MAGIŠKOJI ETIOPIJOS ŽEMĖ (I dalis)

 

529097_492968597423448_1665472634_n

Kiek ir ką žinome apie Etiopiją ? Dauguma pasakys,kad tai valstybė Afrikoje ,pagal gyventojų skaičių antroji šalis Afrikos kontinente (pirmoji Nigerija ),.Tai vienintelė ir viena seniausių civilizacijų Afrikos žemyne ir pasaulyje,turinti daug išskirtinių bruožų.Etiopijoje aptikti seniausi pasaulyje žmonijos pėdsakai,todėl galima sakyti,kad čia prasidėjo žmonijos istorija,nes archeologų atrastojo pirmojo žmogaus Luci  griaučiai yra 3,2mln. P1080173metų senumo ir saugojami Adis Abebos nacionaliniame muziejuje.Krikščionybė čia atėjo tuo pat metu ,kaip ir į Romos imperiją -IV mūsų eros amžiuje ir yra antra šalis po Armėnijos,oficialiai krikščionybę paskelbusi valstybine religija.Nuo 1974m. šalis yra pasaulietinė. Nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę,kuri kartu su katalikais ortodoksais sugyvena taikiai.Didžiausios religinės grupės-Etiopijos ortodoksai sudaro 51 proc. musulmonai- 32,8 proc. Krikščionybė labai paveikė Etiopijos meną. Čia susiformavo ypatingas bažnyčių stilius,nei kiek nepanašus į mūsų europines bažnyčias,jas puošia ryškios,tapytos ikonos, kuriose vaizduojami biblijiniai siužetai ir personažai, populiari sienų tapyba. Pagal legendą  Etiopijoje, Axumo mieste yra saugojama Sandoros skrynia.

P1080300Tačiau apie Etiopijos religiją,kultūrą,įdomias istorijų peripetijas papasakosiu vėliau. Tai bus kitų straipsnių temos. Dabar- apie unikaliausią pasaulio vietą- Danakilo žemumą (Danakil depression) su Dalol krateriu,kuris vietinių vadinamas "pragaru žemėje " arba vartais į pragarą. Mintis aplankyti šią unikalią vietą kilo perskaičius geografų ir žurnalistų  N. Hulo, Ryan Salm  straipsnius. Susižavėjau nuotraukomis ir nusprendžiau ,kad pati turiu  tai pamatyti.Dėl toje Etiopijos dalyje esančios nestabilios situacijos (tai pasienis su Eritrėja , kuri su Etiopija turi teritorinių nesutarimų), nesaugumo bei nedaug ta vietove besidominčių turistų, ekskursijos iš Lietuvos į šią Etiopijos dalį neorganizuojamos, todėl teko ieškoti vietinės turizmo agentūros, organizuojančios ekskursijas į šią, nutolusią nuo bet kokios civilizacijos vietą.Reikėjo rasti patikimą agentūrą,nes labai bijojau,kad galiu susimokėti ir nieko nepešus grįžti atgal (kiek Lietuvoje yra tokių turizmo agentūrų, paliekančių turistus likimo valiai. ).Padėjo visagalis internetas,keliautojų komentarai ir aišku, šiek tiek rizikos- juk keliavau vienų viena. Na, ir reikėjo atlaikyti gąsdinimus net ir tų ,nebuvusių Etiopijoje ir aplamai Afrikoje  (aš į Afriką vykau penktą kartą): visi įtikinėjo,kad būsiu apgauta, apvogta, apiplėšta., o gal būt ir pagrobta ar nužudyta. Etiopijos vizą gavau Stokholme Etiopijos ambasadoje, viską susitvarkiau internetu ,skrydis Vilnius-Frankfurtas- Saudo Arabija- Adis Abeba ir vėlai vakare aš jau juodojo kontinento širdyje- Adis Abeboje. Kaip ir buvo tartasi – pasitiko viešbučio tarnautojas, o pačiame viešbutyje manęs laukė turizmo firmos vadovas p. Samsonas. Su juo dar paderinome kai kurias kelionės detales ir kitą rytą aš jau vietiniu reisu išskridau į miestą Etiopijos šiaurėje Mekele, nes šiame mieste prasideda turistinis Danakilo maršrutas .Lėktuve buvau vienintelė baltoji, tačiau vietiniai, kurie bent kiek kalbėjo angliškai ,labai maloniai klausinėjo, iš kur esu, kur ir kodėl viena keliauju. Šiame mieste prisijungiau prie mūsų turistinės tarptautinės grupelės- pora iš Anglijos, vulkanologijos profesorius iš Vokietijos ir geografijos mokytojas iš JAV.Tokią nedidelę grupę lydėjo tris gidai ,buvo skirti tris visureigiai ,kuriais ir patraukėme į savo kelionės _DSC4435tikslą. Labai trumpai pavažiavę asfaltuotu keliu pasukome į dykumos keliuką, kuris baigėsi po kelių kilometrų ir toliau beveik visą dieną važiavome tik smėlio dykuma.Nežmoniškas karštis, dulkės,pustomo smėlio sūkuriai kūrė siurrealistinį pasaulį, kuriame pasijunti lyg pustomo smėlio dulkė ir supranti,kad vienintelė ir didžiausia vertybė čionai- vanduo.Taip pasiekėme bazinę stovyklą, nes prasidėjus lavos laukams mašinos toliau važiuoti negalėjo ir mes,pasiėmę tik būtiniausius daiktus trims dienoms iškeliavome iki mūsų pirmojo kelionės tikslo – Erta Ale ugnikalnio. Erta Ale- vietinių kalba smilkstantis kalnas, yra veikiantis ugnikalnis, (paskutinis lavos išsiveržimas įvyko 2017.01.25d. ),jo viršūnėje yra lavos ežeras. (Žemėje yra tik 5 ugnikalniai ,turintys lavos ežerus viršūnėje ). Erta Ale, Danakilo žemuma su Dalol krateriu ir Druskos ežeru (Lake Asale ),sudaro taip vadinamą Afaro trikampį.Kelionė pėsčiomis ( 6 km. kaip ir nedidelis atstumas ), bet per didelius lavos akmenis, o dar karštis,pastovus troškulys, nors gėrėme be perstojo,buvo varginanti.Pasiekėme stovyklą Erte Ale ugnikalnio papėdėje, kad naktį, kuomet ne taip karšta, galėtume kopti į ugnikalnį.

_DSC4445Stovykloje jokios civilizacios- iš šakų pintos lūšnelės, atrodo, stovinčios nuo D. Livingstono laikų, kuris beveik prieš 170m. keliavo po Afriką ieškodamas Nilo ištakų, nakvynė miegmaišyje ,galima sakyti po atviru dangumi,čia pat ruošiamas paprastas maistas- etiopiška duona injera (tai toks paplotis)  , antP1080204 jo dedami ryžiai,makaronai,daržovės,Valgoma pirštais,plėšiant papločio gabalėlius ,vyniojant į juos tai,kas padėta ant viršaus ir mirkant į padažus. Ir pabaigai aišku,puiki,kvapni etiopiška kava- buna. Apie trečią valandą nakties iškeliavome. Nueti lavos lauku ir pakilti iki ugnikalnio viršūnės reikėjo apie 13 km. ,visas žygis užtruko apie 4 valandas,bet atsivėręs vaizdas atpirko visą 13124733_978065392247097_25520375290111044_n_DSC4480nuovargį.Kunkuliuojanti IMG_20170125_054339lava,žybsinčios liepsnelės,kylantys dūmai- visa tai nuotraukose,nes nėra žodžių aprašyti visą tą grožį ir gamtos stichiją.Be abejo ,nuotraukose nėra nei stipraus sieros kvapo,nei burbuliuojančios,verdančios lavos garso. Jei norėtum įsivaizduoti pragarą- jis tikriausiai toks ir būtų

IMG_20170125_064751.Nusileidus nuo kraterio ir pailsėjus mano ir grupės keliai išsiskyrė- jie pasiliko aplankyti dar du ten esančius ugnikalnius, o aš su gidu patraukiau į bazinę stovyklą, kur mūsų laukė paliktas visureigis ir kelionė toliau į vieną unikaliausių vietų pasaulyje- Dalol kraterį,esantį Danakilo dykumoje._DSC4758

Šią vietą surado europiečiai ekspedicijų ir kolonizacijų laikais apie 17-18a., bet nusivylė:čia pasirodė gana pavojinga- nepakeliamas karštis, rūgšties baseinai, toksiški dūmai. Niekas daugiau nerengė ekspedicijų į šią vietą. Dėl savo izoliacijos,geopolitiškai nestabilios situacijos, ugnikalnis ilgą laiką nebuvo lankomas, tik 2005m. tyrinėtojo ir dokumentalisto  Nicolas Hulot dėka visuomenei buvo pristatyta Danakilo žemuma- žemiausia vieta pasaulyje- 136,8m. žemiau jūros lygio, temperatūra čia siekia iki 48-50 laipsnių.Šis vulkaninis reiškinys yra pats ekscentriškiausias  planetoje, žinomas dėl įdomių geologinių struktūrų :karšti,rūgštūs šaltinai,sieros kalnai,maži dujų geizeriai, druskų stulpai.Karšti šaltinai,prisotinti mineralų ,turi fluorescentinius atspalvius. Išvertus Dalol- suardytas, suskaldytas

_DSC4712.Kartais iš šaltinių ir geizerių kyla nuodingos dujos,.Nestabilus pagrindas yra tikri spąstai gyvūnams  ir žmonėms.Kita šios vietos ypatybė- maži geizeriai, kurie nepanašūs į nieką, kas žinoma mokslui.Visa tai susidarė per daug tūkstančių metų,po daugybės Raudonosios jūros potvynių ir atoslūgių.P1080336

Keliaudama jūra aplink ugnikalnį palikdavo druskos kristalų,kuriuos išgarindavo vėjas, o laikui bėgant, susiformavo sodos ir druskos stulpai.  Ir vėl- visa tai nuotraukose, nes tai neaprašomi vaizdai.Aš buvau daugelyje pasaulio šalių,kopiau į ugnikalnius Gvatemaloje, Havajuose, Reuniono saloje, Islandijoje, bet tokio nuostabaus grožio ,tokioje izoliuotoje ir nesvetingoje vietovėje  kurioje tik lava,druska ir smėlis- dar nebuvau.Ne veltui šią vietovę vietiniai vadina pragaru.Dalol dar nepaskelbtas nacionaliniu parku, tik izoliacija ir sunkiai prieinama vietovė,tvyranti įtampa tarp Eritrėjos ir Etiopijos, priešiškai lankytojų atžvilgiu nusiteikusi Danakilų gentis apsaugo šią vietą nuo lankytojų srauto.

_DSC4629Toje vietovėje visai nėra turizmui reikalingos infrastruktūros. Paskutinė gyvenvietė- Hamadelos kaimas, be vandens, elektros ir bet kokio ryšio.Gyvenimas ten- iš žabų pintose lūšnose, higienai gelbėjo tik šlapios servetėlės,nes vanduo atvežamas bakuose ir labai taupomas. Ten gyvenantys žmonės iš šalia esančio druskos ežero rankiniu būdu išgauna druską ir ilgais kupranugarių karavanais gabena ją į parduoti į artimiausius miestelius

_DSC4990.Labai gražu temstant stebėti begalines kupranugarių vilkstines, gabenančias druskos luitus.Tai tik maža dalelė mano pasakojimo apie tą magišką Etiopijos žemės kampelį, apie kurį tikriausia mažai kas girdėjo ir matė,nes visos organizuojamos į Etiopiją ekskursijos yra per Pasaulinio krikščioniškojo paveldo bažnyčias bei įvairias gentis.

Ir pabaigai – kad ten , Erta Ale , Danakilo dykumoje pavojinga-sprendėme iš mus lydinčios ginkluotos apsaugos. Griežtai buvome įspėti nenutolti nuo stovyklos ribų,nevaikščioti po lavos laukus,nes juose daug įgriuvų, lava,  vietomis minkšta ir karšta, į ją galima įklimpti ,kaip įklimstama į purvą..

O toliau nuotraukos:

IMG_0330_DSC4432_DSC4461_DSC4429_DSC4464_DSC4469_DSC4470_DSC4474_DSC4502_DSC4507_DSC4520_DSC4636_DSC4649_DSC4675_DSC4697_DSC4700_DSC4706_DSC4717_DSC4719_DSC4735_DSC4742_DSC4757_DSC4767_DSC4785_DSC4791_DSC4812_DSC4820_DSC4828_DSC4832_DSC4851_DSC4875_DSC4878_DSC4880_DSC4882_DSC4889_DSC4892_DSC4930_DSC4986_DSC4987_DSC5019

 

 

Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt