Per ilgąjį Joninių savaitgalį nesinorėjo likti Kaune ,todėl kelionių agentūros "Grūdos" pasiūlymas vykti į   trijų dienų ekskursiją per Lenkiją iki Drezdeno aplankant dar  mažai          turistų      žinomą  Vroclavą ir įspūdingąją "Saksonijos Šveicariją " buvo viliojantis. Tuo labiau, kad šios agentūros pažintinės  kelionės visuomet būna labai įdomios ir įvairios- neapsiribojama kelių miestų ar objektų aplankymu- paprastai viena ar kelios dienos  būna skirtos  gamtai, istoriniuose objektuose ,jei keliaujama per Europą,,  ieškoma sąsajų su Lietuvos praeitimi. Tokiose kelionėse pajunti didžią Lietuvos istoriją , praplėti savo akiratį ir randi atsakymus į įvairius klausimus.  Į ilgą ir ,atrodytų nuobodžią kelionę per Lenkiją ,išvykome saulei tekant. Švintantis rytas, sodri birželio žaluma žydinčios pievos skaidrino nuotaiką . Bendrakeleiviai malonūs, paslaugūs  ir  įdomūs  .Matosi ,kad mūsų kaimynai lenkai  tvarkosi labai greitai ir gerai -keliai, anksčiau labai keikiami vairuotojų  ,jau  geri  ,kai kur dar tvarkomi, jau padarytas apvažiavimas per Varšuvą-nereikia važiuoti Varšuvos centrine Maršalkovskos gatve .Kadangi išvykome labai anksti- snūduriavome ir po kelių sustojimų pavalgymui ir vairuotojų poilsiui  mes jau Vroclave.Tai Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė, šiuo metu kartu su Ispanijos San Sebastiano miestu yra Europos sostinė. Vroclavas iki 1945 m. priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau .Po II-jo Pasaulinio karo Vroclave gyvenę vokiečiai buvo išvaryti ,o  į jų vietą atkelti lenkai,daugiausiai iš Lvovo ir jo apylinkų. Miestas pastatytas ant 12 Odros upės salų ,kurias jungia net 140 tiltų .Mieste gausu barokinių ir gotikinių pastatų ,yra net penkios katedros ,pastatų stiliuje juntama  Bohemijos, Austrijos ,Prūsijos įtaka. Pažintį su senamiesčiu pradėjome lenkų poeto i J.Slovackio aikštėje.

     "kada.gyvenimas pakirs jėgas ir ryžtą,kada minėsi jaunystės svajones, tarpe senų bičiulių nepamiršk manęs, juk nebegrįšiu aš,kaip praeitis negrįžta"(vertė V.Bložė).Šis lenkų poetas gyveno ir mokėsi Vilniuje,1825-1828 m. studijavo teisę Vilniaus universitete.Po 1830-1831 m. sukilimo emigravo į Prancūziją  ,mirė nuo džiovos Paryžiuje ,kur ir buvo palaidotas.1927m. poeto palaikai pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelyje šalia Adomo Mickevičiaus.

Čia miesto simbolis-meškutė

Poilsio zona miesto centrinėje aikštėje

Turgaus aikštė ir skulptūros primenant kas buvo parduodama turguje.

Labai žaisminga mažoji architektūra -nykštukai išmėtyti įvairiose gatvėse ,pagal kuriuos galima nueiti "nykštukų kelią"

Nykštukas-fontanas

Nykštukas kalėjime

Tumso sala su seniausia šv.Jono krikštytojo katedra ir sinagoga, arkivyskupijos muziejus ,kuriame beveik 100 metų rinktos sakralinės meno relikvijos.

Čia Vroclavo universitetas

Architektūros muziejus

Pasigrožėję jaukiu senamiesčiu palikome gražųjį Vroclavą ir išvykome nakvynėn ,nes anksti ryte laukė kelionė į nuostabų gamtos perlą-Saksonijos Šveicariją.Apie šią kelionę-tolimesnis pasakojimas.

Leonarda Šarakauskienė:info@sarakauskiene.lt

Pažinkime gimtajį kraštą

  Diena Kurtuvėnų  regioniniame parke

Mėgstu keliauti po Lietuvą.Mėgstu dalintis kelionių įspūdžiais,nuotraukomis ir pasakoti apie aplankyto krašto įdomybes,apie žymius to krašto žmones ir įvykius.Ir taip ,visai neseniai, pasirinkau Šiaulių kryptį iki Bubių,kur keliukas pasuka į Kurtuvėnus,lygiai kaip J.Biliūnas savo apsakyme "Keliu" rašė:"iššokau Bubiuose iš diližano ir pasukau pas savo draugą,kuris Kurtuvėnuose grapo vaikus mokė".Tada J.Bilūnas keliavo pas Povilą Višinskį,kuris mokė tenykščio grafo Zyberk Pliaterio vaikus.Pakeliui J.Biliūnas grožėjosi besitęsiančiais  miškais, dailiu kloniu, žilos senovės ąžuolu,po kuriuo, kaip teigiama, kalbėdavosi J.Biliūnas ir P.Višinskis.To ąžuolo drevėje slėpta draudžiama spauda .Deja,ąžuolo jau nebėra ,tačiau šis,J.Bilūno aprašytas apylinkių grožis ,kad ir kiek pasikeitęs ,išliko iki šių dienų .Kurtuvėnai– Žemaitijos miestelis,įsikūręs Ventos ir Dubysos upių takoskyroje tarp kalvų ,miškų ir vandens telkinių .Miestelis nedidelis ,matomai nutolimas nuo Hanzos pirklių pamėgto Tilžės- Rygos kelio , neleido tapti didesniu miestu.1992m. teritorijoje apie Kurtuvėnų miestelį įkurtas regioninis parkas.

Tai unikali Lietuvos vieta- čia yra didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai,šeštą šimtmetį  skaičiuojanti Kurtuvėnų dvaro sodyba ,unikaliausias Lietuvos medinės architektūros statinys- dvaro svirnas ,kuriame,be tiesioginės svirno paskirties ,vykdavo ir baudžiauninkų vaidinimai.Svirnas, pastatytas 1792-1796m. ,stebuklingai atlaikęs du karus ,2001m. sudegė.2006m.atstatytas pagal autentikos reikalavimus- nepanaudojant nei vienos vinies .Svirno teatrinė tradicija tęsiama- kasmet jame rengiami Klojimo teatrų festivaliai.

Tikriausiai nedaugelis žino ,kad netoli Kurtuvėnų miestelio Rusų carinė valdžia buvo užsimojusi pastatyti kanalų sistemą ,sujungsiančią Juodąją ir Baltijos jūras,panaudojant Ventos ir Dubysos upes.18a.pabaigoje Rusijai aneksavus Lietuvos -Lenkijos valstybę, Nemunas tapo pagrindiniu keliu,jungiančiu Rusiją su Vakarų Europa. Nemuno žiotis kontroliavo Prūsija ,kuri rinko didelius muitus ,o paaštrėjus tarpusavio santykiams šis ,vienintelis kelias į Baltiją būtų ir visai uždarytas

.Todėl buvo pradėtas kasti 15 km. ilgio Ventos- Dubysos kanalas,kuriuo turėjo plaukioti laivai , gabenantys iki 40 t. svorio krovinius Nemunu  ir per Ventos, Dubysos upes į Ventspilio uostą, kuris tuo metu priklausė Rusijai .Šis sudėtingas laivybos kelias, sudarytas iš šliužų, užtvankų, uostų, kanalų ir sausumos kelių ,turėjo tapti strateginiu keliu , tačiau prasidėję karai, sukilimai, darbus nutraukė ir šiandien tik kai kur galima pamatyti buvusio kanalo vagą, o Bubiuose- žiemos uosto liekanas. Gaila,kad projektas liko neįgyvendintas. Tokia kanalų sistema yra Vokietijoje ,Lenkijoje ,Olandijoje,kuriais net jūrinėmis jachtomis galima nuplaukti į žemyno gilumą.

Pirmoji bažnyčia Kurtuvėnuose pastatyta 1495m .Dabartinė ,šv.Jokūbo bažnyčia ,pastatyta 1789 m. už dvarininko Jokūbo Nagurskio lėšas .Beje,Nagurskiai buvo ne tik stambiausi ,bet ir pažangiausi 18 a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemvaldžių. K.Nagurskij vienas iš pirmųjų Lieuvoje testamentu suteikė laisvę baudžiauninkams.1862 m. dvarą nupirko grafas Pliater Zyberk,Pliateriai dvarą valdė beveik aštuonis dešmtmečius .Nepriklausomije Lietuvoje Pliaterių valdomas Kurtuvėnų  dvaras buvo vienas iš pavyzdingiausiai tvarkomų dvarų.1902-1903 m. Pliaterių vaikus mokė P.Višinskis,pas jį svečiuodavosi J.Biliūnas,J.Žemaitė,Šatrijos Ragana, pro Kurtuvėnus ėjo knygnešių keliai.1940 m. paskutinis dvaro savininkas S.Pliateris buvo ištremtas į Sibirą.

Restauruotas dvaro pastatas,kuriame dabar įsikūrusi parko adminstracija.  Mško keliuku pro dvarą pasiekiame aukščiausią Šiaulių rajono kalvą-(183,4 km) .Girnikų kalną ,nuo kurio viršūnės matosi Šatrija ir net 14-kos bažnyčių bokštai .Ant kalno viršūnės buvo pastatytas kryžius, kuriuo,anot žmonių pasakojimų "pasirūpino "ir ponai,ir kunigai ,sodiečiai,jauni ir seni,moterys ir net vaikai.Kryžius buvo pastatytas lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui atminti. 1938 m. Kūčių vakarą kilusi audra kryžių nuvertė,jo vietoje atstatytas naujas.

Netoli Kurtuvėnų yra įspūdingiausi  ir didžiausi pagal užįmamą plotą Lietuvoje Svilės šaltiniai. 1.8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių.,iš kurių išteka 350 m. Svilės upelis, įtekantis į Ventos-Dubysos kanalą.Apie Svilės šaltinių "akis" pasakojama sena legenda:šaltinių vietoje stovėjo dvaras, kurį valdė žiaurus ponas .Kartą viena senutė poną prakeikė  ,ir šis ,su visu dvaru nugarmėjo po žeme.Jis vis dar bando išsikapstyti, todėl vanduo kunkuliuoja .Aplinkiniai gyventojai Svilės šaltinių vandenį laiko labai sveiku Svilės pavadinimą šaltinai gavo iš šalia esančio kaimo, manoma,kad šiose apylinkėse būta sudegusio miško ar gyvenvietės.Vietovardis siejamas su žodžiu svilti (degti )

.Įdomus ir  aktyvus  gyvenimas virė atrodytų ,giliame užkampyje Kurtuvėnuose .Miško keliais ėjo knygnešiai,draudžiamą literatūrą slėpę medžių drevėse,čia nuolat lankėsi tautinio judėjimo šviesuoliai -Žemaitė, Šatrijos Ragana,J.Biliūnas ,čia gyveno P.Višinskis,apie kurį sukosi tas šviesuolių ratas.Knygnešių atminimas įprasmintas ąžuolo skulprūroje (skulptorius V.Lukošaitis ) iškaltais P.Višinskio žodžiais "Kilk ir kelk ".O šie kryžiai išlikę nuo knygnešių laikų.

Kaip nuvykti :tai pusiaukelė tarp Šiaulių ir Kelmės miestų,iš Kauno 160 km, iš Vilniaus- 250 km.Parko teritorijoje yra dviračių takai,yra jojimo paslaugų centras…Apsistoti galima Kurtuvėnų kenpinge,svečių namuose,kaimo turizmo sodybose.