KURTUVĖNAI
Pažinkime gimtajį kraštą
Diena Kurtuvėnų regioniniame parke
Mėgstu keliauti po Lietuvą.Mėgstu dalintis kelionių įspūdžiais,nuotraukomis ir pasakoti apie aplankyto krašto įdomybes,apie žymius to krašto žmones ir įvykius.Ir taip ,visai neseniai, pasirinkau Šiaulių kryptį iki Bubių,kur keliukas pasuka į Kurtuvėnus,lygiai kaip J.Biliūnas savo apsakyme "Keliu" rašė:"iššokau Bubiuose iš diližano ir pasukau pas savo draugą,kuris Kurtuvėnuose grapo vaikus mokė".Tada J.Bilūnas keliavo pas Povilą Višinskį,kuris mokė tenykščio grafo Zyberk Pliaterio vaikus.Pakeliui J.Biliūnas grožėjosi besitęsiančiais miškais, dailiu kloniu, žilos senovės ąžuolu,po kuriuo, kaip teigiama, kalbėdavosi J.Biliūnas ir P.Višinskis.To ąžuolo drevėje slėpta draudžiama spauda .Deja,ąžuolo jau nebėra ,tačiau šis,J.Bilūno aprašytas apylinkių grožis ,kad ir kiek pasikeitęs ,išliko iki šių dienų .Kurtuvėnai– Žemaitijos miestelis,įsikūręs Ventos ir Dubysos upių takoskyroje tarp kalvų ,miškų ir vandens telkinių .Miestelis nedidelis ,matomai nutolimas nuo Hanzos pirklių pamėgto Tilžės- Rygos kelio , neleido tapti didesniu miestu.1992m. teritorijoje apie Kurtuvėnų miestelį įkurtas regioninis parkas.
Tai unikali Lietuvos vieta- čia yra didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai,šeštą šimtmetį skaičiuojanti Kurtuvėnų dvaro sodyba ,unikaliausias Lietuvos medinės architektūros statinys- dvaro svirnas ,kuriame,be tiesioginės svirno paskirties ,vykdavo ir baudžiauninkų vaidinimai.Svirnas, pastatytas 1792-1796m. ,stebuklingai atlaikęs du karus ,2001m. sudegė.2006m.atstatytas pagal autentikos reikalavimus- nepanaudojant nei vienos vinies .Svirno teatrinė tradicija tęsiama- kasmet jame rengiami Klojimo teatrų festivaliai.
Tikriausiai nedaugelis žino ,kad netoli Kurtuvėnų miestelio Rusų carinė valdžia buvo užsimojusi pastatyti kanalų sistemą ,sujungsiančią Juodąją ir Baltijos jūras,panaudojant Ventos ir Dubysos upes.18a.pabaigoje Rusijai aneksavus Lietuvos -Lenkijos valstybę, Nemunas tapo pagrindiniu keliu,jungiančiu Rusiją su Vakarų Europa. Nemuno žiotis kontroliavo Prūsija ,kuri rinko didelius muitus ,o paaštrėjus tarpusavio santykiams šis ,vienintelis kelias į Baltiją būtų ir visai uždarytas
.Todėl buvo pradėtas kasti 15 km. ilgio Ventos- Dubysos kanalas,kuriuo turėjo plaukioti laivai , gabenantys iki 40 t. svorio krovinius Nemunu ir per Ventos, Dubysos upes į Ventspilio uostą, kuris tuo metu priklausė Rusijai .Šis sudėtingas laivybos kelias, sudarytas iš šliužų, užtvankų, uostų, kanalų ir sausumos kelių ,turėjo tapti strateginiu keliu , tačiau prasidėję karai, sukilimai, darbus nutraukė ir šiandien tik kai kur galima pamatyti buvusio kanalo vagą, o Bubiuose- žiemos uosto liekanas. Gaila,kad projektas liko neįgyvendintas. Tokia kanalų sistema yra Vokietijoje ,Lenkijoje ,Olandijoje,kuriais net jūrinėmis jachtomis galima nuplaukti į žemyno gilumą.
Pirmoji bažnyčia Kurtuvėnuose pastatyta 1495m .Dabartinė ,šv.Jokūbo bažnyčia ,pastatyta 1789 m. už dvarininko Jokūbo Nagurskio lėšas .Beje,Nagurskiai buvo ne tik stambiausi ,bet ir pažangiausi 18 a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemvaldžių. K.Nagurskij vienas iš pirmųjų Lieuvoje testamentu suteikė laisvę baudžiauninkams.1862 m. dvarą nupirko grafas Pliater Zyberk,Pliateriai dvarą valdė beveik aštuonis dešmtmečius .Nepriklausomije Lietuvoje Pliaterių valdomas Kurtuvėnų dvaras buvo vienas iš pavyzdingiausiai tvarkomų dvarų.1902-1903 m. Pliaterių vaikus mokė P.Višinskis,pas jį svečiuodavosi J.Biliūnas,J.Žemaitė,Šatrijos Ragana, pro Kurtuvėnus ėjo knygnešių keliai.1940 m. paskutinis dvaro savininkas S.Pliateris buvo ištremtas į Sibirą.
Restauruotas dvaro pastatas,kuriame dabar įsikūrusi parko adminstracija. Mško keliuku pro dvarą pasiekiame aukščiausią Šiaulių rajono kalvą-(183,4 km) .Girnikų kalną ,nuo kurio viršūnės matosi Šatrija ir net 14-kos bažnyčių bokštai .Ant kalno viršūnės buvo pastatytas kryžius, kuriuo,anot žmonių pasakojimų "pasirūpino "ir ponai,ir kunigai ,sodiečiai,jauni ir seni,moterys ir net vaikai.Kryžius buvo pastatytas lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui atminti. 1938 m. Kūčių vakarą kilusi audra kryžių nuvertė,jo vietoje atstatytas naujas.
Netoli Kurtuvėnų yra įspūdingiausi ir didžiausi pagal užįmamą plotą Lietuvoje Svilės šaltiniai. 1.8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių.,iš kurių išteka 350 m. Svilės upelis, įtekantis į Ventos-Dubysos kanalą.Apie Svilės šaltinių "akis" pasakojama sena legenda:šaltinių vietoje stovėjo dvaras, kurį valdė žiaurus ponas .Kartą viena senutė poną prakeikė ,ir šis ,su visu dvaru nugarmėjo po žeme.Jis vis dar bando išsikapstyti, todėl vanduo kunkuliuoja .Aplinkiniai gyventojai Svilės šaltinių vandenį laiko labai sveiku Svilės pavadinimą šaltinai gavo iš šalia esančio kaimo, manoma,kad šiose apylinkėse būta sudegusio miško ar gyvenvietės.Vietovardis siejamas su žodžiu svilti (degti )
.Įdomus ir aktyvus gyvenimas virė atrodytų ,giliame užkampyje Kurtuvėnuose .Miško keliais ėjo knygnešiai,draudžiamą literatūrą slėpę medžių drevėse,čia nuolat lankėsi tautinio judėjimo šviesuoliai -Žemaitė, Šatrijos Ragana,J.Biliūnas ,čia gyveno P.Višinskis,apie kurį sukosi tas šviesuolių ratas.Knygnešių atminimas įprasmintas ąžuolo skulprūroje (skulptorius V.Lukošaitis ) iškaltais P.Višinskio žodžiais "Kilk ir kelk ".O šie kryžiai išlikę nuo knygnešių laikų.
Kaip nuvykti :tai pusiaukelė tarp Šiaulių ir Kelmės miestų,iš Kauno 160 km, iš Vilniaus- 250 km.Parko teritorijoje yra dviračių takai,yra jojimo paslaugų centras…Apsistoti galima Kurtuvėnų kenpinge,svečių namuose,kaimo turizmo sodybose.