Mitas: oda tik dangalas, dengiantis mūsų kūną.

Tikrovė: odai tenka daug organizmo funkcijų: apsauginė, šilumos, drėgmės reguliacijos. Per odą organizmas gauna deguonį, su prakaitu pašalina įvairius medžiagų irimo produktus. Per nervų, kraujagyslių, limfos sistemą oda glaudžiai susijusi su giliausiomis kūno kertelėmis ir išoriškai atrodanti rami, oda pluša visą gyvenimą. Oda pati apsivalo pašalindama žuvusias ląsteles, naikina patekusius mikrobus, keičia spalvą  išvengdama perkaitimo. Tai didžiausias mūsų kūno organas, sveriantis iki 4 kilogamų.

Mitas: pigmento melanino yra tik odoje.

Tikrovė: melaninas – tai ląstelės dažas. Jis nulemia mūsų akių, plaukų, odos spalvą. Melanino yra kiekviename organe, ne tik odoje. Melaninas apsaugo mus nuo perkaitimo – nudažo odą deginantis saulėje. Negrų oda tamsi, kad organizmo nežalotų intensyvūs saulės spinduliai.

Mitas: melaninas gaminamas odoje.

Tikrovė: melaninas sintetinamas kepenyse, todėl kartais, persirgus kepenų ligomis, sutrikus hormonų apykaitai, odoje padaugėja pigmentinių dėmių (nėštumo metu ), apgamų, keratozių.

Mitas: apgamai atsiranda po persikaitinimo saulėje.

Tikrovė: medicina negali racionaliai paaiškinti, kodėl vieni žmonės apgamų neturi, o pas kitus jų daug. Tamsiaplaukiai, tamsiaodžiai jų visada turi mažiau nei šviesiaplaukiai bei baltaodžiai. Spėjama, kad visi pigmentiniai apgamai pagal kilmę yra įgimti, tik odoje išryškėja įvairiu metu. Nustatyta tiesioginė pigmentinių apgamų skaičiaus daugėjimo priklausomybė iki trisdešimties metų, vėliau jų skaičius nekinta, o nuo šešiasdešimties pradeda mažėti.

Mitas: senyvų žmonių odoje atsiranda daug didelių, nelygių apgamų.

Tikrovė:  tai ne apgamai, o taip vadinamos keratomos, kurios odai senstant dėl sulėtėjusios pigmento apykaitos, dėl kai kurių lydinčių ligų atsiranda visoje kūno odoje ypatingai moterims – po krūtimis, kakle, vyrams – nugaroje, kirkšnių odoje, veide. Keratomos atsiranda lygiai taip pat kaip ir žili plaukai ar raukšlės senstančioje odoje.

Mitas: apgamai grožio simbolis.

Tikrovė: Renesanso laikais ant veido paryškinti pigmentiniai apgamai ar nupiešti dirbtiniai buvo laikomi grožio ženklu. Su apgamais net ir dabar dažniausiai elgiamės lengvabūdiškai, manydami, kad gamta juos davė atsitiktinai ir jie neturi įtakos mūsų sveikatai. Kai kas juos laiko laimės, grožio, netgi turto simboliu, bet retas susimąsto, kad tai vienas iš pikčiausio naviko onkologijoje – melanomos šauklys. 

Mitas: visi apgamai gali supiktybėti.

Tikrovė: ne iš kiekvieno pigmentinio apgamo išsivysto melanoma.Yra tik kelios apgamų rūšys, kurios linkusios supiktybėti ir jei giminėje sirgo ar serga melanoma, reikia atkreipti dėmesį į kontūrą ir spalvą  keičiantį apgamą. Tačiau apgamo polinkis piktybėti nėra tik paveldimas. Kiti melanomų rizikos veiksniai yra padidėjęs įgytų pigmentinių apgamų skaičius, jautri saulei oda, dažnai patiriami stiprūs nudegimai nuo saulės,apgamo pastovus dirginimas ar sužeidimas.

Mitas: reikia šalinti visus apgamus.

Tikrovė: nereikia ir negalima šalinti visų pigmentinių apgamų – tik tuos, kurie kinta ir yra dažnai dirginami diržų, petnešų ar tiesiog sužeidžiami.

Mitas: apgamų tyrimui reikalinga sudėtinga aparatūra.

Tikrovė: patyręs gydytojas 97 procentais atskiria pakitusį apgamą nuo sveiko. Tad labai sudėtingos aparatūros nereikia. Yra požymiai, kurie parodo ar apgamas įtartinas, ar ne. Jei apgamas yra įtartinas, visuomet siūloma šalinti jį visą  ir tirti histologiškai. Abejotinas ir neleistinas privačiose klinikose apgamų šalinimas,jei jis netiriamas histologiškai.

Artėja vasara, kuomet vėi išsiilgę saulės skubėsime kuo greičiau rudai įdegti, nesusimąstydami ar tai labai sveika mūsų odai. Aišku, nenatūralu, kai po saulėtos vasaros į miestus sugrįžta balti, neįdegę žmonės. Tačiau lazdos geriau neperlenkti – būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, neskubėti įdegti per 2-3 dienas, o išlipus iš jūros – nusišluostyti, nes saulėje druskos kristalai ant apgamų paviršiaus sudaro "lęšio efektą" ir saulės spindulys apgamą įkaitina daug daugiau nei visą odą. Ir jei nerimą kelia vienas ar keli apgamai – prieš ruošiantis atostogauti pasitikrinkite pas onkologą. Jei po salėtos vasaros pastebėjote pasikeitųsį apgamą, taip pat neatidėliokite vizito pas onkologą.

Leonarda Šarakauskienė  info@sarakauskiene.lt

Vyrų krūties struktūra yra tokia pati kaip moterų. Tačiau vyriškoje krūtyje labiau išsivystęs jungiamasis ir riebalinis audinys, o liaukinio – žymiai mažiau. Taigi ir vyrai gali susirgti ir serga  krūties vėžiu!  Ši liga vyrams nėra dažna, jie dažniau serga gėrybine krūties liga-ginekomastija (išvertus iš graikų kalbos – moteriška krūtis ). Ginekomastija – tai išvešėjęs liaukinis audinys ir vizualiai – padidėjusi "moteriška" krūtis. Padidėti gali viena krūtis, arba abi.

Berniukų krūties vystymąsi galima išskirti į keletą etapų:

Pirmasis – tai pasiruošimas lytiniam brendimui (apie 9-12  metus). Šiame etape ima keistis berniuko organizmas, lytinė sistema, keičiasi balsas.

Antrasis laikotarpis apima 12-16 metus. Tuomet berniukų organizme vystosi patys svarbiausi lytiniai pokyčiai: didėja vyriškų hormonų (androgenų kiekis). Šių hormonų poveikyje pradeda sparčiau augti raumenys, stiprėja kaulai, didėja kūno plaukuotumas, pradeda augti barzda, atsiranda naktinės poliucijos-savaiminis sėklos išsiliejimas. Šiuo laikotarpiu sparčiai vystosi ir krūtų liaukinis audinys, jis išburksta, krūtys patinsta, kartais atsiranda kieti mazgai ir  maudžiantis skausmas. Tiesa, tuo pat metu berniukų sėklidėse gaminamas specialus hormonas, užblokuojantis moteriškų lytinių hormonų (tiek vyrai, tiek moterys turi vienodai vyriškų ir moteriškų hormonų) poveikį krūties liaukinio audinio vystymuisi, o galiausiai bręstančio jaunuolio organizme ima vyrauti vyriškieji hormonai (androgenai). Būtent dėl to, nors ir pas vyrus krūtyse yra liaukinio audinio, šis, priešingai nei pas moteris, nefunkcionuoja.

Trečiajame etape (16-18 metų) lytinis brendimmas baigiasi – jaunuolis pilnai lytiškai subrendęs.

Pagrindiniai ginekomastijos simptomai yra vienos ar abiejų krūtų padidėjimas ir jį lydintis skausmas. Kartais atsiranda skausmingi mazgai po speneliu, kartais išdidėja viena ar abi krūtys.

Berniukams lytinio brendimo metu ginekomastija yra gana dažna, atsiranda labai skausmingas mazgas po speneliu. Paprastai po kelių mėnesių viskas susitvarko be jokio gydymo, nes šie pakitimai yra fiziologiniai – tai brendimo išdava.

Suagusieji, pajutę įtartinus simptomus – krūties padidėjimą, skausmą, turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai, nustatyta tiksli diagnozė, skrtas tinkamas gydymas. Tam tikrais amžiaus tarpsniais – kūdikystėje, antrajame brendimo etape, senatvėje – ginekomastija laikoma tarsi natūraliu reiškiniu, o pagyvenę vyrai turėtų susirūpinti, nes ginekomastija dažnai išsyvysto dėl įvairių lėtinių ligų – kaip diabetas, urologinės ligos, dažnai būna pirmasis plaučių ar prostatos vėžio simptomas.

Ginekomastija išsivysto ilgą laiką vartojant kai kuriuos vaistus – raminamuosius, šlapimą varančius, kraujospūdį mažinančius, kai kuriuos chemopreparatus. Pastaruoju metu daug jaunų vyrų naudoja proteinus, maisto papildus, hormonus (anabolikus), kurie skatina raumenų masės augimą. Šie hormonai, augindami raumenų masę, kartu augina ir krūtis. Vienintelis tokių  medikamentais "išpūstų"  krūtų gydymas – operacija, nes kitokio gydymo nėra. Net ir nutraukus anabolinių hormonų naudojimą krūtys nesumažėja. 

Ginekomastija ikinavikinė liga. Esant tam tikroms sąlygoms ji gali supiktybėti, todėl nereikėtų į šią, atrodytų nereikšmingą ligą, numoti ranka ir laukti, kad pati praeis.

Prašau rašykite,klauskite: info@sarakauskiene.lt

Atsirado skausmingas nerimas krūtyse? Prisipažinkite, kad baiminatės… Juk nėra malonu sužinoti, kad susirgote rimta liga, kad gydytojas aptiks auglį jūsų krūtyje. Ir taip elgiatės, vadovaudamasi šia "baimės" logika, pradedate atidėlioti vizitą pas mamologą – krūtų ligų specialistą. Nereikia iš anksto nuogąstauti. Atsiradęs skausmas krūtyse dar nėra vėžio pranašas, tai būsena, kurią patiria dažna moteris. Kodėl? Išaiškinsiu. Skausmas krūtyse "skausminga krūtis" yra dažniausia priežastis dėl ko moterys kreipiasi į gydytojus. Nors ši liga vargina apie 45-50 proc. moterų, jos priežastys yra neaiškios ir aišku, nėra veiksmingo gydymo. Yra skiriamos dvi pagrindinės krūtų skausmų  grupės: cikliniai ir necikliniai skausmai.

Ciklinis skausmas dar vadinamas priešmentruaciniu skausmu – tai skausmas, atsiradęs dėl hormonų poveikio į krūties audinį. Paparastai šis skausmas vargina jaunas, menstruojančias moteris, jis atsiranda periodiškai 7-10 parą prieš menstruacijas ir įvykus menstruacijoms, savaime išnyksta. Kai kurioms, ypatingai jautresnėms moterims, šis skausmas gali tęstis ir po menstruacijų, sukeldamas nemalonius jutimus ir didelį nerimą. Kodėl jaunas moteris vargina įkyrus krūtų skausmas? Priežasčių yra įvairių ir kartais sunku surasti tą vienintelę priežastį. Kiekvieną dieną krūtyse vyksta tam tikri fiziologiniai pokyčiai: krūties audinys "bręsta", ruošiasi pastojimui ir kūdikio maitinimui. Įvykus menstruacijims – krūties audinys palengva grįžta į ramybės būseną tam, kad po kurio laiko vėl kartotų prieš tai vykusį ciklą. Šį cikliškumą reguliuoja keliolika hormonų gaminamų kiaušidėse, skydliaukėje, hipofizyje. Net ir kepenų veikla netiesiogiai veikia į krūties audinį. Todėl savaime aišku, kad net šiuolaikiškais tyrimo metodais surasti tikslią krūties skausmų priežastį yra neįmanoma, tuo labiau, kad be šių išvardintų vidinių priažasčių, yra daug išorinių – tai ir įvairios moters stresinės būsenos, psichinės traumos, santykiai šeimoje ir daug, daug kitų – pvz.: net mergaičių ir jaunų moterų rūkymas gali sukelti skausmingą krūties audinio išvešėjimą. Štai kodėl, kuomet menstruojanti moteris kreipiasi dėl krūtų skausmų į gydytoją, šis, norėdamas išsiaiškinti tikrąją ligos priežastį, užduoda labai daug klausimų apie šeimą, vaikus, intymųjį gyvenimą, persirgtas ligas ,patirtus stresus ir t.t. Mat, kartais ligos priežastys gali būti tik psichologinės, kai kada užtenka patarimo susitvarkyti lytinio gyvenimo higieną – atsikratyti pastoviai lydinčios psichologinės įtampos ir išnyksta varginantys pojūčiai krūtyse. Ne paslaptis, kad dar daugelyje šeimų nutrauktas lytinis aktas yra pats populiariausias saugojimosi nuo nepageidaujamo nėštumo metodas. O jis neleidžia moteriai ramiai ir laisvai mėgautis intymiuoju gyvenimu. Tai atrodo visai nereikšminga, bet tai labai svarbu moters ir vyro sveikatai. Ne veltui sakoma, kad krūtys yra moters emocinės būklės veidrodis.

Neciklinis skausmas dažniau vargina vyresnes moteris, dažniau lokalizuojasi vienoje krūtyje. Jo priežastis – hormonų funkcjos nykimas. Gęstant hormonų gamybai moters organizme, nyksta ir krūties liaukinis  audinys, jo vietą užima riebalinis audinys. Krūties liaukinio audinio likučiai suformuoja skausmingus kietus židinėlius, taip vadinamuosius mastopatinius židinius. Kadangi vyresnio amžiaus moterys turi didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu – todėl būtini tyrimai: mamografija (krūties tyrimas rentgenu), ultragarsinis tyrimas, įtartinais atvejais – punktuojama ar įmama biopsija – audinio gabalėlis tyrimui. Vyresnio amžiaus moterims krūtų skausmą gali išprovokuoti pakaitinė hormonų terapija, kuri, "jaunindama" moterį sukelia krūties liaukinio audinio išvešėjimą, kuris visuomet lydimas skausmų.

Nereikia pamiršti, kad yra visa eilė krūties gėrybinių ligų – tai fibroadenomos, liaukinio audinio fibrozės, kurios taip pat lydymos skausmų ar įkyraus maudimo, dažnai neturinčiio ryšio su menstruacijomis. Ultragarsinio tyrimo metu dažnai diagnozuojamos cistos krūtyse – tai nelaikoma liga, o tik funkcinė  krūties audinio būsena, tačiau taip pat dažnai lydima nepastovių skausmų krūtyse. Galų gale ir vėžys, augdamas krūtyje, sukelia jei ne fizinį skausmą, bet nemalonų pojūtį krūtyje. Taigi, gėrybinės ligos, lygiai kaip ir sunkiai paaišlinamas jaunų moterų krūtų skausmas, gana įvairialypės, visoms joms diagnozuoti reikalingi atitinkami tyrimai. Gydymas galimas tik pilnai ištyrus moterį ir bent kiek tiksliau nustačius ligą ar skausmą sukėlusiais priežastis.

Sakoma: ne kiekvienas atsiradęs nerimas krūtyje yra vėžys, bet kiekvienas atsiradęs pokytis turi būti tiriamas dėl vėžio.

Rašykite,teiraukitės :info@sarakauskiene.lt

:

Ištarę žodį  "krūtis" – pagalvojame apie kažką gražaus, jautraus, gundančio. Ištarę "krūties vėžys" – pajuntame begalinį nerimą, baimę, nežinomybę. Neišsigąskime. Ne kiekvienas krūtyje atsiradęs mazgas yra vėžys, bet kiekvienas krūtyje atsiradęs naujas darinys turi būti tiriamas dėl vėžio. Tokia yra onkologų taisyklė.

Krūties ligos, tiek gėrybinės, tiek piktybinės yra dažniausios ligos, kuriomis serga moterys. Santykis tarp gėrybinių ir piktybinių krūties ligų yra 10×1, todėl didžiausią  masę besikreipiančių dėl įvairių krūtyse atsiradusių negalavimų sudaro moterys, sergančios gėrybinėmis krūties ligomis.

Rizika susirgti krūties vėžiu atsiranda po 30 metų amžiaus, bet didžiausia tikimybė susirgti sulaukusioms 60 ir daugiau metų. Tikrosios ligos atsiradimo priežastys nėra visai aiškios. Tai gali būti vidiniai hormoniniai faktoriai (ankstyvos iki 12 m. mėnesinės ir vėlyva – po 55m. jų baigtis). 3-4 kartus dažnaiu serga negimdžiusios ar po 30-ties metų pirmą kartą gimdžiusios moterys. Įtakos turi ir riebalai – nutukusios krūties vėžiu serga dažniau, ne paskutinę vietą turi alkoholis, diabetas ir kitos chroninės ligos. Trečia grupė – genetiniai faktoriai: didesnę tikimybę susirgti turi  moterys, kurių motinos, močiutės, seserys sirgo ar serga krūties, kiaušidžių ar kitų lokalizacijų vėžiu. Pastaruoju metu išaiškinama vis daugiau krūties vėžį lemiančių genų mutacijų. Krūties vėžiu daugiau linkusios sirgti melancholiškos, "sunkaus" charakterio moterys, ypač jei jų gyvenime buvo daug sunkių psichinių traumų, sielvarto, išdavysčių.

Liga paprastai vystosi labai lėtai ir nesukeldama moteriai didelių nemalonumų. Apie 90 proc. besikreipiančių moterų dėl įvairių negalavimų, diskomforto  krūtyse sudaro gėrybinėmis ligomis sergančios moterys. Pagrindinė problema – nėra lengva atskirti patologinius ir fiziologinius pokyčius krūtyse. Fibrocistinės ar gėrybinės krūties ligos pavadinimas apima ir ciklinius fiziologinius krūties pokyčius ir ikivėžinius proliferacinius pakitimus, kurie ilgainiui gali transformuotis į vėžį. Todėl ir skiriame dvi krūties vėžio vystymosi formas: į ikiklinikinę ir tą, kurįą jau galime nustatyti turimais tyrimo metodais – mamografija, ultragarsu, jei reikia diagnozės patikslinimo – punkcija arba  biopsija.

Ligos pradžioje simptomų nedaug: dažniausiai randamas kietas, neskausmingas nelygus mazgas. Augliui didėjant gali būti įtraukiama virš jo esanti oda, patraukiamas spenelis, padidėja pažasties limfmazgiai. Negydant liga plinta per visą krūtį – ji padidėja, parausta, kartais išopėja, darosi nejudri. Moteris turi pati kartą per mėnesį apžiūrėti savo krūtis, atkreipti dėmesį į formos pasikeitimus, simetriškumą, odos ar spenelio įtraukimus, ribotus sukietiejimus, išskyras iš spenelių. Esant net menkiausiam įtarimui, kad įvyko pokyčiai, kurių anksčiau nebuvo, moteris nedelsiant turi kreiptis į gydytoją.

Krūties vėžio gydymas ir medicinos mokslo istorija yra neatsiejami dalykai. Jau V-me amžiuje prieš mūsų erą istorikas Herodotas aprašo krūties augliu sirgusią ir išgydytą princesę Atossą. Apie šią ligą užsisminė ir Hipokratas, teigęs, kad, jei liga išplitusi, geriau iš vis jos negydyti, o nepagydomos ligos tai tos, kurios neišgydomos nei peiliu, nei ugnimi. Nuo medicinos mokslų kūrėjų laikų praėjo  tūkstantmečiai. Keitėsi supratimas apie krūties vėžį, jo pobūdį, eigą. Mokslas nestovi vietoje. Nuo pirmųjų moteris luošinačių operacijų praėjo daug laiko, šiuo metu, turint galingą papildomą gydymą – chemoterapiją, spindulinį gydymą, hormonoterapiją bei biologinę terapiją, atsisakyta didelių, moters kūną  sudarkančių  krūties šalinimo operacijų, pasitelkiant plastinę chirurgiją – gaunamas puikus kosmetinis vaizdas, net jei tenka šalinti ir didelius krūties navikus.

Reikai atminti, kad moteris ir po gydymo turi save stebėti, reguliariai tikrintis pas gydytoją, kadangi niekas negali prognozuoti, ar liga neatsinaujins. Čia ir slypi tos ligos klasta.

Ne visos krūties vėžio formos gydomos sėkmingai, yra labai piktų, greitai plintančių formų (tik jų yra labai mažai), be to,jei kreipiamasi pavėluotai ir liga išplitusi, gydymas negali būti labai sėkmingas. Šių liūdnų atvejų buvo ir bus, tačiau jų sumažėtų, jei moterys sau skirtų daugiau dėmesio, laiku kreiptųsi į gydytojus ir gydytųsi, kai tai yra būtina.