vasario 2021

COVID-19 VAKCINA:MITAI IR FAKTAI

 

medicalTikriausiai, nei viena vakcina , padėjusi įveikti užkrečiamas ir mirtinas ligas, nėra taip apipinta mitais, kaip Covid-19 vakcina.

Viso pasaulio mokslininkai nenuilstamai kuria saugias ir veiksmingas vakcinas . Vakcina arba skiepas- tai medicininis preparatas skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Vakcinos paskirtis- nesukeliant ligos sukurti organizme imuninį atsaką į organizmą iš išorės puolančią infekciją. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų priskiriamas prie didžiausių žmonijos atradimų, kadangi kasmet išgelbėja daugybę žmonių gyvybių. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 2010-2015m. vakcinos išgelbėjo apie  10 mln. gyventojų, kurie būtų mirę nuo įvairių užkrečiamų ligų. Skiepai beveik visiškai išnaikino tokias  mirtinas ligas kaip raupus, difteriją, tymus, poliomielitą ir kt. Šiuo metu, kai pasaulį apėmusi SARS-CoV-2 pandemija, daugelio šalių vyriausybės investuoja didelius pinigus į vakcinos nuo šios mirtinai pavojingos ligos kūrimą. Tačiau mokslininkai, medicinos ekspertai susiduria su nauju iššūkiu:kuriamos įvairios “antivakserinės” teorijos, skleidžiami įvairūs  neteisingi mokslo įrodymais nepagrįsti mitai . Internete, kai kuriose TV laidose plinta klaidinga informacija apie vakcinų žalą ir neigiamą poveikį organizmui. Ar “antivakseriai” žino, kad vakcinos išsaugojo milijonus žmonių gyvybių ?

Štai  dažniausiai skleidžiamų neteisingų ar melo teorijų.

MITAS:Vakcinos nėra saugios, nes sukurtos labai greitai.

Tiesa ta, kad Covid-19 vakcina buvo sukurta žymiai greičiau , nei kitos vakcinos- mažiau nei  per metus.

parotitasAnkstesnis rekordas buvo 4 metai- vakcina nuo kiaulytės (epideminis parotitas) buvo sukurta per 4 metus.

Kodėl taip greitai sukurta  Covid-19 ? Vakcinos kūrėjai neturėjo finansavimo sunkumų, be to, coronavirusai buvo žinomi ir tyrinėjami dešimtmečiais. Netrūko savanorių vakcinos efektyvumo bandymams. Klasikinis vakcinavimas yra inaktyvuotas patogenas ar jo dalis, kuris „išmoko“ organizmą sukelti imuninį atsaką.

Covid-19 ligos  vakcina organizmui pateikia patogeno baltymo gamybos „instrukciją“. Sukūrus organizme baltymą, imuninė sistema  reaguoja į  patogeno iš išorės sukeltus išpuolius.

MITAS:Geriau palaukti, nereikia skubėti vakcinuotis. 

Liga nelaukia. Net šiandien niekas negali atspėti, kur ir kada galima užsikrėsti , kokia ligos forma-lengva ar sunkia sirgsime. 

MITAS:Vakcina pakeis organizmo DNR. (DNR- nukleorūgštys, kuriose saugoma genetinė informacija, jos padeda informaciją realizuoti bei perduoti ją palikuonims).

Kai kurios  Covid-19 vakcinos, įskaitant Phizer Biotech ir Moderna yra pagrįstos RNR (ribonukleino rūgštis) technologija. Šios vakcinos veikia skirtingai nei tradicinės vakcinos. Tradicinė vakcina- kuomet suleidžiamas susilpnintas patogenas, kuris sukelia lengvą infekciją –reakciją į patogeną, dėl ko vėliau susidaro imunitetas ligai. Covid-19 vakcina tik „išmoko“ organizmą sukurti baltymą,kuris duos imuninį atsaką į virusą. Vakcina nėra integruojama  į mūsų DNR. Tiesą sakant, RNR  pagrindu kuriama vakcina net nepasiekia ląstelės branduolio, kuriame yra organizmo DNR.

MITAS:.Covid-19 vakcinos gali sukelti SARS-CoV-2 ligą.

Negali, nes nei vienoje vakcinoje nėra gyvo viruso. Bet koks šalutinis poveikis, pvz. galvos skausmas ar šaltkrėtis, silpnumas atsiranda dėl imuninės reakcijos, o ne infekcijos.

MITAS: Skiepytis neverta, nes nuolat atsiranda naujų koronaviruso atmainų, prieš kurias vakcinos yra bejėgės. 

Covid-19 ligos sukėlėjo -koronaviruso mutacijas galima sustabdyti tik skiepais. Kuo daugiau ir per trumpesnį laiką bus pasiskiepijusių-tuo greičiau užkirsime kelią mutacijoms.  Savo skeptišku požiūriu į skiepus , vangiai skiepydamiesi mes patys skatiname virusą mutuoti. Supraskime,  virusas be mūsų negyvas. Didelė viltis buvo dedama į skiepus, buvo manoma, kad paskiepijus 67% gyventojų bus įgytas visuomenės imunitetas, padėsiantis sustabdyti ligą. Bet taip neįvyko. Žmonės skiepijasi vangiai, skleidžiamos jokio mokslinio pagrindo neturinčios "antivakserinės ' teorijos. Atrodytų, kad kažkas nori, kad kuo daugiau žmonų sirgtų ir mirtų. 

MITAS: Skiepas neturi prasmės:pasiskiepijai ar ne, vistiek gali susirgti ir platinti ligą. 

Nei viena vakcina, kaip ir nei vienas vaistas neduoda 100% apsaugos nuo ligos. Vakcina apsaugo nuo sunkios ligos eigos ir mirties. Pvz. paprastojo sezoninio gripo vakcina duoda apsaugą 40% pasiskiepijusių, o Covid-19 ligos vakcina iki 70-80 %.

MITAS: Vakcinoje yra mikroschema (microchip)

Pernai JAV atlikta „YouGov“ apklausa uždavė daugybę klausimų apie Covid-19 ligą. Neįtikėtina, kad 28% respondentų mano, kad Slaptosios tarnybos  planuoja naudoti Covid-19 vakcinas kaip priemonę implantuoti mikroschemas gyventojams. Kai kurių nuomone, ši mikroschema leis sekti kiekvieną žmogaus žingsnį. Iš tikrųjų mūsų mobilieji telefonai tą užduotį jau seniai atlieka be jokio vargo. Sąmokslo teorijos skleidžia, kad vakcinoje yra radio dažnio indentifikavimo schemos. Radio dažnio identifikavimui būtinas radio atsakiklis, imtuvas ir siųstuvas. Šių komponentų neįmanoma sukonstruoti tokio dydžio, kad tilptų į adatą.201216_COVID_ Vaccinations-034-1040x615

MITAS:.Dėl Covid-19 ligos kaltas 5G ryšys. 

Tai visiška nesąmonė. Uhanas iš tiesų buvo vienas pirmųjų Kinijos miestų , kuriame pradėti 5G tinklo bandymai. Tačiau kartu su Uhanu bandymai pradėti ir Pekine, Šanchajuje ir dar keliuose Kinijos miestuose. Jei nusilpusio imuniteto teorija turėtų pagrindo, nėra priežasčių , kodėl Covid-19 neprasidėjo visuose miestuose. Kinija nėra vienintelė šalis pasaulyje, kurios miestuose bandomas 5G tinklas. Daugiausia naujos kartos antenų yra JAV ir Europoje. Įrodymais pagristų teiginių, kad naujasis koronavirusas susijęs su 5G tinklu nėra. 

MITAS: Covid-19 vakcina gali sukelti nevaisingumą.

Nėra duomenų, kad Covid-19 vakcina turėtų įtakos vaisingumui. Panašiai, nėra duomenų, kad vakcina sukeltų pavojų būsimam nėštumui.Neseniai JAV atliktas tyrimas apėmęs 3,4 tūks. nėščiųjų , iš kurių 252 sirgo Covid-19 liga. Tyrimas parodė, jog virusas iš esmės nesukelia su nėštumu susijusių problemų. Jau sirgdami gimė tik 3% mažylių, daugiausia moterims, kurios sirgo besimptome ar lengva ligos forma. Skiepas nuo Covid-19 ligos neapsunkino nėštumo eigos, paskiepytos moterys sėkmingai pastojo  ir išnešiojo vaikelį. 

MITAS:Covid-19 vakcinoje yra vaisiaus audinio.

Daug metų “antivakseriai” skleidžia gandus, kad vakcinose yra vaisiaus audinių. Nei Covid-19, nei kitose vakcinose vaisiaus audinių nėra.

MITAS:Persirgusiems Covid-19 vakcinos nereikia.

Net praeityje turėję teigiamą  SARS-CoV-2 testą, turėtų būti skiepijami. Kaip rašo Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC):”dėl rimto pavojaus sveikatai ir dėl to, kad galima pakartotinai užsikrėsti Covid-19 liga, vakcinuoti reikėtų neatsižvelgiant į tai, ar jau sirgote SARS-CoV-2 infekcija”. Taip yra tikimybė, kad pradinis tyrimas buvo klaidingas-kitaip tariant, testas buvo teigiamas, tačiau virusinės infekcijos nebuvo. Todėl visuomet yra geriau klysti atsargiai. Tiriant antikūnus,  kurie susidaro patekus virusui į organizmą pastebėta,  kad jų kiekis pradeda mažėti po 3-5 mėnesių po persirgimo ir vėl atsiranda tikimybė pakartotinai užsikrėsti . Nereikia užmiršti, kad virusas mutuoja ir naujos viruso atmainos gali sėkmingai vėl pulti.  

MITAS:Pasiskiepijus viruso pernešti negalima.

Covid-19 vakcinos yra skirtos tam, kad žmonės nesirgtų SARS-CoV-2 infekcija, tačiau vakcinuotas asmuo visgi gali nešioti virusą, o tai reiškia, kad jis taip pat gali jį ir perduoti. Kadangi dar nėra pakankamai aišku, ar skiepai užkirs kelią infekcijai, pasiskiepijęs turėtų toliau dėvėti kaukę, plauti rankas, vengti fizinio artumo taip, kaip rekomenduoja regionų valdžios institucijos.

MITAS: Pasiskiepijus gyvensime normaliai.

Deja, dėl anksčiau mano paminėtų teiginių, dėl to, kad dar daug ko nežinome apie pačią ligą, taip teigti reikėtų labai atsargiai.Net ir pilnai  pasiskiepijus ,  reikia nešioti kaukes ir laikytis visų reikalvimų. 

MITAS:Vakcina visą gyvenimą saugos nuo Covid-19 ligos.

Mokslininkai virusą tyrinėja dar tik virš metų,  skiepijimas  pradėtas neseniai,  todėl nežinoma, kiek ilgai išliks imunitetas. Pasaulio sveikatos organizcijos (PSO) nuomonė: “dar per anksti žinoti, ar Covid-19 vakcina užtikrins ilgalaikę apsaugą. Tačiau džiugina tai, kad turimi duomenys rodo, jog daugumai žmonių , pasveikusiems nuo Covid-19 ligos atsiranda imuninis atsakas, kuris suteikia bent tam tikrą apsaugą nuo pakartotino užsikrėtimo- bet, deja, dar  nežinome, kokia stipri ši apsauga ir kiek laiko ji truks. Gali būti, kad nuo Covid-19 reikės skiepytis kasmet,  kaip ir nuo sezoninio  gripo”.

MITAS: Asmenims, sergantiems  įvairiomis chroninėmis ligomis, skiepytis pavojinga.

Tai netiesa. Sergančius  įvairiomis chroninėmis širdies, plaučių ligomis, diabetu galima  skiepyti. Kurie abejoja dėl savo sveikatos ar  chroninių ligų paūmėjimo po skiepo- turėtų pasikonsultuoti su  gydytoju. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad esamos chroninės ligos padidina riziką susirgti sunkia Covid-19 ligos forma. Viena išimtis – alerginės reakcijos. Jei jų pasitaikė po bet kurių skiepų, jei yra alerginių reakcijų į maistą, gyvūnus ir kitus dirgiklius, prieš skiepus  būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

MITAS: Asmenys su pažeista imunine sistema (naudojantys imunosupresantus, sergantys imunosupresinėmis ligomis, onkologinėmis ligomis ir kt.), negali būti vakcinuojami.

Kadangi vakcinoje nėra gyvo patogeno, ji nesukelia infekcinio atsako, todėl žmonės su pažeista imunine sistema gali skiepytis. Neįmanoma numatyti,  ar atsakas į skiepą bus toks pats, kaip ir asmenų su nepažeista imunine sistema. Vakcinos klinikiniuose tyrimuose dalyvavo nedidelis kiekis savanorių su pažeista imunine sistema (po organų persodinimo, onkologiniai pacientai ir kt.). Taipogi laikas dar yra trumpas, paskiepyti svanoriai dar stebimi, tačiau neigiamų reakcijų kol kas nėra.

MITAS: Seniems  vakcina yra pavojinga.

Tai mitas. Šiuo metu daugumoje šalių skiepų pirmenybė teikiama vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems gręsia sunkesnė ligos forma. Be to, kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose buvo specialūs pogrupiai vyresnio amžiaus žmonėms tam,  kad įrodyti vakcinos saugumą šioje žmonių grupėje. Be abejo, turintiems daug chroninių ligų, rekomeduočiau prieš skiepijantis pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju. 

MITAS:Vakcina skatina krešulių susidarymą ir sukelia mirtį.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad po vakcinacijos tikimybė susidaryti kraujo krešuliams arba trombozei yra vienas atvejas iš milijono paskiepytų. O pas moteris, vartojančias kontraceptines tabletes, ar rūkančiuosius trombozės rizikos tikimybė yra nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstantį kartų didesnė. Ar žinodami tai, atsisakome rūkymo ?

Užsienyje ir pas mus  pasitaikė mirčių nuo trombozės, bet tie mirties atvejai buvo pavieniai. Jei kažkas sako,kad vakcinavosi, o paskui po kurio laiko mirė- tai nereiškia, kad mirė nuo vakcinios. Žmonės miršta dėl įvairiausių priežasčių, vakcina neapsaugo nuo mirties dėl kažkokios kitos ligos. Jei vakarienei išgėrei arbatos ir suvalgei grybų ir nelaimei, po kelių dienų  mirei- tai mirei nuo arbatos ar grybų?

 

MITAS: vaikų negalima skiepyti, nes skiepai sustabdys jų raidą.

Europos vaistų agentūra nuo 2021. 06 mėn. leido skiepyti vaikus nuo 12-15 metų. Tačiau tėvai baiminasi, ar vakcina tikrai saugi vaikams, ar nesutrikdys vaiko raidos, ar nesukels autoimuninių ligų. Vaikams skiritiems preparatams yra keliami dideli reikalavimai. Skiepyti vaikus leidžiama, kai gaunama pakankamai duomenų apie skiepijimą tam tikroje amžiaus grupėje. Tėvų baimės, kad kad vakcina gali paveikti vaiko raidą , nepagrįstos jau vien dėlto, kad 12-mečiai raidos požiūriu jau susiformavę. Neklausykite teigiančių, kad vaikams ši infekcija nepavojinga. Nėra nei vieno sukėlėjo, kuris būtų vaiko organizmui naudingas. 

MITAS: vakcinos sukelia autizmą. 

Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad vakcinos sukeltų autizmą. Pirmieji autizmo požymiai atsiranda 1-1,5 metų kūdikiui, kuomet vaikelis dar nėra  skiepijamas., todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp skiepų ir autizmo. Autizmas- genetinė liga. 

 

Sunku patikėti, kad daugiau nei prieš metus SARS-CoV-2 buvo visiškai nežinoma. Dabar turime perspektyvių, veiksmingų ir saugių vakcinų, tačiau internetiniame lauke gandai auga ir plinta žaibiškai. Pridėjus didelę baimės, nerimo, nežinojimo dozę, sukuriama puiki terpė plisti pavojingiems mitams.Pasaulis nugalėjo raupus, poliomielitą ir daug kitų ligų skiepų pagalba. Virusas be mūsų negyvas, jam reikalingos mūsų ląstelės tam, kad pakeistų jas ir sukeltų ligą, o kai kam ir mirtį. Tik visi kartu mes galime susidoroti su juo. Visi trokštame sugrįžti į gyvenimą be kaukių, be apribojimų, be baimės užsikrėsti ir sirgti. Tad skiepykimės. 

 

Manau, kad šitas straipsnis, išverstas iš “MEDICALNEWSTODAY.COM

suteiks daugiau informacijos  abejojantiems, nežinantiems ar netikintiems skiepais nuo Covid-19 ligos.

Leonarda Šarakauskienė .

Rašyti, klausti:  info@sarakauskiene.lt