Islandija,arba ledo ir ugnies sala,kaip rašoma reklaminiuose leidiniuose,yra sala  Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje,nuo Grenlandijos ją skiria tik 300km. Sala 1,5 karto didesnė už Lietuvą ( salos plotas 103 tūkst.kv. kilometrų,Lietuvos- 65,300 tūkst.kv.km.),gyventojų tik 300 tūkst.,iš jų-200 tūkst.gyvena sostinėje Reikjavike.Tai pati šiauriausia Europos sostinė.Čia nėra iš kaminų rūkstančių dūmų,nes šildymui naudojama geoterminė energija,nėra jokių gamtinių iškasenų, 99%  elektros pagaminama  geoterminėse jėgainėse.Šiltas vanduo turi aitrų sieros kvapą, o šaltas- yra vienas švariausių pasaulyje. Šalies ekonomika priklausoma nuo žuvies kainų ,todėl vyriausybė griežtai pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą bijant prarasti žvejybos kontrolę,kadangi apie 40% viso šalies eksporto sudaro žuvis ir jos produktai.

Manoma,kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai,atplaukę į salą apie 800 metus.IX -X a, į salą atsikraustė norvegų vikingai,vikingas Floki Vilgerdarson šaliai suteikė dabartinį pavadinimą, Iki 1814m. buvo Norvegijos kolonija,vėliau priklausė Danijai ,o 1944 m. šaliai suteikta nepriklausomybė.

  Įdomu,kad saloje yra vienintelė vieta pasaulyje,kurioje matoma dviejų tektoninių plokščių sandūros vieta- Almanagjau lūžis (išvertus- paprasto žmogaus plyšys).Šioje vietoje (Tingveliro  nacionalinis parkas ) per kelias minutes galima pabuvoti Amerikoje ir Europoje.Niekur kitur pasaulyje nėra geresnio ir aiškesnio vaizdo parodančio,kaip viena nuo kitos tolsta litosferos plokštės  ir, anot mokslinių tyrimų, po daugelio metų Islandija bus padalinta į dvi dalis.Kasmet plyšys padidėja 2,54 cm.ir dabar yra 4 metrų pločio ir 40 metrų gylio .Kai atsivėrė plyšys ir į viršų išsiliejo magma,  prieš daug milijonų metų susiformavo Islandija. Netoli  Almanagjau lūžio,Tingveliro nacionaliniame  parke 930 m. buvo įkurtas vienas seniausių parlamentų pasaulyje-Altingas.  Islandijos  Altingas,  tuometinio Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hanniballsono  iniciatyva Islandija    pirmoji  1991 metais pripažino  Lietuvos nepriklausomybę

Kelionių agentūros "Grūda" pasiūlyta kelionė į šią unikalią salą buvo viliojanti. Pirmiausiai viliojo įspūdingas kelionės maršrutas kuris  neapsiribojo tik šalies "turistinio veido"  parodymu: sostinės Reikjaviko  ir  šalia jos esančio "Auksinio rato "- tai trys lankomiausios vietos- Žydroji lagūna,  geizeriai ir garsusis Gulfoss krioklys. Pagal  mūsų kelionės programą vykome ir į šalies gilumą- kur galima pravažiuoti tik paaukštinto pravažumo autobusu  ir  į garsųjį  Snaefellsness pusiasalį ,kopti į ugnikalnius, kad pamatytume jų kraterius, plaukti amfibija į ledynų karalystę.   Islandijoje yra didžiausias Europoje Vatnajokudlio ledynas, kurio storis vietomis siekia iki 1 kilometro. Ledynas leidžiasi iki jūros, todėl plaukiojant amfibija tarp aisbergų pasijunti kaip Arktyje..  Supratome, kad turime būti pasiruošę visiškam kontrastui su įprastomis poilsio formomis: vietoje šiltų Viduržemio jūros pliažų, Islandijoje mūsų laukė vidutinė net liepos mėn pabaigoje +10-12  laipsnių temperatūra, stiprūs vėjai,gal būt ir lietus (mūsų laimei jo išvengėme), žygiai į ugnikalnių viršūnes krioklių panoramas, todėl įprastą vasarinę avalynę teko iškeisti į kalnų batus, vasarinę aprangą į vėjo neperpučiamas ir neperšlampamas  striukes .Bet kas norėjo pamatyti atšiaurios gamtos grožį ,pajausti vėjo stiprumą,išgirsti nepaliaujamą  krioklių muziką ir pamatyti ugnikalnių viršūnėse nuostabaus grožio kraterius, šioje kelionėje tai patyrė su kaupu Lavos.laukai ugnikalniai, ledynai,  krioklių muzika ir vėjas, ypač ugnikalnių viršūnėse,  kūrė  tokią romantiką, lyg visiškai  nebūtų kito kažkur egzistuojančio pasaulio, o kai kur kraštovaizdis labiau priminė mėnulio paviršių nei mūsų žemę .Neveltui lavos laukuose treniravosi Amerikos astronautai, kad jų akys įprastų prie  beribių   rusvai  juodų lavos laukų  ,pajaustų gamtos stchijos jėgą ir  pabūtų tik patys su savimi.   O kur dar geizeriai, fumarolių laukai geoterminiai šaltiniai,lavos išgriaužti urvai- visas šis sunkiai įsivaizduojamas grožis sukurtas dviejų stichijų-ugnies ir vandens..Net trumpai pakeliavus po salą  užteka pajausti šį neskubaus salos gyvenimo žavesį ir įsimylėti šią atšiaurią , tačiau labai svetingą žemę.

Kelionę pradėjome sostinėje Reikjavike ("padūmavusi įlanka",) šį pavadinimą davė saloje devintą šimtmetį išsilaipinęs jūreivis Ingolfuras Anarsonas ) ,kurioje  gyvena daugiau nei pusė salos gyventojų .Įspūdinga Hallgrims bažnyčia ,primenanti sustingusią per bazalto  uolas tekančią lavą. Bažnyčia matoma 20 km .spinduliu, o pasikėlus liftu į bažnyčios bokštą atsiveria nuostabi Reikjaviko panorama .Prieš bažnyčią išdidžiai į tolumą

.  žiūrinčio  pirmojo europiečio,  atradusio Ameriką,  vikingo Leifuro Eirikssono skulptūra, kurią dovanojo Islandijai Amerika   1000- jų Altingo metinių proga. Mieste daug jaukių kavinaičių ,aikščių, pėsčiųjų gatvių, garsioji vandens saugykla-Perlanas. Kadangi islandai labai tiki elfais ir troliais- prie parduotuvių dažnai pamatysi laimę nešančių elfų,trolių skulptūrų.

.Neilgai pasisvečiavę turėjome palikti šį jaukų miestą, nes laukė žygis prie aukščiausio (196 m.) Glymur krioklio kaskadų.O kad tai pamatyti-turėjome užkopti vietomis statoku  šlaitu pučiant labai stipriam šoniniam vėjui. Bet kopimas buvo vertas to grožio,kuris atsivėrė viršūnėje- kaskadomis krintantis krioklys į siaurą kalnų tarpeklį, o aplink-  didžiulių lavos akmenų laukas,primenąs žmogaus pradėtas kurti ir lyg nebaigtas įmantrias  skulptūras.

Beje,nusileidimas buvo daug sunkesnis nei kopimas į viršų, vėjas buvo toks stiprus,kad vietomis buvo baisu ,jog  neatsilaikysi ir nugarmėsi į tarpeklį.  Vėliau keliavome į Snaefellsnes pusiasalį garsėjantį nepaprasta kraštovaizdžio įvairove-ugnikalniai ,krateriai ,lavos laukai ,juodi lavos paplūdimiai ir įspūdingas Holahor ugnikalnio  krateris..Dauguma Islandijos krioklių .kraterių,ugnikalnių turi savo legendas,padavimus :Godafoss krioklys- Dievo krioklys ,į kurį islandai,priėmę krikščionybę,  sumetė savo garbintus stabus, Svartifosas-tamsus krioklys

Gulfoso krioklys,kurį 1907 išgelbėjo vietinė mergaitė Sigridur nuo planuotos čia pastatyti vandens  jėgainės.Prie krioklio atkakliajai mergaitei  pastatytas paminklas.  Dettifoso krioklys- galingiausias Europoje. Barnafoss (vaikų krioklys)-pagal legendą Kalėdų rytą,tėvams išėjus į bažnyčią,  vaikai išėjo paskui juos.

Trumpindami kelią ,jie bandė pereiti akmenine ,arka virš krioklio ,bet nelaimei,įkrito į krioklį ir paskendo. Tuomet jų motina prakeikė arką ir pasakė,kad kiekvienas, eidamas per arką, paskęs….Deja,arką sugriovė žemės drebėjimas.Svartifosso krioklys,krintantis nuo bazalto stulpų ,primenančių vargonus ir vadinamu Trolių pirštais ,legenda apie paslėptą lobį po Skogafoss kriokliu. Seljalandsfosso krioklys, kurį galima apeiti -atsidurti  tarp uolos ir krioklo. Išvertus iš islandų kalbos-"Prekiautojo krioklys".

Islandija- vulkaninė sala, dėl geologinių ypatumų joje yra nemažai ugnikalnių-Hekla, Katla,Efjafadjokulis, Askja ,Hvannadalshnukur (aukščiausia šalies viršūnė)

.Labiausiai žinomas tapo Efjafadjokudlio ugnikalnis,išsiveržęs 2010 m. ,kuomet dideli kiekiai ištirpusio ledyno vandens upėmis pasileido iki vandenyno ,apie 800 žmonių buvo evakuota, išsiveržęs ugnikalnis paskleidė didelį vulkaninių pelenų debesį,dėl kurio didžiojoje Europos dalyje buvo uždaryta oro erdvė .Apie šio ugnikalnio išsiveržimą ir jo padarinių likvidavimą sukurtas dokumentinis filmas rodomas ūkininko  sodyboje, esančioje ugnikalnio papėdėje. Visa sodyba buvo uždengta storu pelenų sluoksniu, tačiau sutvarkyta ir šiandien  joje gyvena žmonės ,kaip ir gyvenę iki katastrofos .Įdomus Snefferso krateris ,kurį išgarsino Jules Verne (Žiulio Verno ) knyga "Kelionė į žemės centrą ".Heklos ugnikalnis,   kadaise pramintas "Pragaro vartais ". Šiaurinėje salos dalyje yra giliausiai į  salą įsirėžęs  Hruta fjordas, netoli jo- Glaumbaeris.

Tai muziejus po atviru dangumi ,kuriame susipažįstama su čia gyvenusių žmonių buitimi, kultūros paveldu.Per ilgus priespaudos ir nepriteklių amžius islandai,puosėlėdami kalbą, sugebėjo išlaikyti savo tautos savitumą, papročius.  Islandų kalba  nuo vikingų laikų beveik nepasikeitė.Islandų mitai ir legendos ėjo iš lūpų į lūpas,  užrašinėti jas pradėta žymiai vėliau . Vargu,ar be Islandijos mitų ir sagų Islandija turėtų Nobelio literatūros premijos laureatą Haldorą Lakness puikų pasakotoją, kurio kūryboje taip  įtaigiai vaizduojami islandų mitologiniai  personažai, jog sunku patikėti ,kad tai tik rašytojo fantazija.Mūsų kelionė tęsėsi per lavos laukus, pseudokraterius link Myvatno (uodų)  ežero,kuris susiformavo prieš 2300 metų lavos išsiveržimo metu.

Tai dažnų žemės drebėjimų ir ugnikalnių kraštas, čia tikra paukščių karalystė ir vienintelė vieta, kur pajutome uodus  Myvatnos ežero apylinkėse pamatėme dar vieną neįpratą gamtos kūrinį- iš žemės kylančius  garus- fumaroles, sustingusios lavos suformuotus labirintus "tamsos miestus"..Po ilgos kelionės buvo malonu paplūduriuoti Myvatno lagūnos geoterminiame baseine. Kalnais kopėme prie prie krioklų ir ugnikalnių kraterių ir viskas buvo taip gražu,kad nejutome nei nuovargio,nei šalto vėjo ,kuris plėšė nuo mūsų rūbus ,o vasarą reikėjo pirštinių ir kepurių. Kiekvieną dieną kelias vingiuodavo vaizdingomid fiordų, ugnikalnių ir lavos laukų keliukais, kur asfalto nėra ,o žiemą jie dėl saugumo uždaromi .Visą siaurą keliuko plotį užėmė mūsų autobusas, bet vairuotojai labai paslaugūs ir kažkaip sugebėdavo prasilenkti

.Tiltai irgi tik vienpusiai per dideles upes, o mažesni upeliai  pravažiuojami per brastas .Aplink kalnai su snieguotom keterom,sniegas ir šlaitų šonuose. .Sustojame pasigerėti ir pasifotografuoti. Sniegas vasarą kaip ir nesiderina, bet smagu ir gražu.Geoterminiame slėnyje pietvakarių Islandijoje trykšta daugiau nei 50 karštų versmių ir burbuliuoja purvo duobutės, yra du galingi geizeriai- Geysiras ir Strokuras (maišytuvas ).Net bendrinis žodis "geizeris " kilęs iš trykštančios karštos versmės Geisyr kas reiškia "nuolat besiveržiantis ".Strokuro išsiveržimas trunka 7-8 minutes,vanduo pakyla į 20 m. aukštį ar aukščiau.Geysiras šiuo  metu aprimęs .

Neįmanoma trumpoje apžvalgoje aprašyti visą matytą unikalų gamtos grožį: jį reikia pamatyti,pajausti vėjo galią ant ugnikalnio kraterio,pajausti vienatvę beribiuose lavos laukuose, paplaukioti tarp aisbergų, išplaukti į vandenyną stebėti banginių,uosti sieros kvapą einantį iš karštųjų versmių ir pasimaudyti garsiojoje "Žydrojoje lagūnoje ". Ilgai  galima stovėti ir klausytis nepabaigiamos krioklių muzikos,  galbūt pasakojančios elfų ir trolių istorijas.Be abejo ,reikėjo paragauti ir pūdytos ryklienos ,ir banginių mėsos, o jų delikatesas- kepta avies galva.O taip "pūdoma" rykliena :

Islandai darbštūs žmonės.Kadangi vasara ten tetrunka vos kelis mėnesius, ilgai  tęsiai  poliarinė tamsa, turistinis periodas taip pat labai trumpas.Viešbučių yra labai nedaug, todėl vasaros periodu viešbučiais arba svečių namais paverčiami mokinių bendrabučiai.Tiesa,juose patogumai yra bendri,tačiau tai nesumenkina  kelionės. Vasarą šalis "okupuota" turistų: dviratininkų, pėsčiųjų ir galingų visureigių sutiksi visur. Daug kempingų,todėl  nakvynę susirasti nesunku,  tik kai kuriuose kempinguose  nakvynę reikia užsisakyti iš anksto. Įdomu,kad visą vasarą moksleiviai dirba- padavėjais, prekybos centruose, kambarinėmis, tvarko gyvenviečių ,kempingų aplinką.Pagrindiniai darbuotojai ,kurių žiemą reikia ne tiek daug- išleidžiami atostogauti, paliekamas prižiūrėti dirbančius mokinius tik vienas kitas.Kadangi dirbamos žemės yra labai nedaug- pagrindiniai verslai avininkystė, arklininkystė ir žvejyba Šiltnamiuose naudojama geoterminė energija ,todėl užsiaugina ir šiltųjų kraštų vaisių, net bananus užsiaugina šiltnamiuose,.

Augmenija labai skurdi,net botanikos sode nėra egzotinių gėlių :tai mūsų lubinai (ten buvo jų pats žydėjimas) nasturtos,gvazdikai,aguonos,įvairių rūšių kerpės. Bet buvo savotiškai gražu..Islandijos gyventojai neturi pavardžių. Vaikas,gimęs Islandijoje gauna vieną ar du vardus ir tėvavardį .(Išskirtiniais atvejais gauna motinos vardą).Tėvavardis susidaro iš tėvo vardo ir galūnės son (sūnus) arba dottir (duktė).Islandai vieni iš ilgiausiai gyvenančių žmonių pasaulyje ,nors valgo daug mėsos ir geria labai daug kavos.

Ko mes ieškome kelionėse ,ko tikmės ? Man kelionės -tai mano svajonių išsipildymas, pakylėjimas virš mano pačios gyvenimo ir susiliejimas su gyvenimu aplink mane. Kelionėse tiek visko daug:naujų žmonių ,minčių, kalbų ,papročių ,garsų, kvapų, vaizdų..Kelionėse pasijunti tartum naujame lygmenyje- nesikapstai praeityje , nebelauki miglotos ateities, esi prikaustyta dabartyje- žaviesi tuo ,ką matai ,gyveni visai kitu ritmu,kai kada ir kitu laiku ir džiaugiesi, kad tavyje ilgai brandinta svajonė pagaliau pildosi. Ir vėl kuri naują svajonę…

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt …

Daugiau nuotraukų

.

d