Palikę "Patį nesvetingiausią pasaulio kampelį"  Dalol kraterį, leidomės į kitą,nemažiau įdomią Etiopijos dalį- juk tai legendinės karalienės Sabos šalis, kurioje kūrėsi  ir griuvo galingos imperijos ,įspūdingas  krikščioniškasis religijos paveldas ,nuostabi gamta ir jos žmonės.

O žmonės tikrai gražūs :aukštos,lieknos moterys  su gražiomis ,iš daugelio kasyčių supintomis šukuosenimis, (visai nepanašiomis į jų tautiečių himbu genties moterų moliu sulipdytų šukuosenų ),aukšti ,tiesūs ilgakojai vyrai , atrodo ,kad jie neina, o plaukia.Jie ne tokie juodi,kaip kitų Afrikos dalių žmonės, spalva jų bronzinė, gražūs, taisyklingi veido bruožai. Anksčiau populiaru buvo tatuiruoti kaktą kryžiais, smakrą tiesiomis linijomis, bet dabar jau retai pamatysi jaunimą tatuiruotu veidu, tik vyresnieji, dar matyt iš seno yra išsitatuiravę..Važiavome palei gamtos sukurtą stebuklą- 

Didijį  Riftinį slėnį (arba Didysis Lūžių slėnis , ilgiausias planetoje,besidriekiantis nuo Sirijos iki Mozambiko ) vaizdingu kalnų keliu, pravažiuodami nedideles gyvenvietes su skurdžiomis lūšnelėmis be durų ir langų, pintomis iš žabų. Pilnos pakelės kažkur einančių, skubančių  žmonių. Einantys kažkur- taip galima pasakyti apie žmones, kurie nuo ankstyvo ryto iki vakaro vis eina ir eina.

Kelias, koks jis bebūtų, asfaltuotas ar žvyruotas skirtas visiems: karvių. ožkų, avių bandos dažnai kirsdavo kelią, žmonių gausybė- nebūdavo kelio atkarpos,kad kažko gyvo nesutiktum.

Beje,už gyvulių ganymą atsakingi vaikai. Užtekdavo tik trumpam stabtelėti fotografijai –kaip mat aplink mašiną susirinkdavo pulkas murzinų vaikų,  prašančių… pieštukų. Pervažiavimai gana ilgi, tačiau vietinis gidas Habtomas neleido nuobodžiauti .Visą  kelionės laiką jis pasakojo įdomią savo šalies istoriją siekiančią karalienės Sabos (Sheaba) laikus . Etiopijoje ji vadinama Makeda, o islamo tikėjime minima kaip karalienė Bilkis.

Ši paslaptinga, išmintinga ir turtinga moteris gyveno 7a.pr.Kr., valdė tais laikais galingą šiaurės Etiopijos Aksumo imperiją, vyko į Jeruzalę susitikti su išmintinguoju karaliumi Saliamonu, nuo jo pagimdė sūnų Meneliką, kuris tapo Etiopijos imperatorių dinastijų pradininku. Spėjama, kad karalienė ir jos sūnus Menelikas priėmė žydų tikėjimą, kuris amžių bėgyje transformavosi į krikščioniškąją  Saliamono dinastiją .Pagal gidą Habtomą–biblijoje Etiopija paminėta 40 kartų, o legendinė karalienė Saba 10 kartų ,tiek pat kartų ir korane. Pirmoje senojo testamento Karalių knygoje rašoma,kaip su gausybe dovanų ji nuvyko į Jeruzalę pas karalių Saliamoną, kad įsitikintų jo išmintimi uždavė jam daug sunkių klausimų į kuriuos visus Saliamonas atsakęs. Tuomet ji tarė karaliui :"Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus bei

išmintį, yra tiesa.".(Pirmoji Karalių knyga).

.ki šiol Aksumo mieste išlikę karalienės Sabos rūmų griuvėsiai ir baseinas,kuriame net didžiausių sausrų metu vanduo neišgaruoja. Per krikščioniškas šventes prie baseino susirenka piligrimai, kurie meldžiasi visą naktį. Netoliese esančiame miestelyje Yeaha yra viena seniausių karalienės Sabos laikų šventykla (7a.pr. Kr.), vėliau paversta į bažnyčią.

Pagal etiopų legendą , į Aksumą karalienė Saba atvežė Sandoros skrynią, kuri,kaip tikima iki šiol, saugojama Šv. Mergelės Marijos Siono koplyčioje (kitoje legendoje pasakojama, kad skrynią atvežė jos sūnus Menelikas ir ji bavo saugojama šv. Trejybės Šviesos bažnyčioje Gondero mieste ir tik vėliau parvežta į Aksumą ).Į koplyčią patekti ir Sandoros skrynią prižiūrėti gali tik vienas šventikas, be jo , niekas daugiau, (net ir dvasininkai) į koplyčią įeiti  negali. Įdomu ,kad kiekvienoje bažnyčioje yra Sandoros skrynios replikos, uždengtos užuolaidomis , už užuolaidų gali užeiti tik šventikas.Iki šiol karalienė Saba yra neatsiejamas religinio meno personažas, netgi Holivudas sukuręs filmą  "Saliamonas ir karalienė Saba." Aksumo imperijos klestėjimo laikotarpiu 270–610m. buvo kalami pinigai ir tai buvo pirmoji juodosios Afrikos valstybė, turėjusi savo pinigus. Aksumo imperija žlugo Xa. valdant karalienei Jodit. Neaišku,kas ji buvo –pagonė ar žydė. Ji sudegino krikščionių bažnyčias, išžudė imperatorių šeimą.

Iki šiol, netoli Aksumo yra išlikęs nedidelis žydų kaimelis Welaka, kuriame puoselėjamos žydiškos tradicijos, gyvena nedidelė žydų bendruomenė. Aksume, asimiliuojantis tautoms iš Jemeno,  Sirijos,  Nubijos susiformavo gezo (gees) kalba, kuri iki šiol naudojama Etiopijos liturgijoje.

Tačiau labiausiai Aksumas garsus savo monolitinėmis stelomis. Stelos yra įvairių dydžių ir aukščių – nuo 1m. iki 20-25 m. Kasinėjimai parodė, kad tai yra antkapiniai paminklai. Viena milžiniška stela  kuri būtų siekusi 30m. aukštį ir svėrusi apie 530 tonų,statybos metu nugriuvo ir suskilo,taip nugriuvusi ir palikta. IVa. pradžioje, priėmus krikščionybę, stelų statybos atsisakyta .

Musolinio invazijos į Etiopiją metu viena stela buvo išvežta į Romą, kuri 2005m. buvo gražinta Etiopijai .Karaliai ir dinastijos keitė vienas kitą, laikas- afrikiečių gyvenimo būdą, tik tikėjimas,  apeigos,  bažnyčios liko nepasikeitusios nuo krikščionybės atsiradimo IVa. Etiopijos religinė bendruomenė ilgą laiką buvo labai uždara, ryšiai su kitomis bendruomenėmis buvo silpni, todėl šalyje susiformavo labai savitas krikščioniškas tikėjimas–Etiopijos ortodoksinė tevahedo bažnyčia. Iki šiol etiopai yra labai tikintys, galima sakyti, kad Etiopija yra viena stipriausių krikščionybės tvirtovių pasaulyje. Etiopai krikščionys didžiuodamiesi vadina save pirmaisiais, atmetusiais pagonybę. Kiekvienas etiopas, net ir mažas vaikelis nešiojasi pakabuką su kryžiumi, o tie kryžiai labai įvairūs–Lalibelos, Aksumo, Gondero ir kt .Keičiantis dinastijoms ,keitėsi sostinės, valdovai dažniau dairėsi po pasaulį ir kūrė modernesnes savo rezidencijas. 16a. imperatorius Fasilidas sostinę įkuria Gondero  mieste. Šiandien tai nedidelis miestas, turintis apie 150tūks,. gyventojų, tačiau 16-17a. tai buvo imperatoriaus Fasilido ir jo palikuonių rezidencija , kuri gerai išsilaikiusi ik šių dienų.

Tai tvirtovė Fasil–Ghebbi (įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą). Tvirtovė apjuosta 900m. ilgio siena, tvirtovės viduje –karaliaus rūmai, bažnyčios, pirtys, baseinas, kuris  krikščionių-ortodoksų Timket -Melkat šventės metu pripildomas vandens. Apeigų metų  tikintieji  atnaujina savo krikštą.Nedideliame mieste net 44 bažnyčios, didžiausia šv. Trejybės Šviesos bažnyčia, kuri dekoruota freskomis biblijine tematika, o lubose ištapyti 144 angelų veidai. Gondere yra gana keistas įvairių architektūros,puošybos stilių mišinys kuriam įtakos matomai turėjo  indų bei arabų amatininkai  bei Europos jėzuitų misionieriai.

Visose bažnyčiose daug senovinių religinių knygų, biblijų iš įvairių amžių, bei parašytų įvairiomis kalbomis. Visose bažnyčiose trejos durys- priekinės, pagrindinės įeiti kunigams, kairiosios šoninės — vyrams, dešiniosios- moterims.Įeinant į visas bažnyčias būtina nusiauti batus, galvą apsidengti skara. Bažnyčios nėra didelės, dažniausiai meldžiamasi šventoriuje. Vietiniai, tiek vyrai, tiek moterys į bažnyčią eina susisupę į baltas skaras, anksti ryte pilnos pakelės baltomis marškonis apsigaubusių žmonių skubančių į bažnyčias.Apeigų metu naudojami būgnai- jie yra siaurėjančios formos, vienas galas siauresnis, taip skiriasi Senojo ir Naujojo testamento garsai. Mišios giedotinės, gieda tik šventikai vyrai. Etiopai labai  pamaldūs, nes tiek gidas, tiek vairuotojas įeinant į bažnyčią bučiuoja staktas, iš jų susikaupusių veidų matyti,kad jie meldžiasi,kol aš fotografuodama ir apžiūrėdama vaikštau. Vingiuotu kalnų keliu kylame į viršų ir 2650m. aukštyje atsiveria dar vienas Etiopijos stebuklas- niekur nematytos ir mūsų europietiškai akiai neįprastos rusvame granite iškaltos bažnyčios–tai Lalibela, kurios 11-ka unikalių bažnyčių 1978m. įtrauktos į UNESKO pasaulio paveldą.Vaizdas prilygsta aštuntąjam pasaulio stebuklui. Bažnyčios stebina savo unikalumu, mums neįprasta bažnyčių architektūra, pirmykščiu, neaprašomu grožiu. Lalibela–Etiopijos krikščionių ortodoksų centras ir piligrimystės vieta. Pagal legendą imperatorius Lalibela susapnavo sapną, kuriame Dievas jam liepė pastatyti bažnyčias  , nurodė vietas, kur jos turi būti pastatytos , kaip turi atrodyti. Tai 13a. statiniai,. Bažnyčios iškaltos iš vientisos uolienos ir priskiriamos monolitiniams statiniams.Tai yra legenda, tačiau spėjama ,kad bažnyčias pastatė Tamplierių ordino kariai, grįždami iš Jeruzalės,kai ji buvo užimta musulmonų.

Bete Medhame laikoma didžiausia monolitine bažnyčia pasaulyje, bene ispūdingiausia graikiško kryžiaus formos Bete Giorgis (šv. Jurgio) bažnyčia, kasta nuo žemės paviršiaus į gylį. Sunku įsivaizduoti, kaip be šiuolaikinės technikos, naudojant tik kirstukus ir plaktukus,buvo įmanoma sukurti tokį stebuklą,bet mes tą stebuklą dabar matome.

Visas bažnyčias jungia painus ir gluminantis tunelių labirintas, siauri koridoriai su požeminėmis perėjomis, grotomis ir visa tai jungia bažnyčias į vieną visumą. Statybos vyko labai greitai, nes dienomis dirbo meistrai, o naktimis, kaip teigia legenda–angelai. Lalibelą buvo numatyta paversti naująja Jeruzale, nes tuo metu Jeruzalė buvo užimta musulmonų. Net per miestą tekanti upė buvo pavadinta Jordano upe.  Visos bažnyčios yra veikiančios, jose vyksta apeigos.

Vienas apeigas pamačiau ir aš–keliolika baltai apsirengusių vyrų giedodami šoko apeiginį šokį, gidas paaiškino, kad taip garbinamas Dievas. Palikę įspūdingas Lalibelos bažnyčias vėl leidomės į kelią. Šį kartą laukė didžiausias Etiopijoje ir vienas didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje–Tanos ežeras ir jo salose esantys vienuolynai, bet tai jau kito pasakojimo dalis.Toliau- nuotraukos

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt