Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Sėkmės istorijos padeda nepasiduoti ligai

Visada yra tikimybė susirgti įvairiomis ligomis - lengvomis ir sunkiomis, trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis. Kiekviena liga prasideda nedideliais negalavimais... Plačiau »

 

ALZHEIMERIO LIGA–MITAI IR FAKTAI

alsheimerisAlzheimerio liga prasideda pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu, sutrinka pažinimo funkcija, baigiasi- visišku nesiorientavimu aplinkoje, kai kada agresija, nevalingu šlapinimusi, tuštinimusi.

Visuomenėje vyraujanti nuomonė apie  Alzheimerio ligą:

tarp mitų ir faktų :

1. Alzheimerio liga ir silpnaprotystė (demecija) yra tas pats. Ne. Demencija yra grupė simptomų, kurie pasireiškia  intelekto ,suvokimo, .elgesio pakitimais .Alzheimerio liga yra viena iš demencijos formų, kuomet pradeda silpnėti atmintis ir ,išskirtinis simptomas- silpnėja  pažinimo funkcija.

2 .Raudonas vynas ,vynuogių sultys gali sumažinti Alzheimerio ligos progresiją .Ne. Nei vitaminai,nei vaistai negydo Alzheimerio ligos. Buvo manoma,kad vitaminas E,C, ginkmedžio ekstraktai ir fermentas Q10 gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos, bet nei vienas iš šių vaistų neapsaugoja ir nesulėtina Alzheimerio ligos vystymosi.

3. Kas didina riziką susirgti Alzheimerio liga ?  Amžius. Kuo vyresnis- tuo didesnė tikimybė susirgti Alzheimerio liga. Kitos priežastys nėra pilnai aiškios..

4. Jei vienas iš jūsų tėvų sirgo Alzheimerio liga, tikriausiai sirgsite ir jūs.  Nevisai. Genetinis paveldimumas galimas, jei tėvai,giminaičiai sirgo šia liga. Tačiau paveldimumas  tesudaro mažiau nei 5 % visų susirgusių. Aktyvus fizinis ir protinis gyvenimas, sveika dieta, laiku gydomos širdies ir kraujagyslių ligos , gali sumažinti riziką susirgti šia liga .

5.Kiek ilgai gali trukti ligos "prodromas"- ligos pasireiškimas nuo pirmųjų požymių, kuomet pradeda silpnėti  atmintis ? Apie 20 metų. Yra normalu užmiršti pavardę, užmiršti susitikimą ar jo laiką. Bet yra grėsmingas simptomas jei užmirštate didelius įvykius, protarpiais  pradedate nesiorientuoti aplinkoje ir laike .Normalu kažkur ne vietoje pasidėti raktus, bet nenormalu- jei juos padedate neįprastoje vietoje- šaldytuve, orkaitėje, ar apkaltinate ką nors iš artimųjų pavogus juos.

6.Kokia tikimybė susirgti Alzheimerio liga, jei gyvenate iki 85 metų? Tai apie 50%.Alzheimerio liga nėra natūralus senėjimo procesas.Ja dažniau susergama apie 65 -tuosius metus .Apie 50% 85-čių  neserga šia liga.Ja gali susirgti ir jauni žmonės (30-50 m.)- dažniausiai tai paveldima ligos forma.

7.Kas efektingiausiai išsaugoja smegenų veiklą?  Nėra įrodyta,kad  protinis darbas gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos.Jos išvengti nepavyko net tokiems garsiems politikams kaip M.Thatcher ar R.Reiganui. Tačiau smegenis reikia pastoviai lavinti- mokytis naujų dalykų ,net kryžiažodžių sprendimas gali būti naudingas: atsakymų ieškojimas knygose,internete, aktyvi socialinė veikla, bendravimas,diskusijos, neleidžia "užmigti " mūsų smegenims.

38.Kas įvyksta smegenyse?

  Alzheimerio ligos atveju miršta smegenų nervinės ląsteles. Smegenų audinys traukiasi ,jo vietą užima smegenų skystis (likvoras).Ligai progresuojant- smegenų audinio mažeja,skyčio daugėja.Taip pažeidžiama atmintis, kalba, bendravimo įgūdžiai.

9.Ko tikėtis ?

Kiekvienam susirgusiam 2ligos eiga nevienoda.Vieniems- liga progresuoja labai greitai,kitiems- ji gali tęstis lėtai ,progresuoti tik kai kurie simptomai kaip atminties praradimas suvokimas. Labai svarbu stengtis išsaugoti likusias funkcijas- kiek galima daugiau bendrauti, skatinti  užsiimti fiziniais pratimais- tai padeda išlaikyti raumenų jėgą ir koordinaciją.

10.  Ar pacientai sugeba įvertinti savo būklę?.Ankstyvose ligos stadijose pacientai supranta kas jiems atsitiko.Juos gali apimti gėda ar rūpestis- kas bus toliau ? Tokiems ligoniams,kurie supranta savo būklę  gali vystytis  depresija, kuri dar labiau pablogina ligos eigą, todėl depresiją būtina  gydyti. Vėliau gali vystytis agresija ar paranoidinės būsenos, šių būsenų  pacientai jau nebekontroliuoja ir nesupranta,kas su jais vyksta.

111.Ar reikia slėpti ligą nuo artimųjų,vaikų? Kadangi dažniausiai suserga buvę labai mylimi seneliai- anūkams sunku susitaikyti su pasikeitusiu senelių elgesiu .Būtina išsamiai  vaikams išaiškinti apie jų mylimus senelius  ištikusią ligą, kaip ir kuo  jiems padėti, kaip su jais  elgtis.

12.Ar galima išvengti ligos ,ar yra ligos prevencija ? Specialių priemonių, vaistų  nėra. Tai bendros sveiko gyvenimos rekomendacijos- sveikas maistas,fizinis aktyvumas,socialinis užimtumas, pastovus  smegenų lavinimas.Sakoma,kad "smegenys vienas tingiausių organų "

Pagal WebMD tinklapį  paruošė

Leonarda Sarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

ŠTAI IR VIENATVĖ

Visuose gyvenimo etapuose mus lydi giminės,draugai, artimieji. Tuokiantis–draugų ir vienartimųjų būrys padeda žengti į naują gyvenimą.Gimus vaikui-tėvai gausiai  apipilami patarimais ir sveikinimais.. Tačiau kuomet mirtis (ar kitos priežastys ) nutraukia sutuoktinių ryšį…kuomet bendrauti tampa sunkiausia- visi, buvę tokie mieli, malonūs,  nejaukiai atsitraukia…Seniau didelės šeimos užpildydavo tą atsivėrusią tuštumą, suteikdavo pagalbą. Šiandien- dažnai pasijuntame nustumti ir užmiršti kaip tik tada, kai labiausiai trokštame atgauti tai ką praradome- draugystę, šilumą, bendravimą .Patekus į šią naują būseną nelengva surasti naują kelią,  įveikti sunkią  emocinę krizę. Ateina laikas, kai į tavo buvusį saugų, ramų gyvenimą  įsiveržia netektis  ir  tik tada suprantame,  jog esame visiškai tam  nepasiruošę .Pati puikiai prisimenu tą  mirtiną  tylą ir ją  lydinčius  šešėlius,  baimę,  sumaištį ir  šaltą  vienatvę .Bendrauji su aplinkiniais,bet atrodo, jog  mus skiria stora, aukšta  siena. Kalbi,tačiau  nieko nepasakai, jie klausosi,  bet tavęs  negirdi. Vaikštai  tarsi mašina, užprogramuota daryti ką reikia ,tačiau nejauti realybės. Tavęs  niekas negirdi, tavo klyksmas tylus.Kiekviena netektis skirtinga ir per ją įgyta patirtis kiekvieno savita, tačiau gedintiems yra bendrų dalykų:skausmas, baimė, tyla, nebylus susitaikymas ir visiška neviltis. Po šoko bangos seka rimtis, paskui nustėręs  imi protauti  ir mokaisi gyventi jau pagal naujas taisykles- tai tarsi mokytis vienam irkluoti dvivietę baidarę, kai buvai  pripratusi prie dviejų irkluotojų ritmo ir suderintų veiksmų.

Sutuoktiniai yra tarsi veidrodžiai,atspindintys vienas kitą. Netekti artimo ryšio- tai tarsi netekti savo atvaizdo .Nebėra pritarimo šypsenos, leidžiančios suprasti kaip  tau  einasi, nebėra bendrų rūpesčių, svajonių.  Belikusi tik tyla vietoj atsako į vėl ir vėl kylantį klausimą- kodėl  taip atsitiko, kodėl man, kodėl turėjau likti viena? Lieki pats sau ir teisėjas, ir kaltintojas  ir kaltinamasis. Tampi tarsi aktorius, vaidinantis spektaklį sau pačiam.Skaudino svajonės, niekada netapsiančios tikrove, žodžiai, kurie taip ir liko neištarti, klausimai, į kuriuos niekad nebus atsakyta. Daugelis mūsų,kol aplinkybės nepriverčia, negalime susitaikyti su tiesa, kad iš esmės esame vieniši. Bet po artimo netekties atsiradusi tuštuma, ar vienatvė, kaip ją bepavadinsi, stoja prieš tave tarsi šalta, ledinė siena, kuri, jau  žinai, stovės visada  prieš tave .Jei nori- gali bandyti pabėgti, nepriimti tikrovės, keliauti, dirbti iki užsimiršimo, bet tai tik laikinas atsitraukimas. Iš kelionių galų gale teks grįžti , iš darbo pareini į namus ir susidurti su tuo,  ką palikai išeidama. Šeima? Dalis šeimos toli, vakaruose, kita dalis- čionai, bet jau su savos šeimos džiaugsmais ir vargais, su draugais ir draugų draugais.Tai natūralu,vaikai nėra tavo nuosavybė.Jų gyvenimai yra jų. Todėl palengva ateina  supratimas- turi  susitaikyti  su tuo,kad esi viena ir kad taip pat kada nors turėsi mirti. Supranti, kad turi priimti  likusį gyvenimą tokį, koks  buvo lemtas  ir tinkamai jį nugyventi. Vienatvė, manau, nėra gera draugė,tačiau ji  puiki mokytoja. Savo gyvenimo situacijoje išmokau susitaikyti su viskuo ir imti vertinti tai, ką turiu. Ir dar- laimė nėra tikslas. Tie,kurie sako: būsiu laimingas,kai….arba būsiu laimingas, jei…-niekad jos nepatirs .Laimė- tai susitaikymas su dabartimi.

Atrodo ,retokai iš pirmo karto išmokstame pamokas. Protas jau priima, o širdis atkakliai  priešinasi ,kad tam tikras gyvenimo tarpsnis jau  baigėsi. Noriu, kad paskaitytumėte italų novelisto Dino Buzzati novelės-laiško   ištraukas  .Paskaitykite,kokį jautrų  jis  laišką rašo savo mirusiai žmonai….

Bereikalingi kvietimai   (iš italų kalbos vertė A.Musteikis)

Norėčiau,kad ateitum  pas mane žiemos vakarą ir kad susiglaudę už lango ,žvelgdami į tamsių ir šaltų gatvių vienatvę, prisimintume žiemas iš pasakų, kuriose kartu gyvenome šito nežinodami .Nedrąsiais žingsniais ėjome tais pačiais užburtais takais, tu ir aš, žengėm drauge per vilkų knibždančius miškus, tos pačios dvasios sekė mus iš samanų kuokštų ant bokštų sienų, o aplinkui šmėkščiojo varnai. Abu drauge, to nežinodami, galbūt nuo tų bokštų žvelgėme į mūsų laukiantį paslaptingą gyvenimą.Ten pirmąkart  ir suspurdėjo nutrūkgalviški ir švelnūs troškimai. Ar tu prisimeni ? -meiliai apsikabinę šiltame kambaryje paklausime vienas kito , ir tu patikliai man man šypsosies ,o lauke barškės vėjo purtoma stogo skarda. Bet tu- dabar aš  prisimenu- nežinai senų pasakų apie bevardžius karalius, pabaisas ir užkerėtus sodus.Niekuomet nevaikščiotum sužavėta po stebuklingais, žmogaus balsu kalbančiais medžiais ,niekuomet nesibelstum į apleistos pilies vartus, naktį nežingsniuotum į toli, toli spinksinčią šviesą,  nei užsnūstum po Rytų žvaigždėmis, sūpuojama šventojo luoto. Žiemos vakarą už lango mes tikriausiai sėdėtume tylūs,aš-klaidžiodamas po mirusias pasakas, tu- pasinėrusi į kitokius, man nežinomus rūpesčius.Aš paklausčiau :"ar tu prisimeni ?",bet tu neprisimintum.Norėčiau pavasario dieną, kai dangus pilkas, o vėjas dar gainioja gatvėmis kelis pernykščius lapus , vaikščioti su tavim po priemiesčio kvartalus ir kad būtų sekmadienis. Tokiose vietose dažnai kyla liūdnų ir didingų minčių; būna valandų,kai ten klaidžioja poezija, sujungianti širdis tų, kurie myli vienas kitą.O be to,ten gimsta viltys, kurių nemoki išsakyti -iš neaprėpiamų horizontų už namų ,nuriedančių traukinių, iš šiaurės debesų. Tiesiog laikysimės už rankų ir eisime lengvu žingsniu pasakodami viens kitam paikus, juokingus ir mielus dalykus. Kol užsidegs gatvių žibintai ir iš varganų daugiabučių išlįs grėsmingos miesto istorijos ,geidžiami nuotykiai ir romanai.Tuomet mes tylėsime , tebesilaikydami už rankų, nes sielos kalbasi be žodžių .Bet tu – dabar aš prisimenu – niekuomet nepasakotum man juokingų ir mielų dalykų.Todėl ir negali mylėti tų sekmadienių, apie kuriuos kalbu ,negali savo siela tyloje šnekėtis su manąja, tu nepastebi nei valandų, kai miestą užvaldo kerai,nei vilčių, nusileidžiančių su debesim iš šiaurės.Tau visuomet buvo mielesnės šviesos, minia, į tave žvilgčiojantys vyrai, gatvės, kuriose, sako, gali sutikti fortūną.Dar norėčiau vasarą nuvykti su tavim į nuošalų slėnį ir be perstojo juoktis iš pačių paprasčiausių dalykų, važiuoti patyrinėti miškų, baltų kelių, apleistų namų paslapčių,… Sustoti ant medinio tilto, pažvelgti į skubantį vandenį, klausytis telegrafo stulpuose ilgos, begalinės istorijos, kuri keliauja iš pasaulio galo ir kur nukeliaus- nežinia.Ir skinti pievų gėles ,išsitiesti ant žolės, saulės tyloje stebėti bedugnį dangų, praplaukiančius baltus debesėlius kalnų viršūnėse. Tu pasakytum:"kaip gražu"! Daugiau nieko neištartum, nes būtume laimingi, kad kūnas atsikratė metų naštos , o sielos tapo skaidrios tarsi ką tik užgimusios. Bet tu – dabar galvoju,  tu dairytumeisi aplinkui nieko nesuprasdama , man baisu, tu susirūpinusi sustotum ir pasilenktum apžiūrėti kojinės, nekantraudama grįžti.Prabiltum ne "kaip gražu",bet apie tuos menkus dalykėlius, kurie man nerūpi. Nes, deja,tu tokia.Nebūtume nė akimirką laimingi.Tikrai norėčiau – leisk pasakyti – norėčiau su tavim už parankės žengti plačiomis miesto gatvėmis gęstant lapkričio saulėlydžiui ,kuomet dangus krikštolinio skaidrumo.Kada gyvenimo baubai laksto virš kupolų ir tūno grindinio duobėse, stvarstydami patamsėjusius žmones,gatvėse, jau prisipildžiusiose nerimo.Kada po žemę vaikšto prisiminimai apie palaimingą metą ir naujos viltingos nuojautos, palikdamos po savęs į muziką panašų skambėjimą.Su vaikiškai nekaltu išdidumu žiūrėsime į kitų veidus, į tūkstančius veidų, plaukiančių kaip upė.Patys nežinodami mes skleisime džiaugsmo šviesą , ir visi bus priversti žvelgti į mus ne su pavydu ar pagieža,bet su gerumu,vos,vos šypsodamiesi, nes toks vakaras išgydo žmogaus silpnybes.Bet tu- puikiai suprantu – užuot žiūrėjusi į krikštolinį dangų ir besileidžiančios saulės nušviestą lėktuvų rikiuotę, užsigeisi stabtelėti prie vitrinų,aukso ,šilkų ,kitokių prašmatnybių – tokių niekingų dalykų. Todėl ir nepastebėsi nei slampinėjančių vaiduokių, nei nuojautų, negirdėsi, kaip aš, kad šaukia išpuikęs likimas.Nei išgirstum tos muzikos,nei suprastum, kodėl žmonės žiūri į mus gera linkinčiais veidais.Tu mąstytum apie menką savo rytojų, ir veltui virš tavęs auksinės bokštelių statulos iškeltų špagas paskutiniams spinduliams. O aš būčiau vienas.Veltui. Gal visa tai niekai, gal tu geresnė už mane, nereikalavai tiek daug iš gyvenimo. Gal buvai teisi tu,gal kvaila stengtis.Vis dėlto norėčiau tave bent dar kartą išvysti , taip, bent išvysti…Nesvarbu,dieną ar naktį,vasarą ar rudenį, nežinomam krašte, kukliame name, bjaurioje užeigoje.Man užteks,kad būsi arti.Ten aš nesiklausysiu – pažadu – stogo girgždėjimo, nežiūrėsiu į debesis, nekreipsiu dėmesio į muziką ir vėją.Išsižadėsiu šių nereikalingų dalykų, nors juos ir myliu. Turėsiu kantrybės, jei nesuprasi, ką tau sakau , jei kalbėsi apie man keistus reikalus, jei skųsiesi senais drabužiais ar dėl pinigų.Nebus vadinamosios poezijos, bendrų vilčių, meilei tokio artimo ilgesio…..Bet tu – dabar galvoju – esi pernelyg tolima…Tu esi gyvenime,kurio aš neišmanau…Tiek nedaug laiko tereikėjo, kad mane pamirštum.Galbūt nebeįstengi prisiminti net mano vardo…..aš jau išėjęs iš tavo pasaulio ,susimaišęs su nesuskaičiuojamais šešėliais.Vis dėlto ,tik apie tave galvoju.Ir man patinka pasakoti tau šiuos dalykus….Tavo Dino

Taigi,ateina laikas,kai lieki vienas.Bet ar susimąstome, kiek daug gamtos  būtybių   gyvena vienumoje?  Būti vienai nesunku,sunku būti vienišai,tačiau turi priimti gyvenimo tau padiktuotas sąlygas  ir  žinoti,kad  nieko šioje žemėje negauname veltui….

 

Rašykite, pasidalinkime savo vienatve-

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

Eutanazija: už ir prieš ?

"Ne visur mirtis atrodo vienodai arti, bet ji yra arti "(Seneka)

Eutanazija-graikų kalba geras,garbingas, lengvas ir neskausmingas gyvybės nutraukimas

photolibrary_rf_photo_family_support_during_diagnosisMedicinos paskirtis yra saugoti žmogaus sveikatą ir atitolinti jį nuo sunkiausios žmogaus būties paslapties -mirties. Nors šiandienos medicina teikia daug vilčių išgyti ir pasveikti,  vis vien,  laikui  bėgant,  vienaip ar kitaip susiduriame su paciento gyvenimo tikslo, ligos, gyvenimo  pabaigos problemomis ir pagaliau atsiduriame prieš mirtį. Skirtumas tik toks, kad aš, medikė, išgyvenu tai ne pirmą kartą, o mano pacientą nepagydoma liga užklumpa pirmą kartą. Tačiau kiekvieną kartą aš kartu su juo išgyvenu sukrėtimą, nusivylimą, skausmą.  Neabejotinai  tai yra pats sunkiausias išgyvenimas, kurį patiria kiekvienas gydytojas. Bet ši patirtis   išmokė mus suprasti ,kad gyvenimas yra kažkas nepaprasto, jo  nepakartosi, kad turi džiaugtis ir naudotis esama valanda .Štai ko išmokė mane nepagydomi ,sunkiai sergantys pacientai. Dažnas ligonis klausia -kaip ilgai pratęsime jo gyvenimą, kiek  dar liko gyventi? Tai klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti, nes  paprasčiausiai mes to nežinome .Deja ir mes, medikai, ne visagaliai ir mes turime paklusti natūraliems gamtos dėsniams. Matai ,kaip liga ardo kūną, kaip senka gyvybinės jėgos, ligonį kausto skausmai, o akyse panika ir baimė- daktare, nejau aš mirsiu ? O tu bejėgė- žinai, kad   vaistai nuo skausmo, raminantys,  tik  palengvins  paciento būklę, bet jo jau neišgydys..Vieno budėjimo metu buvau iškviesta pas sunkų ligonį, kuriam vėžys buvo  išsisėjęs smegenyse, jis blaškėsi, jį  vargino  traukuliai,  įprastinės  antitraukulinių,  nuskausminančių  vaistų dozės  jau nepadėjo. Budėję prie jo dukra ir sūnus paprašė- suleiskite jam vaistų ,kad jo kančios  geičiau  baigtųsi .Gerai, sakau ,tuoj sesutė paruoš švirkštą  su mirtina vaistų doze-kuris iš jūsų suleisite ? O,kaip įsižeidė vaikai- tai mūsų tėvas,mes jį taip mylime,  kaip mes galime tai padaryti ! O aš galiu? Vaikai gailisi savo kenčiančio tėvo, ir nori ,kad jis greičiau mirtų, kad baigtųsi jo kančios.  Gailestingumas yra geras jausmas.  Anglų kalba gailestingumas-"compassion", lotynų "compatior"-tai dviejų žodžių junginys- kuris, pažodžiui išvertus, "kartu kentėti ".Gal būt vaikai,kartu kentėję su savo mirštančiu tėvu, pradės geriau vertinti gyvenimą, kančią,  gal būt pasikeis jų požiūris į aplinkinius, į sergančius, neįgalius….

Hipokrato priesaikoje- dokumente ,vienijančiame viso pasaulio medikus, nė žodžiu neužsimenama apie galimybę kam nors padėti numirti. Maža to- kiekvienas gydytojas prisiekia net ir grasinamas nenukreipti savo žinių prieš žmogiškumą.

Eutanazija mūsų laikmečiu dažniausiai suprantama kaip numarinimas iš gailesčio, kad būtų išvaduoti nuo skausmų nepagydomi ligoniai, apsigimę  vaikai, psichiniai ligoniai, kad išvengtų nelaimingo gyvenimo ir sunkios naštos šeimai ir visuomenei .Ar etiška ,humaniška tęsti gyvybę palaikančias procedūras, jeigu jos jau beprasmiškos, kiek laiko galima aparatais palaikyti kūno gyvybę žmogui, kuriam konstatuota smegenų mirtis ? Tokie ir panašūs klausimai lydi mūsų, medikų kasdienybę.Kol kas vienintelė šalis, kur eutanazija legalizuota  yra Olandija, tad, kalbant apie šią problemą  ,galima remtis tik  šios šalies oficialiąja statistika:17% visų mirčių įvyksta tada, kai žmogui netaikomos gydymo priemonės ,kiti 17% yra narkotikų  perdozavimas, t.y.situacijos ,kai jais malšinami skausmai nepagydomiems ligoniams,1,8 % tenka aktyviai eutanazijai, kai pacientas pats prašo ,kad jį nunuodytų, o medikas suleidžia vaistus. Eutanazijai būdingi trys pagrindiniai bruožai: pirma,tai yra sąmoningas mediko veiksmas , kai jis tikrai nori nutraukti paciento gyvybę ,antra- paciento gyvenimas sutrumpinamas neskiriant gydymo ar jį nutraukus. Ir trečias bruožas- tokie veiksmai atliekami paciento labui ,norint jį išvaduoti iš kančių.Eutanaziją dar galima skirstyti į pasyviąją ir savanorišką .Manoma,kad pasyvioji eutanazija yra lyg ir įteisinta- pacientas turi teisę atsisakyti gydymo.Jei gydytojas nori tęsti gydymą,o pacientas jo atsisako- tai jokiu būdu nėra eutanazija.Gydymo atsisakymas yra painiojamas su pasyviąja eutanazija,kuomet sąmoningai neskiriamas gydymas paciento būklei palaikyti-nepilamas kraujas esant mažakraujystei, neskiriami antibiotikai esant uždegimui, negydomos ligos komplikacijos, paliekamas tik nuskausminantis gydymas.

photolibrary_rm_photo_group_holding_handsSlaugant sunkiai sergantį,kenčiantį žmogų neverta blaškytis ieškant "stebuklingų vaistų",nes jų nerasite,tačiau geras žodis,buvimas kartu,tiesiog palaikymas už rankos,  gali padaryti labai daug .Fizinės ir dvasinės kančios neatskiriamos viena nuo kitos. Pagaliau ateina  momentas ,kada artimųjų gerumas ir gailestingumas padeda daugiau nei skausmą malšinamieji vaistai ar ligoninės lova.Kaip rašė J.Marcinkevičius:"Visada žemėje per mažai gerų žodžių- meilės,tiesos ir dėkingumo žodžių.Mes dažnai taip ir išsiskiriame jų nepasakę vienas kitam,nusinešdami juos užgniaužę širdyje".Deja,ne visi ligoniai turi geras gyvenimo sąlygas,mylinčias šeimas, kuriose jie jaučia tikrą  supratimą ir paramą.Dabar daug kalbama apie "orią mirtį".Tokia mirtis,mano supratimu,tai būtų namuose,savo artimųjų rate, o ne kokioje nors šešiavietėje  palatoje  slaugos  ligoninėje.Gerai,jei šeima didelė, padeda giminės, artimieji.O jei ne- kiek žmonių gali sau leisti samdyti slaugytoją ? Pvz. onkologiniams  ligoniams gyvenimo pabaigoje suformuojamos įvairios  dirbtinės angos- gerklų, skrandžio, žarnyno. Toks ligonis pasidaro visiškai priklausomas nuo aplinkinių.O slauga po plačių  insultų, traumų,  įvairių smegenų  žūties   būsenų,  kuomet joks gydymas jau nebepadės? Ar šiais atvejais eutanzija,  kad ir pasyvioji, būtų etiška ar ne?

.Sunku nustatyti,kurie gyvenimo pabaigos sprendimai galėtų būti laikomi eutanazija.Medikai susiduria su sudėtinga filosofine ir etine problema, nes eutanazija iš esmės yra gyvenimo sutrumpinimas. Kartais medikas ,ekstraordinarinėmis priemonėmis pratęsdamas gyvybę, padaro daugiau žalos nei naudos- taip dirbtinai pratęsiama kančia savaitėi,gal mėnesiui. Taigi eutanazija žmogžudystė ar gailestingumo aktas? Dėl šito daug diskutuojama medikų bendruomenėse, parlamentuose, paliatyvios slaugos ligoninėse .Prieš tokį kančių nutraukimą gausiausiai pasisakoma krikščioniškuose kraštuose kur pagrindinis argumentas yra Mozei padiktuotas šeštasis Dievo įsakymas "Nežudyk ".Gal tai tiesa.Bet Dievas žmogui suteikė ir pasirinkimo laisvę,tačiau kada šis pasirinkimas teisingas, o kada klaidingas, težino tik žmogus ir Jis.

 

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

 

Saksonijos Šveicarija-Drezdenas

 

Europe_in_174017 amžiuje egzistavo bendra Lietuvos-Lenkijos-Saksonijos valstybė,turėjusi bendrą herbą,kariuomenę, ekonomiką.1697 m.Saksonijos kurfiurstas Frydrychas Augustas buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu,pasirinkęs Augusto II-jo vardą,bet  dažnai  dėl savo nepaprastos fizinės jėgos buvo  vadinams Augustu Stipriuoju.

Žemėlapyje pavaizduota bendra Lenkijos-Lietuvos-Saksonijos valstybė ir bendras trijų valstybių herbas.

Wappen_Commonwealth_Sachsen-Polen-LitauenBet ne istorija buvo svarbiausia mūsų kelionėje.Važiavome vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis,išraižytomis aukštai kylančiomis uolomis,sudarančias neįtikėtinas skulptūrų grupes-primenančias bokštus,adatas,arkas.Maršrutas tęsėsi palei Elbės upę,kurios pakrantėje pastatytos didingos pilys- vienoje iš jų-Stolpeno pilyje buvo įkalinta grafienė Ana Kozel.

burg-stolpen

 

 

Toliau-kelionė pėsčiomis -iš karto patekome į nuostabius gamtos sukurtus stebuklus:per kelias eras lietus ir šaltis iš smiltainio,nusėdusio prieš 80 mln.metų ,išskaptavo daugybę gotikinių bokštų ir bokštelių,tarpeklių,kuriuose šniokščia veržlūs upeliai ir kriokliai.Eini stačių uolų,šlaitų,akmeninių sienų labirintais.

_DSC2046

_DSC2033Nuostabiausia panorama atsiveria einant akmeniniu "Bastėjos "tiltu (76m.) .Nuo tilto atsiveria kabančios uolos,skardžiai,tiesiog visas akmeninis miestas.Pasivaikščioję ispūdingu uolų,tarpeklių ,tiltų  labirintais kelionę tęsėme Elbės upe iki Kionigšteino pilies-tvirtovės,stovinčios ant kalno viršūnės.Tai visas miestas,čia Saksonijos valdovai saugojo meno lobius,valstybės iždą,karinį arsenalą.Giliuose vyno rūsiuose buvo brandinamas ir saugojamas vynas, iš giliausio šulinio belaisviai įmantriu mechanizmu semdavo vandenį.Nuo Kionigšteino pilies atsiveria nuostabus vaizdas į Elbės upę ir jos apylinkes.Dėl savo geografinės padėties pilis _DSC2137niekuomet nebuvo užkariauta.Nusileidus nuo Kionigšteino pilies-žavi ir nedidelė Vesenšteino pilis,skaičiuojanti daugiau nei 700 metų.Sugriauta,vėliau kelis kartus perstatyta pilis išlaikė įvairius architektūros stilius-nuo gotikos iki klasicizmo.Puikus barokinis pilies sodas,o dar _DSC2214nuostabesnis alus iš pilies alaus daryklos ir aludaris,puikiai padainavęs vokiškas daineles apie alų ,pagrojęs dūdmaišiu.Padainavome ir mes lietuvišką dainą- "Ėjo senis lauko arti .Sename rūsyje lietuviška daina labai tiko._DSC2246

Aplankėme garsųjį porceliano miestą-Meiseną,porceliano gamyklą ir 1000 metų senumo Meiseno centrą -tai katedrą,Albrechburgo pilį,rotušę ir toliau -kelias vedė į galutiną tikslą Drezdeną.Aplankėme atstatytą Dievo Motinos katedrą,pasivaikščiojme Briul terasa,dar vadinama "Europos balkonu",Tašenbergo rūmus ,pastatytus Augusto Stipriojo favoritei grafienei Anai Kozel,kuri vėliau visam gyvenimui buvo įkalinta Stolpeno pilyje_DSC2361.Čia ir garsioji Zemperio opera ,kurioje dirbo J.S.Bachas,F.Mendelsonas,K.M.Veberis ir kiti garsūs muzikai.Aišku ir Augusto Stipriojo baroko šedevras-Cvingerio rūmai su originaliais didžiųjų tapytojų darbais,karališkųjų brangenybių ekspozicija.Karališkieji rūmai ir Karališkosios šeimos koplyčia, garsioji freska iš daugybės porcelianinių plokštelių "Karališkoji eisena",kurioje pavaizduoti Vetinų dinastijos _DSC2312kunigaikščiai.Vakarėjo, šiltą dieną pakeitė stiprus lietus,jau atėjo laikas palikti tą miestą-šedevrą,sugriautą ir prikeltą naujam gyvenimui. .Dievo Motinos katedros griuvėsiai ilgą laiką stovėjo tarsi nebylus liūdininkas apie praūžusią karo vėtrą,sugriovusią gražiuosius miestus,žmonių gyvenimus.

Ketvirtoji kelionės diena-kelias per Lenkiją atgal.Kelionė neprailgo,nes mūsų gidė Rasa stengėsi paįvairinti kelionės  monotoniją įvairiomis _DSC2087viktorinomis,klausimėlias,pasakojimais.Kas norėjo-žiūrėjo filmus,klausėsi muzikos.Esame dėkingi  paslaugiems vairuotojams (neįsidėmėjau jų vardų), linksmuolei gidėi Rasai ir "Grūdai" už   turiningą kelionės programą

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt_DSC2309

_DSC2172

_DSC2031

_DSC2061

_DSC2066_DSC2052

 

Turistų neatrastas Vroclavas

1Per ilgąjį Joninių savaitgalį nesinorėjo likti Kaune ,todėl kelionių agentūros "Grūdos" pasiūlymas vykti į   trijų dienų ekskursiją per Lenkiją iki Drezdeno aplankant dar  mažai          turistų      žinomą  Vroclavą ir įspūdingąją "Saksonijos Šveicariją " buvo viliojantis. Tuo labiau, kad šios agentūros pažintinės  kelionės visuomet būna labai įdomios ir įvairios- neapsiribojama kelių miestų ar objektų aplankymu- paprastai viena ar kelios dienos  būna skirtos  gamtai, istoriniuose objektuose ,jei keliaujama per Europą,,  ieškoma sąsajų su Lietuvos praeitimi. Tokiose kelionėse pajunti didžią Lietuvos istoriją , praplėti savo akiratį ir randi atsakymus į įvairius klausimus.  Į ilgą ir ,atrodytų nuobodžią kelionę per Lenkiją ,išvykome saulei tekant. Švintantis rytas, sodri birželio žaluma žydinčios pievos skaidrino nuotaiką . Bendrakeleiviai malonūs, paslaugūs  ir  įdomūs  .Matosi ,kad mūsų kaimynai lenkai  tvarkosi labai greitai ir gerai -keliai, anksčiau labai keikiami vairuotojų  ,jau  geri  ,kai kur dar tvarkomi, jau padarytas apvažiavimas per Varšuvą-nereikia važiuoti Varšuvos centrine Maršalkovskos gatve .Kadangi išvykome labai anksti- snūduriavome ir po kelių sustojimų pavalgymui ir vairuotojų poilsiui  mes jau Vroclave.Tai Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė, šiuo metu kartu su Ispanijos San Sebastiano miestu yra Europos sostinė. Vroclavas iki 1945 m. priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau .Po II-jo Pasaulinio karo Vroclave gyvenę vokiečiai buvo išvaryti ,o  į jų vietą atkelti lenkai,daugiausiai iš Lvovo ir jo apylinkų. Miestas pastatytas ant 12 Odros upės salų ,kurias jungia net 140 tiltų _DSC1887.Mieste gausu barokinių ir gotikinių pastatų ,yra net penkios katedros ,pastatų stiliuje juntama  Bohemijos, Austrijos ,Prūsijos įtaka. Pažintį su senamiesčiu pradėjome lenkų poeto i J.Slovackio aikštėje.

   _DSC1996  "kada.gyvenimas pakirs jėgas ir ryžtą,kada minėsi jaunystės svajones, tarpe senų bičiulių nepamiršk manęs, juk nebegrįšiu aš,kaip praeitis negrįžta"(vertė V.Bložė).Šis lenkų poetas gyveno ir mokėsi Vilniuje,1825-1828 m. studijavo teisę Vilniaus universitete.Po 1830-1831 m. sukilimo emigravo į Prancūziją  ,mirė nuo džiovos Paryžiuje ,kur ir buvo palaidotas.1927m. poeto palaikai pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelyje šalia Adomo Mickevičiaus.miesto simbolis-meškutė

 

Čia miesto simbolis-meškutė

 

_DSC1893

 

 

 

 

Poilsio zona miesto centrinėje aikštėje

 

_DSC1935_DSC1952

 

Turgaus aikštė ir skulptūros primenant kas buvo parduodama turguje.

 

 

 

 

Labai žaisminga mažoji architektūra -nykštukai išmėtyti įvairiose gatvėse ,pagal kuriuos galima nueiti "nykštukų kelią"

 

_DSC1929

 

 

_DSC1953_DSC1913

Nykštukas-fontanas

 

 

 

Nykštukas kalėjime

 

 

 

_DSC1926_DSC1987Tumso sala su seniausia šv.Jono _DSC1984krikštytojo katedra ir sinagoga, arkivyskupijos muziejus ,kuriame beveik 100 metų rinktos sakralinės meno relikvijos.

_DSC1933

_DSC1971

_DSC1889

_DSC1966Čia Vroclavo universitetas

 

 

 

 

_DSC1959

 

 

 

Architektūros muziejus

Pasigrožėję jaukiu senamiesčiu palikome gražųjį Vroclavą ir išvykome nakvynėn ,nes anksti ryte laukė kelionė į nuostabų gamtos perlą-Saksonijos Šveicariją.Apie šią kelionę-tolimesnis pasakojimas.

Leonarda Šarakauskienė:info@sarakauskiene.lt

 

 

 

 

Hormonų paslaptys.Kokia hormonų funkcija ?

thinkstock_rf_photo_of_estrogen_chemical_solutionHormonas- tai cheminis junginys, pernešantis informaciją iš vienos ląstelės į kitą.Nuo jų kiekio organizme, nuo jų veiklos, priklauso mūsų sveikata ,išvaizda ,nuotaika, miegas ,apetitas, valia, net ir intelektas.Geriausiai žinome apie du pagrindinius hormonus- moteriškąjį estrogeną ir vyriškąjį- testosteroną. Estrogenas kuria moterį , jos moteriškumą ,patrauklumą, charakterį. Estrogeno perteklius patrauklumo neprideda- tai pasireiškia nelabai estetiniu nutukimu- kuomet didėja klubų ir pilvo apimtis (liaudiškai- apvalaina moteris ),storos šlaunys. Testosteronas- jėgos ir seksualumo hormonas, gaminamas vyrų sėklidėse ir  antinksčiuose .Beje ,vyriško hormono testosterono  turi ir moterys ir vyrai ,tik moterys turi jo šiek tiek mažiau..Moterys, turinčios per daug vyriško hormono yra raumeningos, jos agresyvesnės, "vyriškesnės" ,jų  oda- grubesnė ir riebesnė, dažnai stebimas padidintas plaukuotumas .Pagrindinė šių hormonų funkcija paprasta- pratęsti giminę. Testosteronas reguliuoja spermos gamybą  ,moteriški hormonai- menstruacijų ciklą.

Pagrindinės hormonų funkcijos :

1.Ar vyrams būdingas klimakterinis periodas? Ne. Moterims pereinant į menopauzę moteriškųjų hormonų lygis keičiasi dramatiškai sukeldamas didelius pokyčius visame organizme, dėl kurių atsiranda klimakso simptomai.Vyrams vyriškųjų hormonų gamyba lėtėja palengva   net ir senyvame amžiuje sperma gaminama, todėl ir senyvo amžiaus vyrai gali susilaukti palikuonių. Krentant testosterono lygiui, vyrai priauga svorio, sumažėja energija, kai kuriems potraukis seksui,o kai kuriems priešingai- seksualinis potraukis didėja, vyrai palieka savo šeimas ir ieško jaunų panelių, taip tikėdamiesi pratęsti savo jaunystę.

?????????????????????

2.Hormonai reguliuoja apetitą. Du skirtingi hormonai-grelinas ir leptinas reguliuoja mūsų apetitą (atrasti 1999m.japonų mokslininkų) .Grelinas- dar vadinamas alkio hormonu, gaminamas virškinamająme trakte ir yra tarpininkas tarp virškinimo sistemos ir smegenų.Tai pagaliau paaiškina, kodėl daugeliui žmonių stresinėje situacijoje atsiranda noras sočiai pavalgyti. Leptinas-hormonas, nuo kurio priklauso mūsų lieknumas. Leptinas yra pagrindinė medžiaga reguliuojanti medžiagų apykaitą ir palaikanti energijos pusiausvyrą.Šis hormonas gaminamas riebalinaime audinyje ir veikia kaip tarpininkas tarp virškinimo sistemos ir smegenų. Leptinas susijęs ne tik su maistu ,bet ir motyvacija, nuotaika, seksualiniu aktyvumu.Didžiausia grėsmė organizmui -alkis arba maisto trūkumas, kadangi pagrindinis  energijos šaltinis yra maistas. Kai organizmui trūsta energijos ,žmogus tampa vangus, tingus, mieguistas. Jeigu energijos per daug, smegenys siunčia signalą, kad reikia sudeginti riebalų perteklių.Dėl to, net ir esant normaliai hormonų veiklai , žmonės gali būti linkę persivalgyri ir priaugti svorio.

getty_rf_photo_of_woman_touching_neck3.Skydliaukė gamina hormoną tiroksiną ,kuris svarbus medžiagų apykaitai ir skatina visus energetinius organizmo procesus.  Sutrikus skydliaukės veiklai atsiranda daug įvairių negalavimų: nepaaiškinamas nuovargis, padidėjęs nervingumas, depresija, raumenų silpnumas, svorio priaugimas ar kritimas  .Oda netenka skaistumo ,elastingumo, prastėja atmintis  ,sutrinka mėnesinių ciklas .Skydliaukės hormonas tiroksinas reguliuoja kraujo spaudimą, ,širdies veiklą,   audinių ,kaulų augimą, medžiagų apykaitą, bei reprodukcinę sistemą.

4.Daugumai moterų stprūs galvos skausmai atsiranda dėl moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono lygio kritimo jų organizme .Dažniausiai tai atsitinka prieš menstruacijas .Jautresnėms moterims tai gali išprovokuoti migrenos priepuolius.

acne 0015.Hormonų pokyčiai sukelia jaunatviškus spuogus-acne .Bręstant hormonų gamyba staigiai suaktyvėja.Kylant hormonų lygiui- odoje gaminasi daugiau riebalų ,kurie užkemša odos poras –    skylutes per kurias pašalinami riebalai, prakaitas .Prisidėjus infekcijai (bręstantis organizmas nėra atsparus infekcijoms), susiformuoja pūlinukai, kurie ir sąlygoja acne atsiradimą.

6.Hormonai gerina miegą. Hormonas melatoninas (dar vadinamas tamsos hormonu ) gaminamas smegenų kankorėžinėje liaukoje, skatina mieguistumą ir padeda greičiau užmigti .Hormono koncentracija kraujyje pradeda didėti kai nusileidžia saulė ir sumažėja šviesos intensyvumas. .Trūkstant šio hormono dažnai vargina nemiga, dažni prabudimai,žmogus atsikelia nepailsėjęs.

7.Žmogaus augimo hormonas  (somatotropinas) gaminamas hipofizio liaukoje. Hormonas akrtyviausias paauglystės laikotarpiu ir atsakingas už kaulų, raumenų  augimą ,riebalų pasiskirstymą. Vėliau šis hormonas suaktyvina sėklides ir kiaušides, kurios išskiria kitus hormonus nulemiančius charakterį, plaukuotumą  ,fizinę kūno išvaizdą .Po 30-ties metų šio hormono sparčiai mažėja ir kai kurių Amerikos mokslinių tyrimų duomenimis tai yra pagrindinė senėjimo priežastis, todėl buvo pradėti kurti vaistai somatropino pagrindu ,kurie atitolintų senatvę .Žinoma ,pratęsti jaunystę galima pakeitus gyvenimo būdą ,bet mokslininkai ieško ir kitų veiksmingų priemonių ,kadangi išgerti tabletę yra lengviau nei užsiiminėti mankšta ar fiziniu krūviu.

8.Koks yra taip vadinams "meilės hormonas"?.Kaip nekeista, bet tai ne estrogenas ar testosteronas, bet hormonas oksitocinas, Jis isiskiria ,kuomet mes apsikabiname, bučiuojamės, tai "chemija" tarp vyro ir moters  ,tai ryšys tarp motinos ir vaiko .Šis hormonas padeda gimdymui ,maitinimui, mylinčiai ir mylimai  moteriai suteikia energijos ,o šeimai santarvės ir išlaiko bendrumo jausmą.

9.Kasos hormonai-kasoje gaminami virškinimo fermentai bei sintezuojami keli  hormonai ,iš kurių svarbiausias insulinas-kurio trūkumas sukelia dabar labai paplitusią ligą-cukrinį diabetą.

Tai tik maža dalelė pasakojimo apie apie sudėtingus biocheminius procesus vykstančius kiekvieną dieną,kiekvieną valandą mūsų organizme .Kaip mes jaučiamės ir elgiamės- nusprendžia mūsų hormonai- sudėtingos cheminės medžiagos gaminamos mūsų vidaus sekrecijos liaukose išsibarsčiuse visur :ir smegenyse, antinksčiuose ,lytiniuose organuose ,netgi skrandyje ir žarnyne.Turint bent menką supratimą,ką "išdarinėja "hormonai mūsų organizme,bus lengviau pakelti hormonų sukeliamas "audras ",pasireiškus kai kuriems simptomams-kaip nuovargis,svorio kritimas ar priaugimas paskatins laiku kreiptis į gydytojus.

Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt

 

 

 

 

Moterims “apie karščio pylimus”

hormone-replacement-therapy-hot-flushes-menopause-treatment"Karščio pylimas",arba karščio bangos yra vienas nemaloniausių simptomų lydinčių moterį premenopauzės ir menopauzės metu. Menopauzė-graikiškai reiškia "etapą". Tai nemalonus gyvenimo tarpsnis moteriai.  Silpnėjant moteriškų lytinių hormonų gamybai moters organizme persitvarko visų  organų veikla. Pasireiškia menopauzei būdingi simptomai: karščio pylimas(KP), gausus prakaitavimas,  blogėja širdies veikla, retėja ir silpnėja kaulai- vystosi osteoporozė. Atsiranda nerimas dėl artėjančios senatvės, baimė susirgti sunkiomis ligomis ir pasidaryti našta savo artimiesiems. Tai negrįžtamas procesas, palengva gilėjantis ir sukeliantis didelius pokyčius moters organizme. Tai metas, kuomet paimta  viskas  ką Motina Gamta davė, o Tėvas Laikas palengva atima viską:grožį,jaunystę,sveikatą… 

Menopauzė sunki dar ir todėl, kad paūmėja visos turėtos chroninės ligos tokios  kaip cukraligė, hipertonija, sąnarių ligos, su amžiumi didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Manoma, kad menopauzės amžius yra paveldimas, dukrai jis prasideda panašiu laiku kaip ir mamai ir močiutei. Beje,  rūkančioms menopauzė prasideda keliais metais anksčiau.

Skiriami trys periodai: premenopauzė, menopauzė ir postmenopauzė. Kiekvienas periodas dėl hormonų persitvarkymo yra sunkus moteriai, tačiau patys sunkiausi- premenopauzė ir menopauzė. Postmenopauzėje paūmėja ir sunkėja buvusios chroninės ligos, dėl amžiaus ir moteriškų hormonų trūkumo randasi  naujos ligos. Neretai vyresnio amžiaus moteris lieka vieniša, todėl prie fizinių ligų prisideda ir psichologiniai negalavimai – depresija, nerimas , liūdesys.

Pagrindiniai premenopauzės ir menopauzės simptomai :

1.Nereguliarios menstruacijos iki visiško jų pasibaigimo.(Paprastai praėjus metams po mėnesinių baigties jau yra menopauzė, pereinanti į postmenopauzę, kuri tęsis iki gyvenimo pabaigos). Nereikia pamiršti, kad premenopauzėje, esant nereguliarioms menstruacijoms, ovuliacija vyksta, todėl pastojimo galimybė išlieka ir nėštumo reikia saugotis.

2.Karščio pylimai (KP) arba karščio bangos: staiga parausta veido, kaklo oda, išpila šaltas prakaitas. Moteriai tai  yra labai nepatogu ir nemalonu. KP atsiranda dėl kintančios moteriško hormono- estrogeno koncentracijos kraujyje, kuri sutrikdo šilumos reguliacijos procesus moters organizme. KP moteris vargina nevienodai- vienas naktį, kitas dieną. Šis nemalonus periodas tęsiasi  skirtingai kiekvienai moteriai, tačiau vidutiniškai užtrunka iki 2-3-jų metų.

3.KP gali sustiprėti nešiojant aptemptus rūbus, susijaudinus ,išgėrus alkoholio, stiprios kavos ar suvalgius aštraus maisto.

3.Kartu su KP atsiranda ir psichologiniai  simptomai : prislėgta nuotaika, depresija, dirglumas, nemiga  arba mieguistumas, energijos trūkumas. Dažnai, nežinant ir neįvertinant sudėtingų procesų vykstančių moters organizme, išgirstamas pašaipus mestelėjimas "klimakterinė moteris ".

4.Mažėjant moteriškojo hormono estrogeno plonėja oda,  odos paviršiuje formuojasi  rudos, šiurkščios  pigmentinės  dėmės- keratomos (prancūzų šmaikščiai pavadintomis kapinių gėlėmis).Oda sausėja,raukšlėjasi. Dar  juokaujama-moters veidas tampa jos biografija. Pradeda didėti svoris.  Visi šie procesai palengva progresuoja. Tiesa, svorį galima reguliuoti ir nekaltinti hormonų: prasidėjus menopauzei reikėtų atsisakyti riebaus, kaloringo maisto,valgyti daugiau vaisių, daržovių, žuvies. Neužmiršti fizinio aktyvumo: pagal galimybes ir pomėgius vaikščioti, važinėti dviračiu, plaukioti. Gera fizinė terapija yra darbas sode ar darže.

Menopauzės simtomai tęsiasi iki 4-5 metų. Su amžiumi vykę audringi hormonų pokyčiai (tai prilyginama hormonų audroms vykusioms jaunystėje, tik šiuo atveju visa tai vyksta atvirkštine linkme) rimsta, moteriškus hormonus pakeičia kiti.  Jaunystės jie jau nebegrąžina ir moteris pereina į postmenopauzę. Kokiu greičiu senstama - daug priklauso nuo moters intelekto jos užimtumo, interesųnuo sugebėjimo priimti senatvę ir ją lydinčias negalias kaip neišvengiamybę. Senatvėje atsiranda daug grėsmių: dėl kaulų retėjimo dažnėja kaulų  lūžiai, dėl arterijų sklerozės blogėja širdies ir smegenų kraujotaka, vystosi išeminės širdies ligos,insultai, o vyresniame amžiuje netgi   silpnaprotystė ar Alzheimerio liga.

Ar galimi "karščio pylimai", gausus prakaitavimas po 60-70-ties ir daugiau metų?

Taip, galimi. Bet priežastis jau kita.Tai somatoforminis sutrikimas,seniau vadintas vegetodistonija. Somatinė (vegetacinė) autonominė disfunkcija yra (SVD) lėtinė liga, trunkanti daugelį metų. Jai būdingi įvairūs negalavimai, kurių negalima susieti su objektyviais pakitimais organizme. Tyrimų rezultatai dažniausiai būna normalūs ir nepaaiškina esančių simptomų, dažnai būdingų ne vienai ligai. Tai kelia nerimą ir savo ruožtu dar labiau pablogina paciento būklę. Šis sutrikimas vargina daugelį žmonių, bet dažniau ši būsena vargina vidutinio ir  vyresnio amžiaus  moteris. Dažniausi nusiskundimai sergant somatoformine disfunkcija (SVD) : krūtų,  nugaros ar sąnarių skausmai, pilvo spazmai, padidintas  prakaitavimas, kuris primena   menopauzės “karščio pylimus”.  Somatoforminis sutrikimas gali būti pykinimo, vėmimo, pilvo pūtimo, viduriavimo ar kokio nors maisto netoleravimo priežastis. Negalavimo priežastys  nėra žinomos.  Atliekant įprastus klinikinius, instrumentinius tyrimus juose ryškesnės patologijos nerandama.  Daugeliu atvejų gydymas yra psichoterapinio pobūdžio, kartais skiriama medikamentų. Somatoforminis sutrikimas yra lėtinė liga (ar būsena?). Visgi medicinoje daug netikėtumų. SVD diagnozę galima rašyti tik pilnai ištyrus ir tyrimuose neradus pakitimų. Šiems pacientams,lygiai kaip ir visiems,  privalomos profilaktinės patikros programos .

Ar gydomi premenopauzės,menopauzės simptomai ? Kuomet negalima pašalinti nepageidaujamus reiškinius sukėlusios priežasties- lieka tik mažinti moterį varginančius simptomus: karščio pylimai mažinami raminančiais, vitaminais,  tinka įvairios žolių arbatos ir žoliniai vaistai. Paūmėjusios chroninės ligos gydomos taip pat, kaip ir buvo gydytos, tik neretai didinamos naudojamų  vaistų dozės. Dėl išretėjusių kaulų- būtini kalcio preparatai. Gerai ištyrus moterį (ypatingai krūtis)  galima pakaitinė hormonų terapija (PHT),tačiau šį gydymą  skiria  tik  specialistas-ginekologas.

exercise-1Ne viską galima išgydyti vaistais.Yra būsenos, ar periodai- premenopauzė, menopauzė kurias reikia tiesiog išgyventi. Taip, kaip išgyvenome nėštumus, gimdymus, vaikų auginimus. Yra dalykų, kurie nesikeičia ir nepriklauso nuo mūsų. Suprantant tuos procesus, kurie vyksta keičiantis moters amžiui, išgyventi tą nemalonų ir sudėtingą  etapą yra žymiai lengviau.Tai ne beviltiška liga, o gyvenimo tarpsnis,kuris laukia kiekvienos moters. Kaip šį tarpsnį pragyvensime priklauso tik nuo mūsų pačių- ar pasiduosime pykčiui, nevilčiai, vienatvei ir vienišumui, ar stengsimės rasti sau malonių užsiėmimų,bendravimų,veiklų.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

KURTUVĖNAI

Pažinkime gimtajį kraštą

  Diena Kurtuvėnų  regioniniame parke

krt 001

 

Mėgstu keliauti po Lietuvą.Mėgstu dalintis kelionių įspūdžiais,nuotraukomis ir pasakoti apie aplankyto krašto įdomybes,apie žymius to krašto žmones ir įvykius.Ir taip ,visai neseniai, pasirinkau Šiaulių kryptį iki Bubių,kur keliukas pasuka į Kurtuvėnus,lygiai kaip J.Biliūnas savo apsakyme "Keliu" rašė:"iššokau Bubiuose iš diližano ir pasukau pas savo draugą,kuris Kurtuvėnuose grapo vaikus mokė".Tada J.Bilūnas keliavo pas Povilą Višinskį,kuris mokė tenykščio grafo Zyberk Pliaterio vaikus.Pakeliui J.Biliūnas grožėjosi besitęsiančiais  miškais, dailiu kloniu, žilos senovės ąžuolu,po kuriuo, kaip teigiama, kalbėdavosi J.Biliūnas ir P.Višinskis.To ąžuolo drevėje slėpta draudžiama spauda .Deja,ąžuolo jau nebėra ,tačiau šis,J.Bilūno aprašytas apylinkių grožis ,kad ir kiek pasikeitęs ,išliko iki šių dienų .Kurtuvėnai– Žemaitijos miestelis,įsikūręs Ventos ir Dubysos upių takoskyroje tarp kalvų ,miškų ir vandens telkinių .Miestelis nedidelis ,matomai nutolimas nuo Hanzos pirklių pamėgto Tilžės- Rygos kelio , neleido tapti didesniu miestu.1992m. teritorijoje apie Kurtuvėnų miestelį įkurtas regioninis parkas.

Tai unikali Lietuvos vieta- čia yra didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai,šeštą šimtmetį  skaičiuojanti Kurtuvėnų dvaro sodyba ,unikaliausias Lietuvos medinės architektūros statinys- dvaro svirnas ,kuriame,be tiesioginės svirno paskirties ,vykdavo ir baudžiauninkų vaidinimai.Svirnas, pastatytas 1792-1796m. ,stebuklingai atlaikęs du karus ,2001m. sudegė.2006m.atstatytas pagal autentikos reikalavimus- nepanaudojant nei vienos vinies .Svirno teatrinė tradicija tęsiama- kasmet jame rengiami Klojimo teatrų festivaliai.

_DSC1821Tikriausiai nedaugelis žino ,kad netoli Kurtuvėnų miestelio Rusų carinė valdžia buvo užsimojusi pastatyti kanalų sistemą ,sujungsiančią Juodąją ir Baltijos jūras,panaudojant Ventos ir Dubysos upes.18a.pabaigoje Rusijai aneksavus Lietuvos -Lenkijos valstybę, Nemunas tapo pagrindiniu keliu,jungiančiu Rusiją su Vakarų Europa. Nemuno žiotis kontroliavo Prūsija ,kuri rinko didelius muitus ,o paaštrėjus tarpusavio santykiams šis ,vienintelis kelias į Baltiją būtų ir visai uždarytas

_DSC1851.Todėl buvo pradėtas kasti 15 km. ilgio Ventos- Dubysos kanalas,kuriuo turėjo plaukioti laivai , gabenantys iki 40 t. svorio krovinius Nemunu  ir per Ventos, Dubysos upes į Ventspilio uostą, kuris tuo metu priklausė Rusijai .Šis sudėtingas laivybos kelias, sudarytas iš šliužų, užtvankų, uostų, kanalų ir sausumos kelių ,turėjo tapti strateginiu keliu , tačiau prasidėję karai, sukilimai, darbus nutraukė ir šiandien tik kai kur galima pamatyti buvusio kanalo vagą, o Bubiuose- žiemos uosto liekanas. Gaila,kad projektas liko neįgyvendintas. Tokia kanalų sistema yra Vokietijoje ,Lenkijoje ,Olandijoje,kuriais net jūrinėmis jachtomis galima nuplaukti į žemyno gilumą.

_DSC1843Pirmoji bažnyčia Kurtuvėnuose pastatyta 1495m .Dabartinė ,šv.Jokūbo bažnyčia ,pastatyta 1789 m. už dvarininko Jokūbo Nagurskio lėšas .Beje,Nagurskiai buvo ne tik stambiausi ,bet ir pažangiausi 18 a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemvaldžių. K.Nagurskij vienas iš pirmųjų Lieuvoje testamentu suteikė laisvę baudžiauninkams.1862 m. dvarą nupirko grafas Pliater Zyberk,Pliateriai dvarą valdė beveik aštuonis dešmtmečius .Nepriklausomije Lietuvoje Pliaterių valdomas Kurtuvėnų  dvaras buvo vienas iš pavyzdingiausiai tvarkomų dvarų.1902-1903 m. Pliaterių vaikus mokė P.Višinskis,pas jį svečiuodavosi J.Biliūnas,J.Žemaitė,Šatrijos Ragana, pro Kurtuvėnus ėjo knygnešių keliai.1940 m. paskutinis dvaro savininkas S.Pliateris buvo ištremtas į Sibirą.

_DSC1839

Restauruotas dvaro pastatas,kuriame dabar įsikūrusi parko adminstracija.  Mško keliuku pro dvarą pasiekiame aukščiausią Šiaulių rajono kalvą-(183,4 km) .Girnikų kalną ,nuo kurio viršūnės matosi Šatrija ir net 14-kos bažnyčių bokštai .Ant kalno viršūnės buvo pastatytas kryžius, kuriuo,anot žmonių pasakojimų "pasirūpino "ir ponai,ir kunigai ,sodiečiai,jauni ir seni,moterys ir net vaikai.Kryžius buvo pastatytas lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui atminti. 1938 m. Kūčių vakarą kilusi audra kryžių nuvertė,jo vietoje atstatytas naujas.

_DSC1870Netoli Kurtuvėnų yra įspūdingiausi  ir didžiausi pagal užįmamą plotą Lietuvoje Svilės šaltiniai. 1.8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių.,iš kurių išteka 350 m. Svilės upelis, įtekantis į Ventos-Dubysos kanalą.Apie Svilės šaltinių "akis" pasakojama sena legenda:šaltinių vietoje stovėjo dvaras, kurį valdė žiaurus ponas .Kartą viena senutė poną prakeikė  ,ir šis ,su visu dvaru nugarmėjo po žeme.Jis vis dar bando išsikapstyti, todėl vanduo kunkuliuoja .Aplinkiniai gyventojai Svilės šaltinių vandenį laiko labai sveiku Svilės pavadinimą šaltinai gavo iš šalia esančio kaimo, manoma,kad šiose apylinkėse būta sudegusio miško ar gyvenvietės.Vietovardis siejamas su žodžiu svilti (degti )

_DSC1873.Įdomus ir  aktyvus  gyvenimas virė atrodytų ,giliame užkampyje Kurtuvėnuose .Miško keliais ėjo knygnešiai,draudžiamą literatūrą slėpę medžių drevėse,čia nuolat lankėsi tautinio judėjimo šviesuoliai -Žemaitė, Šatrijos Ragana,J.Biliūnas ,čia gyveno P.Višinskis,apie kurį sukosi tas šviesuolių ratas.Knygnešių atminimas įprasmintas ąžuolo skulprūroje (skulptorius V.Lukošaitis ) iškaltais P.Višinskio žodžiais "Kilk ir kelk ".O šie kryžiai išlikę nuo knygnešių laikų.

PICT0040PICT0059

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaip nuvykti :tai pusiaukelė tarp Šiaulių ir Kelmės miestų,iš Kauno 160 km, iš Vilniaus- 250 km.Parko teritorijoje yra dviračių takai,yra jojimo paslaugų centras…Apsistoti galima Kurtuvėnų kenpinge,svečių namuose,kaimo turizmo sodybose.

_DSC1874_DSC1846

Supraskime senatvę

"Įėjau į savo amžių netikėtai – tartum lašas į didžiulį okeaną, juk tai tu supi mane ir mėtai mano amžiau, okeane mano."

J.Marcinkevičius

sen 002 Kodėl taip bijoma ir lyg gėdijamasi senatvės? Kaip priimti šį gyvenimo laikotarpį? Kaip gyventi, kad senatvėje mažiau kentėtume nuo ligų, kokia turėtų būti pasikeitusio gyvenimo kokybė? Sunkus jausmas – vienatvė senatvėje. Jaunimas palieka tėvus, tampa savarankiškas, draugai ir artimieji miršta, o pasenęs žmogus lieka vienas, pasmerktas vienatvei, kuri  jį nepaprastai slegia. Daug priklauso nuo to, ar toks žmogus sugeba susirasti veiklos, ar nesijaučia pašalinis, niekam nereikalingas, tuomet jo prislėgtumas, vienatvės jausmas tampa dar sunkesnis. Jei  išorinis pasaulis domina mažai, visi jausmai degraduoja iki fiziologinių procesų: valgymo, miego ir kitų elementarių poreikų tenkinimo. Nors mąstymo ir interesų sfera vis siaurėja, tačiau senų žmonių mąstymo nuovokumas ir įžvalgumas turi savo pranašumų. Seni žmonės dažniau nei jauni sugeba susigaudyti painiuose gyvenimo reiškiniuose. Gyvendami jie įgyjo išminties,tačiau kalbant apie pagyvenusius dažniau pabrėžiamos jų neigiamos savybės – pasikeitusį būdą, nuotaikos svyravimus, nesusigaudymą naujovėse ir kt. Pamirštami protingi, nuovokūs, išmintingi senjorai, kurie, lyg pakilę virš kasdienybės chaoso, žvelgia į ją iš nugyvento gyvenimo aukštybių, iš humaniškų ir moralinių pozicijų. Turėdami turtingą patirtį jie tampa nuostabiais  jaunimo mokytojais, savo anūkų draugais, puikiais globotojais.

Ilgėjant gyvenimo trukmei nykstančiame kūne  lygiai kaip kaip raukšlės ar žili plaukai, atsiranda ir senatvinės ligos tai visų pirma širdies ir kraujagyslių ligos – infarktai, aukštas kraujospūdis, vėžys, akių degeneracinės ligos, silpnėja klausa, retėja kaulai – vystosi osteoporozė. Sudėtingiausia liga – smegenų kraujotakos sutrikimai, dėl kurių vystosi viena iš labiausiai paplitusių silpnaprotystės formų – Alzheimerio liga. Šiuo  metu Alzheimerio liga yra ketvirtoje vietoje po onkologinių ligų. Sergant šia liga silpnėja intelektas, prarandama atmintis, sutrinka pažinimo funkcija, žmogus nesugeba atlikti iprastų veiksmų. Sunkūs, neįgalūs pacientai po persirgtų insultų. Tai jau ne tik senoliai, bet ir sunkūs ligoniai, negalintys gyventi be artimųjų pagalbos ir ar jie to nori, ar ne – tampa sunkia našta savo artimiesiems. Dėl išretėjusių kaulų- ivyksta lūžiai net po menkiausios traumos .Senatvėje pasunkėja ir buvusios chroninės ligos- artritai, odos, neurologinės ligos,  cukraligė, padažnėja onkologinės ligos.

 Internetas, televizija, radijas padarė senų žmonių gyvenimą spalvingesnį, labai lėtai  gerėja pagalbos sistema  neįgaliems ,vienišiems, seniems.Tačiau tai nepakeičia šilto, artimo bendravimo, dažnai pasijuntame nustumti už visuomenės ribų, kai labiausiai trokštame atgauti tai, ką praradome – draugystę  ir dialogą. Negaliu pasiūlyti stebuklingo recepto. Nėra dviejų visiškai vienodų žmonių ar gyvenimų. Todėl ir rašau  šį tinkraraštį kviesdama visus bendrauti, išsipasakoti savo bėdas ir vargus. "Senatvė turi būti ne gyvenimo pabaiga,o jo vainikas " – taip rašė vengrų  gydytojas Ištvanas Hardis.

Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt

 

 

 

 

Kas yra mamografija?

m 001

~~MAMOGRAFIJA-
svarbus krūties vėžio diagnostikos metodas

Krūties vėžys – dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga,  kuria susirgti gali kiekviena moteris. Nors ligos priežastys nežinomos ir  nėra efektingo šios ligos gydymo, medikai siūlo išeitį – ankstyvą krūties vėžio  diagnostiką. Kol vėžys yra nedidelis, mažesnė tikimybė, kad ligos ląstelės išplitusios visame organizme ir palietusios gyvybiškai svarbius organus. Pradinių stadijų krūties vėžio gydymas yra lengvesnis ir yra didesnė pasveikimo tikimybė.
   Ankstyvai krūties vėžio diagnostikai yra patikimas tyrimas- mamografija.Tai krūties tyrimas rentgenu: specialiu rentgeno aparatu atliekama krūties nuotrauka – mamogama. Šiuo tyrimu diagnozuojami ne tik piktybinai krūties navikai, bet ir gėrybiniai – cistos, įvairios krūties liaukinio audinio ligos. Tyrimas yra labai jautrus, juo įmanoma aptikti navikus 3-5 mm dydžio.
 Mamogramas rekomenduojama atlikti moterims po 50 metų – kadangi krūties vėžys  dažnėja su amžiumi, be to jaunų moterų krūties audinys tankus ir papildomai  atsiradę  krūtyse dariniai mamogramoje gali būti blogai matomi.Jei mamogramoje randami neaiškūs pakitimai – tyrimas papildomas echoskopija (tyrimas ultragarsu). Menstruojančioms moterims tyrimą reikėtų atlikti praėjus savaitei po menstruacijų, kuomet krūtis yra „ramybės būsenoje“, menstruacijų metu krūtys yra paburkusios ir skauda, o tyrimo metu dar paspaudžiamos – tai gali būti skausminga ir nemalonu. Tyrimo dieną nenaudoti dezodorantų, nes mamogramoje dezodoranto lašeliai duoda papildomus šešėlius. Moterys bijo, kad tyrimo metu apšvitinama krūtinės ląsta, organizmas gauna didelį kiekį spindulių. Tai netiesa. Gaunamų spindulių dozė yra nežymi ir nežalinga, tik mamogramos neatliekamos neščioms moterims.
Profilaktinę mamogramą rekomenduojama atlikti kas dveji metai.
  Šiuo metu Lietuvoje vykdoma atrankinė moterų sveikatos patikros dėl krūties vėžio programa ir pagrindinis šios patikros tyrimo metodas  yra mamografija. Moterų sveikatos patikros programų efektyvumas yra įrodytas įvairiose šalyse (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt). Vykdant šias programas, mirtingumą nuo krūties vėžio pavyko sumažinti 30%.
  Tai negi lietuvės blogesnės? Pasitikrinti krūtis turėtų būti kaip asmens higienos elementas. Tik visuomet  reikia atminti, kad tyrimas nuo ligos neapsaugo – kartais net ir po neseniai atlikto tyrimo gali atsirasti pakitimai krūtyse, todėl visuomet reikia atidžiai stebėti savo krūtis, būtina krūtų savikontrolė, apie kurią rašiau ankstesniame straipsnyje.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt