"Ne visur mirtis atrodo vienodai arti, bet ji yra arti "(Seneka)

Eutanazija-graikų kalba geras,garbingas, lengvas ir neskausmingas gyvybės nutraukimas

Medicinos paskirtis yra saugoti žmogaus sveikatą ir atitolinti jį nuo sunkiausios žmogaus būties paslapties -mirties. Nors šiandienos medicina teikia daug vilčių išgyti ir pasveikti,  vis vien,  laikui  bėgant,  vienaip ar kitaip susiduriame su paciento gyvenimo tikslo, ligos, gyvenimo  pabaigos problemomis ir pagaliau atsiduriame prieš mirtį. Skirtumas tik toks, kad aš, medikė, išgyvenu tai ne pirmą kartą, o mano pacientą nepagydoma liga užklumpa pirmą kartą. Tačiau kiekvieną kartą aš kartu su juo išgyvenu sukrėtimą, nusivylimą, skausmą.  Neabejotinai  tai yra pats sunkiausias išgyvenimas, kurį patiria kiekvienas gydytojas. Bet ši patirtis   išmokė mus suprasti ,kad gyvenimas yra kažkas nepaprasto, jo  nepakartosi, kad turi džiaugtis ir naudotis esama valanda .Štai ko išmokė mane nepagydomi ,sunkiai sergantys pacientai. Dažnas ligonis klausia -kaip ilgai pratęsime jo gyvenimą, kiek  dar liko gyventi? Tai klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti, nes  paprasčiausiai mes to nežinome .Deja ir mes, medikai, ne visagaliai ir mes turime paklusti natūraliems gamtos dėsniams. Matai ,kaip liga ardo kūną, kaip senka gyvybinės jėgos, ligonį kausto skausmai, o akyse panika ir baimė- daktare, nejau aš mirsiu ? O tu bejėgė- žinai, kad   vaistai nuo skausmo, raminantys,  tik  palengvins  paciento būklę, bet jo jau neišgydys..Vieno budėjimo metu buvau iškviesta pas sunkų ligonį, kuriam vėžys buvo  išsisėjęs smegenyse, jis blaškėsi, jį  vargino  traukuliai,  įprastinės  antitraukulinių,  nuskausminančių  vaistų dozės  jau nepadėjo. Budėję prie jo dukra ir sūnus paprašė- suleiskite jam vaistų ,kad jo kančios  geičiau  baigtųsi .Gerai, sakau ,tuoj sesutė paruoš švirkštą  su mirtina vaistų doze-kuris iš jūsų suleisite ? O,kaip įsižeidė vaikai- tai mūsų tėvas,mes jį taip mylime,  kaip mes galime tai padaryti ! O aš galiu? Vaikai gailisi savo kenčiančio tėvo, ir nori ,kad jis greičiau mirtų, kad baigtųsi jo kančios.  Gailestingumas yra geras jausmas.  Anglų kalba gailestingumas-"compassion", lotynų "compatior"-tai dviejų žodžių junginys- kuris, pažodžiui išvertus, "kartu kentėti ".Gal būt vaikai,kartu kentėję su savo mirštančiu tėvu, pradės geriau vertinti gyvenimą, kančią,  gal būt pasikeis jų požiūris į aplinkinius, į sergančius, neįgalius….

Hipokrato priesaikoje- dokumente ,vienijančiame viso pasaulio medikus, nė žodžiu neužsimenama apie galimybę kam nors padėti numirti. Maža to- kiekvienas gydytojas prisiekia net ir grasinamas nenukreipti savo žinių prieš žmogiškumą.

Eutanazija mūsų laikmečiu dažniausiai suprantama kaip numarinimas iš gailesčio, kad būtų išvaduoti nuo skausmų nepagydomi ligoniai, apsigimę  vaikai, psichiniai ligoniai, kad išvengtų nelaimingo gyvenimo ir sunkios naštos šeimai ir visuomenei .Ar etiška ,humaniška tęsti gyvybę palaikančias procedūras, jeigu jos jau beprasmiškos, kiek laiko galima aparatais palaikyti kūno gyvybę žmogui, kuriam konstatuota smegenų mirtis ? Tokie ir panašūs klausimai lydi mūsų, medikų kasdienybę.Kol kas vienintelė šalis, kur eutanazija legalizuota  yra Olandija, tad, kalbant apie šią problemą  ,galima remtis tik  šios šalies oficialiąja statistika:17% visų mirčių įvyksta tada, kai žmogui netaikomos gydymo priemonės ,kiti 17% yra narkotikų  perdozavimas, t.y.situacijos ,kai jais malšinami skausmai nepagydomiems ligoniams,1,8 % tenka aktyviai eutanazijai, kai pacientas pats prašo ,kad jį nunuodytų, o medikas suleidžia vaistus. Eutanazijai būdingi trys pagrindiniai bruožai: pirma,tai yra sąmoningas mediko veiksmas , kai jis tikrai nori nutraukti paciento gyvybę ,antra- paciento gyvenimas sutrumpinamas neskiriant gydymo ar jį nutraukus. Ir trečias bruožas- tokie veiksmai atliekami paciento labui ,norint jį išvaduoti iš kančių.Eutanaziją dar galima skirstyti į pasyviąją ir savanorišką .Manoma,kad pasyvioji eutanazija yra lyg ir įteisinta- pacientas turi teisę atsisakyti gydymo.Jei gydytojas nori tęsti gydymą,o pacientas jo atsisako- tai jokiu būdu nėra eutanazija.Gydymo atsisakymas yra painiojamas su pasyviąja eutanazija,kuomet sąmoningai neskiriamas gydymas paciento būklei palaikyti-nepilamas kraujas esant mažakraujystei, neskiriami antibiotikai esant uždegimui, negydomos ligos komplikacijos, paliekamas tik nuskausminantis gydymas.

Slaugant sunkiai sergantį,kenčiantį žmogų neverta blaškytis ieškant "stebuklingų vaistų",nes jų nerasite,tačiau geras žodis,buvimas kartu,tiesiog palaikymas už rankos,  gali padaryti labai daug .Fizinės ir dvasinės kančios neatskiriamos viena nuo kitos. Pagaliau ateina  momentas ,kada artimųjų gerumas ir gailestingumas padeda daugiau nei skausmą malšinamieji vaistai ar ligoninės lova.Kaip rašė J.Marcinkevičius:"Visada žemėje per mažai gerų žodžių- meilės,tiesos ir dėkingumo žodžių.Mes dažnai taip ir išsiskiriame jų nepasakę vienas kitam,nusinešdami juos užgniaužę širdyje".Deja,ne visi ligoniai turi geras gyvenimo sąlygas,mylinčias šeimas, kuriose jie jaučia tikrą  supratimą ir paramą.Dabar daug kalbama apie "orią mirtį".Tokia mirtis,mano supratimu,tai būtų namuose,savo artimųjų rate, o ne kokioje nors šešiavietėje  palatoje  slaugos  ligoninėje.Gerai,jei šeima didelė, padeda giminės, artimieji.O jei ne- kiek žmonių gali sau leisti samdyti slaugytoją ? Pvz. onkologiniams  ligoniams gyvenimo pabaigoje suformuojamos įvairios  dirbtinės angos- gerklų, skrandžio, žarnyno. Toks ligonis pasidaro visiškai priklausomas nuo aplinkinių.O slauga po plačių  insultų, traumų,  įvairių smegenų  žūties   būsenų,  kuomet joks gydymas jau nebepadės? Ar šiais atvejais eutanzija,  kad ir pasyvioji, būtų etiška ar ne?

.Sunku nustatyti,kurie gyvenimo pabaigos sprendimai galėtų būti laikomi eutanazija.Medikai susiduria su sudėtinga filosofine ir etine problema, nes eutanazija iš esmės yra gyvenimo sutrumpinimas. Kartais medikas ,ekstraordinarinėmis priemonėmis pratęsdamas gyvybę, padaro daugiau žalos nei naudos- taip dirbtinai pratęsiama kančia savaitėi,gal mėnesiui. Taigi eutanazija žmogžudystė ar gailestingumo aktas? Dėl šito daug diskutuojama medikų bendruomenėse, parlamentuose, paliatyvios slaugos ligoninėse .Prieš tokį kančių nutraukimą gausiausiai pasisakoma krikščioniškuose kraštuose kur pagrindinis argumentas yra Mozei padiktuotas šeštasis Dievo įsakymas "Nežudyk ".Gal tai tiesa.Bet Dievas žmogui suteikė ir pasirinkimo laisvę,tačiau kada šis pasirinkimas teisingas, o kada klaidingas, težino tik žmogus ir Jis.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt