balandžio 2019

EASTER ISLAND SECRETS

41 moai-uoste

IMG_3039Many have read books about expeditions of Kon-Tiki and Ra rafts by Norwegian traveler and scientist Thor Heyerdahl.   Is a difficult  to  imagine such journey,  but Heyerdahl proved that a reasonably ordinary raft could take the ocean. After the Easter Island and other islands in the Pacific Ocean, he showed that the first people came to Polynesia not from Asia (as claimed by most scientists) but from America.

And there was an excellent opportunity for me to visit this island full of many unsolved riddles. I think it would be attractive to everyone to read about this- the small island lost in the wide ranges of an ocean. Heyerdahl ran the isle with a raft.  I have flown an airplane from Chile. It was the end of my journey across South America (from the Land of Fire, through Argentina, Brazil, Chile).

IMG_2395The only LAN-Chile airline is flying passengers to this small island. The plane is landing on 1962 American-built one-way airport. There is only one 5-hour flight from Santiago per day, so there are no tourist jam on the island. The landing path goes very close to the shore, so looking through the illuminator, it seems that the plane goes straight into the water. The island could be reached by boat or sailboat, but of course, only single tourists come in that way.

The name  Easter Island, or Rapa Nui or Te Pito O TE (who in the local language means the world navel or a world ship) was given by the island's first recorded European visitor, the Dutch explorer  Jakob Roggeveen, who encountered it on Easter Sunday 5 April in 1722.  Rapa Nui (big Rapa) coined after the slave raids of the early 1860s  and refers to the island 's topographic resemblance to the Bass Islands of the Austral groups. However, Norwegian explorer Thor Heyerdahl argued that Rapa was the original name of Easter Island and that refugees from there named Rapa Iti.  The island from 1888  belongs to Chile. The Rapanui lands of the locals were redeemed (or occupated) by the Chilean government, which controls construction, businesses and tourist flows in  the island. Captain J. Roggeveen has found three  types   inhabitants of the island: black, red, and white. The first inhabitants of the island are believed to have come from the Polynesian islands, but Heyerdahl thinks that the first inhabitants of the island could have been Americans because in the island he found sweet potatoes that supposedly brought travelers from the Amazon. Island area takes about 163 square km.  (This equates to Kaunas area where I live ).

IMG_2641IMG_2557IMG_2573The great secret of the island is the stone sculptures that locals call moai. Statues are thought to have been created more than 400 years ago, but today they are one of the greatest riddles of archeology. The magnificence, energy, seriousness, and mystery of the sculptures are astounding.

 

 

IMG_2579216tahai4The statues are gouged with soft rocks from the Raraku volcanic tuff, most of them isolated, others lined up on the pedestal and all face to the island, except for one group of seven moai looking at the oceanIMG_2827. Sculptures vary in size: from half a meter to 22 meters in height, most of them scattered on the slopes of the volcano from which material was made. Some of the sculptures on their heads have red stone headgear that resembles Polynesian hairstyles. Heyerdahl argued that it might be the images of the old Vikings, because the faces of these statues are European, and the Viking hairs were brown. The red stone was taken from the mountain PUA PAO to make hats, and in the old Finnish, "red piajo" means "brown head." Maybe statues had a religious purpose, depicted tribal leaders, or perhaps, according to Polynesian customs, embodied the spirits of their ancestors. When the tribal unrest began, the statues began to be destroyed and finally, the creation of them ceased. Currently, there are about 600 sculptures on the island. The 1960s the southern part of the island was devastated by the tsunami, some of the statues were washed, and the tombs underneath them opened. It turned out that some sculptures were tombstones.IMG_2601

 5anakena11m

IMG_2712

21 Another secret of an island – underground caves, which may have been inhabited by natives.

Smallpox, brought in by  Europeans, was scattered around the island, similar to pox scars are carved in some sculptures. Maybe in the caves, those  infected with this contagious disease were isolated?IMG_2616 The caves are very deep and are thought that caves could connect the island with the mainland. The famous underwater world researcher Jean-Jacques Custo wrote about this. (Jacques-Yves Cousteau). The members of the Heyerdahl expedition were able to descend to a depth of 100 meters and found several small statues, including a woman giving birth, which was made of the most rudimentary basalt found only in Africa.

1orongo jThere is another exciting place on Easter Island, besides the moai and caves.Such is the Orango village in the western part of the island. The ancient inhabitants of the island believed the god  Maké Make. He created everything: sun, water, earth, stars. God came to the island by a flying ship, and himself was winged. The primary purpose of this ancient ceremony was to get the Human-Bird Title. The most honorable young tribal men had to dive from the rocky shore to the ocean and sail to the nearby three islets, where the Black Sea swallows hatched the eggs at that time. The first to find a swallow egg and hand it over to his tribal commander became the winner. Seven of the most beautiful women he got for it, and the winner was named Man – Bird and became the vicar of the god of Make Make for one year.

IMG_2680

Another mysterious place in the island is the magnetized stone, which warms up to 100 degrees in the sun, and the four adjacent round stones, which precisely redirected to four sides of the world, do not heat up at all. At the same stone, the compass arrow rotates continuously, and the second's indicator of the clock stops completely.  Was found that this stone on the island appeared about 500 years before the first statues have built. To guess who magnetized and polished stone is no response.  Easter Island does not issue its secrets so easily.

   What were we doing on the island? The big entertainment  there is not, it just lovely to be here.

 IMG_2879IMG_2945IMG_2854IMG_2912 We went to the carnival period: it's like Mardi Gras feast.   Festival on the island is called "Tapati." It was Interesting to observe a walk of a fun-minded masked and dressed people, in which there were a distinctly different (although in the local tradition was also in the masks and paintings on their bodies ) tourists.

23DSC_021125DSC_023327DSC_023930DSC_0255 It was interesting to listen to the sounds of melodic songs, to observe rhythmic ceremonies of dancing. The celebration took place on the ocean shore. Persistent sounds of waves, mixed with the rhythms of the songs and dancing, had been worn by mysticism and surrealism. In the shade of light, the dancing shadows created phantasmagoric images.  It was  difficult  to imagine that somewhere far from  there is another, civilized world.  The beef was baked on the bonfires, the whole island the entire night's sounded with music,  songs, and impressive dances.  And all this spree lasted until the sunrise.  

IMG_2419IMG_2429IMG_2425The Island is very excellent for hiking, cycling and horseback riding or windsurfing. In the evenings it was a pleasure to sit in tiny cafes on the ocean shore, to listen to the unrelenting waves of the ocean wave into the coastal cliffs, with a glass of wine. The good was to relax on a white sandy beach and swim under the ocean waves.

The righteous was  T. Hejerdal, saying that "What unites humanity is natural and must be promoted, and, on the contrary, what separates people is artificial and must be defeated."  I think that traveling is a big one for humanity.  When you  travel not only to acquire new knowledge, but also to communicate with people of different cultures.  We only differ to skin color, life, lifestyle, but not feelings: everywhere people love and hate, get married and divorces, grow children and get older. We travel because  we eager to learn about old civilizations that existed before us expand, our knowledge and see how many unexplored civilizations exist in our world.  Rightly wrote the French philosopher R. Descartes (Rene Descartes): "Traveling is almost the same thing to talk with  people of old  centuries." 

Leonarda Sarakauskiene  info@sarakauskiene.lt      More pictures :48 ahu akivi

IMG_2469IMG_2528IMG_2922IMG_244017IMG_2540IMG_2437IMG_275972petro orongo 8IMG_2783
anakena-1

VELYKŲ SALOS PASLAPTYS

 


IMG_3039 Daugelis yra skaitę norvegų keliautojo ir mokslininko  T.Hejerdalo (Thor Heyerdhal) knygas  apie ekspedicijas „Kon-Tikio“ir „Ra“ plaustais . Kam jos nežadino vaizduotės? Tai buvo sunkiai įsivaizduojamos kelionės, bet T. Hejerdalas įrodė, kad gana paprastu  plaustu galima perplaukti vandenyną. Priplaukęs Velykų salą ir kitas salas Ramiajame vandenyne ,  jis įrodė, kad pirmieji žmonės į Polineziją atplaukė ne iš Azijos (kaip tvirtino dauguma mokslininkų), bet iš Amerikos.
Velykų saloje pabuvojau ir aš. Manau, kad artėjant  Velykoms  bus įdomu pasiskaityti apie šią , pilną neįmintų mįslių salą, pasižiūrėti   nuotraukas. T. Hejerdalas salą priplaukė plaustu, o  aš- skridau iš Čilės. Tai buvo mano  kelionės per visą Pietų Ameriką (nuo Ugnies žemės, per  Argentiną, Braziliją, Čilę ) pabaiga. Vienintelė aviakompanija  LAN-Čilė gali skraidinti keleivius į šią mažutę salą. Lėktuvai leidžiasi  1962m. amerikiečių pastatytame vieno tako oro uoste. Per dieną yra tik vienas 5 valandų skrydis iš Santjago , todėl jokios turistų spūsties saloje nėra.  Nusileidimo takas eina visai šalia kranto, todėl žiūrint pro iliuminatorių atrodo, jog lėktuvas leidžiasi tiesiai į vandenį.  Salą galima pasiekti laivu ar burlaiviu, bet, savaime suprantama,  taip atplaukia tik  pavieniai  turistai. 


41 moai-uosteVelykų salai, arba Rapa Nui ar Te Pito O TE  (kas vietos kalba reiškia pasaulio bambą arba pasaulio laivą)  pavadinimą davė jūreivis olandas Jakobas Rogevenas (Jacob Roggeveen ) 1722metų  Velykų rytą priplaukęs salą. Nuo 1888m. ji priklauso Čilei. Vietinių gyventojų rapanujų žemes išpirko (ar nusavino ? ) Čilės vyriausybė,   kuri saloje giežtai kontroliuoja statybas, verslus, turistų srautus. Kapitonas J. Rogevenas saloje  surado trijų rasių gyventojus: juodaodžius,  raudonodžius ir baltuosius. Spėjama, kad pirmieji salos gyventojai atkeliavo iš Polinezijos salų ,bet T.Hejerdalo  nuomone- pirmieji salos gyventojai galėjo būti amerikiečiai, nes saloje buvo auginamos saldžiosios bulvės, kurias galėjo atvežti keliautojai iš Amazonės kraštų Salos plotas tik 163 kv. km. (Tai prilygsta Kauno plotui )215tahai2. Didžioji salos paslaptis- – akmeninės skulptūros , kurias vietiniai vadina moai. Spėjama, kad skulptūros sukurtos daugiau kaip prieš 400 metų, tačiau dar ir šiandien jos yra viena didžiausių archeologijos mįslių. Stulbina sunkiai įsivaizduojama skulptūrų didybė, energija, rimtis ir paslaptingumas.IMG_2579 Statulos skaptuotos iš Rano Raraku ugnikalnio minkštos uolienos , dauguma jų pavienės, kitos sustatytos grupėmis ant postamentų ir visos atsuktos veidais į salą, išskyrus vieną grupę iš septynių moajų , žiūrinčią į vandenyną.IMG_2821 Skulptūros skirtingo dydžio: nuo pusmetrio iki 22 metrų aukščio , dauguma jų išbarstytos ant ugnikalnio ,iš kurio uolienos jos darytos, šlaitų.

IMG_2573 Dalis skulptūrų ant galvų turi raudono akmens galvos apdangalus, kurie tarsi primena polineziečių šukuosenas.  T. Hejerdalas įrodinėjo, kad tai gali būti senųjų vikingų atvaizdai, nes tų statulų veidai europietiški, o vikingų plaukai buvę rudi.216tahai4 Kepurėms gaminti raudonas akmuo buvo imamas iš kalno PUA PAO, o senąja suomių kalba „PUNA PIAJO" reiškia „ruda galva“. Gal statulos turėjo religinę paskirtį, vaizdavo genčių vadus, o gal, pagal Polinezijos papročius, įkūnijo protėvių dvasias. Prasidėjus genčių tarpusavio nesutarimams ,statulas pradėta niokoti ir griauti, galop jas nustota kalti. Šiuo metu saloje yra apie 600  geriau ar blogiau išsilaikiusių skulptūrų.1960m. pietinę salos dalį nusiaubė cunamis, vanduo paplovė kai kurias statulas ir atvėrė po jomis esančias kapavietes. Paaiškėjo, kad kai kurios skulptūros buvo ir antkapiniai paminklai.IMG_25535anakena11mIMG_2601

IMG_271221Kita salos paslaptis- požeminiai urvai, kuriuose galbūt gyveno ir slėpėsi čiabuviai.  Saloje siautė europiečių atvežti raupai , kai kuriose skulptūrose išskaptuotos duobutės, panašios į raupų paliktus randus.

IMG_2616 Gal urvuose buvo izoliuojami sergantieji šia užkrečiama liga ? Požemiai labai gilūs.  Spėjama, kad požemiai galėjo jungti salą su žemynu. Apie tai rašė įžymusis povandeninio pasaulio tyrinėtojas Žanas Žakas Kusto. (Jacques-Yves Custeau) . T. Hejerdalo ekspedicijos nariams pavyko nusileisti į 100 metrų gylį, ten rado daugybę smulkių statulėlių, tarp jų ir gimdančios moters, kuri pagaminta iš rečiausio bazalto, randamo tik Afrikoje.

 

1orongo jVelykų saloje, be moajų, yra dar viena įdomi apeiginė vieta. Tai vakarinėje salos dalyje esantis Orango kaimas. Senieji salos gyventojai tikėjo dievą Makė Makė. Jis sukūrė viską: saulę, vandenį, žemę, žvaigždes. Dievas atkeliavo į salą skraidančiu laivu, o pats buvęs sparnuotas. Pagrindinis šių apeigų tikslas buvo varžytuvės dėl Žmogaus- Paukščio titulo. Garbingiausi jauni genčių vyrai turėdavo nuo uolėto kranto nerti į vandenyną ir nuplaukti į netolimas tris saleles, kuriose tuo metu perėdavo juodosios jūros kregždės. Pirmasis, radęs kregždžių kiaušinį ir įteikęs jį savo vadui, tapdavo nugalėtoju. Už tai jam atitekdavo septynios gražiausios moterys, o vadas buvo tituluojamas Žmogumi- Paukščiu ir vieneriems metams tapdavo dievo Make Makės vietininku žemėje. 

IMG_2680Dar viena mistinė vieta saloje-  įmagnetintas akmuo, kuris saulėje įkaista iki 100  laipsnių, o keturi gretimi apvalūs akmenys , sustatyti tiksliai pagal pasaulio šalis, visai neįkaista. Ties tuo akmeniu kompaso rodyklė nepaliaujamai sukasi , o laikrodžio sekundės rodyklė   visiškai sustoja. Nustatyta, kad šis akmuo saloje atsirado maždaug 500 metų anksčiau , nei buvo pastatytos pirmosios statulos. Pasakyti, kas įmagnetino ir nugludino akmenį, iki šiol nesugebėta. Velykų sala lengvai  neišduoda savo paslapčių.

 IMG_2858IMG_2864IMG_2912IMG_2945IMG_2854 Ką veikėme  saloje ? Didelių pramogų joje  nėra, čia  tiesiog gera būti. Mes patekome į karnavalinį laikotarpį, tai lyg mūsų Užgavėnės.  Festivalis saloje vadinamas „Tapati“. Įdomu buvo stebėti smagiai nusiteikusių kaukėmis pasipuošusių ir išsidažiusių žmonių eiseną, kurioje ryškiai skyrėsi (nors vietinių papročiu irgi išsidažę) turistai. Buvo įdomu klausytis skambių melodingų  dainų, stebėti ritmiškus apeiginius šokius. Šventė vyko ant vandenyno kranto. Nepaliaujama bangų mūša, susiliejusi  su dainų ir šokių ritmais, dvelkė mistika ir  kūrė  siurrealizmo vaizdinius.  Laužų šviesoje šokančiųjų šešėliai kūrė fantasmagoriškas instaliacijas. Ir mes įsiliejome į bendrą šokančią ir dainuojančią minią.  Sunku buvo įsivaizduoti,  kad kažkur toli yra kitas, civilizuotas pasaulis. Čia pat, ant laužų  buvo kepami jaučiai, puotavo visa sala, visą naktį dundėjo būgnai , muzika, skambėjo dainos. Ir visa  tai tęsėsi iki saulės patekėjimo.25DSC_023323DSC_021130DSC_0255 27DSC_0239

  Salą galima apeiti   pėsčiomis, apvažiuoti dviračiu,  taipogi  galima jodinėti ar mėgautis burlenčių sportu.

IMG_2425 IMG_2429Vakarais  buvo  malonu sėdėti miniatiūrinėse kavinėse su vyno taure  ant vandenyno kranto, klausytis nepaliaujamos  vandenyno bangų mūšos į pakrantės uolas. IMG_2437IMG_2969IMG_2440

 Gera  buvo  pasikaitinti balto smėlio paplūdimyje ir  maudytis  po lūžtančiomis vandenyno bangomis. Teisus buvo T. Hejerdalas , sakydamas, kad „tai, kas vienija žmoniją, yra natūralu ir turi būti skatinama, ir, priešingai, tai, kas skiria žmones yra dirbtina ir turi būti nugalėta“.  Manau, kad kelionės yra didysis vienytojas - keliaudamas ne tik įgauni  naujų   žinių , bet ir bendrauji su skirtingų kultūrų, papročių  žmonėmis. Keliaudamas pamatai, kad mus  skiria tik odos spalva , buitis, gyvenimo būdas, bet ne jausmai: visur žmonės myli ir neapkenčia, tuokiasi ir skiriasi, augina vaikus ir sensta ir miršta.  Mes keliaujame, nes esame apimti begalinio smalsumo bei troškimo pažinti bei suprasti seniai, seniai prieš mus buvusias civilizacijas bandydami  įminti neįmenamas mįsles. Teisingai rašė prancūzų filosofas R. Descartes (Rene Descartes) „keliauti yra beveik tas pats, kas kalbėtis su praėjusių amžių žmonėmis“. IMG_2641

Leonarda Šarakauskienė      info@sarakauskiene.lt   Toliau nuotraukos:
 

17IMG_239572petro orongo 8IMG_2419IMG_2557IMG_2879IMG_2866IMG_2464IMG_2432IMG_2759IMG_2469IMG_2922IMG_2540IMG_2783IMG_2528IMG_2477