Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis. Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais... Plačiau »

 

Skauda krūtis? Ką daryti ?

Atsirado skausmingas nerimas krūtyse? Prisipažinkite, kad baiminatės… Juk nėra malonu sužinoti, kad susirgote rimta liga, kad gydytojas aptiks auglį jūsų krūtyje. Ir taip elgiatės, vadovaudamasi šia "baimės" logika, pradedate atidėlioti vizitą pas mamologą – krūtų ligų specialistą. Nereikia iš anksto nuogąstauti. Atsiradęs skausmas krūtyse dar nėra vėžio pranašas, tai būsena, kurią patiria dažna moteris. Kodėl? Išaiškinsiu. Skausmas krūtyse "skausminga krūtis" yra dažniausia priežastis dėl ko moterys kreipiasi į gydytojus. Nors ši liga vargina apie 45-50 proc. moterų, jos priežastys yra neaiškios ir aišku, nėra veiksmingo gydymo. Yra skiriamos dvi pagrindinės krūtų skausmų  grupės: cikliniai ir necikliniai skausmai.

Ciklinis skausmas dar vadinamas priešmentruaciniu skausmu – tai skausmas, atsiradęs dėl hormonų poveikio į krūties audinį. Paparastai šis skausmas vargina jaunas, menstruojančias moteris, jis atsiranda periodiškai 7-10 parą prieš menstruacijas ir įvykus menstruacijoms, savaime išnyksta. Kai kurioms, ypatingai jautresnėms moterims, šis skausmas gali tęstis ir po menstruacijų, sukeldamas nemalonius jutimus ir didelį nerimą. Kodėl jaunas moteris vargina įkyrus krūtų skausmas? Priežasčių yra įvairių ir kartais sunku surasti tą vienintelę priežastį. Kiekvieną dieną krūtyse vyksta tam tikri fiziologiniai pokyčiai: krūties audinys "bręsta", ruošiasi pastojimui ir kūdikio maitinimui. Įvykus menstruacijims – krūties audinys palengva grįžta į ramybės būseną tam, kad po kurio laiko vėl kartotų prieš tai vykusį ciklą. Šį cikliškumą reguliuoja keliolika hormonų gaminamų kiaušidėse, skydliaukėje, hipofizyje. Net ir kepenų veikla netiesiogiai veikia į krūties audinį. Todėl savaime aišku, kad net šiuolaikiškais tyrimo metodais surasti tikslią krūties skausmų priežastį yra neįmanoma, tuo labiau, kad be šių išvardintų vidinių priažasčių, yra daug išorinių – tai ir įvairios moters stresinės būsenos, psichinės traumos, santykiai šeimoje ir daug, daug kitų – pvz.: net mergaičių ir jaunų moterų rūkymas gali sukelti skausmingą krūties audinio išvešėjimą. Štai kodėl, kuomet menstruojanti moteris kreipiasi dėl krūtų skausmų į gydytoją, šis, norėdamas išsiaiškinti tikrąją ligos priežastį, užduoda labai daug klausimų apie šeimą, vaikus, intymųjį gyvenimą, persirgtas ligas ,patirtus stresus ir t.t. Mat, kartais ligos priežastys gali būti tik psichologinės, kai kada užtenka patarimo susitvarkyti lytinio gyvenimo higieną – atsikratyti pastoviai lydinčios psichologinės įtampos ir išnyksta varginantys pojūčiai krūtyse. Ne paslaptis, kad dar daugelyje šeimų nutrauktas lytinis aktas yra pats populiariausias saugojimosi nuo nepageidaujamo nėštumo metodas. O jis neleidžia moteriai ramiai ir laisvai mėgautis intymiuoju gyvenimu. Tai atrodo visai nereikšminga, bet tai labai svarbu moters ir vyro sveikatai. Ne veltui sakoma, kad krūtys yra moters emocinės būklės veidrodis.

Neciklinis skausmas dažniau vargina vyresnes moteris, dažniau lokalizuojasi vienoje krūtyje. Jo priežastis – hormonų funkcjos nykimas. Gęstant hormonų gamybai moters organizme, nyksta ir krūties liaukinis  audinys, jo vietą užima riebalinis audinys. Krūties liaukinio audinio likučiai suformuoja skausmingus kietus židinėlius, taip vadinamuosius mastopatinius židinius. Kadangi vyresnio amžiaus moterys turi didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu – todėl būtini tyrimai: mamografija (krūties tyrimas rentgenu), ultragarsinis tyrimas, įtartinais atvejais – punktuojama ar įmama biopsija – audinio gabalėlis tyrimui. Vyresnio amžiaus moterims krūtų skausmą gali išprovokuoti pakaitinė hormonų terapija, kuri, "jaunindama" moterį sukelia krūties liaukinio audinio išvešėjimą, kuris visuomet lydimas skausmų.

Nereikia pamiršti, kad yra visa eilė krūties gėrybinių ligų – tai fibroadenomos, liaukinio audinio fibrozės, kurios taip pat lydymos skausmų ar įkyraus maudimo, dažnai neturinčiio ryšio su menstruacijomis. Ultragarsinio tyrimo metu dažnai diagnozuojamos cistos krūtyse – tai nelaikoma liga, o tik funkcinė  krūties audinio būsena, tačiau taip pat dažnai lydima nepastovių skausmų krūtyse. Galų gale ir vėžys, augdamas krūtyje, sukelia jei ne fizinį skausmą, bet nemalonų pojūtį krūtyje. Taigi, gėrybinės ligos, lygiai kaip ir sunkiai paaišlinamas jaunų moterų krūtų skausmas, gana įvairialypės, visoms joms diagnozuoti reikalingi atitinkami tyrimai. Gydymas galimas tik pilnai ištyrus moterį ir bent kiek tiksliau nustačius ligą ar skausmą sukėlusiais priežastis.

Sakoma: ne kiekvienas atsiradęs nerimas krūtyje yra vėžys, bet kiekvienas atsiradęs pokytis turi būti tiriamas dėl vėžio.

Rašykite,teiraukitės :info@sarakauskiene.lt

:

Krūtų ligos

Ištarę žodį  "krūtis" – pagalvojame apie kažką gražaus, jautraus, gundančio. Ištarę "krūties vėžys" – pajuntame begalinį nerimą, baimę, nežinomybę. Neišsigąskime. Ne kiekvienas krūtyje atsiradęs mazgas yra vėžys, bet kiekvienas krūtyje atsiradęs naujas darinys turi būti tiriamas dėl vėžio. Tokia yra onkologų taisyklė.

Krūties ligos, tiek gėrybinės, tiek piktybinės yra dažniausios ligos, kuriomis serga moterys. Santykis tarp gėrybinių ir piktybinių krūties ligų yra 10×1, todėl didžiausią  masę besikreipiančių dėl įvairių krūtyse atsiradusių negalavimų sudaro moterys, sergančios gėrybinėmis krūties ligomis.

Rizika susirgti krūties vėžiu atsiranda po 30 metų amžiaus, bet didžiausia tikimybė susirgti sulaukusioms 60 ir daugiau metų. Tikrosios ligos atsiradimo priežastys nėra visai aiškios. Tai gali būti vidiniai hormoniniai faktoriai (ankstyvos iki 12 m. mėnesinės ir vėlyva – po 55m. jų baigtis). 3-4 kartus dažnaiu serga negimdžiusios ar po 30-ties metų pirmą kartą gimdžiusios moterys. Įtakos turi ir riebalai – nutukusios krūties vėžiu serga dažniau, ne paskutinę vietą turi alkoholis, diabetas ir kitos chroninės ligos. Trečia grupė – genetiniai faktoriai: didesnę tikimybę susirgti turi  moterys, kurių motinos, močiutės, seserys sirgo ar serga krūties, kiaušidžių ar kitų lokalizacijų vėžiu. Pastaruoju metu išaiškinama vis daugiau krūties vėžį lemiančių genų mutacijų. Krūties vėžiu daugiau linkusios sirgti melancholiškos, "sunkaus" charakterio moterys, ypač jei jų gyvenime buvo daug sunkių psichinių traumų, sielvarto, išdavysčių.

Liga paprastai vystosi labai lėtai ir nesukeldama moteriai didelių nemalonumų. Apie 90 proc. besikreipiančių moterų dėl įvairių negalavimų, diskomforto  krūtyse sudaro gėrybinėmis ligomis sergančios moterys. Pagrindinė problema – nėra lengva atskirti patologinius ir fiziologinius pokyčius krūtyse. Fibrocistinės ar gėrybinės krūties ligos pavadinimas apima ir ciklinius fiziologinius krūties pokyčius ir ikivėžinius proliferacinius pakitimus, kurie ilgainiui gali transformuotis į vėžį. Todėl ir skiriame dvi krūties vėžio vystymosi formas: į ikiklinikinę ir tą, kurįą jau galime nustatyti turimais tyrimo metodais – mamografija, ultragarsu, jei reikia diagnozės patikslinimo – punkcija arba  biopsija.

Ligos pradžioje simptomų nedaug: dažniausiai randamas kietas, neskausmingas nelygus mazgas. Augliui didėjant gali būti įtraukiama virš jo esanti oda, patraukiamas spenelis, padidėja pažasties limfmazgiai. Negydant liga plinta per visą krūtį – ji padidėja, parausta, kartais išopėja, darosi nejudri. Moteris turi pati kartą per mėnesį apžiūrėti savo krūtis, atkreipti dėmesį į formos pasikeitimus, simetriškumą, odos ar spenelio įtraukimus, ribotus sukietiejimus, išskyras iš spenelių. Esant net menkiausiam įtarimui, kad įvyko pokyčiai, kurių anksčiau nebuvo, moteris nedelsiant turi kreiptis į gydytoją.

Krūties vėžio gydymas ir medicinos mokslo istorija yra neatsiejami dalykai. Jau V-me amžiuje prieš mūsų erą istorikas Herodotas aprašo krūties augliu sirgusią ir išgydytą princesę Atossą. Apie šią ligą užsisminė ir Hipokratas, teigęs, kad, jei liga išplitusi, geriau iš vis jos negydyti, o nepagydomos ligos tai tos, kurios neišgydomos nei peiliu, nei ugnimi. Nuo medicinos mokslų kūrėjų laikų praėjo  tūkstantmečiai. Keitėsi supratimas apie krūties vėžį, jo pobūdį, eigą. Mokslas nestovi vietoje. Nuo pirmųjų moteris luošinačių operacijų praėjo daug laiko, šiuo metu, turint galingą papildomą gydymą – chemoterapiją, spindulinį gydymą, hormonoterapiją bei biologinę terapiją, atsisakyta didelių, moters kūną  sudarkančių  krūties šalinimo operacijų, pasitelkiant plastinę chirurgiją – gaunamas puikus kosmetinis vaizdas, net jei tenka šalinti ir didelius krūties navikus.

Reikai atminti, kad moteris ir po gydymo turi save stebėti, reguliariai tikrintis pas gydytoją, kadangi niekas negali prognozuoti, ar liga neatsinaujins. Čia ir slypi tos ligos klasta.

Ne visos krūties vėžio formos gydomos sėkmingai, yra labai piktų, greitai plintančių formų (tik jų yra labai mažai), be to,jei kreipiamasi pavėluotai ir liga išplitusi, gydymas negali būti labai sėkmingas. Šių liūdnų atvejų buvo ir bus, tačiau jų sumažėtų, jei moterys sau skirtų daugiau dėmesio, laiku kreiptųsi į gydytojus ir gydytųsi, kai tai yra būtina.

 

 

 

Kas yra vėžys ?

Vėžys. Tame žodyje slypi begalinė jėga. Pirmiausia jis mus užmuša savo pavadinimu, nes mes leidome jam tapti mirties sinonimu. Žmogus, kuriam pasakoma, kad jis serga vėžiu, išgirsta šiurpų pripažinimą, kad kažin kas baisaus vyksta jo paties kūne.

Vėžys tampa gėdos liga, liga skatinančia slapukauti ir meluoti, gintis taip pat, kaip ir slėpti. Susirgusiam žodis vėžys tikrai baisus – nei vienos ligos atveju nenaudojame karo metaforų, o čia tik ir girdime – kova su vėžiu, laimėtas ar pralaimėtas, mūšis, priešo įsiskverbimas, o gydymas - gynybos strategija. Kaip galima kariauti su pačiu savimi ?

Ar galime suprasti vėžį?

Liga prasideda iš lėto ir dažniausiai būna pasislėpusi. Viena ląstelė pasidalija į dvi, toliau į keturias, keturios – į šešiolika. Nenormalios ląstelės sunaikina normalias. Tai ir yra viena iš piktybiškiausių vėžio savybių, dėl kurios taip sunku įveikti šią ligą – navikas susiformuoja iš sveikų kūno ląstelių, ir organizmo imuninė sistema ilgai jų neatpažįsta ir leidžia joms netvarkingai daugintis. Po kiek laiko ląstelių sankaupos sutvirtėja, sukietėja ir pasireiškia, išnyra į paviršių. Galima jas vadinti mase, naviku, augliu, tačiau susiformavęs darinys jau pareikalauja dėmesio. Mes galime darinį pašalinti chirurgiškai, priversti susitraukti spindulinėmis procedūromis, galime nunuodyti vaistais – chemoterapija. Kad ir ką pasirinktume – naviką turime suvokti kaip svetimkūnį, kaip pašalinį daiktą atsiradusį mūsų organizme. Ir vis dėl to – jis mūsų pačių kūrinys. Kūrinys – kurio visi taip bijome.

Kas sukelia vėžį?

Tai vienas labiausiai  ginčytinų ir sudėtingiausių klausimų. Priešingai negu buvo manoma, žmogus nėra vienintelė būtybė, kuri serga vėžiu. Ne tik žinduoliai, bet ir visa gyvoji gamta – žuvys, paukščiai ropliai taip pat serga vėžiu. Vėžys nėra vien pramoninės eros nelaimė. Naviko pėdsakų randama Egipto mumijose, jau medicinos tėvas Hipokratas ketvirtame amžiuje prieš Kristų nemažai rašė apie vėžį bei darė prielaidas apie jo galimas priežastis, jis, pamatęs išopėjusios krūties opos panašumą į vėžio žnyples, pavadino šią ligą cancer-vėžys.

Dabartinis mokslas vėžio atsiradimą apibėžia kaip ląstelėje vykstančią procesų seką ,kurio pabaigoje ląstelė supiktybėja. Ši įvykių seka prasideda nuo sveikų ląstelių genetinės medžiagos pokyčių, kuriuos sukelia vadinamieji vėžio iniciatoriai, kurie gali būti išoriniai (cigarečių dūmai, jonizuojanti radiacija, nors ir retai-virusai) ) ir vidiniai – tokie kaip sutrikusi hormonų veikla ar įgimtos genų anomalijos. Taip pat viena iš priežasčių gali būti suaktyvėję kai kurie vėžį sukeliantys genai dar vadinami onkogenais. Tačiau į pagrindinį klausimą – kas paleidžia ląstelių supiktybėjimo mechanizmą atsakymo kol kas nežinome.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt