APIE LIGAS

KRŪTŲ GĖRYBINĖS LIGOS-CISTOS, FIBROADENOMOS, MASTOPATIJOS.

landscape-1433812236-getty-feb15-woman-checking-breasts1000sqKrūtų cistos,fibroadenomos, mastopatijos yra nepiktybinės krūties ligos.Nors tiek klinikiniai,tiek gydytojų stebėjimai nerodo ryšio  tarp nepiktybinių krūties ligų ir vėžio, vis dėlto nėra aišku, ar atskiri gėrybiniai pakitimai krūtyse yra padidėjusios rizikos susirgti krūties vėžiu žymenys, ar rizikos veiksniai. Ir čia reikia pažymėti, kad jei realiatyviąją riziką susirgti krūties vėžiu ,kai yra ilgai besitęsiančių gėrybinių ligų krūtyse prilyginsime 1, tai ši rizika padidėja esant gėrybinėms proliferacinėms krūties ligoms 1,3-1,9 kartų.Prielaida -sveikame krūties audinyje vėžys neturėtų vystytis Todėl ,visos moterys ,kurioms randami gėrybiniai pakitimai krūtyse, yra tiriamos ir stebimos.

1. Fiziologinius procesus krūtyse reguliuoja net keliolika hormonų,kuriuos išskiria kiaušidės,skydliaukė, hipofizis ir eilė kitų.Net ir turimais tyrimo metodais nustatyti hormonų poveikį į krūtį nėra lengva, nes tai yra nuolat kintantis procesas ,todėl krūtų gėrybinių ligų priežastys kiekvienu konkrečiu atveju dažniausiai lieka neaiškios

.2..Visos gėrybinės ligos vadinamos vienu bendru vardu- fibrocistinė liga arba mastopatija.

3..Paprastaii moterys skundžiasi krūtų skausmais, einančiais į nugarą,pažąstis, kai kuriais atvejais- skausmingais  krūties audinio sukietėjimais.

5. Šiandien neįrodyta ,kad šių ligų gydymas vaistais sumažintų riziką susirgti krūties vėžiu, be to, nežinant aiškios ligos priežasties , vieno visais atvejais tinkamo gydymo metodo ar vaisto aišku ,būti negali.

Visos gėrybinės krūties ligos skirstomos į difuzines ir mazgines.

1. Mazginės:  fibroadenomos,cistos,fibrozinio liaukinio audino mazgai.Cistos netgi nelaikomos liga ,tai tam tikra krūties audinio būsena ,atsiradusi išsiplėtus pieno latakėliams .Išsiplėtimo priežastis neaiški .Pavienėms cistoms iki kelių milimetrų diametro, kurios randamos ultragarsinio tyrimo metu, jokio gydymo nereikia ir jo nėra ,o jei didesnės- virš 2-jų cm, yra punktuojamos ir tiriamos.Jeigu tyrime nerandama pavojingų ląstelių- tyrimas ir gydymas tuo ir apsiriboja . Kartais punktuojama kelis kartus, kad cistos sienelės suliptų. Tai ilgai besitęsianti būklė,cistos sunyksta su amžiumi- kai pradeda nykti pats krūties audinys.

Breast-Pain-Young-WomanFibroadenoms- priklausomai nuo moters amžiaus , fibroadenomos  dydžio, arba operuojamos arba stebimos, nes vaistų, kad jos išnyktų nėra.Jei fibroadenoma atsiranda brendimo metu ar tuoj  po brendimo- patartina operuoti, nes jos auga greitai, ir aišku ,kuo didesnę operuosi, tuo liks didesnis defektas. Fibroadenomos, atsiradusios vyresniame amžiuje ,operuojamos.

2. Difuzinės: su amžiumi, nykstant krūties liaukiniam audiniui,  jo vietoje atsiranda riebalinis audinys, o išlikęs  liaukinis audinys  perauga kietu fibroziniu audiniu, susiformuoja kieti mazgai, kas labai gąsdina moteris, nes jie dar yra ir skausmingi.Visi šie pakitimai vadinami vienu bendru vardu-mastopatija..

breast-cancer-s5-woman-getting-breast-ultrasoundKrūtų tyrimas sergant tiek gėrybinėmis ligomis ,tiek įtariant vėžį- nesiskiria. Moterims po 50-ties metų atliekamos mamogramos (jei  nėra įtarimo dėl vėžio mamogamos atliekamos kas dveji metai),  jaunesnėms- pakanka ultragarsinio tyrimo, jei reika papildomo ištyrimo- punktuojamos ir atliekamas citologinis tyrimas,jei yra įtarimas dėl vėžio- atliekama biopsija.

Savo darbe visuomet vadovaujamės principu "ne kiekvienas krūtyje atsiradęs mazgas yra vėžys,bet kiekvienas mazgas, atsiradęs krūtyje, turi būti tiriamas dėl vėžio ".

Leonarda Šarakauskiene:info@sarakauskiene.lt

 

 

SEPSIS ARBA KRAUJO UŽKRĖTIMAS. KODĖL JO TAIP BIJOMA ?

getty_rm_photo_of_blood_cellsSepsis, arba kraujo užkrėtimas yra infekcinis procesas, kuomet mikroorganizmai iš kraujo patenka į organus, juose dauginasi ir vėl kartotinai patenka į kraują.Sepsis nėra savarankiška liga, tai tam tikra įvairių infekcijų raidos forma, arba variantas.Sepsis taip pat nėra užkrečiamas .Pavyzdžiui, atsitiktinai   susižeidus operuojant sergantį ligonį arba kitaip su sergančiu kontaktuojant,  paprastai susiformuoja tik vietinis sužeidimo vietos uždegimas ir jeigu susižeidusio imuninė būklė gera, sužeidimas užgyja nesukeldamas nepageidaujamų  komplikacijų .Sunkiais atvejais ,ypač jei laiku nepastebėtas ,sepsis tampa pavojinga ,mirtina liga.Sepsio klinikinė eiga gali būti labai ūmi ,arba žaibiška, poūmė arba užsitęsusi (mėnesiais,metais). Užsitęsusią eigą neretai įgyja intensyviai,bet vis tiek nepakankamai gydoma septinė infekcija.

getty_rf_photo_of_woman_with_feverSepsį dažniausiai sukelia vietinės bakterijos, rečiau- grybelinės infekcijos Dabar dažnesnės stafilokokų,streptokokų žarnyno ir kitų mikrobų sukeltos sepsinės infekcijos .Ankstyvieji sepsio simptomai: karščiavimas su  šalčio krėtimu, silpnumas, padažnėja pulsas,atsiranda dažnas kvėpavimas .Negydomas sepsis pažeidžia gyvybiškai svarbius organus,dėl ko pasunkėja kvėpavimas,sutrinka inkstų veikla, atsiranda viduriavimas ,pykinimas. Dėl intoksikacijos pacientai darosi nesąmoningi.

masthead-familypreg-img-2Kaip susergama sepsiu ? Manoma, kad kraujyje mikroorganizmai patys savaime  nesidaugina. Sepsio pasireiškimas priklauso ne atskirai nuo bakterijų ir imuninės sistemos būklės, bet nuo jų tarpusavio sąveikos. Paprastai būna vietinis pūlinys- tai gali būti eilinis sužeidimas ,pooperacinė žaizda, trauma.Kai infekcija įgauna sepsinę eigą, mikrobai patenka į audinius ir organus ,kuriuose dauginasi ,sukeldami vietinius pūlinius- abscesus, iš šių- mikroorganizmai vėl patenka į kraują ,sukeldami taip vadinamus "šalčio krėtimus" ir staigius temperatūros pakilimus..Sepsiu dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, taipogi tie,kurių dėl šalutinių ligų ( kaip diabetas, vėžys) nusilpusi imuninė sistema, kūdikiai, ypač nemaitinami motinos pienu ,nes jų imuninė sistema yra labai silpna.

getty_rf_photo_of_pregnant_woman_and_calendarSepsis ir nėštumas.Retai, tačiau besilaukiančioms moterims gali išsivystyti septinės būsenos.Dažniausia priežastis- šlapimo takai, kuomet vaisius užspaudžia šlapimtakius,  sutrinka šlapimo nutekėjimas ir vystosi inkstų geldelių uždegimai,tulžies latakų uždegimai, ar infekcija makštyje.Pavojingi pogimdyviniai sepsiai, kai infekcija patenka gimdymo metu ar dėl pieno sąstovio krūtyse vystosi pūlingi krūtų uždegimai-mastitai. 

getty_rm_photo_of_empty_hospital_bedHospitalinė infekcija (MRSA sepsis) MRSA infekcija- meticilinui atspari stafilokokinė infekcija yra ligoninėje įgyta infekcija.Šioms infekcijoms yra priskiriamos visos infekcijos,kurių pacientas neturėjo atvykdamas į ligoninę.Hospitalinių infekcijų paplitimas priklauso nuo daugelio veiksnių:gydymo ligoninėje trukmės ,imuninės ligonio būklės, invazinių procedūrų skaičiaus ir pobūdžio,hospitalinės higienos ligoninėje, mikroorganizmų atsparumo antibiotikams. Ligoninėse infekcijos gali būti perduotos nuo personalo pacientui, nuo vieno paciento kitam pacientui ir nuo paciento -personalui per rankas, medicinos prietaisus, aplinką.

getty_rf_photo_of_icu_patient_monitorSeptinis šokas- tai kompleksas pažeidimų, kurį sukelia gausi bakterijų ir audinių toksinų bei biologiškai aktyvių medžigų patekimas į kraują.Septinio šoko metu sutrinka širdies veikla,vystosi kvėpavimo nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai, sutrinka krešumo sistema, dėl ko atsiranda masyvios kraujosrūvos .Tai ypatingai "sunkūs" pacientai ,gydomi inensyvios terapijos skyriuose.

princ_photo_of_mrsa_and_white_blood_cellSepsio gydymas.Sepsis yra viso organizmo atsakas į bakterijas ir jų toksinus.Visi bijome susirgti vėžiu ,infarktu ,insultu. Kai žmogų ištinka sepsis, jo būklė blogėja labai greitai, pažeidžiamos visos organizmo sistemos. Patys pirmieji sepsio požymiai nelabai kuo skiriasi nuo gripo ar kitos infekcijos: krečia šaltis,pakyla temperatūra, pacientas vemia, skauda galvą  ir ypatingai  raumenis. Jei prieš tai buvo diagnozuota bet kokia infekcija- plaučių, šlapimo takų, pilvo organų,  patyrėte traumą  ar susižeidėte, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Kuo anksčiau kreipiamasi ir  pradedama gydyti ,tuo didesbė tikimybė ,kad sepsį pavyks įveikti.Gydymas labai sudėtingas, dėl kraujo mikrocirkuliacijos sutrikimų gali vystytis galūnių gangrenos, dėl ko tenka amputuoti galūnes,dėl intoksikacijos pacientai panyra į komą, arba sukeliama dirbtina koma,kad ligonis  nejaustų skausmų ir būtų pakankamai aprūpintas deguonimi .Dažniausiai pacientai miršta ne  dėl pačios infekcijos ,o nuo jos padarytos žalos įvairiems organams

Pagal

logo-webmd-site

 

paruošė Leonarda Šarakauskienė: info@sarakauskiene.lt

 

 

 

 

 

 

Virškinamojo trakto navikai

Kaip  veikia  virškinimo  sistema?

virsk 001Kai  valgome ir gerai sukramtome maistą (taip pat ir gėrimai ),jis keliauja stemple žemyn į skrandį čia susimaišo su skrandžio sultimis ir mažomis dozėmis slenka plonąja žarna žemyn.Viršutinėje plonosios žarnos  dalyje įsisavinami angliavandeniai,  baltymai ir riebalai ,taip pat mineralai ir vitaminai, kurie patenka į kraują. Likęs nesuvirškintas maistas ,ypač augalinės skaidulos, susimaišiusios su virškinimo sultimis iš plonosios žarnos , kasos ir tulžies ,keliauja į storąją žarną. Kasdien plonosios žarnos 1,5-2 litrai  turinio patenka į storąją žarną. Storoji žarna zarnynas 001sudaryta iš trijų dalių:

kylančios ir nusileidžiančios gaubtinės žarnos,sujungtos skersine  žarna.Plonosios žarnos skystas turinys pirma keliauja į kylančiąją (dešinę) storosios žarnos pusę ir ten pasilieka iki dviejų dienų .Per šį laikotarpį iš jos organizmas pasiima vandenį ir mineralines medžiagas, o iš likusių medžiagų formuojamos išmatos. Išmatos iš kylančios storosios žarnos dalies stumiamos į skersinę bei nusileidžiančiąją žarnos dalį,kur vyksta išmatų formavimosi  procesas.Kai išmatos pasiekia tiesiąją žarną atsiranda noras tuštintis .

.Žarnos atlieka ne tik virškinimo funkciją, bet reguliuoja organizmo skysčius, kai kurių hormonų ir mineralų apykaitą. Žarnyne yra žmogui reikalingų bakterijų,kurios palaiko medžiagų apykaitos procesus, atlieka reikalingų organizmui  funkcionuoti medžiagų sintezę, jų įsisavinimą.

Ne visuose virškinamojo trakto organuose navikai atsiranda vienodai.Dažnesni skrandyje,storojoje ir tiesiojoje žarnose, retesni – stemplės ,kasos ,kepenų navikai .Labai reti- plonųjų žarnų navikai .Kadangi virškinamasis traktas yra labai svarbus įsisavinant visas organizmo funkcionavimui  reikalingas medžiagas ,nepriklausomai kokioje virškinamojo trakto dalyje vystosi navikas- sutrikdoma visa organizmo medžiagų apykaita ir pirmieji ligos simptomai kyla ne iš organo (pvz. skrandžio,žarnyno) ,kuriame navikas pradeda augti ,bet pasireiškia bendriniai intoksikacijos simptomai: silpnumas darbingumo sumažėjimas, apatija,svorio kritimas. Šie organizmo intoksikacijos simptomai gali tęstis iki metų- kol pradeda ryškėti organo, iš kurio auga navikas simptomai- vėmimas kraujavimas, skausmas ir kt.

Skrandžio navikai

Kaip ir visi navikai ,skirstomi į gėrybinius ir piktybinius.Gėrybiniai navikai: dažniausi–skrandispolipai,retai gali būti riebaliniai ,kraujagyslinai ir kt.polipas

Diagnozuojami nesunkiai, dažnai užtinkami atsitiktinai atliekant skrandžio gastroskopiją- tyrimą su tam tikru aparatu-gastroskopu.Priklausomai nuo jų dydžio gali būti šalinami per gastroskopą ar operuojami.Ar būtina operuoti,jei pacientas nieko nejaučia? Būtina,nes polipai yra rimta ikivėžinė liga.

Paplitusi skrandžio liga-paviršinis gleivinės uždegimas-gastritas, jį sukelia aštrus gausus, sunkiai virškinamas maistas, alkoholis,bakterijos,patekusios su sugedusiu ar užterštu maistu.Gastritą gali sukelti ir kai kurie vaistai- aspirinas,antibiotikai,hormonai.Ūminiai gastritai,atsiradę apsinuodijus netinkamu maistu, praeina po kelių dienų ,tuo tarpu lėtinės formos tęsiasi ilgai ir sunkiai gydomos.

Kaip prasideda skrandžio vėžys?

skausmasBlogiausia,kad nėra vienintelio simptomo,kuri nurodytų opos ar gastrito suvėžėjimą.Liga prasideda bendraisiais simptomais,būdingais visoms skrandžio ligoms- pavalgius pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį ar nugarą (priklausomai kurioje skrandžio vietoje pradeda augti navikas),kartais pykina,pradeda varginti skrandžio diskomfortas- po valgymo savijauta pablogėja. Šis simtomas paaiškinamas tuo, kad vystantis navikui pažeidžiamos pagrindinės skrandžio ląstelės, skrandyje pradeda trūkti rūgščių ir fermentų kurie reikalingi maisto virškinimui ir maistas blogai virškinamas. Pradedama nemėgti anksčiau patikusio maisto (ypač mėsos ir žuvies) .Burnoje atsiranda nemalonus skonis ir kvapas ,pykina,vargina seilėtekis .Sergantis žmogus pasidaro vangus ,krenta svoris, vystosi mažakraujystė. Naviko simptomai priklauso nuo jo augimo vietos skrandyje: jei navikas auga viršutinėje skrandžio dalyje- darosi sunku nuryti maistą (žmogus springsta ),  jei vidurinėje-vargina  šleikštulys, skausmas nugaroje,gali pasirodyti tamsios išmatos- tai rodo  kraujavimą iš naviko. Apatinėje skrandžio dalyje augantis navikas neleidžia maistui iš skrandžio patekti  į dvylikapirštę  žarną ,todėl  sergančiuosius  pradeda varginti pilnumo jausmas skrandyje, vėliau  jie vemia seniai suvalgytu, nesuvirškintu  maistu.Taigi,skrandžio vėžio simptomai labai įvairūs, priklauso nuo naviko  tipo ir jo augimo vietos skrandyjegFGDS tačiau pagrindiniai yra trys- svorio kritimas ,skausmas ,skrandžio diskomfortas.Diagnozuojamas-atliekant endoskopinį tyrimą-gastroskopiją ,pastaruoju metu rentgenologinis tyrimas atliekamas labai retai .Papildomi tyrimai atliekami proceso išplitimui įvertinti.

Pagrindinis gydymas- operacija.Operacijos apimtis priklauso nuo naviko lokalizacijos ,jo išplitimo, ligonio būklės ir amžiaus. Esant lokaliai išplitusiam procesui gydymas  pradedamas nuo chemoterapijos ,jei navikas viršutinėje skrandžio dalyje- gal būt bus taikomas spindulinis gydymas .Chemoterapijos gali prireikti ir po skrandžio operacijų- jei rastos metastazės aplinkiniuose limfmazgiuose,ar navikas labai aukšto piktybiškumo lygio, apėmęs didelę skrandžio dalį.

Norint  sumažinti tikimybę susirgti skrandžio vėžiu reikėtų laikytis maitinimosi režimo .Skrandžiui labai kenkia persivalgymai, rūkymas, alkoholis. Pajutus net nežymius skrandžio sutrikimus, niekuo nepaaiškinamą svorio kritimą,  silpnumą,  būtina kreiptis į gydytoją ,kuris atliks reikiamus tyrimus ir skirs atitinkamą gydymą.

Storosios žarnos navikai

Storoji žarna- 1,3- 1,5 m. ilgio galinė virškinamojo trakto dalis,atliekanti keturias funkcijas-: rezorbcinę, virškinimo ,motorinę ir šalinimo .Storosios žarnos ligų yra įvairių,tačiau kiekviena sutrikdo visas storosios žarnos funkcijas ,o tuo pačiu ir viso organizmo medžiagų apykaitą. Tiek ikinavikinės,tiek navikinės ligos prasideda bendraisiais simptomais- pilvo pūtimu, skausmais,   nepastoviais viduriais,kraujavimu su išmatomis. -1 Dažniausia storosios žarnos gėrybinė liga- polipai ir polipozė, kuriai diagnozuoti šiuo metu atliekamas slapto kraujavimo testas.slaptas kraujasFKS.Esant teigiamam testui  (radus kraujo pėdsakų) , pacientui  atliekama kolonoskopija. Tai žarnyno tyrimas specialiu aparatu,  padedančiu apžiūrėti visą storąjį  žarnyną  .Svarbu tinkamai paruošti žarnyną tyrimui- apie žarnyno paruošimą  visuomet išsamiai paaiškinama, yra atitinkami vaistai,  kurie  naudojami tyrimo išvakarėse. Polipai, jei nedideli, šalinami tos pačios procedūros metu,  jei jų daugiau ir dideli- kartais prireikia operacijos.

Manoma,kad storžarnės vėžiui atsirasti svarbūs genetinai veiksniai ,mitybos ypatumai.   Gyvulinių  riebalų, angliavandenių didelis kiekis maiste taip pakeičia žarnyne esančias bakterijas ,kad jos pačios pradeda gaminti vėžį skatinančias medžiagas- kancerogenus .Pastebėta ,kad storosios žarnos vėžiu dažniau serga tie žmonės,  kuriems operuota tulžies pūslė ,kurie anksčiau persirgę kitų organų vėžiu, rečiau serga vegetarai .Vėžio simptomai priklauso nuo to, kurioje storosios žarnos pusėje -dešinėje ar IMG_0002kairėje auga navikas. Atskirose storosios žarnos dalyse navikai auga nevienodai  (pavaizduota paveikslėlyje ) tačiau visais atvejais prasideda bendrinės intoksikacijos simptomais- nuovargiu ,darbingumo sumažėjimu, apetito stoka, apatija.Kai kada be priežasties pakyla temperatūra, vidurių užkietėjimai kaitaliojas su viduriavimu, išmatos labai dvokiančios , jose pradeda rastis šviežio ar tamsaus kraujo .Navkui didėjant ,siaurėja žarnos spindis, nesikreipiant į gydytojus navikas visai užspaudžia žarnos spindį ir vystosi mechaninis žarnų nepraeinamumas,  kurį skubiai tenka operuoti. Laiku diagnozavus ligą-operuojama, operacijos apimtis priklauso nuo naviko lokalizacijos, išplitimo, paciento būklės, amžiaus.Po operacijos ,jei randamos metastazės aplinkiniuose limfmazgiuose reikalinga chemoterapija, jei navike randama genų mutacija- taikoma taip vadinamoji biologinė arba "taikinių" terapija.chemoth

 

 

 

 

 

Tiesiosios žarnos navikai

rectumTiesioji žarna (rectum)  – apie 16-18 cm. žarnos segmentas, pro kurį pašalinamos išmatos.Navikai dažni, dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai, nei moterys.Tiesiosios žarnos, kaip ir storųjų žarnų gėrybinės ligos -polipai ir polipozė, negydomi virsta piktybiniais. Diagnostika nesudėtinga-tiriama pirštu,o ta dalis žarnos, kuri nepasiekiama pirštu- apžiūrima specialiu instrumentu- rektoskopu.Tiesios žarnos vėžio , kaip ir polypų- pagrindinis simptomas -kraujavimas. Kraujas pasirodo po kiekvieno pasituštinimo,ligai progresuojant- vargina nepilno tualepasituštinimo jausmas, dažnai varo tuštintis, tuštinamasi kraujingomis gleivėmis  10-15 kartų  paroje.Augantis navikas siaurina žarnos spindį. Negydant ,spindis visai užspaudžiamas ir pacientą tenka skubiai operuoti.Tiesiosios žarnos navikai jautrūs spinduliams ,todėl operacija dažnai derinama su spinduliniu gydymu,kai kurias atvejais ir chemoterapija.Tiesios žarnos vėžio operacijų didelė blogybė yra ta,kad pašalinus tiesiąją žarną  tuštinimuisi formuojama dirbtinė išangė-kolostoma ( colon- lotyniškai storoji žarna) .Dirbtinė išangė  gali būti formuojama   kairėje ar dešinėje  pilvo pusėje įprastai vadinama stoma..

Gyvenimas su stoma

colostomaStomos formuojamos ne tik sergant tiesios žarnos vėžiu,bet ir tuomet,kai dėl įvairių priežasčių neįmanoma išsaugoti žarnyno vientisumo: tai ir naviko lokalizacija, bendra paciento, žarnyno būklė. Stomos būna trumpalaikės ir pastovios, jų priežiūrai naudojami specialūs išmatų surinkėjai kurie klijuojami prie pilvo odos ir į juos renkasi išmatos. Išmatų surinkėjai kompensuojami ligonių kasų. Labai svarbu tinkamai prižiūrėti odą pilvo odą apie stomą,nes išmatos ją dirgina,odoje  atsiranda įtrūkimų, patekus infekcijai- susiformuoja pūliniai. Pagrindinė sąlyga- oda apie stomą turi būti sausa ir švari.Negalima šiurkščiai valyti ir pačios žarnos, nes gleivinė yra lengvai pažeidžiama ir greitai kraujuojanti.

colo-2Esant stomai pacientai tuštinasi nevalingai.Šiuo metu yra priemonių, palengvinančių stomuotų pacientų gyvenimą- tai medikamentai , lėtinantys žarnyno veiklą, žarnos praplovimai,  pati stomos konstrukcija. Bijant dažno tuštinimosi, dažnai pradedama badauti. Reikia maitintis reguliariai,nes žarnynas ir negaudamas maisto funkcionuoja ,jame gaminasi dujos.Reikėtų vengti vidurius pučiančių patiekalų, stengtis valgyti tuo pačiu metu, kad žarnynas įprastų išsituštinti tam tikru ritmu. Prieš keliones, ruošiantis dalyvauti įvairiuose renginiuose ,reikėtų susilaikyti nuo gausaus valgymo, prieš parą išgerti apie litrą skysčių, pavartoti žarnyno veiklą slopinančius vaistus. Aišku,gyventi su stoma prisitaikoma ne iš karto, tai trunka keletą mėnesiu ,  o kitiems ir metus. Pirmiausiai prisiderinti prie gyvenimo naujomis sąlygomis turi padėti šeima. Jei pacientas jaus pastovią šeimos pgalbą ,jo nevargins nevisaveriškumo jausmas, depresija. Stomuoti ligoniai gali sportuoti,keliauti ,maudytis,.Stoma neturi izoliuoti paciento ir tik  nuo pačio colostoma1žmogaus  priklauso,kaip greitai jis adaptuosis prie naujų gyvenimo sąlygų.3

Norint išvengti šių nemalonių operacijų ,reikėtų neuždelsti savo ligos, pajutus nemalonius pokyčius žarnyne, kreiptis į gydytoją. Mityboje turi būti daug  valgymas daržovių ,vaisių, maitintis taip ,kad  nebūtų  vidurių  užkietėjimų. .Aišku, ne kiekvienas pilvo skausmas ar pūtimas  yra vėžio požymis, tačiau jei jis tęsiasi kelis mėnesius, dar prisideda netvarkingas tuštinimasis, reikėtų neatidėlioti vizito pas gydytoją ,nes bet kurią įsisenėjusią ligą yra gydyti žymiai sunkiau ir pasekmės yra blogesnės.

 

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

Ką turėtume žinoti apie plaučius ir jų ligas

848170-img2Šiuolaikiniame informacijos sraute kartais yra sudėtinga susigaudyti- dažnai populiariuose  straipsniuose pateikiami vienas kitam prieštaraujantys ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, siūlomi nepagrįsti  klinikiniais tyrimais bei klinikinėmis  studijomis "stebuklingi " gydymo metodai. Sakoma,kad šiuo metu tyrinėjančių vieną ar kitą vėžio atsiradimo priežastį ar gydymą yra daugiau nei vėžiu sergančiųjų dar daugiau yra savamokslių "gydytojų" ar žiniuonų ,kurie susirgusiesiems siūlo stebuklingus  gydymo metodus ,vaistus,  garantuodami pilną pasveikimą .To negali ir nedrįsta siūlyti onkologai, žinodami onkologinės ligos klastą,jos eigos nenuspėjamumą.

ALT TAGTaigi šį kartą pakalbėsime apie vieną dažniausių ir sunkiausių ligų onkologijoje- plaučių piktybinę ligą- plaučių vėžį..Gėrybinių plaučių navikų pasitaiko retai, jie beveik neturi ryškių simptomų ,dažniausiai diagnozuojami atsitiktinai atliekant plaučių rentgenologinį  tyrimą

Plaučiai yra sudėtingos struktūros organas ,esantis krūtinės ląstoje. Jais mes kvėpuojame. Vienu kartu ,tai priklauso nuo fizinio žmogaus išsivystymo ,amžiaus ,lyties, įkvepiame nuo 200 iki 800 kub.cm oro, ir , aišku ,kiekvieną kartą į plaučius įtraukiame atmosferoje esančias dulkes, dūmus, nematomus nuodingus  cheminius junginius. 

getty_rm_photo_of_cilia_in_lungJeigu neturėtume apsauginių filtrų- vingiuotų nosies kriauklių, išklotų smulkiais plaukeliais, kurie įkvepiamą orą apvalo ir sušildo, apsinuodytumėme greitai. Todėl visuomet reikia stengtis kvėpuoti pro nosį ,o ne per burną. Tokiais plaukeliais iškloti visi  kvėpavimo takai, plaukeliai  labai jautrūs ir pažeidžiami rūkant, būnant užterštoje aplinkoje.

Veikiant deguoniui, organizmo ląstelės išskiria anglies dvideginį, kurį kraujas neša atgal į plaučius ir iškvepiant anglies dvideginis pašalinamas iš organizmo .Kvėpavimas užtikrina organizmo gyvybines funkcijas .

Thinkstock_rf_photo_of_mature_woman_smokingDeja ,žmonija sugalvojo  būdą ,kaip kenkti savo tokiam svarbiam organui – plaučiams ir tuo pačiu   sveikatai- tai rūkymas .Kasdien rūkančiojo kvėpavimo takuose nusėda gausybė  kenksmingų medžiagų  ,kasdien į mūsų kūną  patenka apie 600 sveikatai kenksmingų komponentų .Plaučiai , nuolat žalojami atmosferos veiksnių ,rūkymo, nepajėgia atlikti savo pagrindinės funkcijos- aprūpinti organizmą deguonimi, pasidaro neatsparūs infekcijai, atsiranda chroniškos plaučių ligos -bronchitas, obstrukcinė plaučių liga  emfizema ,vargina pastovus kosulys (ypač rytais ) ir skrepliavimas.Tad kodėl žmonės rūko? Dažniausiai vaikams ir jaunuoliams rūpi sužinoti kaip rūkymas veikia.Juos rūkyti paskatina tėvų ir suaugusiųjų pavyzdys bei rūkantys bendraamžiai .gimDaugėja rūkančių moterų, berniukų ir mergaičių, jų kvėpavimo takai  lengviau pažeidžiami,,mažėja plaučių gyvybinis tūris ,todėl rūkantys paaugliai anksti pradeda kosėti ,skrepliuoti ,sulėtėja jų augimas. Pastebėta ,kad rūkančių tėvų vaikai linkę dažniau sirgti ivairiomis ligomis ,mažiau atsparūs infekcijoms, nervingesni,jautresni.

getty_rm_photo_of_woman_smoking_in_loungePrivalome  žinoti ,kad kartu su rūkančiais gyvenančius ar dirbančius nerūkančius žmones veikia tie patys tabako dūmai. Valandą pabuvus smarkiai prirūkytose, nevėdintose patalpose ,kenksmingos tabako medžiagos nerūkantį veikia taip, tarytum jis pats būtų surūkęs 2- 3 cigaretes.

 

Plaučių 156x150_lung_cancer_overview_slideshowvėžys  yra viena iš dažniausių onkologinių ligų, pirmaujanti  mirtingumo struktūroje tiek Lietuvoje,tiek pasaulyje  Šiuo metu plaučių vėžys yra rimta medicinos ir socialinė problema ,nes juo serga vis daugiau žmonių ,liga jaunėja .Šia liga dažniausiai serga vyrai,tačiau pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį liga dažnėja ir moterims . Paprastai susirgusieji buvo sirgę plaučių ligomis: bronchitais,uždegimais,daug rūkę.Nerūkančiam – plaučių vėžys retenybė. 9 iš 10-ties susirgę plaučių vėžiu-rūkoriai.Ne paskutinę vietą turi ir genetiniai faktoriai.

getty_rf_photo_of_radon_test_kitKaip rašiau ankstesniame straipsnyje "Vėžio profilaktikos esmė ir prielaidos"apie 5-7 proc.visų navikų sukelia jonizuojanti radiacija .Didžiausias apšvitos dozes gauname ne iš medicininių tyrimų ar atominių elektrinių ,bet iš gamtoje esančių spinduliuotės šaltinių ,o vienas jų- radono dujios, kurios yra antroji po rūkymo plaučių vėžio priežastis .Apdailai naudojant granitą ,marmurą ,kitas statybines medžiagas galima didesnė spinduliuotė, todėl perkant statybines medžiagas gyventojai turėtų prašyti sertifikatų  ,kad statybinės medžiagos atitinka reikalavimus tiek pagal radiologiją, tiek pagal chemiją.

getty_rm_photo_of_car_exhaustOro užterštumas, darbas dulkėtoje aplinkoje ,mašinų išmetamos dujos, įkvepiami chemikalai , miesto smogas- visa tai neigiamai veikia plaučius- panašiai ,kaip sėdėjimas prirūkytoje patalpoje.

Plaučių vėžio simptomai pradinėse stadijose neryškūs:

 

1.Kosulys,kuris atsiranda be priežasties ir gydant įprastinėmis priemonėmis, nepraeina.Ilgainiui atsiranda skrepliavimas su kraujo siūleliais ar nedideliais krešuliais.

PRinc_rm_photo_of_man_couging_hand_on_chest2.Krūtinės skausmai,ypač giliau įkvėpus.  Skausmas gali įradijuoti į petį, ranką. Ligai progresuojant -atsiranda stiprus skausmas krūtinėje, dažniausiai tuomet įtariama stenokardija arba infarktas.Pradinėje stadijoje pakitimai plaučiuose būna labai nežymūs arba jų visai rentgenogramoje nesimato ,todėl plaučių vėžys net neįtariamas.

3.Lengvas pastovus  dusulys.

4.Nuovargis ir svorio kritimas.

Ligai progresuojant visi šie simptomai ryškėja, atsiranda kaulų skausmai, gali padidėti pažastų, kaklo limfmazgiai.

Atsiradus šiems simptomams, būtinas rentgenologinis plaučių tyrimas, plaučių kompiuterinė tomografija. Rentgenologiškai įtarus vėžį- būtina fibrobronchoskopija su biopsija (kai imamas įtartino audinio gabalėlis mikroskopiniam tyrimui ).

Kadangi nėra vieno būdingo tik plaučių vėžiui simptomo .liga dažniausiai diagnozuojama vėlai (I-2 stadija diagnozuojama tik 20% ligonių), o apie  80% vėžys yra nepagydomas ir galima kalbėti tik apie gyvenimo .pratęsimą.

Plaučių vėžio gydymo taktika priklauso nuo daugybės veiksnių- naviko struktūros, ligos išplitimo, ligonio būklės ,amžiaus it kt..Kai kurios plaučių vėžio formos operuojamos,kitos- spinduliuojamos, arba gydomos chemoterapija, jei navike nustatoma genų mutacija- skiriama taip vadinamoji taikinių terapija.

photolibrary_rm_photo_of_woman_walking_away_from_cigarettePlaučių vėžio diagnozė-didelis šokas pacientui.Jei susirgai rūkydamas- niekada nevėlu atsisakyti šio žalingo įpročio.Yra įrodyta,kad tie,kurie atsisakė rūkymo po plaučių vėžio diagnozės- išgyvena ilgiau  ir gydymas jiems veiksmingesnis.  Ligai atsirasti dažniausiai padėjome patys. .Apskaičiuota , kad viena surūkyta cigaretė žmogaus amžių sutrumpina 7-8 minutėmis, tačiau rūkantys neturi galimybės patikrinti  ,ar jų gyvenimas sutrumpėjo, nes niekas nežino savo gyvenimo trukmės, jis negali nei patvirtinti, nei atmesti teiginių apie rūkymo žalą savo organizmui. Tai patvirtina diagnozė-plaučių vėžys.

Pagal tinklalapį WebMd paruošė

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

 

Moterims „apie karščio pylimus“

H 001"Karščio pylimas",arba karščio bangos yra vienas nemaloniausių simptomų lydinčių moterį premenopauzės ir menopauzės metu. Menopauzė -graikiškai reiškia "etapą" .Tai nemalonus gyvenimo tarpsnis moteriai, kadangi silpnėjant moteriškų lytinių hormonų gamybai, moters organizme persitvarko ir kitų organų veikla,pasireiškia menopauzei būdingi simptomai:karščio pylimas(KP), gausus prakaitavimas,  blogėja širdies veikla retėja ir silpnėja kaulai- vystosi osteoporozė. Atsiranda nerimas dėl artėjančios senatvės, baimė susirgti sunkiomis ligomis ir pasidaryti našta savo artimiesiems. Tai negrįžtamas procesas, palengva gilėjantis ir sukeliantis didelius pokyčius moters organizme. Tai metas, kuomet paėmėme viską, ką Motina Gamta davė, o Tėvas Laikas palengva atima viską:grožį,jaunystę,sveikatą…


 

Menopauzė sunki dar ir todėl, kad paūmėja visos turėtos chroninės ligos tokios  kaip cukraligė, hipertonija, sąnarių ligos ,su amžiumi didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Manoma, kad menopauzės amžius yra paveldimas, dukrai jis prasideda panašiu laiku kaip ir jos močiutėi ir mamai .Rūkančioms menopauzė prasideda keliais metais anksčiau.

Skiriami trys periodai: premenopauzė, menopauzė ir postmenopauzė. Kiekvienas periodas dėl hormonų persitvarkymo yra sunkus moteriai, tačiau patys sunkiausi- premenopauzė ir menopauzė.Postmenopauzėje paūmėja ir sunkėja buvusios chroninės ligos,dėl amžiaus ir moteriškų hormonų trūkumo arsiranda naujos ligos. Neretai vyresnio amžiaus moteris lieka vieniša, todėl prie fizinių ligų prisideda ir psichologiniai negalavimai – depresija, nerimas ,liūdesys.

Pagrindiniai premenopauzės ir menopauzės simptomai :

1.Nereguliarios menstruacijos iki visiško jų pasibaigimo.(Paprastai praėjus metams po mėnesinių baigties jau yra menopauzė, pereinanti į postmenopauzę,kuri tęsisi iki gyvenimo pabaigos) .Nereikia pamiršti, kad premenopauzėje ,esant nereguliarioms menstruacijoms,ovuliacija vyksta, todėl pastojimo galimybė išlieka ir nėštumo reikia saugotis.

2.Karščio pylimai (KP) arba karščio bangos: kuomet staiga parausta veido,kaklo oda,išpila šaltas prakaitas,kas moteriai yra labai nepatogu ir nemalonu. KP atsiranda dėl kintančios moteriško hormono- estrogeno koncentracijos kraujyje, kuri sutrikdo šilumos reguliacijos procesus moters organizme .KP moteris vargina nevienodai- vienas naktį ,kitas dieną.Šis nemalonus periodas tęsiasi  skirtingai kiekvienai moteriai ,tačiau vidutiniškai užtrunka iki 2-3-jų metų.

3.KP gali sustiprėti nešiojant aptemptus rūbus, susijaudinus ,išgėrus alkoholio, stiprios kavos ar suvalgius aštraus maisto.

3.Kartu su KP atsiranda ir psichologiniai  simptomai : prislėgta nuotaika,depresija, dirglumas nemiga  arba mieguistumas, energijos trūkumas. Dažnai, nežinant ir neįvertinant sudėtingų procesų vykstančių moters organizme ,išgirstamas pašaipus mestelėjimas "klimakterinė moteris ".

4.Mažėjant moteriškojo hormono estrogeno vystosi odos, gleivinių atrofija, odoje pradeda rastis rudos, šiurkščios  pigmentinės  dėmės- keratomos (prancūzų šmaikščiai pavadintomis kapinių gėlėmis ).Oda išplonėja, išsausėja,raukšlėjasi .Kaip juokaujama-moters veidas tampa jos biografija .Neretai priaugama svorio. Visi šie procesai palengva progresuoja. Tiesa, svorį galima reguliuoti ir nekaltinti hormonų: prasidėjus menopauzei reikėtų atsisakyti riebaus, kaloringo maisto,valgyti daugiau vaisių, daržovių, žuvies. Neužmiršti fizinio aktyvumo :pagal galimybes ir pomėgius vaikščioti, važinėti dviračiu,, plaukioti, gera fizinė terapija yra darbas sode ar darže.

Menopauzės simtomai tęsiasi iki 4-5 metų.Su amžiumi vykę audringi hormonų pokyčiai (tai prilyginama hormonų audroms vykusioms jaunystėje, tik šiuo atveju visa tai vyksta atvirkštine linkme) rimsta, moteriškus hormonus pakeičia kiti, tačiau jaunystės jie jau nebegražina ir moteris pereina į postmenopauzę. Kokiu greičiu senstama- daug priklauso nuo moters intelekto jos užimtumo, interesų ,nuo sugebėjimo priimti senatvę ir ją lydinčias negalias kaip neišvengiamybę.Senatvėje atsiranda daug grėsmių:dėl kaulų retėjimo dažnėja kaulų  lūžiai, dėl arterijų sklerozės blogėja širdies ir smegenų kraujotaka, vystosi išeminės širdies ligos,insultai, o vyresniame amžiuje  silpnaprotystė ir Alzheimerio liga.

Ar gydomi premenopauzės,menopauzės simptomai ? Kuomet negalima pašalinti nepageidaujamus reiškinius sukėlusios priežasties- lieka tik mažinti moterį varginančius simptomus:karščio pylimai mažinami raminančiais, vitaminų kompleksais, tinka įvairios žolių arbatos ir žoliniai vaistai. Paūmėjusios chroninės ligos gydomos taip pat,kaip ir buvo gydytos, tik kartais padidinamos skiriamų vaistų dozės. Dėl išretėjusių kaulų- būtini kalcio preparatai .Gerai ištyrus moterį (ypatingai krūtis)  galima pakaitinė hormonų terapija (PHT),tačiau šį gydymą gali skirti tk specialistas-ginekologas.

Ne viską galima išgydyti vaistais.Yra būsenos, ar periodai- kaip premenopauzė ,menopauzė kurias reikia tiesiog išgyventi ,kaip išgyvenome nėštumus, gimdymus,vaikų auginimus.Yra dalykų, kurie nesikeičia ir nepriklauso nuo mūsų. Suprantant tuos procesus, kurie vyksta keičiantis moters amžiui, išgyventi tą nemalonų ir sunkų etapą yra žymiai lengviau.Tai ne beviltiška liga, o gyvenimo tarpsnis,kuris laukia kiekvienos moters ir kaip šį tarpsnį pragyvensime priklauso tik nuo mūsų pačių- ar pasiduosime pykčiui, nevilčiai, vienatvei ir vienišumui ,ar stengsimės rasti sau malonių užsiėmimų,bendravimų,veiklų."Ieškoki to, kas miela ,ir surasi, tai netoli – niekad nebus toli "(Sara Teasdale)

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

Vyrų lyties organų navikai

pr 001

 

Priešinė liauka-prostata – tai vyriškoji lytinė kaštono dydžio liauka,kuri lyg piltuvas apsupa šlapimo pūslės kaklelį ir formuoja šlapimo pūslės kanalą. Prostatoje gaminami vyriškieji lytiniai hormonai. Su amžiumi ,silpnėjant lytinei funkcijai, vyrų organizme sutrinka hormonų pusiausvyra- pradeda mažėti vyriškųjų hormonų ir daugėja moteriškųjų. Dėl pastarųjų prostatos audinys išveši ir formuojasi gėrybinė prostatos liga – prostatos adenoma arba gėrybinė prostatos hiperplazija (GPH). Kartu gali atsirasti ir krūtų padidėjimas bei skausmingumas – liga, vadinama ginekomastija (moteriška krūtis). Nors prostatos adenoma nepiktybinė liga, vyresnio amžiaus vyrams sukelia daug nepatogumų: didėdama prostata spaudžia šlapimo kanalą, sutrinka šlapinimasis – jis dažnėja naktį, šlapimas teka silpna srove, negydant ir visai susilaiko. Pastebėjus pirmuosius šlapinimosi sutrikimo požymius, reikia nedelsiant kreiptis į urologą, kuris skirs atitinkamą gydymą. Ligai progresuojant, adenoma visiškai užspaudžia šlapimo kanalą ir pacientą tenka skubiai operuoti.

Dėl įvairių uždegiminių procesų prostatoje gali kilti įvairios uždegiminės ligos – prostatitai, dažniau šia liga serga jaunesni vyrai, tačiau tai gali būti ir prostatos vėžio pradžia. Dabar yra labai vertingas tyrimas – prostatos specifinis antigenas (PSA). Šis tyrimas padeda gana anksti diagnozuoti vėžį ir diferencijuoti nuo kitų į vėžį panašių ligų.

Prostatos vėžiu serga vyresnio amžiaus vyrai. Tikrosios šios ligos atsiradimo priežastys nežinomos, spėjama, kad įtakos turi sutrikusi hormonų pusiausvyra, genetinai veiksniai ,praeityje buvusios prostatos ligos. Pradiniai ligos simptomai panašūs į prostatos adenomą ar prostatitą – padažnėja šlapinimasis, šlapimo srovė plona, kartais šlapime pasirodo kraujo. Navikui didėjant, atsiranda skausmai tarpvietėje, apatinėje pilvo dalyje, pasidaro sunku išsituštinti, nes navikas pradeda spausti tiesiąją žarną. Liga diagnozuojama tiriant pirštu per tiesiąją žarną, atliekant prostatos biopsiją, echoskopiją ir, aišku, tyrimu, padedančiu labai anksti diagnozuoti ligą – prostatos specifiniu antigenu (PSA). Ligos gydymas priklauso nuo ligos stadijos, vyro amžiaus, ligos išplitimo. Kai kuriais atvejais gydoma tik hormonais, siūloma operacija ar spindulinis gydymas. Prostatos vėžio gydymo taktikos klausimus sprendžia onkourologai.

Sėklidės navikai. Sėklidės gamina lytines ląsteles – spermatozoidus bei lytinius hormonus, jie nulemia vyriškus požymius – plaukuotumą, balso storumą, barzdos bei ūsų augimą. Sėklidžių navikai reti, manoma, kad ligai atsirasti turi reikšmės genetiniai veiksniai, sėklidės sumušimai, nenusileidusi sėklidė. Pastebėjus pas berniuką nenusileidusią sėklidę būtina operuoti dar vaikystėje. Sėklidės vėžiu serga jaunesnio ir vidutinio amžiaus vyrai, paprastai patys užčiuopia sukietėjimą, kuris iš pradžių būna neskausmingas. Dažnai navikai atrandami apžiūrint vyrus profilaktiškai. Gydomi kompleksiškai :operuojami. švitinami, gydomi chemoterapija.

Varpos navikai – reti, dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai. Tarp jaunų vyrų kiek dažnesnė virusinė liga – karpos arba kondylomos, kuriomis užsikrečiama atsitiktinių lytinių santykių metu, pirtyse, baseinuose, tualetuose, per nešvarias rankas. Varpos odoje atsiranda nedidelės, neskausmingos karpos, jos greitai plinta, susilieja sudarydamos ribotus pažeistos odos plotus, išsisėja mašnelės odoje, kirkšniuose, kai kada net ir apie tiesiąją žarną.  Augdamos pradeda pūliuoti, iš jų teka dvokiantis skystis, ant apatinių drabužių atsiranda nešvarios dėmės. Karpų šalinimo būdą parenka gydytojas pagal jų dydį, augimo pobūdį, pakenktos odos plotus.

Retesnės – nevirusinės karpos, jos būna pavienės, greitai išopėja, todėl linkusios peraugti į vėžį.Jei varpos odoje atsiradusi opelė ar kietas mazgelis pradeda šlapiuoti, negyja kelias savaites, plečiasi, atsiranda pūlingų išskyrų, nedelsiant reikia kreiptis į urologą, nes tai gali būti varpos  vėžio pradžia. Liga labai greitai progresuoja, negydant po 4-6 mėn.padidėja kirkšnio limfmazgiai. Pradinės ligos stadijos gydomos švitinimu, ligai įsisenėjus – tenka operuoti. Profilaktikos priemonės – asmens higiena, laiku gydomos ikinavikinės ligos. Labai svarbu, atsiradus neaiškioms dėmėms, išaugoms varpoje nesidrovėti kreiptis į urologą, nes tai gali būti tik ikinavikinė liga, kuri laiku išgydyta nesukels nemalonių pasekmių.

Šlapimo pūslės navikais serga tiek vyrai,tiek moterys.Vyrai serga dažniau,nes pastebėta,kad dažniau serga rūkantys ir girtaujantys. Ligai atsirasti įtakos turi užterštas oras,paveldimumo veiksniai, lėtinės šlapimo pūslės ligos .Ikinavikinės ligos- tai šlapimo pūslės papilomos.Jos operuojamos ,tačiau linkusios ataugti ,todėl pacientai po papilomų pašalinimo turi reguliariai tikrintis pas urologą .Pradinis šlapimo pūslės vėžio simptomas -kraujavimas šlapinantis, dažnas, šlapinimasis.  Navikui plintant atsiranda skausmingas šlapinimasis,skauda tarpvietę,juosmenį,kai kada skausmas plinta į kojas.Šlapime pastebėjus kraujo reikia nedelsiant kreiptis į urologą,nes šie navikai labai pikti, greitai plinta.Gydomi operacijomis ,spinduliais,chemoterapija,imuno terapija.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

 

Kas yra mamografija?

m 001

~~MAMOGRAFIJA-
svarbus krūties vėžio diagnostikos metodas

Krūties vėžys – dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga,  kuria susirgti gali kiekviena moteris. Nors ligos priežastys nežinomos ir  nėra efektingo šios ligos gydymo, medikai siūlo išeitį – ankstyvą krūties vėžio  diagnostiką. Kol vėžys yra nedidelis, mažesnė tikimybė, kad ligos ląstelės išplitusios visame organizme ir palietusios gyvybiškai svarbius organus. Pradinių stadijų krūties vėžio gydymas yra lengvesnis ir yra didesnė pasveikimo tikimybė.
   Ankstyvai krūties vėžio diagnostikai yra patikimas tyrimas- mamografija.Tai krūties tyrimas rentgenu: specialiu rentgeno aparatu atliekama krūties nuotrauka – mamogama. Šiuo tyrimu diagnozuojami ne tik piktybinai krūties navikai, bet ir gėrybiniai – cistos, įvairios krūties liaukinio audinio ligos. Tyrimas yra labai jautrus, juo įmanoma aptikti navikus 3-5 mm dydžio.
 Mamogramas rekomenduojama atlikti moterims po 50 metų – kadangi krūties vėžys  dažnėja su amžiumi, be to jaunų moterų krūties audinys tankus ir papildomai  atsiradę  krūtyse dariniai mamogramoje gali būti blogai matomi.Jei mamogramoje randami neaiškūs pakitimai – tyrimas papildomas echoskopija (tyrimas ultragarsu). Menstruojančioms moterims tyrimą reikėtų atlikti praėjus savaitei po menstruacijų, kuomet krūtis yra „ramybės būsenoje“, menstruacijų metu krūtys yra paburkusios ir skauda, o tyrimo metu dar paspaudžiamos – tai gali būti skausminga ir nemalonu. Tyrimo dieną nenaudoti dezodorantų, nes mamogramoje dezodoranto lašeliai duoda papildomus šešėlius. Moterys bijo, kad tyrimo metu apšvitinama krūtinės ląsta, organizmas gauna didelį kiekį spindulių. Tai netiesa. Gaunamų spindulių dozė yra nežymi ir nežalinga, tik mamogramos neatliekamos neščioms moterims.
Profilaktinę mamogramą rekomenduojama atlikti kas dveji metai.
  Šiuo metu Lietuvoje vykdoma atrankinė moterų sveikatos patikros dėl krūties vėžio programa ir pagrindinis šios patikros tyrimo metodas  yra mamografija. Moterų sveikatos patikros programų efektyvumas yra įrodytas įvairiose šalyse (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt). Vykdant šias programas, mirtingumą nuo krūties vėžio pavyko sumažinti 30%.
  Tai negi lietuvės blogesnės? Pasitikrinti krūtis turėtų būti kaip asmens higienos elementas. Tik visuomet  reikia atminti, kad tyrimas nuo ligos neapsaugo – kartais net ir po neseniai atlikto tyrimo gali atsirasti pakitimai krūtyse, todėl visuomet reikia atidžiai stebėti savo krūtis, būtina krūtų savikontrolė, apie kurią rašiau ankstesniame straipsnyje.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt
 

Krūties vėžys :mitai ir tikrovė

Tunisas~~Šiandien Lietuvoje tikriausiai nerastumėme moters, kuriai frazė „krūties vėžys“ būtų svetima, tikriausiai nerastumėme moters, kurios artimųjų rate nėra sergančių ar sirgusių šia liga, galų gale kiekviena moteris virpteli pajutusi kažką neįprasto,skausmingo savo krūtyse. Be abejo, krūties vėžys dažnėja, vis daugiau moterų, pasirengusios jos tam ar ne – priverstos su šia liga susidurti. Nors pastarųjų metų krūties vėžio diagnostikos ir gydymo pasiekimai tikrai dideli, daliai moterų, deja, padėti galima nedaug. Kol dar nežinome tikrųjų priežasčių, sukeliančių šią ligą, kol dar ne visoms moterims gydymas yra veiksmingas, labai dažnai atsiranda nusivylimas, nepasitenkinimas, liga apipinama tikrovę neatitinkančiais teiginiais, pasitelkiama karo metaforų kalba – kova, mūšis, nepasiduoti, nugalėti. Kaip galima kariauti su pačia savimi?  Todėl manau, kad turėtų būti įdomi šios ligos interpretacija – tarp mitų ir tikrovės
Mitas: jei šeimoje nebuvo sirgusių krūties vėžiu, tikimybės susirgti nėra.
Tikrovė: krūties vėžiu gali sirgti bet kuri moteris, vien tai, kad esi moteris – jau esi rizikos grupėje.
Mitas: daug gimdžiusios moterys neserga  krūties vėžiu.
Tikrovė: serga, tačiau rečiau negu visai negimdžiusios ar mažai gimdžiusios.
Mitas: vyrai neserga krūties vėžiu.
Tikrovė: vyrai, kaip ir moterys, serga krūties vėžiu, tik žymiai rečiau.
Mitas: krūties vėžys sparčiai jaunėja.
Tikrovė: jauname amžiuje ši liga reta. Išskiriami du pagrindiniai susirgimo periodai: ankstyvasis 50-55 m. ir taip vadinamas vėlyvasis – 65 ir vyresnės moterys, kas aštunta moteris iki 85m. turi galimybę susirgti krūties vėžiu.
Mitas: krūties vėžiui atsirasti įtakos turi krūties traumos.
Tikrovė: krūtų sumušimai, suspaudimai neturi įtakos vėžio atsiradimui. Jei tai būtų tiesa – tarp sportininkių, kai kurių fizinio darbo darbininkių būtų stebima šios ligos epidemija.Į sumuštą, skaudamą krūtį atkreipiamas dėmesys ir pračiuopiamas mazgas, kuris matomai jau buvo krūtyje.
Mitas: jeigu neskauda  -vėžio nėra.
Tikrovė: I-II st.krūties vėžys neskauda, skausmas atsiranda vėlesnėse stadijose.
Mitas: jei nėra konkretaus mazgo krūtyje – vėžio nėra.
Tikrovė: yra tam tikros krūties vėžio rūšys, kurios pasireiškia krūties patinimu, išskyromis iš spenelio, spenelio fiksacija be atskiro mazgo.
Mitas: mamograma  įvairios patikros apsaugo nuo krūties vėžio.
Tikrovė: joks profilaktinis patikrinimas, mamograma nuo krūties vėžio neapsaugo, tik padeda išaiskinti ligą jos ankstyvoje stadijoje, kuomet navikai yra labai maži ir pirštais neapčiuopiami. Todėl moterys, net ir atlikusios profilaktinius patikrinimus, turi nuolat stebėti savo krūtis.
Mitas: krūties vėžį galima išgydyti dietomis, badu.
Tikrovė: dažnai krūties vėžys siejamas su mitybos ypatumais – riebiu maistu, alkoholiu, kuris, kaip manoma, veikia netiesiogiai į moteriškų hormonų gamybą organizme, todėl besigydančioms moterims siūlomos dietos be riebalų, turinčios daug daržovių, vaisių. Norisi tikėti, kad tokios dietos yra naudingos ir galimos  tik  šalia įprastinio gydymo, o badavimas nesuderinamas  su jokiu gydymu, priešingai, jis, susilpnindamas  organizmo imuninę sistemą, tik padeda ligai išbujoti.
Mitas: krūties vėžio gydyme chemoterapija nėra būtina, nes ji nualina organizmą, dėl ko liga ilgainiui atsinaujina ar išplinta.
Tikrovė: nors populiarioji medicininė literatūra apie chemoterapiją skelbia daug prieštaringų dalykų, onkologams šio gydymo nauda nekelia abejonių, nes chemoterapija yra pagrindinė krūties vėžio gydymo priemonė. Tačiau reikia žinoti, kad kol kas dėl nesuprantamų priežasčių vaistai pradeda neveikti ligos, ji plinta nepriklausomai nuo mūsų norų ir mūsų pastangų ją sustabdyti.
Mitas: ligos eigą galima prognozuoti, ją galima kontroliuoti.
Tikrovė: ilgai buvo manoma, kad krūties vėžio prognozė priklauso nuo naviko dydžio, naviko augimo tipo, jo piktybiškumo. Tačiau turime pripažinti, kad liga dažnai progresuoja netvarkingai ir neatsižvelgdama į esamus kriterijus – pvz.: mažas navikas krūtyje diagnozės nustatymo metu jau gali būti išplitęs į kitus organus, tuo tarpu kitai moteriai didesnis navikas ilgai lieka lokalizuotas ir neplinta. Ligos kontrolė imanoma hormoniniais vaistais, jeigu moters navikas yra jautrus šiems vaistams, tačiau kiekviena susirgusi moteris turi susitaikyti su nežinia, kadangi vėžys – tiek krūties, tiek kitų organų – yra tokia sritis, kur mes, medikai  paprasčiausiai neturime atsakymų į visus klausimus.

Leonarda Šarakauskienė:info@sarakauskiene.lt
 

 

Esate gydomi spinduliais. Ką turėtumėte žinoti?

Gydymas spinduliais arba švitinimas, tai gydymas, kai vėžio ląstelių augimas ir dauginimasis stabdomas didelę radioaktyvią energiją turinčiais spinduliais. Jos tikslas sunaikinti arba sumažinti naviką, pašalinti likusias menamas vėžines ląsteles po chirurginės operacijos. Spindulinis gydymas kai kurias auglių formas – kaip odos, gimdos kaklelio, prostatos, gerklų,  pilnai išgydo ir savo efektyvumu bei gydymo rezultatas  tolygus operacijai , tačiau mažiau pavojingas gyvybei. Nors švitinant pacientas gauna keliasdešimt  kartų didesnes spindulių dozes nei atliekant rengeno nuotraukas, tačiau jis "neužteršiamas " radioaktyvumu, jis nekelia grėsmės savo artimiesiems, gali gyventi normalų kasdieninį gyvenimą.

Yra du spinduliavimo būdai: išorinis ir intraertminis. Intraertminio spinduliavimo metu radioaktyvūs šaltiniai įvedami į kūno audinius – makštį, prostatą, burnos ertmę, šlapimo pūslę ir kt. Įvesti radioaktyvūs šaltiniai paliekami nuo kelių valandų iki kelių dienų, todėl pacientas turi būti ligoninėje tol, kol iš jo kūno bus pašalinta radioaktyvi medžiaga.

Radioaktyvūs spinduliai veikia visus audinius ir ląsteles, esančias švitinimo zonoje, nesvarbu ar jos vėžinės ar sveikos. Švitinimo eigoje atsiranda audinių pokyčiai įvardinami kaip spindulinė reakcija. Švitinimo pasėkoje žuvusias sveikas ląsteles pakeičia naujos sveikos ląstelės, o žuvusių vėžinių ląstelių vietoje susiformuoja randinis audinys. Švitinimo sukeltos reakcijos nepavojingos gyvybei ir po kurio laiko  praeina.

Spindulinės reakcijos yra vietinės ir bendrinės.Kadangi spinduliavimas veikia greitai augančias, besidauginančias ląsteles į švitinimą reaguoja ir sveikos nuolat atsinaujinančios ląstelės – tai kaulų čiulpų,skrandžio, burnos gleivinės ir kt.organų ląstelės, todėl dažniausios reakcijos būna laikinai sutrikus šių organų veiklai. Dėl kaulų čiulpų funkcijos sutrikimų vystosi mažakraujystė, gali sumažėti leukocitų bei trombocitų kiekis kraujyje, atsiranda virškinimo sutrikimai – apetito stoka, pykinimas,vėmimas, burnos sausumas, pasikeičia skonis. Gali atsirasti bendras silpnumas, mieguistumas, nuovargis, padidėjęs dirglumas. Šie bendrieji simptomai gali atsirasti švitinant bet kurią kūno vietą, jų stiprumas priklauso nuo spindulių dozės, švitinamo organo. Paprastai visi šie nepageidaujami simptomai baigus gydymą išnyksta, jei reakcijos švitinimo metu būna labai stiprios- gydymas nutraukiamas arba daromos kelių dienų pertraukos. Vietinės reakcijos kaip odos ar aplinkinių audinių paraudimas baigus gydymą praeina savaime.

Kaip sumažinti spindulinės reakcijos poveikį? Būtina racionali dienotvarkė: ilsėtis kiek norisi, taip išsaugojama energija ir jėgos. Valgyti 5-6 kartus per dieną po nedidelį maisto kiekį. Mažiau valgyti saldaus, riebaus, daug krakmolo turinčio maisto, valgyti daug daržovių ir vaisių. Gerti daug skysčių – geriausiai tinka šviežios sultys, mineralinis vanduo. Atsiradus viduriavimui – vietoj įprastinio maisto valgyti varškės sūrį, obuolių tyres, ryžius ir bananus kol viduriavimas baigsis. Odos reakcijos: švitinimo laukų vietose oda pradeda pleiskanoti, parausta, išsausėja. Šie reiškiniai atsiranda antrą-trečią švitinimo savaitę, stiprėja iki švitinimo pabaigos ir išnyksta po 2-3-jų savaičių baigus gydymą. Kaip prižiūrėti spinduliuojamą odą? Kadangi švitinimo zonų atsparumas karščiui ar šalčiui labai sumažėja  reikėtų vengti išorinių fizinių dirgiklių, saugoti odą nuo įbrėžimų, sumušimų. Praustis ir maudytis šiltu vandeniu, patartina po dušu, naudoti vaikišką muilą. Rankšluosčiai turi būti minkšti, švelnūs, šluostantis netrinti kūno, o sugerti drėgmę lengvais rankšluosčio paspaudimais. Visą švitinimo kursą reikėtų nešioti laisvus, neaptemptus rūbus, sintetiniai audiniai  neturi liesti švitinimo zonos, nenešioti veržiančių diržų, liemenukų, petnešų. Švitinimo laikotarpiu ir jį baigus vengti deginimosi saulėje, vengti tiesioginių saulės spindulių, švitinimo laukų odą pridengti rūbais, skarele ar skrybėle.

Nepaisant gydymo eigoje atsirandančių nepageidaujamų spindulinės reakcijos simptomų, gydymas spinduliais kartu su chirurgija bei chemoterapija sudaro vieningą vėžio gydymo sistemą. Spindulių sukeltų komplikacijų gydymas yra gana svarbi onkologinės ligos gydymo problema. Dėl informacijos apie spindulinio gydymo sukeliamas pašalines reakcijas stokos, ligoniai dažnai nekreipia dėmesio į atsiradusius pradinius intoksikacijos simptomus  nevykdo  gydytojų nurodymų. Besigydantys turi žinoti, kad visuomet lengviau taikyti profilaktines priemones padedančias išvengti arba sumažinti šalutinius reiškinius, nei vėliau juos gydyti.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt

 

 

Didžiosios odos nuodėmės

~~Ar daug mes žinome apie savo odą? Be abejo, kiekvienas pasakys, kad oda yra didžiausias mūsų kūno organas, ji yra apvalkalas, saugantis mūsų vidaus organus. Oda, reguliuodama vandens-druskų  apykaitą apsaugo organizmą nuo išdžiuvimo  ir patikimai saugo nuo išorėje tykančių mikrobų. Odos spalva parodo kokiai rasei priklauso žmogus, pagal odos spalvą galime įtarti žmogų sergant gelta, mažakraujyste, apsinuodijimą chemikalais ar vaistais. Oda parodo ir žmogaus amžių, įpročius. Sendama oda  raukšlėjasi, keičia spalvą  ir iš buvusios lygios ir gražios, pasidaro panaši į apleistą dirvą,kurioje apart piktžolių nėra  nieko  gražaus. Kaip laikas yra negailestingas odai, taip ir oda neišvengia didesnių ar mažesnių nuodėmių. 
Pirmoji odos nuodėmė - spuogai. Jaunatviniai spuogai, atsiradę brendimo metu sukelia didelį diskomfortą. Spuogai bjauroja matomas kūno vietas – veido, nugaros, rečiau krūtinės odą. Bręstant, hormonų poveikyje odoje esančios riebalinės liaukos pradeda gausiai gaminti  riebalus, kurie į odos paviršių pašalinami per liaukutėse esančias angeles-poras. Poroms užsikimšus, susidaro kamščiai – taip vadinamieji inkštyrai, o prisidėjus infekcijai, susidaro gilūs pūliniai, kurie odoje dažniausiai visam gyveninui  palieka  kietus, nelygius randus, todėl, atsiradus pirmiesiems spuogams būtina asmens higiena, veido odos priežiūra, dermatologo konsultacija.
 Antroji odos nuodėmė – sausėjanti, šiukštėjanti  oda. Iki 14 metų oda vidutiniškai atsinaujina kas 14 dienų, odos ląstelės pastoviai kinta- vienos žūva, jų vietą užima naujos. Žuvusias ląsteles pašalina pats organizmas, šis procesas vadinamas eksfoliacija. Senstant eksfoliacijos procesas lėtėja, žuvusios ląstelės lieka odos paviršiuje sudarydamos nelygius, šiurkščius odos plotus – kserodermas. Oda darosi sausa, pleiskanojanti, palengva netenka turėto elastingumo. Beje, odos sausėjimą gali sukelti įvairios priežastys: paveldėjimas, įvairios ligos, kaip cukraligė, sutrikusi skydliaukės veikla, inkstų, kepenų ligos, lygiai kaip ir pačios odos ligos – ekzema, dermatitas ar psoriazė. Labai dažnai sunku nustatyti per didelio odos sausėjimo priežastį, tačiau reikia žinoti, kad oda atspindi viso organizmo būklę, todėl gydant odos ligas skiriamas didelis dėmesys mitybai, emocinei būklei,darbo- poilsio režimui.
Trečioji odos nuodėmė – raukšlės. Tai bene didžiausia nuodėmė po jaunatvinių spuogų. Žmogaus veidas nėra bejausmė kaukė. Džiaugsmas, rūpestis, pyktis – visa tai mes to norime ar ne – atsispindi mūsų veide. Vaikystėje, jaunystėje, kol oda elastinga, nei juokas nei pyktis raukšlių nepalieka. Senstant oda netenka jos tonusą laikiusio „karkaso“ ir iš buvusios lygios ir elastingos tampa suglebusi, raukšlėta. Ši procesą pagreitina rūkymas, kai kurios ligos ir, aišku, besaikis deginimasis saulėje. Reikia suprasti, kad raukšlės yra natūralus senėjimo procesas, jų atsiradimo nesustabdo nei „stebuklingi“ kremai, nei vaistai. Tegul veidą puošia gerumo ir juoko raukšlės, tik saugokime jį nuo pykčio raukšlių.
Ketvirtoji odos nuodėmė – besikeičianti odos spalva. Senstant, odoje esantis pigmentas pradeda kauptis netolygiai, sudarydamas atskirus tamsius mazgus, dėmes, odoje išryškėja smulkus kraujagyslių tinklas – kapiliarai. Tai nėra liga. Susirūpinti reikėtų, jei buvusios „ramios“ rusvos dėmelės pradėjo perštėti, pleiskanoti – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti odos vėžio pradžia. Pagyvenusių žmonių odoje atsiranda daugybinių kietų, įvairaus dydžio, tamsių mazgų. Tai vadinamos „senatvinės keratomos“.Paprastai jų daug turi tie, kurie jaunystėje mėgo kaitintis saulėje, kurių oda „perdegdavo“. Ar jos gydomos? Jei yra dažnai dirginamose vietose, nudraskomos – rekomenduojama šalinti.
Ar galime padėti savo odai išvengti šių nuodėmių? Tai yra sudėtinga, nes odoje vykstantys procesai nėra izoliuoti nuo viso organizmo. Jaunatviniai spuogai, senatvinės keratomos, raukšlės, kaip ir žili plaukai yra mūsų hormoninės, psichinės ir visų mūsų vidaus organų veiklos pasėka. Galų gale ir laikas nenumaldomai veikia odos nenaudai.

Leonarda Šarakauskienė :info@sarakauskiene.lt