KELIONĖS

MIELAS NEAPOLI,TU NUMYLĖTAS

240px-Italy_location_map_svg

Mielas Neapoli,tu numylėtas, 

mieste žavingas, mieste saulėtas.

Kiek atminimų sieloj atgyja,

Santa Liučija, Santa Liučija…..

Kas nėra girdėjęs šios populiarios dainelės apie gražųjį ir paslaptingąjį Neapolį. Todėl, kai dukra pasiūlė savaitės kelionę į tą apdainuotąjį miestą–iš karto sutikau. Pasinaudojusios "Raynair" skrydžių pigiais bilietais ,išsinuomojusios nebrangų kambarį per Airbnb bendrovę, pradėjome savo klajones po tą nepaprastai chaotišką ,bet tuo pačiu ir labai ispūdingą miestą. Kol įpratome–didžiulis iššūkis buvo pereiti gatvę, nes į šviesoforus, perėjas nelabai ten kas kreipia dėmesį. Motociklai tarp pėsčiųjų nardo kaip žuvys vandenyje, išnyrantys tiesiai prieš tave neaišku iš kur ir kada. Tas gatvių chosas labai priminė Afrikos miestų gatves,išskyrus tai,kad jose nebuvo avių,ožkų ar asilų, kas labai pagyvina Afrikos miestų gatves.

Taigi apie Neapolį. Tai miestas, menąs kruvinus mafijos (Comorros) laikus, yra gitaros ir mandolinos tėvynė. Picos taip pat pradėtos kepti Neapolyje, todėl Neapolyje yra seniausia picerija, kurioje kepama garsiausia Neapolio pica "Margarita".Mieste yra daugiau nei 400 bažnyčių, kiekviena turinti savitą istoriją, stilių, kiekviena apipinta legendomis.Ir dar- nuostabios architektūros rūmai, aikštės, paminklai, katakombos, muziejai. Tai tikrai ištįsas muziejus po atviru dangumi. Net funikulierius, keliantis į į Sant' Elmo pilį , apdainuotas Andrea Bocelli dainoje "Funiculi funicula".Savaitės aplakstyti viską yra tikrai labai mažai, bet ir tai, ką spėjai  pamatyti– išliks  ilgam.

_DSC7352Yra graži legenda apie šio miesto įkūrimą. IXa. prieš Kristų jis vadintas Partenope–gražiausios sirenos garbei. Sirenos- graikų mitologinės būtybės–pusiau moterys, pusiau žuvys. Pasak Homero "Odisėjos", Partenopė savo dainomis viliodavusi jūrininkus į pakrantės uostus, kur jų laivai suduždavę, o jūreiviai paskęsdavę. Odisėjas, norėdamas išgelbėti savo jūreivius, užlipdęs jų ausis vašku, o save liepęs pririšti prie stiebo. Nepavykus nuskandinti Odisėjo laivo, Partenopė iš sielvarto nuskendo. Ten, kur bangos išmetė jos kūną, įkurtas miestas, pavadintas Partenopė. Vėliau, dėl nežinomos priežasties, šalia Partenopės graikai pastatė naują miestą ir pavadino Neapoliu. Šiuo metu, tik nedidelė ,siaura gatvelė via Partenope  ir išlikusi arka pakrantėje primena šią gražią miesto įkūrimo legendą._DSC7353Castel_dell'Ovo_(1)_(15397707910)

Miestą lankyti pradėjome nuo Neapolio įžymybių: dviejų pilių viena šalia kitos : Castel Nuovo ir Castel dell'Ovo– arba kiaušinio _DSC7334pilis(12a.). Pasakojama, kad pilies sienose romėnų poetas Vergilijus paslėpė stebuklingą  krištolinį kiaušinį. Pilis daug kartų perstatyta, bet kiaušinio niekas taip ir nerado. Gal ir gerai–juk jis stebuklingas ir saugo Neapolio gyventojus nuo nelaimių. Vaikštant po senamiestį (o "naujamiesčio", kaip ir nėra), daugybė įvairių stilių, laikotarpių, dydžių bažnyčių ir bažnytėlių, koplyčių.

Facciata_Duomo_di_Napoli_-_BW_2013-05-16 Savo dydžiu išsiskiria miesto globėjo šv. Januarijaus katedra (Duomo di San Gennaro ).Šv. Januarijus laikomas miesto globėju, gyveno III-jo amžiaus pabaigoje, kuomet  krikščionys buvo žiauriai persekiojami. Yra visa legenda apie žiauriai nužudyto vyskupo Januarijaus kraujo, saugojamo bažnyčios induose suskystėjimo fenomeną tam tikrų religinių švenčių metu. Bažnyčia labai saugo šio fenomeno paslaptį, tad mokslininkams įminti šios mįslės nepavyksta.

San Loreno Maggiore –gotikinio stiliaus bažnyčia. Manoma,  kad "Dekamerono" autorius Giovanni Boccaccio (1338) joje sutiko princesę–karaliaus Roberto dukterį. Ji tapo herojės Fiammettos prototipu. Kiti šaltinai teigia, kad Fiammetta įkvėpė Boccaccio rašyti meilės lyriką. _DSC7506

 

Neapolyje gyveno ir mokėsi Publijus Vergilijus, Petrarka, Dantė (yra Dantės aikštė). Prancūzų rašytojas Stendalis  1817m. lankydamasis Neapolyje Via Toledo pavadino linksmiausia gatve žemėje. Yra ir Maironio rašytas eilėraštis apie Neapolį:"o gražusis Neapoli,žemė grakšti /kur gamta,rodos šypsos pati/ tu nuvargusią sielą kaip audrą nutildai/ ją harmonija Santa Ličija pripildai /ir svajonę į dangų kvieti".

1_14Įstabaus meno šedevras San Severo koplyčia(I6a. Capella San Severo)

.Legenda pasakoja, kad San Severo kunigaikštis Raimondo di Sangro bažnyčios nepripažino, todėl buvo nuo jos atskirtas. Raimondo darė eksperimentus su žmonėmis:koplyčioje saugojami  skeletai, kuriose išlikusi visa kraujotakos sistema. Kaip visa tai pasiekta–mokslininkai paaiškinti negali. Spėjama, kad Raimondo savo "modelius" prieš mirtį girdė specialiu nuoviru, kuris kraują gyslose sustingdė.IMG_0002 (2)

cristo_velato3 Dar viena koplyčios paslaptis–Kristaus marmurinė skulptūra "Kristus šyde" (Cristo Velato ,Giuseppe Sanmartino, 1753m.)

.Cappella-Sansevero-42881 Šydu apgaubtą mirusį Kristų vaizduojanti skulptūra iki šiol yra mįslė skulptūros gerbėjams, kurie neranda paaiškinimo , kaip autoriui pavyko išgauti tokį ploną šydą iš marmuro. Beje, į koplyčią patekome tik iš trečio karto, nes net ir skelbiamu darbo laiku rasdavome uždarytą, neaišku kodėl. (Suprask, tai Italija).Bilietas  kainuoja 7 eurus, eilė patekti į koplyčia ilga. Fotografuoti griežtai draudžiama, visur daug apsaugos darbuotojų. Mano demonstruojamos nuotraukos- iš atvirukų.

_DSC7514 Beje, visuose muziejuose nedarbo dienos yra skirtingos, taip. kad dideliam mūsų nusivylimui nepatekome į Capodimonte muziejų,IMG_2119kuriame tikėjomės pamatyti Caravaggio, Rafaelio, Ticiano šedevrus. Capodimonte muziejus statytas kaip Ispanijos karaliaus Karolio III-jo medžioklės namelis (18a.).Muziejus yra gražiame parke, ant Capodimonte kalvos ir yra vienas didžiausių muziejų Italijoje.

Nuo muziejaus atsiveria graži Neapolio panorama į Amalfio įlanką, Vezuvijų. Dar gražesnė panorama atsiveria nuo San't Elmo pilies– matosi,kaip pagrindinė gatvė–via Spaccanapoli lyg juodu kaspinu miestą  dalina į dvi dalis. Tolumoje matosi grėsmingasis Vezuvijus, į kurį pakilti dėl prasto  oro  negalėjome,  aplankėme tik Pompėją ir Herkulaniumą._DSC7467

IMG_1978Visą dieną paskyrėme didžiausiai Neapolio įlankos salai Iskijai. Greitaeigis keltas į ją nuplukdė per 40 min.Sala vulkaninės kilmės, joje yra net 70 karštųjų versmių, tačiau spalio mėn.  pabaigoje turistinis sezonas jau baigėsi ir versmės uždarytos lankymui. Paslaugus taksi vairuotojas, beje gerai kalbantis angliškai , papasakojo salos istoriją, aprodė įžymiąsias salos vietas. Pasirodo, saloje 1867m. gyveno norvegų rašytojas H. Ibsenas. Vieta, kur jis gyveno, vadinama Ibseno vila. Spėjama, kad įkvėptas salos gamtos grožio čia jis  parašė "Perą Giuntą". 1948. saloje atostogavo amerikiečių rašytojas Trumanas Capote (Truman Streckfus), "Pietūs pas Tiffani" autorius, saloje mėgo svečiuotis Oscaras Wilde'as. Salos pakrantėje, ant aukšto kalno stūkso pilis, pastatyta 474m. pr. Kristų–Aragono pilis (Castello Aragonese)IMG_0004._DSC7396

Salos pakrantėje daug jaukių kavinių į kurias kviečia labai linksmi padavėjai.Atsisėdusios papietauti buvome apdovanotos nepaprastai maloniu aptarnavimu,pietų gale buvome pavaišintos mažute taurele citrininio likerio "Limonccelo".Neapolio picos tikrai nuostabios (juk tai picų tėvynė), nuostabūs jūrų gėrybių patiekalai.O sūris "Mozzarela" savo skoniu visai nepanašus į mūsų lietuviškąjį . Ledai nelabai skiriasi nuo mūsų "Valentino" ledų.

Savaitė pralėkė greitai. Laikas grįžti namo. Susisiekimas su oro uostu geras, tuo labiau, kad gyvenome netoli Garibaldžio aikštės, iš kurios tiesioginis autobusas  per 30min. nuveža į vietą. Gale kelionės jau išmokome pereiti gatvę, jau nebeerzino šiukšlių krūvos gatvėse,išdžiaustyti skalbiniai balkonuose ar skersai gatvės. Galų gale, kur džiauti skalbinius? Viskas taip ankšta, taip užstatyta, kiemų nėra, gatvelės tokios siauros, kad neretai matydavome kaimynes atsidariusias langus ir šnekantis per gatvelę.Patogu. Nesakome Neapoli sudie, o tik iki…iki sekančio  karto žaismingasisi ir paslaptingasis Neapoli.Iki.

Leonarda Šarakauskienė info@sarakauskiene.lt

Toliau – nuotraukos :Neapolio gatvės:_DSC7405

_DSC7406_DSC7411_DSC7427_DSC7500
.
 

_DSC7562_DSC7564_DSC7570_DSC7470_DSC7486_DSC7475_DSC7481tour_img-456664-145

GYDYTOJAI IR RAŠYTOJAI

 

Dailininką, muzikantą ir dizainerį rengia  mokslo įstaigos.  Proza, eilėraščiai-taip pat meno rūšis,bet rašytojų neruošia jokia meno akademija. Tačiau visi pripažįsta,kad rašymas taip pat yra menas ir jam būtinas pašaukimas. Retas rašytojas iš savo rašymo pragyvena, daugumas jų dirba savo darbą, o rašo laisvalaikiu. Kokių profesijų dažniausiai būna rašytojai ? Pasirodo,kad tarp jų gana daug yra gydytojų.

HE4_0275 Tai ir medicinos tėvu laikomas Hipokratas (460-380m. pr. Kr. )- garsiausias antikinės Graikijos gydytojas ,atsisakęs religinio požiūrio į ligas ir daugiausiai dėmesio skyręs profilaktikai bei diagnostikai. Medikų duodama Hipokrato priesaika išliko iki šių dienų. Tai ir senovės Romos gydytojas Klaudijus Galenas (130-201m. ) ir  Persijos mokslininkkas Ibn – Sina  (Avicena )gyvenęs 980-1034m. Ankstyvaisiais amžiais gydytojai visada buvo filosofai ir rašytojai.

Pirmasis Krikščionybės istorijoje gydytojas ir rašytojas tikriausiai  buvo šv. Lukas .Šv. Paulius jį vadina"mylimuoju gydytoju" {Kol 4:14}}. Jo medicininis išsilavinimas juntamas iš pasirinktos medicininės kalbos, tikslių terminų naudojimo.   Gydytojai rašytojai pasir61kdZPnjTQL__SX300_BO1,204,203,200_eiškė įvairiuose literatūros žanruose .

Žymus viduramžių rašytojas ir gydytojas  F. Rable buvo satyrinės literatūros pradininkas {"Gargantiua ir Pantagriuelis "}

Vienas iš airių rašytojų buvo gydytojas O. Goldsmitas {O. Goldsmith }1766m.  parašęs knygą "Wakefildo vikaras".

 

Gydytojas buvo ir garsus dramaturgas F.Šileris .Kai jo "Plėšikai " buvo suvaidinti scenoje, Veitsburgo kunigaikščio įsakymu jis buvo suimtas ir įmestas į kalėjimą. Jam buvo uždrausta rašyti , išskyrus medicinos temas. Tačiau jis pasirinko rašytojo kelią.

Žinomų rašytojų yra ir tarp garsių gydytojų mokslininkų . Vienas Jų -Harvardo universiteto anatomojos ir fiziologijos profesorius O.W. Holmes parašęs  daug  mokslą populiarinančių ir moksline tematika knygų.  1875m. Dr. Holmes tapo pirmuoju  Bostono Medicinos bibliotekos prezidentu. Prozos ir poezijos kūrinius rašė žinomas neurologas ir fiziologas S. Weir Mitchell ,Kanados neurochirurgas W. Penfield parašęs  puiką   knygą apie Hipokratą "Hipokrato įpėdiniai"{Heirs of Hypocrates}.

200px-Axel_Munthe00Švedų gydytojas ir  rašytojas Akselis Miuntė išgarsėjęs savo autobiografine knyga "Knyga apie san Mikelę " 1884m."Keletas bičiulių,nedaug, labai nedaug knygų ir šuo-štai viskas, ko reikia žmogui ,kol jis turi pats save"{Akselis Miuntė }.

 

Kas nėra skatęs "Šerloko Holmso", kurio autorius A.Konan Doilis taip pat gydytojas ?

Kas nėra girdėjęs, kad "Citadelės " autorius – anglų gydytojas A. Kroninas.

Anglų chirurgas ir anesteziologas Gordon Stanley Ostlere (slapyvardis Richard Gordon 1921-2017) parašė daug novelų, filmų scenarijų  ir populiarių istorijų medicinine tematika. Jo novelė "Namų daktaras" buvo ekranizuota 1954m, o filme pagal jo knygą "Daktaras jūroje" pats  atliko anesteziologo vaidmenį. Šiame filme vaidino ir Brigit Bardo. brigitte-bardot-dirk-bogarde-doctor-at-sea-1955-BPA52F

Žinomas anglų gydytojas ir rašytojas S. Moemas  (W.Somerset Maugquote-there-are-three-rules-for-writing-a-novel-unfortunately-no-one-knows-what-they-are-w-somerset-maugham-121663ham) yra parašęs apie 20 romanų

bei novelių ir daugiau nei 30 scenos veikalų.

 

Vienas žymiausių rusų gydytojų ir pasaulio rašytojų yra A. Čechovas. Iki šiol garsus daugelio novelių ir apsakymų bei knygos "Gydytojų užrašai "autorius yra rusų gydytojas V.Verisajevas.

Lietuvos medicinos istorijoje žinomas gydytojas P.Skorina, kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos. 1525m. Vilniuje įsteigė 1988_CPA_5925spaustuvę . Tai buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet visoje Rytų Europoje spaustuvė. Literatūroje mažai žinoma lietuvio gydytojo  Leono Daraškevičiaus pavardė. Dirbęs Zarasuose (apie 1886m.),  Maskvos lietuvių studentų  draugijai 1862m. sumanius paruošti lietuvišką knygą, jis parašė straipsnius apie "Geografiją, gaspadorystę, ir ką tėvas mano tėvui pasakojo " , Stanislovas Moravskis, 1823m. baigęs Vilniaus universite 76982688471aebc0c06562d4ca0967575db31863_article_scalemedicinos fakultetą,parašė knygas "Keleri mano jaunystės metai" , "Atsiskyrėlio užrašai " {V.B.Biržiška, "Aleksandrynas"II-  III tomai). Žemaitijoje, o ypač Kretingoje gerai žinomas kunigas, pamokslininkas, lietuviškos  botanikos terminijos kūrėįas, medikas ir švietėjas  Jurgis Ambrozijus  Pabrėža (1771-1849).Tai buvo liaudies medicinos propaguotojas, pirmojo lietuviško geografijos vadovėlio autorius. Mokydamasis Vilniaus universitete jis studijavo mediciną, botaniką, Šventąjį Raštą, teisę bei chirurgiją. Rašė dvasinio turinio knygas, kūrė eiles, gydė sergančius parapijiečius. Pranciškono, kunigo, gydytojo J. Pabrėžos  moto:"Dievas mato, laikas bėga, mirtis genasi, amžinybė laukia ".Nuotraukoje :  J.Pabrėžos kapo koplyčia Kretingos kapinėse.

Dr. Llbertas Klimka savo knygoje "Rimtos,juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos" pasakoja apie 18a. gydytoją Salomėją Ruseckaitę (Pilštyniovą), kuri, ištekėjusi už gydytojo Jokūbo Halpino, kartu su juo išvyko į Stambulą. Iš vyro išmokusi gydymo meno , sėkmingai vertėsi gydytojos amatu, kuris ją nuvedė net į Stambulo sultonų haremą, buvo patekusi į plėšikų nelaisvę, iš kurios grįžo ne tik gyva, bet ir apdovanota. Nors tais laikais moterims  buvo sunku siekti medikės karjeros, bet pacientų ji turėjusi ir daug uždirbdavo. Paliko savo prisiminimus apie tautų papročius ir tikybas -tai įdomus  ir svarbus 18a. liudijimas. Toliau dr. L.Klimka rašo apie 19a. pirmos pusės gydytoją Jokūbą Šimkevičių, be knygų moksline tematika parašiusį išsamų veikalą  apie svaigalų-alkoholio,tabako,narkotikų ir kitų-vartojimą. Dėl krašte išplitusio girtavimo gydytojas J. Šimkevičius ,visų pirma, kaltina valdančiuosius luomus, dvarininkus, kuriems priklausė baudžiauninkai. J. Šimkevičiaus asmenybė išreiškė tuometės krašto visuomenės lūkesčius ir viltis , o mokslo sferoje-atspindėjo Vilniaus universitete išaugintus intelektualus.

.Literatūroje gerai žinomi lietuvių gydytojų V. Pietario, Pr.Bagdo-Bagdonavičiaus, J. Skliutausko vardai. Mūsų tautos patriarchai J.Basanavičius ir V. Kudirka taip pat buvo gydytojai  ir rašytojai.

Iš šiuolaikinių gydytojų  Lietuvoje žinomi Filomena Taunytė, Gasparas Aleksa, akademikas J. Brėdikis, D. Grinkevičiūtė  aprašiusi savo skaudžius išgyvenimus tremtyje, akušeris – ginekologas P.Burgaila, išleidęs knygas "Ginekologo užrašai, romaną "Išrinktoji ", knygą vaikams "Petriuko muotykiai Sibiro platybėse"  .V. Kočiubaitis po gydytojo  misijos Afganistane parašęs puikią knygą "Afganistano daktaras".

Nereikia pamiršti ir gydytojų – vertėjų. Vienas pastarųjų gydytojas J. Čeponis, verčiantis kūrinius iš anglų kalbos. Paskutiniosios jo verstos knygos- D. Sacerdoti "Saugok mane", Khaled Hosseini "Ir aidėjo kalnai " , "Tūkstantis saulių skaičių}" ir kt. {leidykla Jotema 2014m. }.

Mažiau pažįstantiems gydytojų darbą gali atrodyti,kad gydytojai, pasinėrę į savo profesiją, niekuo kitu nesidomi. Tačiau literatūra,kaip ir medicina turi tą pačią temą-žmogaus gyvenimą. Ir literatūroje ir medicinoje  neišsenkama tema yra ŽMOGUS.

 

Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt

 

JONINĖS LATVIJOJE, KULDYGOJE

IMG_1073Labai seniai,dar tarybiniais laikais ,visa šeimyna išsiruošėme pakeliauti po   Latviją, Estiją iki Novgorodo. Taip sutapo,kad Joninų naktį atsidūrėme kempinge Latvijoje, Saulkrastėje. Ilgam įstrigo  Joninių šventimas tenai, su visomis tradicijomis, kuomet  naktis ir diena sujungiama laužais, o dainą lyguo Jani, lyguo (Jani,na tai tavo diena atėjo) dar ilgai vaikai niūniavo. Mūsų kaimynai latviai trumpiausios nakties šventę mėgsta labiau nei Kalėdas ar bet kurią kitą šventę nes Lyguo vakaras ir Jani diena Latvijoje didelė  nacionalinė šventė. Ugnis negali užgęsti per naktį, visi  ir dideli ir maži , laukia saulės patekėjimo . Pasveikinti saulę, kuriai ir skirta ši šventė, ypač svarbu: jei tą laiką  pramėgosi– miegoti norėsi visą vasarą. Giliausios šventimo tradicijos yra išlikusios  Kurzemėje, Kuldygos mieste, todėl ir aš, tik šį kartą jau viena , nusprendžiau nuvykti ten  pasitikti tekančios   saulės ir  kartu su latvių Jonais ir Janytėmis sudainuoti garsiąją "lyguo ". IMG_1085Atvykus nustebino vietiniai, pasipuošę tautiniais rūbais, mergaitės lauko gėlių vainikais ant galvų, net ir mašinos buvo papuoštos ąžuolų šakelėmis.Pagrindinėje miesto gatvėje pastatyti vartai su beržų ir ažuolų girliandomis su palinkėjimais Jonams ir Janytėms. Iš karto pasijutau, kad patekau į didelę šventę._DSC6829

_DSC6803.Kurzemė yra viena turtingiausių sričių šalyje ,ji  daugiausiai lankoma turistų.  Kurzemės hercogystė buvo garsi jau 16-18a., kai  jai vadovavo  Kuldygoje gimęs ir mokslus užsienyje baigęs hercogas Jakobas. Jis gamino laivus, iš vario ir geležies ginklus, kuriuos pelningai parduodavo vikingams. Kurzemės sostinė Kuldyga Jakobo laikais klestėjo ir gražėjo. Jakobas daug keliavo, manoma, kad į savo kraštą jis atvežė bulves, savo laivais plukdė iš tolimų kraštų egzotinius vaisius. Jis įsigyjo dvi užjūrio kolonijas–Afrikos Gambiją (mažutė valstybėlė Afrikoje šalia Senegalo, kaip šeštadalis Lietuvos ) ir Tobagą Centrinėje Amerikoje.(Sala Karibų jūroje ) .Ten jis nuvežė  kelis šimtus žmonių vystyti žemės ūkį, o iš ten savo laivais plukdė egzotiškus vaisius ir vaismedžius . Hercogystė sunyko 18a. žlugus Abiejų Tautų respublikai.

_DSC6862Kaip ne keista, Kuldyga išlaikė savo pirmykštį grožį, čia nėra naujos statybos kvartalų, namai ir gatvės tarsi užkonservuoti 18–me amžiuje taip ir tebestovi dabar. _DSC6971 Čia lyg šiaurės Venecija– Alekšupytės upės (Ventos intakas )  vanduo čiurlena tarp namų. Mat, nežinodami,kaip atsivesti vandenį į namus, miestelėnai 1930m. tarp 16-17 amžiuje  statytų   namų iškasė kanalą ir jis yra toks pats šiandien,  kaip ir  tuomet  buvo  pastatytas. Seniausia Kuldygoje 13-18a.Šv.Kotrynos liuteronų bažnyčia, Šv. Kotryna yra miesto globėja. Viduramžius mena ir senoji rotušė, bei vaistinė, sinagoga, kurioje dabar yra moderniausia Latvijoje biblioteka

._DSC6818Kuldiga garsi ir plačiausiu Eurojoje kriokliu (Ventas Rumba) per Ventos upę– krioklio plotis  240m. Pavasarį  čia galima pamatyti lašišas šokančias per krioklį, iš čia  kilęs posakis "susitiksime,kur lašišos šoka".

_DSC69181874m. pastatytas ilgiausias plytinis  tiltas Europoje- 164m.ilgio, tilto konstrukciją laiko 7  arkos ,sumūrytos iš plytų.Pasakojama, kad seniau, nuogi vyrai Joninių naktį nuogi bėgavo per šį tiltą,  deja, ,dabar ši tradicija sunykusi.

Netoli Kuldygos yra dar viena įdomybė: Riežupės smėlio uolos. (Riežupes smilšu alas).IMG_1128 Uolos (panašiau urvai ) buvo kasamos rankiniu būdu. Smėlio urvų ilgis yra apie du kilometrus. Juos  galima apžiūrėti vaikštant 460m. ilgio tuneliu , kurio labirintai, kaip pasakojama,turi keistų galių.Urvus kasė tris kartos  žmonių ,baltas urvų smėlis buvo naudojamas stiklo gamybai Rygoje. Smėlį kasė viena šeima–tėvas , motina ir jų dvylika vaikų. Vaikai kibirais nešdavo smėlį į viršų,kur jis buvo pilamas į vežimus ir vežamas į Ventspilį, o iš ten–traukiniu į Rygą. Urvai yra privati nuosavybė, jų savininkė yra ketvirtosios kartos paveldėtoja. Šiuo metu urvai yra tik turistinis objektas. Žiemą juose apsigyvena šikšnosparniai, čia galima rasti 8 šikšnosparnių rūšis, kurios niekieno netrukdomos žiemoja, o pavasarį užleidžia vietą turistams, lankantiems labirintus.Uolų smėlį žmonės naudoja gydymui,  šildo skaudamas  vietas, nes jo sudėtyje yra jūros druskos.

IMG_1122Aštuonių metrų gylyje patenkame į meilės salę, kurioje jaunavedžiai ant uolų palieka savo puokštes ir jos be vandens žydi dar keletą mėnesių. Uolos jaunavedžiams suteikia ypatingų galių jų naujam bendram gyvenimui. Kiek  toliau,  patenkame į tikėjimo salę, kurioje apima keistas jausmas, nes atsiduriame uolų geopatogeninių zonų kryžkelėje. Toliau einame į vilties salę,kurioje pasijuntame pilni energijos,vilties ir tikėjimo savimi…

Jonių naktis trumpa. Nespėjo net sutemti -o jau ir švinta.. Susėdę ratu aplink laužą vaišinomės ožkos sūriu, bandelėmis su lašinukais, gardžia gira.IMG_1078 Gražu buvo žiūrėti į moteris ir vaikus pasipuošusius tautiniais rūbais,  lauko gėlių vainikais .Daug buvo atvykusių čia švęsti Joninių iš Rygos , kurioje,kaip jie sakė, jau tokių tradicijų nėra, buvo daug lietuvių- juk tai tik virš 100 km nuo sienos. O kita diena– tai visiškai tuščios gatvės, uždaryti barai ir restoranai,  pavienai turistai, pliaupiantis lietus. Visai nesinorėjo būti viešbutyje, smagu buvo klaidžioti viduramžius menačiomis jaukiomis  gatvelėmis po ištuštėjusį miestelį ir kurti legendas apie čia gyvenusius žmones, klausytis nepaliaujamos krioklių ir fontanų  muzikos, skaityti Jonams ir Janytėms skirtus palinkėjimus. Ir pajausti, kad nereikia keliauti labai toli– ir arti yra tiek daug grožio,tik reikia noro  jį pamatyti._DSC6943_DSC6958_DSC6804

Toliau nuotraukos;3IMG_1086_DSC68592IMG_1083  _DSC7000_DSC6932_DSC6982_DSC6836

 

 

 

_DSC6834_DSC6912

ETIOPIA:TANOS EŽERAS, MĖLYNOJO NILO IŠTAKOS, ADIS ABEBA (III-JI DALIS)

vaikščioję siaurais ir klaidžiais Lalibelos bažnyčių tuneliais, pakylame į Debra Zeit (Alyvų kalnas ) kalną.Prieš akis-Lalibelos miestelio panorama_DSC6352

_DSC6252 Čia šventikas, susisodinęs berniukus moko tikybos , gidas pasakė, kad tai būsimieji šventikai_DSC6060.Vėl kelias kyla tarp  rusvos uolinės lavos kalnų–net nusijuokiau gidui, kad E. Hemingvėjus parašė knygą "Žaliosios Afrikos kalvos", jei būtų keliavęs po Etiopiją– būtų parašęs "Rudosios Afrikos kalvos ". Ilgai negalėjau pamiršti Lalibelos– ar tikrai tokia monumentali statyba galėjo trukti tik 24 metus (gidas aiškino, kad nebuvo naudojamas vergų darbas ), ar tikrai tai karaliaus Lalibelos sapnas, ar tik legenda?  Kodėl reikėjo kirsti šv. Jurgio bažnyčią iš viršaus į žemę-juk lengviau pastatyti ant žemės?  Šv. Jurgio bažnyčią bandoma lyginti su Egipto piramidėmis ,bet etiopų žodžiais- ji tokia unikali ir šventa, kad negali būti lyginama su jokiu kitu pastatu pasaulyje.Tarp tų 11-kos bažnyčių yra ir Lalibelos žmonos pastatyta bažnyčia "Meskel Kebre",kurią ,pagal legendą, angelai pastatė per vieną naktį. Išsukame iš pagrindinio kelio į siaurą kalnų keliuką– dar vienas stebuklas- tiesiog kalne iškirstas šv. Neakutoabo (Lalibelos sūnėno) vienuolynas.

_DSC6432 Jis toks mažas ir pasislėpęs kalne,kad nežinodamas jo ir nerastum. Pro lubų akmenis nesustodamas laša kalnų vanduo– gidas paaiškino,kad tai šventas vanduo, ten esantis šventikas

_DSC6451

visus šlaksto tuo vandeniu.Pašventinti ir gavę kunigo palaiminimą, važiavome link Tanos ežero.Ežeras unikalus daug kuo–tai vienas didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje,

_DSC6444 _DSC5852(1788m.. virš jūros lygio),į jį suteka daug upių, išteka Žydrasis Nilas ,čia didelė augalų ir gyvūnų įvairovė, jame veisiasi krokodilai bei hipopotamai ,daugybė vandens paukščių, o 20-je salų buvo _DSC5959pastatytos unikalios medinės bažnyčios ir vienuolynai .Pirmieji čia atsikraustė ortodoksai vienuoliai, ieškoję  ramybės ir nuošalumo.  Viename salos vienuolyne buvo laidojami imperatoriai .Laivu priplaukiame garsiausią Ura Zidane Mehret  bažnyčią bei vienuolyną.

_DSC5877 Vienuolynas buvo įkurtas 14a. ,bažnyčia pastatyta 16a. Bažnyčioje yra unikali 16-17a. ikonų kolekcija, saugojami šventikų rūbai, karalių karūnos.. Beveik kiekvienoje saloje yra didesnė,ar mažesnė bažnyčios, vienuolynai.Tai neišvaizdūs statinai, dažnai iš išorės net nepanašūs į šventyklas.

._DSC5880

_DSC5885_DSC5878

_DSC5899Vienuoliai verčiasi žemdirbyste, salose auga kavamedžiai, įvairūs vaisiai.

_DSC599230km. nuo ežero yra Mėlynojo Nilo kriokliai–po šias vietas vaikščiojo D. Livingstonas, ieškodamas Nilo ištakų. Nilo krioklius vietiniai vadina "Tis Abay"–rūkstantis vanduo.Vanduo krenta iš 45m. aukščio ,giliai tarp uolų suformuodamas Mėlynojo Nilo baseiną, kuris ties Chartumu įteka į Baltąjį Nilą ir toliau jau vadinamas tiesiog Nilu .Salų gyventojai verčiasi žvejyba- čia gaudomos  tilapijos, auga kavamedžiai,didelė įvairovė vaisių.

_DSC5901 Atskirai reikia pakalbėti apie Etiopijos kavą. Etiopija- kavos gimtinė, jos pavadinimas kilęs iš Etiopijos miesto Kaffa .Kava čia aromatinga, kvapni ir labai skani. Kavos gėrimo ceremonija– tai visas ritualas, jam skiriama nemenka laiko dalis. Kavos pupelės skrudinamos tik  prieš gėrimą, grūdamos specialiame inde  gana rupiai, plikinama moliniame  inde . Geriama iš labai mažų puodelių, saldinta. Dažnai geriama su žolelių mišiniu "Adomo sveikata ", būtinai , geriant kavą pastatomas stovelis su miros smilkalais ,kurių skleidžiamas aromatas sukuria nuostabų euforijos jausmą._DSC5904

Kelionė ėjo į pabaigą.Dar liko diena pasivaikščioti po Adis Abebą (išverus iš amharų kalbos " baltoji gėlė "). Miestas įkurtas 1887m. imperatoriaus Meneliko II-jo . Miestas, kaip ir visi Afrikos miestai chaotiškas, judrus,pilnas kontrastų. Mieste tarp mašinų vaikšto asilai, karvės, prekeiviai prekes išsidėstę ant žemės,parduodantys kas ką turi: daržoves, vaisius, rūbus. Tarp prabangių viešbučių ir apskurę namai, gatvės pilnos šiukšlių, eismas be jokių taisyklių, pėsčiųjų perėjos tik kad pažymėtos,bet niekas jose į pėsčiuosius nekreipia dėmesio, mašinų signalai,triukšmas kelia tokį chaosą, kad atvažiavus iš gamtos norisi kuo greičiau bėgti  į tylumą.

._DSC6540 Miesto simbolis- barokinė šv. Trejybės katedra (Italijos įtaka ), aplankome nacionalinį ir etnografinį muziejų,  kuriame surinkta gausi  įvairių kultūrų, tradicijų, religijų, įvairių genčių gyvenimo būdą atspindinčios kolekcijos. Čia ir garsioji fosilija– P1080173seniausiai gyvenusios (prieš3,2 mln. m) žmonių pramotės Lucy griaučiai. Apžiūrime karaliaus Meneliko II-jo rezidenciją,pastatytą iš molio,

_DSC6601 šv. Marijos bažnyčią, kurioje imperatorius buvo karūnuotas, Selasidų dinastijos  muziejų,kuriame sukaupti karalių lobiai, rūbai, skeptrai, pirmasis viešbutis Adis Abeboje_DSC6595 "Taitu hotel" Gyvas, autentiškas vietinis turgus , vienas didžiausių Afrikoje "Mercato ",bet jame toks žmonių skruzdėlynas , kad norisi iš jo greičiau pabėgti nes pirkti nieko nereikia.

_DSC6533 Paskutinis žvilgsnis į Adis Abebą nuo Entono kalno, kurio aukštis 3200m. ir vėlai vakare–skrydis į Europą.

 Kylant lėktuvui jau visiškai sutemus matėsi tik šviesų jūra._DSC6517

Po lėktuvo sparnais liko pilna kontrastų didelė žemė, liko neaplankytos gentys Omo upės slėniuose, su savo savita kultūra , piešiniais ant kūno ir lėkštėmis ištemptomis  lūpomis, Abyya, Čamo ežerai, Nech Sar nacionalinis parkas. Bet tai nebuvo mano kelionės tikslas. Šalis per didelė, per  daug įvairi  kad vienos kelionės metu joje  pamatyti viską. Džiaugiuosi,kad pavyko įgyvendinti svajonę –pamatyti tikrai unikalią vietą pasaulyje Danakilo įdubą ir Dalol kraterį, pabuvoti legendinės karalienės Sabos žemėje, o lankantis bažnyčiose, išsaugojusias savo archajiškumą , stebint nemažiau archajiškas apeigas –atrodė,kad matai gyvus vaizdus iš Senojo Testamento . Ir vėl persekioja mintis –dar sugrįžti į tą pilną kontrastų šalį, joje visko tiek daug:gamtos, kultūros, istorijos….Aš pamačiau tik mažą dalelę to pasaulinio civilizacijos paveldo, iš kurio,  galbūt ir prasidėjo žmonijos istorija.Visuomet reikia turėti svajonę……

Toliau-nuotraukos

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

P1080163

P1080168

P1080401P1080429

P1080436

P1080476P1080502P1080510P1080522_DSC6547_DSC6610_DSC5986_DSC5997

_DSC6050

_DSC6074_DSC6083_DSC6094_DSC6105

_DSC6118

MAGIŠKOJI ETIOPIJOS ŽEMĖ (I dalis)

 

529097_492968597423448_1665472634_n

Kiek ir ką žinome apie Etiopiją ? Dauguma pasakys,kad tai valstybė Afrikoje ,pagal gyventojų skaičių antroji šalis Afrikos kontinente (pirmoji Nigerija ),.Tai vienintelė ir viena seniausių civilizacijų Afrikos žemyne ir pasaulyje,turinti daug išskirtinių bruožų.Etiopijoje aptikti seniausi pasaulyje žmonijos pėdsakai,todėl galima sakyti,kad čia prasidėjo žmonijos istorija,nes archeologų atrastojo pirmojo žmogaus Luci  griaučiai yra 3,2mln. P1080173metų senumo ir saugojami Adis Abebos nacionaliniame muziejuje.Krikščionybė čia atėjo tuo pat metu ,kaip ir į Romos imperiją -IV mūsų eros amžiuje ir yra antra šalis po Armėnijos,oficialiai krikščionybę paskelbusi valstybine religija.Nuo 1974m. šalis yra pasaulietinė. Nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę,kuri kartu su katalikais ortodoksais sugyvena taikiai.Didžiausios religinės grupės-Etiopijos ortodoksai sudaro 51 proc. musulmonai- 32,8 proc. Krikščionybė labai paveikė Etiopijos meną. Čia susiformavo ypatingas bažnyčių stilius,nei kiek nepanašus į mūsų europines bažnyčias,jas puošia ryškios,tapytos ikonos, kuriose vaizduojami biblijiniai siužetai ir personažai, populiari sienų tapyba. Pagal legendą  Etiopijoje, Axumo mieste yra saugojama Sandoros skrynia.

P1080300Tačiau apie Etiopijos religiją,kultūrą,įdomias istorijų peripetijas papasakosiu vėliau. Tai bus kitų straipsnių temos. Dabar- apie unikaliausią pasaulio vietą- Danakilo žemumą (Danakil depression) su Dalol krateriu,kuris vietinių vadinamas "pragaru žemėje " arba vartais į pragarą. Mintis aplankyti šią unikalią vietą kilo perskaičius geografų ir žurnalistų  N. Hulo, Ryan Salm  straipsnius. Susižavėjau nuotraukomis ir nusprendžiau ,kad pati turiu  tai pamatyti.Dėl toje Etiopijos dalyje esančios nestabilios situacijos (tai pasienis su Eritrėja , kuri su Etiopija turi teritorinių nesutarimų), nesaugumo bei nedaug ta vietove besidominčių turistų, ekskursijos iš Lietuvos į šią Etiopijos dalį neorganizuojamos, todėl teko ieškoti vietinės turizmo agentūros, organizuojančios ekskursijas į šią, nutolusią nuo bet kokios civilizacijos vietą.Reikėjo rasti patikimą agentūrą,nes labai bijojau,kad galiu susimokėti ir nieko nepešus grįžti atgal (kiek Lietuvoje yra tokių turizmo agentūrų, paliekančių turistus likimo valiai. ).Padėjo visagalis internetas,keliautojų komentarai ir aišku, šiek tiek rizikos- juk keliavau vienų viena. Na, ir reikėjo atlaikyti gąsdinimus net ir tų ,nebuvusių Etiopijoje ir aplamai Afrikoje  (aš į Afriką vykau penktą kartą): visi įtikinėjo,kad būsiu apgauta, apvogta, apiplėšta., o gal būt ir pagrobta ar nužudyta. Etiopijos vizą gavau Stokholme Etiopijos ambasadoje, viską susitvarkiau internetu ,skrydis Vilnius-Frankfurtas- Saudo Arabija- Adis Abeba ir vėlai vakare aš jau juodojo kontinento širdyje- Adis Abeboje. Kaip ir buvo tartasi – pasitiko viešbučio tarnautojas, o pačiame viešbutyje manęs laukė turizmo firmos vadovas p. Samsonas. Su juo dar paderinome kai kurias kelionės detales ir kitą rytą aš jau vietiniu reisu išskridau į miestą Etiopijos šiaurėje Mekele, nes šiame mieste prasideda turistinis Danakilo maršrutas .Lėktuve buvau vienintelė baltoji, tačiau vietiniai, kurie bent kiek kalbėjo angliškai ,labai maloniai klausinėjo, iš kur esu, kur ir kodėl viena keliauju. Šiame mieste prisijungiau prie mūsų turistinės tarptautinės grupelės- pora iš Anglijos, vulkanologijos profesorius iš Vokietijos ir geografijos mokytojas iš JAV.Tokią nedidelę grupę lydėjo tris gidai ,buvo skirti tris visureigiai ,kuriais ir patraukėme į savo kelionės _DSC4435tikslą. Labai trumpai pavažiavę asfaltuotu keliu pasukome į dykumos keliuką, kuris baigėsi po kelių kilometrų ir toliau beveik visą dieną važiavome tik smėlio dykuma.Nežmoniškas karštis, dulkės,pustomo smėlio sūkuriai kūrė siurrealistinį pasaulį, kuriame pasijunti lyg pustomo smėlio dulkė ir supranti,kad vienintelė ir didžiausia vertybė čionai- vanduo.Taip pasiekėme bazinę stovyklą, nes prasidėjus lavos laukams mašinos toliau važiuoti negalėjo ir mes,pasiėmę tik būtiniausius daiktus trims dienoms iškeliavome iki mūsų pirmojo kelionės tikslo – Erta Ale ugnikalnio. Erta Ale- vietinių kalba smilkstantis kalnas, yra veikiantis ugnikalnis, (paskutinis lavos išsiveržimas įvyko 2017.01.25d. ),jo viršūnėje yra lavos ežeras. (Žemėje yra tik 5 ugnikalniai ,turintys lavos ežerus viršūnėje ). Erta Ale, Danakilo žemuma su Dalol krateriu ir Druskos ežeru (Lake Asale ),sudaro taip vadinamą Afaro trikampį.Kelionė pėsčiomis ( 6 km. kaip ir nedidelis atstumas ), bet per didelius lavos akmenis, o dar karštis,pastovus troškulys, nors gėrėme be perstojo,buvo varginanti.Pasiekėme stovyklą Erte Ale ugnikalnio papėdėje, kad naktį, kuomet ne taip karšta, galėtume kopti į ugnikalnį.

_DSC4445Stovykloje jokios civilizacios- iš šakų pintos lūšnelės, atrodo, stovinčios nuo D. Livingstono laikų, kuris beveik prieš 170m. keliavo po Afriką ieškodamas Nilo ištakų, nakvynė miegmaišyje ,galima sakyti po atviru dangumi,čia pat ruošiamas paprastas maistas- etiopiška duona injera (tai toks paplotis)  , antP1080204 jo dedami ryžiai,makaronai,daržovės,Valgoma pirštais,plėšiant papločio gabalėlius ,vyniojant į juos tai,kas padėta ant viršaus ir mirkant į padažus. Ir pabaigai aišku,puiki,kvapni etiopiška kava- buna. Apie trečią valandą nakties iškeliavome. Nueti lavos lauku ir pakilti iki ugnikalnio viršūnės reikėjo apie 13 km. ,visas žygis užtruko apie 4 valandas,bet atsivėręs vaizdas atpirko visą 13124733_978065392247097_25520375290111044_n_DSC4480nuovargį.Kunkuliuojanti IMG_20170125_054339lava,žybsinčios liepsnelės,kylantys dūmai- visa tai nuotraukose,nes nėra žodžių aprašyti visą tą grožį ir gamtos stichiją.Be abejo ,nuotraukose nėra nei stipraus sieros kvapo,nei burbuliuojančios,verdančios lavos garso. Jei norėtum įsivaizduoti pragarą- jis tikriausiai toks ir būtų

IMG_20170125_064751.Nusileidus nuo kraterio ir pailsėjus mano ir grupės keliai išsiskyrė- jie pasiliko aplankyti dar du ten esančius ugnikalnius, o aš su gidu patraukiau į bazinę stovyklą, kur mūsų laukė paliktas visureigis ir kelionė toliau į vieną unikaliausių vietų pasaulyje- Dalol kraterį,esantį Danakilo dykumoje._DSC4758

Šią vietą surado europiečiai ekspedicijų ir kolonizacijų laikais apie 17-18a., bet nusivylė:čia pasirodė gana pavojinga- nepakeliamas karštis, rūgšties baseinai, toksiški dūmai. Niekas daugiau nerengė ekspedicijų į šią vietą. Dėl savo izoliacijos,geopolitiškai nestabilios situacijos, ugnikalnis ilgą laiką nebuvo lankomas, tik 2005m. tyrinėtojo ir dokumentalisto  Nicolas Hulot dėka visuomenei buvo pristatyta Danakilo žemuma- žemiausia vieta pasaulyje- 136,8m. žemiau jūros lygio, temperatūra čia siekia iki 48-50 laipsnių.Šis vulkaninis reiškinys yra pats ekscentriškiausias  planetoje, žinomas dėl įdomių geologinių struktūrų :karšti,rūgštūs šaltinai,sieros kalnai,maži dujų geizeriai, druskų stulpai.Karšti šaltinai,prisotinti mineralų ,turi fluorescentinius atspalvius. Išvertus Dalol- suardytas, suskaldytas

_DSC4712.Kartais iš šaltinių ir geizerių kyla nuodingos dujos,.Nestabilus pagrindas yra tikri spąstai gyvūnams  ir žmonėms.Kita šios vietos ypatybė- maži geizeriai, kurie nepanašūs į nieką, kas žinoma mokslui.Visa tai susidarė per daug tūkstančių metų,po daugybės Raudonosios jūros potvynių ir atoslūgių.P1080336

Keliaudama jūra aplink ugnikalnį palikdavo druskos kristalų,kuriuos išgarindavo vėjas, o laikui bėgant, susiformavo sodos ir druskos stulpai.  Ir vėl- visa tai nuotraukose, nes tai neaprašomi vaizdai.Aš buvau daugelyje pasaulio šalių,kopiau į ugnikalnius Gvatemaloje, Havajuose, Reuniono saloje, Islandijoje, bet tokio nuostabaus grožio ,tokioje izoliuotoje ir nesvetingoje vietovėje  kurioje tik lava,druska ir smėlis- dar nebuvau.Ne veltui šią vietovę vietiniai vadina pragaru.Dalol dar nepaskelbtas nacionaliniu parku, tik izoliacija ir sunkiai prieinama vietovė,tvyranti įtampa tarp Eritrėjos ir Etiopijos, priešiškai lankytojų atžvilgiu nusiteikusi Danakilų gentis apsaugo šią vietą nuo lankytojų srauto.

_DSC4629Toje vietovėje visai nėra turizmui reikalingos infrastruktūros. Paskutinė gyvenvietė- Hamadelos kaimas, be vandens, elektros ir bet kokio ryšio.Gyvenimas ten- iš žabų pintose lūšnose, higienai gelbėjo tik šlapios servetėlės,nes vanduo atvežamas bakuose ir labai taupomas. Ten gyvenantys žmonės iš šalia esančio druskos ežero rankiniu būdu išgauna druską ir ilgais kupranugarių karavanais gabena ją į parduoti į artimiausius miestelius

_DSC4990.Labai gražu temstant stebėti begalines kupranugarių vilkstines, gabenančias druskos luitus.Tai tik maža dalelė mano pasakojimo apie tą magišką Etiopijos žemės kampelį, apie kurį tikriausia mažai kas girdėjo ir matė,nes visos organizuojamos į Etiopiją ekskursijos yra per Pasaulinio krikščioniškojo paveldo bažnyčias bei įvairias gentis.

Ir pabaigai – kad ten , Erta Ale , Danakilo dykumoje pavojinga-sprendėme iš mus lydinčios ginkluotos apsaugos. Griežtai buvome įspėti nenutolti nuo stovyklos ribų,nevaikščioti po lavos laukus,nes juose daug įgriuvų, lava,  vietomis minkšta ir karšta, į ją galima įklimpti ,kaip įklimstama į purvą..

O toliau nuotraukos:

IMG_0330_DSC4432_DSC4461_DSC4429_DSC4464_DSC4469_DSC4470_DSC4474_DSC4502_DSC4507_DSC4520_DSC4636_DSC4649_DSC4675_DSC4697_DSC4700_DSC4706_DSC4717_DSC4719_DSC4735_DSC4742_DSC4757_DSC4767_DSC4785_DSC4791_DSC4812_DSC4820_DSC4828_DSC4832_DSC4851_DSC4875_DSC4878_DSC4880_DSC4882_DSC4889_DSC4892_DSC4930_DSC4986_DSC4987_DSC5019

 

 

Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt