Gyvename jaunystės kulto valdomoje visuomenėje, kur pagyvenusiems žmonėms stengiamasi įpiršti, kad jei esame nejauni   ir neryškūs, esame niekam neįdomūs, trukdome jaunimui eiti į priekį, be reikalo varstome gydymo įstaigų duris, nes senatviniai  negalavimai  negydomi ir nepagydomi. Aš neneigiu savo amžiaus, nepatariu to daryti ir visiems mano bendraamžiams, nes neigdami  tai, kas akivaizdu-skatinsime ligą, apėmusią mūsų visuomenę-norą būti tuo, kuo nesi. Tikrai žinau, kad tik pripažindami tai, kas ir kokie esame, galime pajusti gyvenimo pilnatvę. Man labai gaila tų, kurios tiki pasakomis, kad galima būti tuo, kuo buvai kadaise. Nuostabų gyvenimą pasieksime tikrai ne neigdami, o priešingai-pripažindami kiekvieną akimirką ir įtvirtindami savo teises į viską, kas vyksta čia ir dabar. Mes nesame tos pačios moterys, kokios buvome prieš dešimtmetį , galų gale jau nebe tos, kokios buvome prieš metus. Senėjimo esmę sudaro pokyčiai vykstantys  mūsų kūne. Tų pokyčių pastebime daug- dažniausiai tai nemalonūs, varginantys simptomai , apie kuriuos moterys nelinkusios kalbėti , juos slepia, gėdysi. Todėl ir pakalbėkime atvirai apie tai, kokie dažniausi negalavimai vargina moteris, ką dažniausiai jos  slepia ir kodėl. Supraskite, kad  įmanoma padėti tuomet, kuomet atsiradęs nemalonus pokytis organizme  pradedamas gydyti anksti, kol simptomai dar neįsisenėję.   

   Moterų šlapimo nelaikymas. 

Šlapimo nelaikymas vargina įvairaus amžiaus moteris, tačiau didelė dalis, apie 50-70 proc. moterų, patiriančių šlapimo nelaikymą, nedrįsta kreiptis į gydytoją ir apie tai kalbėtis, spręsti šią problemą su specialistais, neretai ilgus metus moterys lieka vienos su  varginančia šlapimo nelaikymo problema. Apsiribojama tik apsaugos priemonių naudojimu.   To priežastis yra visuomenėje vis dar egzistuojanti socialinė stigma, kuri priverčia moteris jaustis nepilnavertėmis dėl jas varginančios šlapimo nelaikymo problemos. Šlapimo nelaikymas labai stipriai paveikia tiek moterų psichikos , emocinę, tiek ir fizinę sveikatą. 1 iš 3 moterų (nuo 40 metų) ir 1 iš 2 (nuo  50 metų) pasireiškia šlapimo nelaikymas ! Šlapimas gali nutekėti: čiaudint, kosėjant, juokiantis, sunkiai keliant, fizinės veiklos metu. Šlapimo nelaikymo simptomai:

• nevalingai bėgantis šlapimas

• dažnas naktinis šlapinimasis

• staigus nekontroliuojamas noras šlapintis

• nevalingas šlapimo tekėjimas miegant

Priežastys įtakojančios šlapimo nelaikymą:  nėštumai, menopauzė, hormonų svyravimai, antsvoris, rūkymas ir daugelis kitų priežasčių, kurias surasti yra sudėtinga ir kartais tiesiog neįmanoma. Pagrindinė priežastis yra ta, kad pomenopauziniu gyvenimo laikotarpiu moters organizme gerokai sumažėja moteriško hormono estrogeno gamyba. Tai lemia dubens raumenų nusilpimą, raumenys tampa ne tokie elastingi ir tvirti , todėl šlapimo pūslė nusileidžia žemyn, silpsta raumenys, saugojantys, kontroliuojantys  ir uždarantys  šlapimo ištekėjimo  kanalą. Kita priežastis: nusmukusi gimda (kai kuriais sunkiais  atvejais gimdos kaklelis pasirodo makštyje).

Ar yra priemonių palengvinti šių moterų, kenčiančių nuo mažesnio ar didesnio laipsnio šlapimo nelaikymo , ar yra naujienų? Apsaugos priemonės-įklotai, pampersai , problemos  iš esmės nesprendžia. Šiuo metu jau yra nemažai įvairių chirurginių  intervencijų  ir medikamentinių šlapimo nelaikymo gydymo būdų, tačiau vis labiau populiarėja naujos, moterims lengvai prieinamos gydymo alternatyvos. Viena jų , galinti pasiekti pakankami efektyvių rezultatų sprendžiant moterų šlapimo nelaikymo problemą, yra mokslu pagrįsta augalinė terapija. Tokie augalai, kaip dirviniai asiūkliai, paprastųjų moliūgų sėklos, paprastieji apyniai, spanguolės, meškauogės,  gali būti efektyvūs sprendžiant moterų šlapimo nelaikymą. Praktika rodo, kad moterys ieško natūralių gydymo priemonių , todėl vaistinių augalų pagrindu sukurti medikamentai šlapimo nelaikymui gydyti yra geras sprendimas. Esant nusmukusiai gimdai- operacija.

Odos problemos.

Oda pirmoji praneša apie besiartinančią senatvę. .Žmogaus veidas nėra bejausmė kaukė. Džiaugsmas, rūpestis ,pyktis –visa tai mes to norime ar ne-atsispindi mūsų veide. Vaikystėje, jaunystėje, kol oda elastinga, nei juokas,  nei pyktis raukšlių nepalieka. Senstant oda netenka jos tonusą  laikiusio  „karkaso“ ir iš buvusios lygios ir elastingos tampa suglebusi, raukšlėta. Ši procesą pagreitina  rūkymas,  kai kurios ligos ir, aišku, besaikis deginimasis saulėje  be apsauginių kremų.   Reikėtų  suprasti, kad raukšlės yra natūralus senėjimo procesas, jų atsiradimo nesustabdo nei „stebuklingi“ kremai, nei vaistai. Tegul veidą puošia gerumo ir juoko raukšlės,  tik saugokime jį nuo pykčio, pagiežos raukšlių. Senstant  odoje esantis pigmentas pradeda kauptis netolygiai, sudarydamas atskirus tamsius mazgus, dėmes.  Odoje išryškėja smulkus kraujagyslių tinklas-kapiliarai. Tai nėra liga. Susirūpinti reikėtų, jei buvusios „ramios“ rusvos dėmelės pradėjo perštėti, pleiskanoti- tuomet reikėtų  nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti odos vėžio pradžia. Pagyvenusioms moterims  po krūtimis, veido odoje , pažastyse atsiranda  daugybiniai,  kieti, įvairaus dydžio, tamsūs  mazgai. Tai vadinamos „senatvinės keratomos“. Paprastai jų daug turi tos moterys, kurios  jaunystėje mėgo kaitintis saulėje, kurių oda „perdegdavo“. Ar jos gydomos? Jei yra dažnai dirginamose vietose, nudraskomos-rekomenduojama šalinti . Pagrindinė taisyklė-neleisti joms prisisėti odoje, šalinti reikėtų pirmąsias keratomas.  Tik taip galima apsisaugoti  nuo jų tolimesnio plitimo .Atminkite, kad keratomos yra  odos piktžolės ir kuo jų daugiau, tuo sunkiau naikinti. Ir svarbiausia- stebėkite savo apgamus. Jei apgamas pradėjo keistis- didėti, tamsėti, keičia kontūrus- nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Pastovus ūžesys ausyse.

Nuo ūžesio ausyse ar galvoje , vadinamu tinitu kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Dažniau šis simptomas  paliečia moteris. Šis  nemalonus pojūtis  gali lemti kitas problemas, pvz. kelti nuovargį, tapti kliūtimi bandant susikaupti ar užmigti. Daugeliui nelaimingųjų itin rūpi klausimas –kaip sau padėti? Trumpalaikis, nemalonus, erzinantis, kartais net sekinantis garsas ausyse arba ūžesys ausyse – simptomas, galintis turėti labai daug atsiradimo priežasčių. Ilgainiui jis neigiamai paveikia pilnavertiško gyvenimo kokybę. Kiekviena pacientė jį apibūdina skirtingai. Viena  girdi kaip musės zvimbimą, kita kaip traukinio sireną, trečia kaip dantisto grąžtą. Ryškiausiai jis girdimas tyloje, kada moteris  norėtų atsipalaiduoti  ir tai  sekina nervų sistemą. Į ūžesio garsą ausyse kiekviena reaguoja skirtingai. Vienos yra pakantesnės, todėl gali priprasti ir jo nepastebėti, tačiau kitoms  toks nemalonus pojūtis ausyse kelia didelį stresą .Kai kuriais atvejais ūžimą ausyse gali sukelti klausos silpnėjimas. Pritaikius klausos aparatą-ūžesys ausyse dingsta.

Nuolatinė įtampa, stresas, irzlumas dėl nesibaigiančio nemalonaus pojūčio lemia tai, jog šis simptomas tampa reikšminga liga, kuri gali ne tik sukelti psichologines problemas, tokias kaip depresiją, bet ir  socialinę izoliaciją.

Deja, efektyvių vaistų nuo šio sutrikimo bent kol kas nėra. Kai kada,  jei pavyksta išsiaiškinti problemos priežastį, tikrai galima palengvinti nemalonius simptomus, sumažinti galimus neigiamus padarinius. Beje, kai moterys sužino, kad sutrikimas nėra pavojingas sveikatai, su juo  susigyvena ir netgi pamiršta.

Atminties sutrikimai.

Atmintis yra mūsų egzistencijos pamatas. Ji lemia mūsų sprendimų kokybę, reiškia visą mūsų gyvenimą. Mokymasis ir atmintis yra dvi pačios nuostabiausios žmogaus proto savybės. „Atmintis …yra dienoraštis, kurį nešiojamės su savimi“ (Oscar Wilde) Yra didelis skirtumas tarp atminties silpimo senstant ir atminties sutrikimo, kuris yra demencijos simptomas. Pavyzdžiui, jeigu, įėję į virtuvę, neatsimenate, ko čia atėjote, arba nepamenate, kur padėjote raktus, tai yra įprasto užmaršumo atvejai. Demenciją turintis asmuo ne vien pamestų raktus, bet apskritai pamirštų, kokiu tikslu jie naudojami.

• Senstant atmintis po truputį silpsta visiems, tačiau su įprastu senėjimu susijęs atminties silpimas iš esmės netrukdo atlikti įprastų, kasdienių užduočių ir gyventi visaverčio gyvenimo.

• Naujausi tyrimai atskleidžia, kaip senėjimo procesas paveikia gebėjimą sutelkti dėmesį, suvokti naują informaciją, trukmę įsimenant kai kuriuos dalykus ir nesenus įvykius.

• Senstant kiekvieno asmens atmintis silpsta skirtingai, nes visi esame skirtingi.

Nemiga, pastovi įtampa,  nepamatuotos   baimės  vargina ir sekina atmintį. Pastebėta, kad vyresnės moterys dažniau būna išsiblaškiusios , nes mėgina susidoroti su vis didesniais informacijos srautais iš mobiliųjų telefonų, interneto , radio ir televizijos. Visos šiuolaikinės technologijos ir sistemos turėtų mus nuraminti, bet panašu, kad patiriame didesnę įtampą nei kada nors anksčiau. Dėl to nuolat pamirštame, kur ką padėjome, žmonių vardus ir pavardes. Kaip niekada anksčiau gyvename iliuzinės veiklos pasaulyje ir apkrauname protą įvairiausiais  „reikalais“, todėl nenuostabu,  kad  esame išsiblaškiusios. Padarykite sau paslaugą ir nesikoncentruokite į savo išsiblaškymą.  Nesijauskite kaltos, kad užmiršote kažkieno pavardę ar knygos pavadinimą. Ir nesureikšminkite tų trumpalaikių atminties spragų-tai ne senatvinės silpnaprotystės pradžia, o tik natūralūs, susiję su amžiumi, atminties  pokštai.

Dalyvaukite ankstyvo vėžio diagnostikos atrankinėse patikros programose.

Programos yra skirtos ankstyvo vėžio diagnostikai.  Programos,  skirtos moterims:

• Krūties vėžio nuo 45-74 amžiaus kas dveji metai krūtų mamografija.
• Gimdos kaklelio  25-60m amžiaus  kas treji metai citologinis gimdos  kaklelio tyrimas.
• Storosios žarnos vėžio  50-74 amžiaus kartą per du metus slapto kraujavimo tyrimas.
• Širdies ir kraujagyslių ligų 50-65 metų kartą per metus.

Dažnai  iš moterų tenka išgirsti,  kad geriau nesitirti, nesužinoti, kad įtariama, ar jau yra onkologinė liga. Tai netiesa. Taip, ši diagnozė baisi, gąsdinanti, netikėta. Bet toks  gyvenimas, norite ar ne- teks diagnpzę   priimti,  su ja susitaikyti ir gyventi. Kaip gyvena tūkstančiai kitų moterų. Nekeliant beprasmių klausimų , kodėl taip nutiko, kad liga užklupo būtent jus. Klausimai, kuriuos susirgus turėtumėte užduoti sau: kaip turiu sau padėti , ką turėčiau daryti, kad geriau jausčiausi gyvendama su onkologine liga.

Tai apie tokias bėdas norėjau pasikalbėti su moterimis. Kiekviena jų turime įvairių ir suprantu, kad   kiekvieną problemą lengviau ignoruoti, nei ją pripažinti. Bet su metais jų nemažėja, o tik daugėja-todėl patariu kuo anksčiau kreiptis pagalbos į specialistą. Negalima apsimesti, kad kūnas veiks amžinai nepaisant to, kaip su juo elgsimės. Turime prižiūrėti savo kūną, rūpintis savimi paprastomis priemonėmis- mankšta, pasivaikščiojimai, bendravimas. Ir galų gale tik nuo mūsų priklauso kuo norime būti: savo sveikatos puoselėtojais ar ligų nešiotojais. 

Leonarda Šarakauskienė

www.info@sarakauskiene.lt