vadina pragaru.Dalol dar nepaskelbtas nacionaliniu parku, tik izoliacija ir sunkiai prieinama vietovė,tvyranti įtampa tarp Eritrėjos ir Etiopijos, priešiškai lankytojų atžvilgiu nusiteikusi Danakilų gentis apsaugo šią vietą nuo lankytojų srauto.
Toje vietovėje visai nėra turizmui reikalingos infrastruktūros. Paskutinė gyvenvietė- Hamadelos kaimas, be vandens, elektros ir bet kokio ryšio.Gyvenimas ten- iš žabų pintose lūšnose, higienai gelbėjo tik šlapios servetėlės,nes vanduo atvežamas bakuose ir labai taupomas. Ten gyvenantys žmonės iš šalia esančio druskos ežero rankiniu būdu išgauna druską ir ilgais kupranugarių karavanais gabena ją į parduoti į artimiausius miestelius
.Labai gražu temstant stebėti begalines kupranugarių vilkstines, gabenančias druskos luitus.Tai tik maža dalelė mano pasakojimo apie tą magišką Etiopijos žemės kampelį, apie kurį tikriausia mažai kas girdėjo ir matė,nes visos organizuojamos į Etiopiją ekskursijos yra per Pasaulinio krikščioniškojo paveldo bažnyčias bei įvairias gentis.
Ir pabaigai – kad ten , Erta Ale , Danakilo dykumoje pavojinga-sprendėme iš mus lydinčios ginkluotos apsaugos. Griežtai buvome įspėti nenutolti nuo stovyklos ribų,nevaikščioti po lavos laukus,nes juose daug įgriuvų, lava, vietomis minkšta ir karšta, į ją galima įklimpti ,kaip įklimstama į purvą..
O toliau nuotraukos:
Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt
HAVAJAI GĖLIŲ IR UGNIES SALOS
Greitai prabėgo visomis vaivorykštės spalvomis nuspalvintas spalis, atslinko niūrus lapkritis su trumpomis dienomis, vėjais, lietumi ir šlapdriba. Smagu prisiminti prieš metus buvusį kitokį lapkritį- atostogas šiltuose Havajuose. Tad pasidalinsiu savo įspūdžiais apie šias,Ramiojo vandenyno platybėse esančias salas, kurių vien pavadinimas dvelkia romantika ir egzotika. Keliavau viena, beveik prieš metus susiplanavusi maršrutą, su didele nuolaida įsigyjusi lėktuvų bilietus ir apgyvendinimą per agentūrą Airbnb.. Viešbučiuose vienviečių kambarių beveik nėra ir jie Havajuose labai brangūs, o per šią agentūrą, nors pasiūla irgi nėra labai didelė, bet galima susirasti nebrangų, vienvietį kambarį privačiame sektoriuje.
20 valandų skrydis Vilnius-Frankfurtas- San Franciskas- Honolulu ir iš lapkričio darganos patekau į šiltą, lengvą Havajų orą, persmelktą žiedų aromatu ir išgirdau pirmą havajietišką žodį - aloha ! Šį negirdėtą žodį vėliau girdėjau visur- ir pasisveikinant ir atsisveikinant, ir dėkojant, ir tiesiog prasilenkiant su vietiniu gatvėje. .Sužinojau ir to magiško žodžio reikšmę, o ji labai plati- "aloha" reiškia ir labas bei sudie, ir meilę bei atsidavimą , ir tiesiog ačiū. Atskridusias turistų grupes pasitiko vietiniai gidai ir iš karto visus papuosė žiedų vainikais -tai meilės ir vaišingumo simbolis. Polinezijos gyventojai neturėjo aukso ir brangakmenių ,vienintelė dovana- jų rankomis nupintas žiedų vainikas.Kadangi manęs niekas nepasitiko- žiedų vainiką gavau vėliau,viešėdama Polinezijos tautų kultūros centre. 
Salyną sudaro 18 salų,iš jų tik 8 gyvenamos.Tai vulkaninės kilmės salos,prieš milijonus metų iškilusios iš vandenyno dugno.Vėjas ir paukščiai atnešė sėklų ir per ilgus amžius čia sužydėjo spalvinga augmenija. Daug augalų į Havajus atvežė kolonistai iš Polinezijos salų:tai taro augalas,iš kurio šaknų gamina kruopas ir verda košę poi,duonmedį,kokoso palmes, bananus, žaliuosius kikui,iš jų riešutų spaudžia aliejų, bei arbatos medį, iš kurio lapų gamina garsiuosius hula šokio sijonėlius .Kartu su kolonistais atkeliavo ir daugybė įvairių gėlių bei dekoratyvinių augalų, todėl Havajus labai tiktų pavadinti ir dideliu botanikos sodu
.Yra kelios legendos apie Havajų salų atsiradimą: pirmieji jų valdovai kilę iš pusdievių ,kurie buvo labai galingi.Pirmoji lagenda apie pusdievį Maui (taip pavadinta viena iš salų), kuris pastūmęs aukščiau dangaus skliautą ir atvėrė galimybę gyventi salose. Kita legenda apie narsų jūrininką Hawaii i Ioa, kuris atrado šias salas ir apgyvendino čia savo šeimą.1778m. į salas atplaukė anglų keliautojo J.Cook'o ekspedicija, kapitoną Cook'ą vietiniai palaikė net savo dievu Lono ,tačiau antro apsilankymo metu kapitonas J.Cooka's buvo vietinių nužudytas.Jo vardu pavadinta įlanka Didžiojoje arba Vulkano saloje.Havajų istorija spalvinga: tai buvusi karalystė,vėliau jos valdymą perėmė amerikiečiai, 1959m.JAV kongresas Havajus aneksavo ir paskelbė 50-ja valstija.
Kelionę pradėjau Oahu saloje. Vietinių kalba "Oahu"- susibūrimų ar suėjimų sala,joje ir Havajų sostinė Honolulu.Tai tikras didmiestis ,su savo garsiuoju Waikiki rajonu, kuriame šalia geltono smėlio paplūdymių stovi daugiaaukščiai prabangūs viešbučiai, mieste spalvingi gėlynai, parkai, fontanai, restoranai .Per Oahu salą tęsiasi dvi kalnų grandinės, kalnų keteros puikiausiai matosi iš Honolulu .Labai gerai matosi, kaip debesys tarsi pakimba ties kalnų keteronis ir jų nepraleidžia, todėl kalnuose dažnai lyja,o prie vandenyno šviečia saulė.
.Netoli Honolulu yra garsus Polinezijos kultūros centras .Centras įkurtas 1864m.Jo įkūrėjai – mormonai. Tai religinė sekta, jų tikėjimas politeizmo ir krikščionybės mišinys .Mormonai čia pastatė ir savo šventovę, įsteigė universitetą ir kitas kultūros įstaigas
Centras užima 5 ha. plotą, išraižytas kanalais ir pasivaikščiojimo takais.
Įdomu buvo žiūrėti į kanalais plaukiančius laivelius ,kuriuose penkių Polinezijos salų šokėjai šoko savo tautinius šokius palydimus liaudies muzikos ir dainų .Šventė baigėsi bendra didele vakariene ,kurioje vienas iš patiekalų- 10 valandų žemėje kepta kiaulė.
.Oahu saloje sužavėjo naktinis buriavimas vandenyne, nardymas.Užkopiau į Honolulu simbolį – ugnikalnį Diamond Head (Deimanto kepurė), nuo kurio viršukalnės atsiveria nuostabi Honolulu panorama,
. aplankiau JAV karinio laivyno bazę- Perl Harborą ir UNESKO saugomą paplūdimį Haunama Bay.
.Pats lankomiausias objektas Havajų salose- Nacionalinis Vulkano parkas Didžiojoje arba Vulkano saloje.Į salą iš Honolulu skrydis trunka apie 40 min.pigių oro linijų "Hawaiian airlines" lėktuvai ten skrenda kelis kartus per dieną. Kadangi norėjau aplankyti tris pagrindinius salos ugnikalnius (Mauna Kea, Mauna Loa ir Kilauea), saloje prabuvau kelias dienas..Kopiau tik į Kilauea (1247m.) ugnikalnį.
.Kopimas nebuvo sunkus. Įspūdis didžiausias vakare, kai sutemus pasirodo liepsna iš kraterio.Mauna Kea ugnikalnis yra laikomas aukščiausiu pasaulio kalnu,nors yra iškilęs 4,205m. virš jūros lygio,bet matuojant nuo vandenyno dugno iki viršūnės -yra 10 000m. (Everestas 8,850m.)
.Iš Didžiosios (Havajų) salos skrydis į
Maui salą.Tai antroji pagal plotą Havajų salyno sala,kartu su trimis artimiausiomis salomis- Lanai,Kahooheve ir Molokai sudaro Maui Nui salų grupę.Į šias artimas salas galima nuplaukti kateriu .Maui sala dar vadinama Slėnio sala,nes yra tarp yra slėnyje tarp dviejų ugnikalnių: Haleakala ir Pu'u Kukui. Sala mena banginių medžiotojų laikus, nes salos Lahaina uoste švartuodavosi banginių medžiotojų laivai, čia įsikūrę misionieriai sukūrė havajiečių kalbos abėcėlę ir iš pasakojimų užrašė Havajų salų istoriją. Havajų abėcėlėje tik 13 raidžių,bet tarptautiniai žodžiai "Wikipedija", "Wikileaks" kilę iš havajietiško žodžio "Wiki"- greitas.
1873-1889m.saloje buvo įkurta raupsais sergančiųjų ligoninė į kurią sergantys buvo plukdomi laivais iš visų salų .
.Su raupsuotaisiais dirbo belgų kilmės kunigas Tėvas Damien,po mirties kunigas buvo beatifikuotas šventuoju. Palaidotas saloje, jam pastatytas paminklas. Saloje įsikūręs banginių stebėjimo punktas,nes čia žiemoja kuprotieji banginiai..Tai įspūdingo grožio sala- gilūs slėniai,atogražų augmenija,įspūdingas kelias į Haną, miestą, kurį supa žmogaus rankų nepaliesta augmenija, stačios uolos į vandenyną ir juodojo smėlio paplūdimiai, netoli užgęsęs Haleakala ugnikalnis, į kurį važiuojama stebėti saulėtekių ir saulėlydžių.
. Tik šio ugnikalnio šlaituose auga retas augalas "silvesword", kuris yra labai griežtai saugomas ir draudžiama kopti į ugnikalnį nepažymėtais takais, kad nebūtų žalojamos augalo šaknys. 
.Kelias į Haną (road to Hana) 52 mylių kelias su 59 vienos juostos tiltais, 617 staigių posūkių ir nenusakomo grožio vaizdais- atogrąžų augmenija, gilūs slėniai, tarpekliai,kriokliai ,juodojo smėlio paplūdimiai.Kelias patenka į 10 JAV pavojingiausių kelių sąrašą ,net parduodami marškinėliai su užrašu "Aš įveikiau kelią į Haną."
Aš ir japonų šeima važiavome su minivenu, vairavo vietinė moteris, važiavome stebėti saulėlydžio į ugnikalnį, tik gaila,kad saulė nusileido į debesis ir to tikro grožio,kuomet paskutinis saulės spindulys nuspalvina vaivorykštės spalvomis lavos laukus, nepamatėme
.Saloje yra didžiausias kanjonas Ramiajame vandenyne.
Anksti ryte skrydis į Kauai salą.Vešli augmenija, daug kritulių jai davė "Sodo salos" vardą. Tai viena iš drėgniausių salų pasaulyje.
.Salos įžymybė- Kipu Falls krioklys,krintantis iš 1569m.,tai aukščiausias krioklys Ramiajame vandenyne. Seniau į šį krioklį šokdavo vaikinai, norėdami parodyti savo drąsą. Spalvingas Waimea kanjonas, kurį išgraužė Waimea upė . Kanjonas leidžiasi į 900m. gylį ir dar vadinamas "Didžiuoju Ramiojo vandenyno kanjonu." (Grand canyon of Pacific) 
.Waimea miestas, įsikūręs toje vietoje,kurioje 1778m. išsilaipino kapitonas D.Cook'as.Puikus Limahuli botanikos parkas, 1997m. pripažintas geriausiu JAV botanikos parku.Salos žemė labai derlinga,čia auginami visi atogrąžų vaisiai:mango,papajos, bananai,guava. didelės cukranendrių plantacijos.
.Saloje gausybė laisvai vaikščiojančių vištų, gaidžių ,nes čia nėra mangustų ir kitų plėšrūnų, kurie tuos paukščius išgaudytų.
Po kelių dienų,praleistų šioje ,galima sakyti rojaus saloje, skrydis atgal į Honolulu- kur dar laukė nardymas, naktinis plaukimas jachta bei delfinų stebėjimas ir skrydis į JAV Tenesio valstijos Memfio miestą- pasisvečiuoti ten gyvenančio sūnaus šeimoje.
Mano spalvingos,šiltos pilnos naujų įspūdžių atostogos baigėsi.Aloha ir mahalo (ačiū ir sudie) Havajai! Tai nuostabios, išsaugotos gamtos ,įvariausios augmenijos salos. Kiekvienoje saloje yra ir ugnikalnių, ir slėnių su atogrąžų augmenija ,krioklių ir kanjonų. Ir visa tai griežtai saugojama,leidžiama vaikščioti tik pažymėtais takais, įvažiavimas į nacionalinius parkus mokamas. Kurortiniai miesteliai įsikūrę vandenyno pakrantėse, o garsių ir turtingų žmonių vilos kažkur salų gilumose.
Ar įdomu keliauti vienai ? Taip .Aš manau,kad patyriau daugiau įspūdžių, daugiau pamačiau ir keliavau pigiau, nei naudodamasi turizmo agentūrų siūlomais kelionių paketais.Pagaliau nebūni visai viena- susipažinau su lenkų pora iš Poznanės ir kelis maršrutus keliavome kartu. Su pagyvenusia pora iš Australijos kopėme į Kilaulea ugnikalnį,su japonų šeima važiavome Hanos keliu, o plaukiant jachta patekau į gydytojų kompaniją iš Aliaskos.Tai nuostabios akimirkos, kuomet pradedi pasakoti apie savo šalį, labai nustemba, kai sužino ,kad ir apie jų jų šalį šį tą žinai. Yra net terminas "solo traveler"- vienišas keleivis, man tas terminas labai patinka. Išlydint iš viešbučio ,lipant iš taksi oro uoste, išeinat po skrydžio iš lėktuvo visur girdėjau frazę "kipa hoi moi, aloha"- sugrįžkite. Gera būtų sugrįžti į tas šiltas ,gėlėmis kvepiančiasir savo pirmykščiu gamtos grožiu užburiančias Rojaus salas,bet…tai labai toli ir ganėtinai brangu.
Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
O toliau -nuotraukos :
KAS YRA PROBIOTIKAI ?
Probiotikai- tai gyvi mikroorganizmai, arba dar kitaip vadinamos "gerosios bakterijos", kurios yra būtinos tinkamai žarnyno veiklai Žodis "probiotikas " kilęs iš graikų kalbos ir reiškia "už gyvenimą ".Tam tikrais atvejais – pvz. gydantis didelėmis antibiotikų dozėmis, chemoterapiniais vaistais, esant įvairioms stresinėms būklėms sutrinka pusiausvyra tarp virškinimui naudingų ir žalingų bakterijų.Tuomet organizmas pasidaro neatsparus maisto infekcijoms, ilgai besitęsiantis disbalansas tarp "gerųjų" ir "blogųjų" bakterijų gali įtakoti žarnų uždegimą- kolitą, o gal būt tai yra ir viena iš storžarnės vėžio priežasčių .Dažnai manoma, kad probiotikų galima įsigyti tik vaistinėse, tačiau jų yra įvairiuose maisto produktuose, todėl žymiai sveikiau yra valgyti probiotikais turtingą maistą , nei gerti sintetines tabletes.
Kokie maisto produktai yra turtingi probiotikais ?
1.Jogurtas. Tai žinomiausias "gerųjų" bakterijų šaltinis, kuris palaiko sveiką gerųjų-blogųjų žarnyno bakterijų balansą .Jogurtų yra įvairių- pagardintų įvairiomis uogomis, rūgštesnių, saldesnių, Yra natūralių, dar papildytų "bifidobakterijomis".Tai naudingos bakterijos,slopinančios žarnyne "blogųjų" bakterijų veiklą,gerinančios imunitetą, įvairių mineralų įsisavinimą ir kt.
2.Rauginti kopūstai .Raugintuose kopūstuose yra daug C ir B grupės vitaminų, pieno bakterijų. Daržovės,raugintos su druska, išsaugo gerąsias bakterijas,todėl maisto racione nereikėtų atsisakyti raugintų kopūstų, raugintų agurkų.Kaimuose dar ir dabar išlikęs paprotys prisiraugti statines kopūstų bei agurkų, nes žiemą tai pagrindinis vitaminų šaltinis.
3.Varškėje, fermentiniuose sūriuose (gauda, parmezanas, čedaras ir kt.) yra daug gerųjų bakterijų, kurios gaminasi fermentacijos metu. Kuo sūris ilgiau brandinamas, tuo gerųjų bakterijų jame daugiau.
4. Kefyras.Pagal legendą- kefyrą sugalvojo Kaukazo piemenys pastebėję, kad pienas, laikomas odiniuose maišeliuose, rūgsta kitaip, nei paprastai rauginamas pienas. Piemenys šiuos maišelius kabindavo tarpduriuose, kad praeinantys žmonės geriau suplaktų maišelio turinį ir gaudavosi kitoks gėrimas nei rūgpienis.Tirštas, kreminis, aštroko skonio, panašus į jogurtą, tačiau žymiai turtingesnis natūraliais probiotikais, pasigaminančiais fermentacijos metu.
5.Raugo duona.Sveikiausia duona yra su natūraliu raugu, kepta iš viso grūdo miltų. Tai tikras natūralių probiotikų, vitaminų ,baltymų, angliavandenių šaltinis.
6.Prebiotikai.Probiotikai yra gyvosios bakterijos gaunamos su maistu. Prebiotikai- bakterijos,kurios maitina jau esančias gerąsias bakterijas žarnyne. Prebiotikų daug yra ankštinėse daržovėse, šparaguose, špinatuose, bananuose, meduje,grikiuose,avižiniuose dribsniuose,.Pusryčiams labai sveika avižinių dribsnių, grikių košės, paskanintos medumi ar vaisiais. Prebiotikai tiesiog sustiprina probiotikų veiklą žarnyne.
Pagal WebMD paruošė Leonarda Šarakauskienė info@sarakauskiene.lt
KRŪTŲ GĖRYBINĖS LIGOS-CISTOS, FIBROADENOMOS, MASTOPATIJOS.
Krūtų cistos,fibroadenomos, mastopatijos yra nepiktybinės krūties ligos.Nors tiek klinikiniai,tiek gydytojų stebėjimai nerodo ryšio tarp nepiktybinių krūties ligų ir vėžio, vis dėlto nėra aišku, ar atskiri gėrybiniai pakitimai krūtyse yra padidėjusios rizikos susirgti krūties vėžiu žymenys, ar rizikos veiksniai. Ir čia turėčiau pažymėti, kad jei realiatyviąją riziką susirgti krūties vėžiu ,kai yra ilgai besitęsiančių gėrybinių ligų krūtyse prilyginsime 1, tai ši rizika padidėja esant gėrybinėms proliferacinėms krūties ligoms 1,3-1,9 kartų.Prielaida -sveikame krūties audinyje vėžys neturėtų vystytis Todėl ,visos moterys ,kurioms randami gėrybiniai pakitimai krūtyse, yra tiriamos ir stebimos.
1. Fiziologinius procesus krūtyse reguliuoja net keliolika hormonų,kuriuos išskiria kiaušidės,skydliaukė, hipofizis ir eilė kitų.Net ir turimais tyrimo metodais nustatyti hormonų poveikį į krūtį nėra lengva, nes tai yra nuolat kintantis procesas ,todėl krūtų gėrybinių ligų priežastys kiekvienu konkrečiu atveju dažniausiai lieka neaiškios
.2..Visos gėrybinės ligos vadinamos vienu bendru vardu- fibrocistinė liga arba mastopatija.
3..Paprastaii moterys skundžiasi krūtų skausmais, einančiais į nugarą,pažastis, kai kuriais atvejais- skausmingais krūties audinio sukietėjimais.
5. Šiandien neįrodyta ,kad šių ligų gydymas vaistais sumažintų riziką susirgti krūties vėžiu, be to, nežinant aiškios ligos priežasties , vieno visais atvejais tinkamo gydymo metodo ar vaisto aišku ,būti negali.
Visos gėrybinės krūties ligos skirstomos į difuzines ir mazgines.
1. Mazginės: fibroadenomos,cistos,fibrozinio liaukinio audino mazgai.Cistos netgi nelaikomos liga ,tai tam tikra krūties audinio būsena ,atsiradusi išsiplėtus pieno latakėliams. Išsiplėtimo priežastis neaiški . Pavienėms cistoms iki kelių milimetrų diametro, kurios randamos ultragarsinio tyrimo metu, jokio gydymo nereikia ir jo nėra ,o jei didesnės- virš 2-jų cm, yra punktuojamos ir tiriamos.Jeigu tyrime nerandama pavojingų ląstelių- tyrimas ir gydymas tuo ir apsiriboja . Kartais punktuojama kelis kartus, kad cistos sienelės suliptų. Tai ilgai besitęsianti būklė,cistos sunyksta su amžiumi- kai pradeda nykti pats krūties audinys.
Fibroadenoms- priklausomai nuo moters amžiaus , fibroadenomos dydžio, arba operuojamos arba stebimos, nes vaistų, kad jos išnyktų nėra.Jei fibroadenoma atsiranda brendimo metu ar tuoj po brendimo- patartina operuoti, nes jos auga greitai, ir aišku , kuo didesnę operuosi, tuo liks didesnis defektas. Fibroadenomos, atsiradusios vyresniame amžiuje ,operuojamos.
2. Difuzinės: su amžiumi, nykstant krūties liaukiniam audiniui, jo vietoje atsiranda riebalinis audinys, o išlikęs liaukinis audinys perauga kietu fibroziniu audiniu, susiformuoja kieti mazgai, kas labai gąsdina moteris, nes jie dar yra ir skausmingi.Visi šie pakitimai vadinami vienu bendru vardu-mastopatija..
Krūtų tyrimas sergant tiek gėrybinėmis ligomis ,tiek įtariant vėžį- nesiskiria. Moterims po 50-ties metų atliekamos mamogramos (jei nėra įtarimo dėl vėžio mamogamos atliekamos kas dveji metai), jaunesnėms- pakanka ultragarsinio tyrimo, jei reika papildomo ištyrimo- punktuojamos ir atliekamas citologinis tyrimas,jei yra įtarimas dėl vėžio- atliekama biopsija.
Savo darbe visuomet vadovaujamės principu "ne kiekvienas krūtyje atsiradęs mazgas yra vėžys,bet kiekvienas mazgas, atsiradęs krūtyje, turi būti tiriamas dėl vėžio ".
Leonarda Šarakauskiene:info@sarakauskiene.lt
SKAUSMINGAS NERIMAS KRŪTYSE– KĄ DARYTI ?
Skausmas krūtyse "skausminga krūtis" yra dažniausia priežastis dėl ko moterys kreipiasi į gydytojus.Nors ši liga vargina apie 30-45 proc. moterų ,jos priežastys yra neaiškkios ir aišku ,nėra veiksmingo gydymo. Yra skiriamos dvi pagrindinės krūtų skausmų grupės: cikliniai ir necikliniai skausmai, be to, skausmai gali būti nesusiję su krūtimi :tai krūtinės sienos- raumenų, nervų skausmai, širdies ir plaučių ligos ir kt .Ciklinis skausmas dar vadinamas priešmenstruaciniu skausmu- tai skausmas,atsiradęs dėl hormonų poveikio į krūties audinį. Paprastai šis skausmas vargina jaunas,menstruojančias moteris, jis atsiranda periodiškai 7-10 parą prieš menstruacijas ir, įvykus menstruacijoms, savaime išnyksta. Kai kurioms, ypatingai jautresnėms moterims, šis skausmas gali tęstis ir po menstruacijų, sukeldamas nemalonius jutimus ir didelį nerimą.Kodėl jaunas moteris vargina įkyrus krūtų skausmas? Priežasčių yra įvairių ir kartais sunku surasti tą vienintelę priežastį, sukėlusią moteriai tokį didelį nerimą
Kiekvieną dieną krūtyse vyksta tam tikri fiziologiniai pokyčiai: krūties audinys "bręsta", ruošiasi pastojimui ir kūdikio maitinimui. Įvykus menstruacijoms ,krūties audinys palengva grįžta į ramybės būseną tam, kad po kurio laiko vėl kartotų prieš tai vykusį ciklą.Šį cikliškumą reguliuoja keliolika hormonų gaminamų kiaušidėse, skydliaukėje, hipofizyje. Krūties veiklai netiesioginės įtakos turi ir kepenų funkcija. Todėl savaime aišku, kad net šiuolaikiškais tyrimo metodais surasti tikslią krūties skausmų priežastį yra neįmanoma, tuo labiau, kad be šių išvardintų vidinių priežasčių yra daug ir išorinių: tai ir įvairios moters stresinės būsenos,psichinės traumos, santykiai šeimoje ir daug,daug kitų priežasčių.Net mergaičių ir jaunų moterų rūkymas gali būti krūties skausmų priežastimi.
.Štai kodėl, kuomet menstruojanti moteris kreipiasi dėl krūtų skausmų į gydytoją, šis, norėdamas išsiaiškinti tikrąją ligos priežastį , užduoda daug klausimų apie šeimą,vaikus,intymųjį gyvenimą, persirgtas ligas, patirtus stresus ir kt .Mat,kartais ligos priežastys gali būti tik psichologinės, kai kada užtenka tik patarimo susitvarkyti lytinio gyvenimo higieną – atsikratyti pastoviai lydinčios psichologinės įtampos ir išnyksta varginantys pojūčiai krūtyse. Ne paslaptis, kad dar daugelyje šeimų nutrauktas lytinis aktas yra pats populiariausias saugojimosi nuo nepageidaujamo nėštumo metodas.O jis neleidžia moteriai ramiai ir laisvai mėgautis intymiuoju gyvenimu.Tai atrodytu labai nereikšminga, bet tai taip svarbu moters sveikatai. Neveltui sakoma, kad krūtys yra moters emocinės būklės veidrodis.
Neciklinis skausmas dažniau vargina vyresnes moteris,jis neretai lokalizuojasi vienoje krūtyje. Jo priežastis- tai krūties audinio nykimas gęstant hormonų gamybai . Nykstančio krūties liaukinio audinio vietą užima riebalinis audinys.Liaukinio audinio likučiai suformuoja kietus ,skausmingus mazgus,taip vadinamuosius mastopatinius židinius.
Kadangi vyresnio amžiaus moterys turi didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu, todėl būtini tyrimai: mamografija (kas dveji metai ), įtartini mazgai punktuojami, kai kuriais atvejais,įvertinant vėžio riziką netgi operuojami.Vyrenio amžiaus moterims krūtų skausmą gali išprovokuoti pakaitinė hormonų terapija, kuri, "jaunindama " moterį, sukelia krūties liaukinio audinio išburkimą kuris visuomet lydimas skausmų.
Nereikia pamiršti, kad yra visa eilė krūties gėrybinių būsenų – kaip cistos,gėrybiniai augliai fibroadenomos , kurios taipogi lydimos pastovaus skausmo ar maudimo, dažnai neturinčio ryšio su menstruacijomis, galų gale ir vėžys, augdamas krūtyje ,sukelia jei ne fizinį skausmą, bet nemalonų pojūtį krūtyje.
Taigi,gėrybinės ligos, lygiai kaip ir sunkiai paaiškinamas jaunų moterų krūtų skausmas yra labai įvairialypis,šioms būsenoms diagnozuoti reikalingi atitinkami tyrimai. Gydymas galimas tik pilnai ištyrus moterį ir bent kiek nustačius ligą ar skausmą sukėlusias priežastis.Sakoma: ne kiekvienas atsiradęs nerimas krūtyje yra vėžys, bet kiekvienas atsiradęs pokytis turi būti tiriamas dėl vėžio.
Leonarda Šarakauskienė : info@sarakauskiene.lt
SEPSIS ARBA KRAUJO UŽKRĖTIMAS. KODĖL JO TAIP BIJOMA ?
Sepsis, arba kraujo užkrėtimas yra infekcinis procesas, kuomet mikroorganizmai iš kraujo patenka į organus, juose dauginasi ir vėl kartotinai patenka į kraują.Sepsis nėra savarankiška liga, tai tam tikra įvairių infekcijų raidos forma, arba variantas.Sepsis taip pat nėra užkrečiamas .Pavyzdžiui, atsitiktinai susižeidus operuojant sergantį ligonį arba kitaip su sergančiu kontaktuojant, paprastai susiformuoja tik vietinis sužeidimo vietos uždegimas ir jeigu susižeidusio imuninė būklė gera, sužeidimas užgyja nesukeldamas nepageidaujamų komplikacijų .Sunkiais atvejais ,ypač jei laiku nepastebėtas ,sepsis tampa pavojinga ,mirtina liga.Sepsio klinikinė eiga gali būti labai ūmi ,arba žaibiška, poūmė arba užsitęsusi (mėnesiais,metais). Užsitęsusią eigą neretai įgyja intensyviai,bet vis tiek nepakankamai gydoma septinė infekcija.
Sepsį dažniausiai sukelia vietinės bakterijos, rečiau- grybelinės infekcijos Dabar dažnesnės stafilokokų,streptokokų žarnyno ir kitų mikrobų sukeltos sepsinės infekcijos .Ankstyvieji sepsio simptomai: karščiavimas su šalčio krėtimu, silpnumas, padažnėja pulsas,atsiranda dažnas kvėpavimas .Negydomas sepsis pažeidžia gyvybiškai svarbius organus,dėl ko pasunkėja kvėpavimas,sutrinka inkstų veikla, atsiranda viduriavimas ,pykinimas. Dėl intoksikacijos pacientai darosi nesąmoningi.
Kaip susergama sepsiu ? Manoma, kad kraujyje mikroorganizmai patys savaime nesidaugina. Sepsio pasireiškimas priklauso ne atskirai nuo bakterijų ir imuninės sistemos būklės, bet nuo jų tarpusavio sąveikos. Paprastai būna vietinis pūlinys- tai gali būti eilinis sužeidimas ,pooperacinė žaizda, trauma.Kai infekcija įgauna sepsinę eigą, mikrobai patenka į audinius ir organus ,kuriuose dauginasi ,sukeldami vietinius pūlinius- abscesus, iš šių- mikroorganizmai vėl patenka į kraują ,sukeldami taip vadinamus "šalčio krėtimus" ir staigius temperatūros pakilimus..Sepsiu dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, taipogi tie,kurių dėl šalutinių ligų ( kaip diabetas, vėžys) nusilpusi imuninė sistema, kūdikiai, ypač nemaitinami motinos pienu ,nes jų imuninė sistema yra labai silpna.
Sepsis ir nėštumas.Retai, tačiau besilaukiančioms moterims gali išsivystyti septinės būsenos.Dažniausia priežastis- šlapimo takai, kuomet vaisius užspaudžia šlapimtakius, sutrinka šlapimo nutekėjimas ir vystosi inkstų geldelių uždegimai,tulžies latakų uždegimai, ar infekcija makštyje.Pavojingi pogimdyviniai sepsiai, kai infekcija patenka gimdymo metu ar dėl pieno sąstovio krūtyse vystosi pūlingi krūtų uždegimai-mastitai.
Hospitalinė infekcija (MRSA sepsis) MRSA infekcija- meticilinui atspari stafilokokinė infekcija yra ligoninėje įgyta infekcija.Šioms infekcijoms yra priskiriamos visos infekcijos,kurių pacientas neturėjo atvykdamas į ligoninę.Hospitalinių infekcijų paplitimas priklauso nuo daugelio veiksnių:gydymo ligoninėje trukmės ,imuninės ligonio būklės, invazinių procedūrų skaičiaus ir pobūdžio,hospitalinės higienos ligoninėje, mikroorganizmų atsparumo antibiotikams. Ligoninėse infekcijos gali būti perduotos nuo personalo pacientui, nuo vieno paciento kitam pacientui ir nuo paciento -personalui per rankas, medicinos prietaisus, aplinką.
Septinis šokas- tai kompleksas pažeidimų, kurį sukelia gausi bakterijų ir audinių toksinų bei biologiškai aktyvių medžigų patekimas į kraują.Septinio šoko metu sutrinka širdies veikla,vystosi kvėpavimo nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai, sutrinka krešumo sistema, dėl ko atsiranda masyvios kraujosrūvos .Tai ypatingai "sunkūs" pacientai ,gydomi inensyvios terapijos skyriuose.
Sepsio gydymas.Sepsis yra viso organizmo atsakas į bakterijas ir jų toksinus.Visi bijome susirgti vėžiu ,infarktu ,insultu. Kai žmogų ištinka sepsis, jo būklė blogėja labai greitai, pažeidžiamos visos organizmo sistemos. Patys pirmieji sepsio požymiai nelabai kuo skiriasi nuo gripo ar kitos infekcijos: krečia šaltis,pakyla temperatūra, pacientas vemia, skauda galvą ir ypatingai raumenis. Jei prieš tai buvo diagnozuota bet kokia infekcija- plaučių, šlapimo takų, pilvo organų, patyrėte traumą ar susižeidėte, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Kuo anksčiau kreipiamasi ir pradedama gydyti ,tuo didesbė tikimybė ,kad sepsį pavyks įveikti.Gydymas labai sudėtingas, dėl kraujo mikrocirkuliacijos sutrikimų gali vystytis galūnių gangrenos, dėl ko tenka amputuoti galūnes,dėl intoksikacijos pacientai panyra į komą, arba sukeliama dirbtina koma,kad ligonis nejaustų skausmų ir būtų pakankamai aprūpintas deguonimi .Dažniausiai pacientai miršta ne dėl pačios infekcijos ,o nuo jos padarytos žalos įvairiems organams
Pagal
paruošė Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt