Apgamai :mitai ir tikrovė
Mitas: oda tik dangalas, dengiantis mūsų kūną.
Tikrovė: odai tenka daug organizmo funkcijų: apsauginė, šilumos, drėgmės reguliacijos. Per odą organizmas gauna deguonį, su prakaitu pašalina įvairius medžiagų irimo produktus. Per nervų, kraujagyslių, limfos sistemą oda glaudžiai susijusi su giliausiomis kūno kertelėmis ir išoriškai atrodanti rami, oda pluša visą gyvenimą. Oda pati apsivalo pašalindama žuvusias ląsteles, naikina patekusius mikrobus, keičia spalvą išvengdama perkaitimo. Tai didžiausias mūsų kūno organas, sveriantis iki 4 kilogamų.
Mitas: pigmento melanino yra tik odoje.
Tikrovė: melaninas – tai ląstelės dažas. Jis nulemia mūsų akių, plaukų, odos spalvą. Melanino yra kiekviename organe, ne tik odoje. Melaninas apsaugo mus nuo perkaitimo – nudažo odą deginantis saulėje. Negrų oda tamsi, kad organizmo nežalotų intensyvūs saulės spinduliai.
Mitas: melaninas gaminamas odoje.
Tikrovė: melaninas sintetinamas kepenyse, todėl kartais, persirgus kepenų ligomis, sutrikus hormonų apykaitai, odoje padaugėja pigmentinių dėmių (nėštumo metu ), apgamų, keratozių.
Mitas: apgamai atsiranda po persikaitinimo saulėje.
Tikrovė: medicina negali racionaliai paaiškinti, kodėl vieni žmonės apgamų neturi, o pas kitus jų daug. Tamsiaplaukiai, tamsiaodžiai jų visada turi mažiau nei šviesiaplaukiai bei baltaodžiai. Spėjama, kad visi pigmentiniai apgamai pagal kilmę yra įgimti, tik odoje išryškėja įvairiu metu. Nustatyta tiesioginė pigmentinių apgamų skaičiaus daugėjimo priklausomybė iki trisdešimties metų, vėliau jų skaičius nekinta, o nuo šešiasdešimties pradeda mažėti.
Mitas: senyvų žmonių odoje atsiranda daug didelių, nelygių apgamų.
Tikrovė: tai ne apgamai, o taip vadinamos keratomos, kurios odai senstant dėl sulėtėjusios pigmento apykaitos, dėl kai kurių lydinčių ligų atsiranda visoje kūno odoje ypatingai moterims – po krūtimis, kakle, vyrams – nugaroje, kirkšnių odoje, veide. Keratomos atsiranda lygiai taip pat kaip ir žili plaukai ar raukšlės senstančioje odoje.
Mitas: apgamai grožio simbolis.
Tikrovė: Renesanso laikais ant veido paryškinti pigmentiniai apgamai ar nupiešti dirbtiniai buvo laikomi grožio ženklu. Su apgamais net ir dabar dažniausiai elgiamės lengvabūdiškai, manydami, kad gamta juos davė atsitiktinai ir jie neturi įtakos mūsų sveikatai. Kai kas juos laiko laimės, grožio, netgi turto simboliu, bet retas susimąsto, kad tai vienas iš pikčiausio naviko onkologijoje – melanomos šauklys.
Mitas: visi apgamai gali supiktybėti.
Tikrovė: ne iš kiekvieno pigmentinio apgamo išsivysto melanoma.Yra tik kelios apgamų rūšys, kurios linkusios supiktybėti ir jei giminėje sirgo ar serga melanoma, reikia atkreipti dėmesį į kontūrą ir spalvą keičiantį apgamą. Tačiau apgamo polinkis piktybėti nėra tik paveldimas. Kiti melanomų rizikos veiksniai yra padidėjęs įgytų pigmentinių apgamų skaičius, jautri saulei oda, dažnai patiriami stiprūs nudegimai nuo saulės,apgamo pastovus dirginimas ar sužeidimas.
Mitas: reikia šalinti visus apgamus.
Tikrovė: nereikia ir negalima šalinti visų pigmentinių apgamų – tik tuos, kurie kinta ir yra dažnai dirginami diržų, petnešų ar tiesiog sužeidžiami.
Mitas: apgamų tyrimui reikalinga sudėtinga aparatūra.
Tikrovė: patyręs gydytojas 97 procentais atskiria pakitusį apgamą nuo sveiko. Tad labai sudėtingos aparatūros nereikia. Yra požymiai, kurie parodo ar apgamas įtartinas, ar ne. Jei apgamas yra įtartinas, visuomet siūloma šalinti jį visą ir tirti histologiškai. Abejotinas ir neleistinas privačiose klinikose apgamų šalinimas,jei jis netiriamas histologiškai.
Artėja vasara, kuomet vėi išsiilgę saulės skubėsime kuo greičiau rudai įdegti, nesusimąstydami ar tai labai sveika mūsų odai. Aišku, nenatūralu, kai po saulėtos vasaros į miestus sugrįžta balti, neįdegę žmonės. Tačiau lazdos geriau neperlenkti – būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, neskubėti įdegti per 2-3 dienas, o išlipus iš jūros – nusišluostyti, nes saulėje druskos kristalai ant apgamų paviršiaus sudaro "lęšio efektą" ir saulės spindulys apgamą įkaitina daug daugiau nei visą odą. Ir jei nerimą kelia vienas ar keli apgamai – prieš ruošiantis atostogauti pasitikrinkite pas onkologą. Jei po salėtos vasaros pastebėjote pasikeitųsį apgamą, taip pat neatidėliokite vizito pas onkologą.
Leonarda Šarakauskienė info@sarakauskiene.lt