PLACEBO EFEKTO PASLAPTIS

 

_DSC4429Tikriausiai bet kuris vaistininkas ar gydytojas ne kartą girdėjo ar skaitė apie placebo fenomeną. Atsivertę bet kurią rimtesnę farmakologijos ar psichoterapijos knygą , rasite tą paslaptingą žodį - placebo .Šis žodis kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia "malonės suteikimą". Medžiagos, imituojančios tikruosius vaistus ,vadinamos placebo , o jų sukeliami reiškiniai- placebo efektu. Placebo vaistais dažniausiai tampa krakmolo ar cukraus tabletės, kapsulės, milteliai, o kai kada ir tirpalai. Tad kokį terapinį poveikį toks vaistas gali turėti?

Ligoniams, kurių ligos eigai labai svarbi psichinė būsena , pavyzdžiui, sergantiems neurastenija, stenokardija, varginamiems potrauminių ar pooperacinių skausmų ir kt. autoritentingo gydytojo paskirtos net indiferentinės medžiagos, pavidalu ir skoniu nesiskiriančios nuo tikrųjų vaistų, apie 30 proc. atvejų ,o kartais 2-3 proc. daugiau, veikia palankiai. Kita vertus, tos pačios visiškai neveiksmingos medžiagos gali sukelti ir šalutinius reiškinius- nemigą, galvos skausmą, vidurių užkietėjimą ir kt.

Ne vien gydytojai žino, kad paprastai ligonio būklė po tam tikro laiko turi pagerėti arba jis turi visiškai pasveikti net negydomas. Tačiau ar galima pasitikėti savo organizmo jėgomis , ar mus varginantys mikroorganizmai, skausmai, skrandyje atsivėrusi opa visada būna tos pačios kilmės, ar mūsų organizmas sėkmingai įveiks jau ne kartą įveiktus negalavimus? Gal žmogus sveiksta todėl, kad tikisi pasveikti? Ar protas taip gerai "gydo" mūsų negalavimus?

 

Šiuolaikinė medicina nenori pripažinti placebo efekto , bet negali jo visiškai paneigti. Daugelis gydytojų placebo efektą linkę ignoruoti, kadangi jį sunku prognozuoti . Kaip būta senovėje?  Kokias gydomąsias medžiagas naudojo gydytojai prieš tris, keturis šimtmečius ? Kažkokio augalo šaknys, sudžiūvusio medžio žievė, daug įvairiaspalvių abejotinos terapinės vertės eliksyrų ir pavilgų. Tačiau nuo šių "vaistų " ligoniai sveiko, nes naudodami įvairius simbolius ir ritualus gydytojai įkvėpdavo viltį pasveikti. Dažniausiai iš toli atvykę žyniai su tais pačiais spalvotais eliksyrais padarydavo stebuklus ,ir ligoniai per kelias dienas atsistodavo anr kojų. Ir vėl grįžtame prie to paties klausimo – ar vien tik medikamento veiklioji medžiaga turi terapinį poveikį ?

getty_rf_photo_of_woman_reading_drug_labelO ar šiandieną nesusiduriame su panašiu fenomenu?Juk ir dabar ne kartą išgirstame sakant: tas geras daktaras davė tokių mažų raudonų tablečių ir jos man padėjo. O dabar išvažinėjau visas ligonines, gėriau ir didelių baltų ,ir mažų mėlynų, ir dar kitokių, bet nebuvo taip gerai , kaip nuo ano daktaro paskirtų vaistų. Mokslas žengia į priekį, vaistų rinkai pateikiami nauji efektyvesni vaistai, įdiegiamos naujos gydymo metodikos, tačiau senosios "raudonos tabletės" , paskirtos ano, "gerojo gydytojo" veikia geriau nei naujieji vaistai. Tad kaip nubrėžti ribą tarp terapinio medikamento poveikio ir to gerojo gydytojo? Atrodo, kad žmogaus pasitikėjimas gydytoju ir jo paskirtais vaistais gali būti svarbesnis už veikliąją preparato medžiagą.

Neseniai amerikiečių spaudoje buvo aprašytas unikalus atvejis :patyręs stuburo traumą ligonis dvejus metus negalėjo vaikščioti., tačiau pasitikėjo gydytojais ir vylėsi pasveikti. Nors jam buvo taikoma intensyvi reabilitacija, paciento būklė negerėjo. Galiausiai gydytojas pasiūlė pabandyti naujus, ką tik suskurtus ir ne visiškai išbandytus  vaistus . Pacientą įspėjo,kad jei per dvi valandas nepasijus geriau, būklė tikrai pablogės ir jis jau niekuomet nevaikščios. Ligonis sutiko. Į raumenis jam buvo sušvirkšta 10ml. tirpalo. Po 25 min. pacientas atsistojo ir be niekieno pagalbos pradėjo vaikščioti. Kokie tie stebuklingi vaistai? Paprasčiausiai ligoniui buvo suleista 10ml. fiziologinio tirpalo. Iš to galima daryti išvadą, kad ne vien tik nauja veiklioji medžiaga lemia teigiamą vaisto poveikį. Harvardo universiteto profesorius Herbertas Bensonas tokius reiškinius apibūdino kaip tikėjimo galios biologinį poveikį. Jis teigia,kad placebo efektą sukelia paciento pasitikėjimas gydytoju ir užsimezgęs tarpusavio  ryšys . Nauja mokslo sritis, vadinamoji sielos ir kūno medicina , arba psichoneuroimunologija , taip pat pripažįsta placebo efektą. Ji teigia, kad sielos ir kūno sveikata yra neatsiejamai susijusi, nes dėl įvairių emocijų išsiskyrę neuromediatoriai labai padeda žmogui pasveikti.

Yra kelios jau daugelį kartų gyvenimo patvirtintos paprastos taisyklės, kurios padeda pasireikšti placebo efektui :

getty_rf_photo_of_doctor_and_patient1. Pasitikėjimas gydytoju ir jo gydymo metodu dažnai duoda geresnius rezultatus nei sausa kvalifikuoto gydytojo konsultacija.

2.Jeigu liga ir gydytojas leidžia pasirinkti gydymo būdą, reikia rinktis tą, kuriuo labiau pasitikima.

3. Bet koks žodis, suteikiantis viltį pasveikti , yra dar vienas žingsnis pasveikimo link.

4.Jei ligonis serga recidyvuojančia liga, geriau gydyti tuo metodu, kuris jau ne kartą padėjo , o ne imtis eksperimentuoti.

5. Injekcijos ir lašinės infuzijos paciento požiūriu yra kur kas veiksmingesnės nei tabletės  ar kapsulės.

Žmogaus tikėjimas gydytoju, nauju vaistu pranoksta terapiniį poveikį. Tad ar nederėtų nieko nekainuojantį placebo efektą suderinti su veikliosios medžiagos poveikiu ir šitaip tikėtis gauti kur kas geresnių gydymo rezultatų? Tai priklauso ne tik nuo gydytojo, bet ir vaistininko gebėjimo pateikti preparatą. Ir gydytojai , ir vaistininkai neturėtų numoti į placebo poveikį. Jį išties verta naudoti.

P.S. placebo fenomenas tinkamas  įsisenėjusių chroninių, įsikalbėtų  ligų gydymui , kurių daugėja senstant. Sudėtingos ligos, tokios  kaip  onkologinės, cukraligė, hipertonija,širdies ir kraujagyslių turi būti gydomos pagal tų ligų gydymo metodikas, placebo fenomenas kai kada  gali būti taikomas  tik kaip pagalbinis gydymas

logo-webmd-sitePagal WebMD paruošė L.Šarakauskienė

info@sarakauskiene.lt