Kiekvienais metais, lapkričio 25 dieną, minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną pažangiojo pasaulio bendruomenės kasmet pradeda tarptautinę akciją: 16 aktyvizmo dienų kovos su smurtu prieš moteris. Smurtas artimoje aplinkoje arba smurtas prieš moteris šeimoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas , darantis niekinėmis visas kitas moters, kaip žmogaus ir pilietės teises, nes užkerta kelią jomis naudotis(JTO).Tarptautinė statistika liudija, jog daugiau nei 90% asmenų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje yra moterys, todėl tai yra su lytimi susijęs nusikaltimas. 

SMURTO PRIEŠ MOTERIS APRAIŠKOS:

FIZINIS SMURTAS

SEKSUALINIS SMURTAS    

  PSICHOLOGINIS SMURTAS
KIEK SENA MOTERŲ SEKSUALINĖ PRIEVARTA ?

Žodis "prievartauti " kilęs iš lotyniško žodžio "rapere" , reiškiančio "vogti", "grobti" , ar "išsinešti", tarsi moteris būtų nuosavybė. Būtent taip daug šimtmečių apie moteris galvojo vyrai. 

Herodotas rašė apie grupinius persių moterų prievartavimus per karą prieš graikus penktame amžiuje prieš Kristų. "Keletą finikiečių moterų vijosi ir sučiupo netoli kalnų , o kai kurias iš eilės prievartavo tiek persų kareivių, kad jos mirė". (Herodotas "Istorija")

Taip pat biblijoje , Senajame testamente, aiškiai parodoma, kad prievartavimas buvo įprastas izraelitų kovose. Pakartoto Istatymo knygoje (21,10-14) sakoma:"Kai eisi kariauti su savo priešais ir pamatysi tarp belaisvių gražią moterį, kurios geistum, gali sueiti su ja ir būti jos vyru". 

Skaičių knygoje Mozė kalba:"Užtat dabar nužudykite visus mažus berniukus , nužudykite ir visas moteris, pažinusias vyrą, o jaunas mergaites, nepažinusias vyrų, pasilikite sau gyvas". 

Galima sakyti, kad prievartavimai buvo įprasti Romos imperijoje. Tereikia apsilankyti meno galerijose ir paskaityti klasiką. Pirmoje istorinėje  knygoje,  parašytoje  Herodoto, yra daugybė moterų pagrobimų, pradedant finikiečiais , paskui graikais, galiausiai trojiečiai pagrobia Eleną. 

Štai P.P. Rubenso paveikslas "Sabinų moterų išprievartavimas". Dailininkas iliustruoja Romos istoriko Livijaus pasakojimą:753m. prieš Kristų Romą įkūręs Romulas nerimavo dėl moterų trūkumo, nes reikėjo užtikrinti valstybės ateitį. Todėl sugalvojo į šventę Neptūno garbei pakviesti kaimyninę Sabinų gentį, o tada pagrobė jų moteris. Paveiksle vaizduojamos Romos karių sučiuptos pusnuogės moterys, kančios iškreiptais veidais, užplėštais sijonais ir apnuogintomis krūtimis, o visą tą orgiją nuo pakylos stebi Romulas. 

Ir tai vyko ne tik antikos laikais. Jei pasektume senovės graikų, persų ir romėnų , Aleksandro Didžiojo pėdsakais, pasidomėtume šviesiaplaukių, mėlynakių vaikų gija, palikta visoje centrinėje Azijoje, patyrinėtume jų DNR, pamatytume, kad tai palikuonys prievartautų Europos moterų. Moterys nuo seno buvo laikomos karo grobiu. 

"Vyro atradimą, kad jo genitalijos gali pasitarnauti kaip ginklas sėjant baimę, galima priskirti prie svarbiausių priešistorinių laikų atradimų kartu su išmokimu įkurti ugnį ir pasigaminti pirmą negrabų kirvį"-teigė amerikiečių rašytoja Siuzana Brownmiller savo sensacingoje knygoje apie prievartavimus "Prieš mūsų valią". 

Seksualinė prievarta kare yra toks pats ginklas kaip mačetė, kuoka, ar Kalašnikovo automatas. Pastaraisiais metais etninėms ir sektantų grupėms iš Bosnijos, Ruandos, Irako ir Nigerijos , Kolumbijos ir Centrinės Afrikos respublikos prievartavimas yra tarsi sąmoninga strategija, vos ne masinės destrukcijos ginklas, kuris ne tik griauna savigarbą ir terorizuoja bendruomenes, bet ir sunaikina varžovų etniškumą, arba, anot prievartautojų, ir bedieviškumą. 

Prievartavimu  bei plėšimu garsėjo vikingai, Čingischanas ir jo mongolai beveik visi užkariautojai tiek viduramžiais, tiek vėliau. 

Abejonių nepalieka Amerikos pilietinio karo dienoraščiai, laiškai į namus ir kariniai įrašai:daugelis Pietų moterų buvo prievartautos-tiek baltaodės, tiek juodaodės. 

Galbūt pirmąkart prievartavimas kaip specifinis ginklas baimei pasėti buvo panaudotas Ispanijos pilietiniame kare. 

Ispanijos diktatoriaus Franko armijos karininkai skatino pavaldinius kuo žiauriau elgtis su politiškai aktyviomis ispanų moterimis:"Jie ne tik prievartavo, bet ir perpjaudavo joms pilvus. Jos būdavo žeminamios nuskutant galvą ir verčiant gerti ricinos aliejų, kad joms paleistų vidurius ir viešai išsituštintų. Išprievartavę moteris, jie paženklindavo jų krūtis jungu ir strėlėmis-falangistų simboliais" rašo savo knygoje "Kova už Ispaniją" Didžiosios Britanijos karo istorikas Antony James Beevora's. 

II-jo Pasaulinio karo metu prievartavimų mastas sunkiai suvokiamas. Pasak A. j. Beevoro , Berlyne seksualinį smurtą patyrė viena iš trijų, apytikriai mažiausiai du milijonai moterų visoje šalyje. A. Beevora's tai pavadino "didžiausiu masinio prievartavimo reiškiniu istorijoje." Sukrėstas to, ką rado vartydamas dienoraščius, kareivių laiškus ir komunistinio režimo įrašus savo knygai "Berlyno žlugimas, 1945-ji", jis rašė:"Daugeliu atvejų moterų ir merginų likimas Berlyne buvo daug blogesnis nei Stalingrade badaujančių ir kenčiančių kareivių".

Prievartavimai prasidėjo iškart, kai Stalino kariuomenė 1944m. sausio mėn. įžengė į  Rytų Prūsiją ir Sileziją. Britanijos, Prancūzijos, Amerikos ir Kanados kariuomenė taip pat prievartavo vokietes, tik ne tokiais mastais. "Daugelye miestų ir kaimų buvo išprievartauta kiekviena moteris, kurios amžius nuo aštuonerių iki aštuoniasdešimt metų" rašė sovietų karo korespondentė, Natalija Geese, kuri stebėjo Raudonosios armijos karo veiksmus. Jos žodžiais, tai buvo prievartautojų armija. 

Ar tai buvo politika , ar karo ginklas? Ir taip, ir ne-sako  A.J. Beevoras. "Tai nepaprastai sudėtinga.Kareiviams niekada nebuvo įsakyta eiti  ir prievartauti, tačiau keršto atmosfera ir pasąmonės psichologija darė savo". Prievartaujama buvo ne tik Vokietijoje, bet ir Sovietų sąjungininkų šalyse:Vengrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Jugoslavijoje ir kt. Kuomet Jugoslavijos komunistas M. Djikas užprotestavo, Stalinas atkirto:"Nejau taip sunku suprasti tūkstančius kilometrų per kraują, ugnį ir mirtį nužygiavusį karį, jei jis užsimano pasismaginti su moterimi?".

Po tokių "linksmybių" moterys niekada neatsigaudavo. Remiantis Berlyno ligoninių įrašais tūkstančiai mirė, didžioji dalis nusižudė. Nemažai buvo užkrėstos venerinėmis ligomis. Tos, kurios pastojo, žudė savo kūdikius. Rusų kareiviai prievartavo net savo moteris-ruses ir ukrainietes, kurios buvo paimtos į Vokietiją kaip karo belaisvės. 

M. Gebhardt knygoje "Nepapasakoti nusikaltimai" pasakoja, kokia buvo sukrėsta, kai viena nukentėjusi vokietė atskleidė, jog moterys, bandžiusios nusižudyti  po grupinio išprievartavimo, tik suluošino save, nes nemokėjo persipjauti venų. 

Didiėji karai baigėsi, tačiau smurtas, žudymai , prievarta- ne. Lyg gyventume pulsuojančių ugnikalnių zonose, kuriose nežinia kada, kur ir kodėl prasiverš viską griaunanti ir naikinanti jėga. 

Kuriasi teroristinės grupuotės Afrikoje- "Boko Haram", Azijoje Islamo armija, nesenos žudynės Ruandoje, Kambodžoje, jazidų persekiojimas Mianmare, 4 metus trukęs karas Bosnijoje, per kurį pasaulis išgirdo "etninio valymo" terminą, 1995m. žudynės Srebrenicoje, karinis režimas ir žudynės Argentinoje.

Ir visai neseniai-2016m. žudynės ir prievartavimai Kongo Demokratinėje respublikoje. "Pasaulio prievartos sostinė"-taip šalį pavadino Jungtinių Tautų specialioji atstovė seksualinės prievartos klausimais.  Nesuvokiami skaičiai-per dieną išprievartauta tūkstančiai moterų, daugiau nei viena iš trijų moterų, septyniasdešimt per valandą…Moterys taip žiauriai prievartautos, jog išdraskyti visi lyties organai, dėl sužalojimų atsiradusios fistulės, negyjančios opos lyties organuose. 

Kongo Demokratinėje respublikoje, Panzi miesto ligoninėje dirbantis gydytojas ginekologas, 1918m. Nobelio Taikos premijos laureatas Denisas Mukvege gelbėjo tūkstančius išprievartautų moterų. Baigęs medicinos studijas Prancūzijoje, atvyko į gimtąją šalį gelbėti gimdymo metu mirštančių  moterų. Atidarius Panzi miesto ligoninę pirmoji pacientė atėjo ne gimdyti. "Tai buvo moteris, kurią išprievartavo keli vyrai, o išprievartavę peršovė makštį". pasakojo daktaras D. Mukvege. "Buvau labai sukrėstas ir maniau, kad tai pavienis atsitikimas, kad taip pasielgė kažkas apsvaigęs nuo narkotikų, nesuvokiantis ką daro".Vėliau  moterų vis daugėjo ir daugėjo. Viena po kitos jos pasakojo, kaip joms būnant namuose su šeimomis, ateidavo ginkluoti kariai, nušaudavo vyrus, o jas išprievartaudavo. "Joms kišo į lytinius organus durklus, arba benzine išmirkytas lazdas, kurias padegdavo. Kai kurias prievartavo penki ar daugiau vyrų, kol moterys netekdavo sąmonės. Viskas vyko jų vaikų akyse. Tada supratau, kad šioms ginkluotoms grupuotėms prievartavimas buvo karo ginklas"-pasakojo Nobelio Taikos premijos laureatas gydytojas D. Mukvege. 

Ar toli nuėjome nuo Antikos laikų, nuo Persėjo laikančio rankoje nukirstos Medūzos galvą? Visa tai kas vyksta, atrodo taip toli, taip neįtikėtina, nesuvokiama. Prievartavimai per karą buvo nutylimi, laikomi nebaudžiamais, tarsi tai būtų antraeiliai nusikaltimai. Tai pigiausias vyrui žinomas ginklas. Jis sugriauna šeimas, paverčia jaunas merginas atstumtosiomis, trokštančiomis, kad gyvenimas baigtųsi dar beveik neprasidėjęs. Taip pradedami vaikai, kurie kasdien primena motinoms apie jų išniekinimą ir kurie dažnai atstumiami bendruomenės, kaip "blogo kraujo". Įsivaizduokite moteris, kurios neturi pinigų nei išsilavinimo, ar gyvena šalyse kur valdžia priklauso vyrams su šautuvais ar mačetėmis rankose. Jos negaus patarimų nei dėl kompensacijos dėl išprievartavimo  ir bus pasmerktos visą gyvenimą kentėti savo skurdžią egzistenciją. Tokios moterys dažnai išvaromos iš savo bendruomenių, kas tolygu "lėtai žmogžudystei". Mažai moterų sutinka pasakoti savo baisias istorijas, o papasakojusios -nepuoselėja jokių vilčių dėl ateities, nes jos "suterštos". 

1993m. 12.20 Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta Smurto prieš moteris eliminavimo Deklaracija . Ši deklaracija yra vienas iš pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų , kuris svarbus ir smurto prieš moteris šeimoje problematikai. Deklaracijoje numatoma, kad "smurtas prieš moterį" yra bet koks smurtinis veiksmas , kai moteris patiria ar gali patirti fizinę, seksualinę, ar psichologinę žalą; ar moters kančia, įskaitant ir tokių veiksmų grėsmę, prievartą ar savališką laisvės praradimą tiek tiek viešajame , tiek privačiame gyvenime. Pagal šią deklaraciją šalys įsipareigoja imtis teisinių, politinių, administracinių  bei kultūrinio pobūdžio priemonių apsaugant moteris nuo bet kokios rūšies smurto. Taip pat šalys įsipareigoja skirti finansinių resursų įgyvendinant priemones kovai su smurtu prieš moteris. 

Lietuvoje nebuvo tokių žiaurių prievartavimų, bet žinome, kad ūkininkai, dvarininkai daugumą  samdinių, tarnaičių  suvedžiodavo, pavainikiai gimdavo, tie vakeliai irgi būdavo visuomenės atstumtieji -"benkartai". Lietuvoje baisi išnaudojimo forma-kai sūnūs, anūkai geria ir skriaudžia savo motinas, močiutes, atiminėja pinigus, prieina iki smurto. Vis išgirstame atvejus apie tėvų ar patėvių tvirkinamas dukreles. Visa tai vadiname "smurtu artimoje aplinkoje", kuris dažnai yra paslėptas, nutylimas. 

Nors nėra afišuojama, bet didesni ar mažesni   smurtiniai santykiai yra kas penktuose namuose. 

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai" 2019. IV. 12-26d.d.asociacijos "Moterų informacijos centras" užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19%)pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys:kas ketvirta (25%)prisipažino, kad prieš ją buvo ar yra smurtaujama. 70 %smurtautojų esami ar buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę- tėvai arba kiti artimi žmonės. 

Didžioji dalis (60%)smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų pagalbos niekur neskreipė.Kodėl? Moterys baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, bijo, kad bus smerkiamos artimųjų ir pažįstamų. Kartais baimė kyla iš netikėjimo,  kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Dažnai būna sunku ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją. Nukentėjusios moterys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikinčios psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiančios skeptišką pareigūnų požiūrį. Baimingas nukentėjusių nuostatas  sustiprina tai, kad smurtą, ypač psichologinį, sunku įrodyti. (Tyrimas"Smurtas artimoje aplinkoje:prevencija, apsauga, pagalba ir bendradarbiavimas",2019m. )

Psichologinis smurtas (emocinis, verbalinis)-tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai. Psichologinis smurtas turi daug formų:vertimas elgtis prieš savo valią, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, baudimas, įžeidinėjimas ir žeminimas, verčiant  moterį blogai galvoti apie save, vertimas abejoti dėl savo sveiko proto ir gebėjimo priimti teisingus savarankiškus sprendimus, vertimas jaustis kalta, manipuliacijos vaikais, jų gerove. 

Ekonominis smurtas:tai viena iš smurto šeimoje rūšių , kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:draudimas dirbti, pinigų atėmimas verčiant jų prašyti, šeimos biudžeto kontroliavimas, vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai , skyrybų atveju -vengiama padėti vaikams. 

 2019m. Lietuvoje  atliktas  tyrimas apie smurto paplitimą tarp pagyvenusių moterų.  21,8% moterų (60-97m.amžiaus), gyvenančių privačiame namų ūkyje yra patyrusios smurtą. Dažniausiai patiriamas pasichologinis smurtas (17,8%), ekonominį smurtą patiria 9,5%,fizinį 4,5% respondenčių. Pagrindinis smurtautojas yra vyras arba partneris, netgi vaikai. Senų tėvų nepriežiūros kaltininkai yra vaikai ar kiti artimi giminės. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis , svarbiausios ir dažniausios  smurto prieš vyresnias moteris priežastys yra nesutarimai šeimoje ir šeimyniniai konfliktai, alkoholizmas, depresija, žiaurus partnerio charakteris, moters žeminimas, nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos problemas, nedarbas, skurdas ir nepritekliai. 

Seksualinis smurtas prieš mergaites-didelė ir giliai slepiama problema. Baisiausia tai, kad tėvai, tie, kurie turėtų apginti savo vaiką nuo didelio blogio, to padaryti nesugeba, nesigilina į vaiko užuominas ar skundus. Mamos  netiki, kad jų dukrą galėtų tvirkinti artimos aplinkos žmonės:tėvai, patėviai, dėdės, draugai ir kiti žmonės-tie,  kurie nesibodi pačiupinėti augančių mergaičių krūtų ar lytinių organų, bando bučiuoti ar glamonėti. Dar tragiškiau, kai mergaitė neturi kam išsipasakoti, nes mama gali išjuokti, netikėti, o tvirkintojas- prigąsdinti ar primušti. 

Ką daryti patiriant smurtą šeimoje? Dauguma moterų nesikreipia pagalbos, nes nemano, kad jomis kas patikės, nemano, kad yra verta rūpesčio, sumenkina savo išgyvenimus ir galvoja, kad "nėra taip blogai". Kreiptis pagalbos iš tikro nėra lengvas žingsnis. Tačiau svarbus ir reikalingas. Tau ir tavo  fizinei ir emocinei gerovei . Ir kitiems apsaugoti. 

Specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktai smurtą patyrusiems asmenims: Informacija ir pagalba teikiama darbo dienomis nuo 9 iki 19 val. 866585084; 861840044 skpc@moterulinija.lt https://moterulinija.lt/pagalba-patiriantiems-smurta-artimoje-aplink oje/

Kodėl bijome Stambulo konvencijos ? Stambulo konvenciją Europos taryba priėmė 2011m. Ji įsigaliojo 2014m. ES ją pasirašė 2017.06 mėn. Tai tarptautinis dokumentas-ją ratifikavusios valstybės privalo laikytis išsamių teisiškai privalomų standartų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties, apsaugoti aukas ir nubausti smurtautojus. Stambulo konvencijos ratifikavimas padėtų keisti požiūrį, kad smurtas prieš moteris nėra asmeninis reikalas. Tai taip pat sustiprintų teisinę sistemą užkertant kelią smurtui prieš moteris ir prisidėtų prie aukų apsaugos. Deja, Stambulo konvencijos pasirašymas ir ratifikavimas kai kuriose ES , tame tarpe ir Lietuvoje, atvėrė erdvę prieš lyčių lygybę nusiteikusių judėjimų rėmėjams. Esu tikra, jog dauguma žmonių, kurie nusiteikę prieš šią konvenciją, iš tiesų ar skaitė jos tekstą. 

Gyvenimas juda į priekį. Atsirado Me#Too judėjimas, kuris tarsi sudrumstė užsistovėjusią kūdrą. Išgirdome žodį  "mobingas". Daugelis išprievartautų moterų liovėsi gėdytis ir jaustis kaltomis, netgi jei buvo labai rafinuotai prievartautos ar užgauliotos priekabiavimu. Me#Too judėjimas atskleidė, kad seksualinis priekabiavimas toks paplitęs -viena iš trijų moterų gyvenime patyrė seksualinę prievartą. Pasirodo, prievarta neišskiria nei rasės, nei klasės, nei sienų: tai nutinka visur, visuose socialiniuose sluoksniuose ir žemiausiuose, ir aukščiausiuose. 

Kaip fiziologiškai, psichologiškai pateisinti prievartavimo aktą?  Kodėl vyrai tai pasirenka ? Prievartauti nėra seksualu- teigia Nobelio premijos laureatas  gydytojas D. Mukvege. Ar vyrai užprogramuoti skaudinti moteris? Jei taip, tai kaip motinos galėjo paleisti į pasaulį tokias būtybes? Šį klausimą savo knygoje  "Atsiprašymas" uždavė feministė rašytoja Eva Ensler. O atsakyti ji pabandė prabildama savo tėvo, skriaudusio ją nuo penkerių metų balsu:"Visą laiką verčiau tave jaustis taip, tarsi būtum padariusi kažką labai blogo". Taip ir norisi baigti šį pasakojimą apie žiauriausias moterų kančias  klausimu:kuo mes esame taip nusikaltusios pasauliui? Aš tikiu, kad laisva valia yra prigimtinė mūsų, moterų teisė. Deja, kaip matome, ta teisė dažnai sumindžiojama, paniekinama. Gilia rauda tas skausmas prasiveržia ir žiaurų psichologinį smurtą kentusios Anos Achmatovos "Requiem":Ne, tai nebe aš, kažkas kitas taip baisiai kenčia, /aš juk taip negalėčiau/, o tai, kas nutiko/,te gelumbės juodos uždengia/, ir teišneša jau žibintus…/Naktis...

Literatūra:

Vaizdinė medžiaga:

Google.com/images, shutterstock.com

Eva Ensler "Atsiprašymas", Christina Lamb "Mūsų kūnai jų karo laukas", A. Beevor "The fall of Berlin 1945", A. Beevor "The battle for Spain", S. Brownmiller "Against our will", M. Gebhardt "Crimes unspoken" .Herodotas "Istorija"